Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Gražinai Osinskajai, Gražinai Puškarovaitei, Deimantei Fiodorovaitei,

nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams A. J. (dalyje posėdžių), E. C., J. A. G., jo atstovui advokatui Povilui Latviui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje ištirti įrodymai

5. Duodamas parodymus apie nukentėjusiojo E. C. epizodą kaltinamasis parodė, kad situacija buvo panaši, tik priešistorė kitokia. Tuo metu jau turėjo finansinių įsipareigojimų, neturėjo normalaus oficialaus darbo. Kreipėsi į savo tėvą pagalbos, galbūt su pažįstamais pašnekės, gal galėtų įsidarbinti servise, gauti oficialias pajamas ir dirbti. Tėvas, susisiekęs su draugu E. C., paprašė pakalbėti dėl įdarbinimo servise. Nuvykus E. C. pasakė, kad kol kas servise darbuotojų nereikia, jei reikės, praneš. Tuo metu kaip ir turėjo automobilį „BMW“ 7-os klasės pirkimui, bet neturėjo pinigų. Paskambinęs E. C., pasiūlė jam finansuoti pirkinį ir parduoti brangiau. 2017 m. pradžioje, kai E. C. paskolino pinigų, pardavė tą automobilį greitai ir pasidalino pelną. Pašnekėjus, kad jis (t. y. R. B.) turi minčių vykdyti automobilių verslą, turi pirkėjų ir pardavėjų, tačiau neturi finansinių lėšų bei pasiūlius kartu kažką padaryti, E. C. pasakė, kad tam neturi laiko. Paprašius paskolinti verslui, jis iš pradžių paskolino 9 000 Eur nupirkti automobiliams, kuriuos iš tikrųjų pirko. Pagrinde tai automobiliai „Škoda Fabia“, buvę policijos automobiliai, iš perpardavėjo S.. Vieną kartą S., atvykęs su buvusiu policijos automobiliu „Škoda“, pasakė, kad gali tokių automobilių parūpinti ardymui arba eksploatavimui ne Lietuvoje. Tas S. buvo jau trečios rankos, kurios turėjo tą automobilį. Policija buvo asmuo A, antras asmuo B, o S. yra asmuo C. S. sakė, kad perka automobilius neoficialiai, todėl „Regitroje“ tikrai nebus duomenų apie automobilių likimą. Jis jau tada prašė niekur neafišuoti jo, nes pasirodo, kaip dabar jau sužinojo, šių automobilių fizinis asmuo pardavinėti negali, tik kaip juridinis. Jis tiesiog kaip pardavėjas slapstėsi, turbūt vengė mokesčių ar dar kažko. To asmens kontaktai yra sudužusiame telefone, kuriame buvo garso įrašai ir viskas, pokalbiai su E. C.. Sudužęs telefonas nebeveikia. Teismui paprašius pateikti telefoną ekspertizei, kaltinamasis nurodė, kad jo teismui nepateiks, nes pardavė „ant detalių“. Pasak kaltinamojo, iš S. nupirko apie 10 automobilių, po 1 200 Eur, visi buvo iš E. C. pinigų. Pradžioje neblogai sekėsi parduoti, pardavė gal 2-3 automobilius su tokiu uždarbiu. Pelno buvo 840 Eur, kurį atvežė E. C.. Tuo tarpu skolos neatvežė, nes norėjo investuoti toliau, iš kažko uždirbti pinigų, nes tempėsi skolos šleifas, kurį norėjo grąžinti iš gauto pelno ir turėjo tikslą įgyti verslo partnerį. E. C. verslo metu nesakė, kad pirko nuo 2014 m. leidimo, angliškus, brangesnius automobilius „BMW X6“, „BMW X4“, „Nissan Qashqai“, „Fiat 500“ su vairu dešinėje, kurių negalima registruoti Lietuvoje. Visi automobiliai vidutiniškai kainavo po 6 000 Eur, tik „Fiat 500“ kainavo apie 3 000 Eur. Su šiais automobiliais buvo sunku, nes už 2 automobilius sumokėjo 12 000 Eur. Problema buvo tokia, kad su pardavėju buvo sutaręs vienos komplektacijos automobilį, o gavo kitokį, kurio kaina ženkliai skyrėsi, todėl jį pardavė. Matydamas, kad verslas nesiseka, bandė desperatiškai pirkti viską, nuo ratlankių iki viso kito. Investuodavo į viską, kad būtų galima atsistatyti prarastą minusą, pirko neapdairiai. Kaltinamojo teigimu, 2017 m. pradžioje iš E. C. sausio-vasario mėn. laikotarpyje gavo pirmą sumą per kelias dalis, kažkur balandžio mėn. gavo kitą sumą. Skolinantis antrą sumą, planavo pirkti angliškus automobilius, bet to E. C. nesakė. Tik nurodė, kad tolimesniam plėtojimuisi, o skolos raštelį pasirašė vėliau. Iš viso iš E. C. gavo 16 700 Eur.

6. Duodamas parodymus apie nukentėjusiojo J. A. G. epizodą kaltinamasis parodė, kad su J. A. G. skola visiškai nesutinka. Būtent dėl šio įvykio E. C. nukentėjo labiausiai. Gal 2012 m. pradėjo dirbti su J. A. G., kai pardavinėjo automobilius iš Vokietijos už labai geras kainas. Oficialių dokumentų J. A. G. nemėgdavo pildyti, kas nusiperka iš jo mašiną, būdavo tiesiai kaip iš Vokietijos. Normaliai bendradarbiaujant, 2017 m. nutarė kartu pabandyti dirbti, kadangi J. A. G. norėjo dalyvauti automobilių pirkimuose, kuriuose pirktų jis (t. y. R. B.), o jis gautų procentą ne konkrečiai už automobilius, o kiekvieną savaitę. J. A. G. sakė žinantis apie visas jo skolas, gyrėsi, kad turi pažinčių policijoje, viską apie jį žinojo apskritai. Taip J. A. G. paskolino 6 000 Eur su procentais, tai gavosi apie 8 000 Eur. 2017 m. gegužės 7 d. su J. A. G. pasirašius kasos išlaidų orderį 8 300 Eur sumai, šią sumą grąžindavo dalimis su procentais, kaip buvo sutarę. Konkrečios datos iki kada turi grąžinti pinigus, jis nurodęs nebuvo. Reikėjo grąžinti kuo greičiau per 2 mėn. laikotarpį. Pasak kaltinamojo, J. A. G. skolinti pinigus buvo naudinga, nes nuo 6 000 Eur skolos gaudavo 2 000 Eur. Procentų palūkanų jis imdavo normaliai, jeigu paskaičiavus palūkanas, kurias jis ėmė, tai ne jis būtų skolingas, o J. A. G. jam. 2017 m. pabaigoje J. A. G. pasakė, kad laikas tą skolą užbaigti, kaip jis nurodo, likutis nuo tos sumos buvo 2 800 Eur. Prasidėjus problemoms ir su E. C., įsibėgėjus A. B. reketui pilnu tempu, skolos iš karto grąžinti negalėjo ir kad nesugadintų santykių su J. A. G., sutarė, jog nuo 2 800 Eur sumos mokės procentus. Siūlė jam pavedimais daryti tuos mokėjimus, kad būtų lengviau skaičiuoti, bet J. A. G. labai vengė viešumo, argumentuodamas, kad VMI jį gali užkrauti 15 procentų pajamų mokesčiu, tai sutiko mokėti grynaisiais. Iš E. C. surinkęs 8 500 Eur, 2017 m. gruodžio 15 d. atvežė prie degalinės „Circle K“ J. A. G. skolą, bet jis pasakė, kad negana, skola vis tiek liko, neva buvo apgautas ir kreipsis į policiją. Esmė tame, kad J. A. G. pinigus grąžino ir jis tuos pinigus paėmė. Tokiu būdu dingo E. C. pinigai ir prasidėjo problemos su J. A. G.. Buvo iš J. A. G. pasiskolinęs 6 000 Eur, bet buvo pridėta skola ir viso gavosi 8 300 Eur. Oficiali skola liko 2 800 Eur pagal jo duomenis iš tos pirmos skolos ir už tą sumą tolimesnį laiką jam mokėjo procentus. 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje prasidėjo didžiausias gudriai sužaistas planas su „Audi“ automobiliu. J. A. G. reikalavo kažkokiu būdu dengti skolą, nes kitaip sakė supliusuos visus jo turimus vekselius ir padarys labai didelę sumą, nes turi visur pažįstamų. Tuo metu jis (t. y. R. B.) tokios sumos neturėjo, o ir nežadėjo užstatyti sodo ar močiutės namo. Žadėjo J. A. G., kad duos pinigus arba atveš „Audi“. Kaltinamojo manymu, visiems suprantamas dalykas, kad jeigu žmogus skolingas ir ilgai neatiduoda, kreditorius papildomo kredito neduoda, bent kiekvienas protingas žmogus taip elgtųsi. Pasak R. B., J. A. G. tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. sausio mėn. jis (t. y. R. B.) vėl pasiskolino 13 000 Eur, jau būdamas skolingas, bet po to, tą patį sausio mėn. nurodytuose vekseliuose jau yra ta pati suma pasikartojanti 6-7 kartus. Tačiau, pasak kaltinamojo, 2018 m. sausio 11 d. J. A. G. jam neskolino pinigų, nes 2017 m. jau buvo skolingas 2 800 Eur. Čia yra prieštaravimas ir ta 2 800 Eur suma gudriai sužaistas dalykas, nes jis sakė, kad sausio 3 d. turi būti pinigais. Pasakė J. A. G., kad dabar tikrai negrąžins, bet per kurį laiką galėtų, prašė termino iki vasario mėn. vidurio. Tuomet J. A. G., apsidrausdamas, kad jis nepasislėptų, pasakė pasirašyti daug vekselių ir jis, pasitikėdamas J. A. G., pasirašė. Datos vekseliuose skirtingos, nes J. A. G. sakė pasirašyti vekselius dėl vienos sumos su skirtingomis datomis tam, kad jeigu negrąžina iki pirmos, tada vekselį sunaikina ir taip su visais. Bet gi sudėjus visas sumas nesigauna ta suma, kurią jis nurodė. 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje turėjo galimybę J. A. G. parduoti automobilį „Audi A4“, kadangi tą automobilį buvo įpareigotas parduoti brangiau, žmogaus, kuris jį reketavo, kad išminusuotų jo įsivaizduojamą sumą. Kadangi J. A. G. pažinojo A. B., pasakė jam, kad A. B. liepė kuo greičiau parduoti tą automobilį. Buvo nustatyta kaina – 11 600 Eur. J. A. G. davė 8 800 Eur ir pripliusavo 2 800 Eur, ką buvo skolingas jam ir taip turėjo minusuoti skolą. Perdavus pinigus A. B., netgi daugiau, atvarė automobilį pas J. A. G.. Sprendžiant, kaip geriau „Audi“ parduoti, pasiūlius pakeisti ratlankius, apklijuoti lipdukais, kad būtų sportinė, J. A. G. sutiko ir sakė, kad sumokės už darbą. Kai lapkričio mėn. pabaigoje automobilį nuvežė pas plėvelių klijuotoją, tuo pat metu reketuotojas reikalavo iš jo pinigų ir kuo daugiau. Kadangi jam pinigų nežadėjo mokėti, jis vieną dieną tą automobilį paprasčiausiu būdu, kaip ir kitus du, atėmė iš jo. Tai buvo S. M., A. B. mamos automobilis, kurį A. B. pareikalavo parduoti už 14 500 Eur. Pasakius, kad tai nerealu, A. B. sakė, kad jam tai neįdomu. Automobilį pardavė J. A. G. už 8 800 Eur ir numinusavo 2 800 Eur skolą jam. Norėjo atiduoti J. A. G. skolos sumą, A. B. jo prašomą sumą, kad pasibaigtų visi kriminaliniai dalykai. Gavus iš J. A. G. 8 800 Eur ir dar pridėjus iš savo turimų pinigų, atidavė A. B. 14 500 Eur skolą. Tuo metu A. J. skolos nedengė, nes tai nebuvo uždirbti pinigai, o A. B. dengė, kad atsikabintų. J. A. G. pasikvietęs į savo namus teigė, jog sugalvojo gelbėjimosi planą, kaip susigrąžinti pinigus iš A. B.. Pasiūlė pasirašyti „Audi“ pirkimo-pardavimo dokumentus, nors viskas vyko 2017 m. pabaigoje, tačiau tariamai vasario 23 d. iš jo paima 11 600 Eur, tai bus įrodymas A. B. mamai, kuri turėjo atvažiuoti paimti jo pavestų pinigų. Nuvažiavus susitikti su A. B. mama, J. A. G. ir jo žmona, gindami jį, puolė ją žodžiais, kodėl buvo atimti iš jo pinigai. Motina pradėjo tvirtinti, kad nieko nežino, jie ten „koliojosi“ ir ji nieko nesakius išvažiavo. Tada J. A. G. pasiūlė važiuoti į policiją, parašyti pareiškimą ant A. B. ir paraleliai jis parašys pareiškimą ant jo, kad neva jam (t. y. R. B.) davė pinigus, bet negavo mašinos. Kaltinamojo teigimu, taip ir padarė, nes galvojo padės žmogus, bet ar tai buvo jo geranoriškumas, ar jo iš anksto sugalvotas gudrus planas, nežino. Pranešus policijai jie nerado jokių įrodymų, jis gi nenusifotografavo, kai įkišęs į bagažinę A. B. vežiojo jį po Vilnių. Tai buvo konkretus reketas, paremtas vieno asmens reketavimu, nes buvo užbaudavęs savo nelogiškomis baudomis, kai 2016 m. pardavė pigiau jo „Audi Q7“ J. A. G.. Kadangi negalėjo sumokėti A. B. 1 000 Eur, jis kas savaitę dėdavo kažkokius idiotiškus procentus, išgalvotas baudas ir sakydavo, jei pasakys – mokės jam 10 000 Eur, pasakys – mokės 15 000 Eur, o jeigu ne, palauks vaikų prie darželio. Pasak kaltinamojo, J. A. G. yra skolingas 2 800 Eur ir palūkanos, E. C. – 15 200 Eur ir 1 500 Eur palūkanų, A. J. – 6 300 Eur, o dabar dar jis pateikęs kažkokį ieškinį.

7. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. B. buvo pažįstami nuo studijų laikų, gal nuo 2001 m. palaikė draugiškus santykius. Per vieną iš susitikimų R. B. užsiminė apie norą pasiskolinti pinigų. Kadangi juo pasitikėjo ir pažinojo ilgą laiką, nematė problemų paskolinti, todėl 2012-2013 m. pinigus skolino per kelis kartus. Pirmą kartą paskolino gal 10 000 Lt, turbūt automobilių verslui, R. B. plačiau apie tai nieko nepasakojo, o jis irgi nesidomėjo. R. B. buvo žadėjęs po pusmečio pradėti grąžinti po 500 Lt. Iš pradžių R. B. po pasiskolinimo praėjus pusei metų, dalimis, grynaisiais atiduodavo kelis kartus pinigus, po to vėl pasiskolindavo. Kai R. B. dar nebuvo visko grąžinęs, po kažkiek laiko dar pasiskolino antrą kartą. Kaip minėjo, pasiskolinęs R. B. grąžino dalį, tai neatrodė, jog gali negrąžinti ir tada paskolino trečią kartą. Taip kažkur per 7 mėn. susidarė 9 000 Eur skola. Visus kartus R. B. skolinosi verslui bei sakė nori plėsti verslą, buvo užsiminęs ir apie drabužių verslą. Vėliau, praėjus keliems mėnesiams, jis pradėjo dingti, prasidėjo susitikimų atidėliojimai, telefono numerių keitimas, trynė „Facebook“ paskyrą, buvo matyti, kad jis piktybiškai tai daro. Pirmi įtarimai kilo, kai paprašė parodyti drabužius, bet jis nieko neparodė, nepavyko susisiekti su juo. Po paskutinio skolinimosi, praėjus pusei metų, R. B. turėjo pradėti grąžinti pinigus. Pirmus mėnesius grąžino, o tada pradėjo dingti. Pasak nukentėjusiojo, dalinis grąžinimas keldavo didesnį pasitikėjimą, tai reikšdavo, kad vykdo įsipareigojimus. Pradėjus spausti, skambinti, klausti, susitikti, paprašius parodyti tuos drabužius, jų nerodė. Kaip teigia R. B., kad jis (t. y. A. J.) ieškojo automobilio pirkimui, tačiau taip nebuvo. Tuo metu pats turėjo tarnybinį automobilį, o 2015 m. R. B. automobilį „VW Golf“ davė kaip užstatą, kad atiduos pinigus. Be to, berods 2016 m. buvo dar kelis kartus davęs kitą automobilį „WV Passat“. Po to R. B. atsirasdavo, pasakodavo apie blogą padėtį, kad reikia vežioti vaikus, kadangi pats turi vaikų, žmogiškai žiūrėjo ir atiduodavo automobilį. Kam priklausė tas automobilis nežiūrėjo, tik matė, kad naudotoju įrašyta žmona. Nukentėjusiojo teigimu, iki pinigų paskolinimo su R. B. išties bendravo normaliai, jis minėjo, kad užsiima automobilių verslu, sekasi gerai. Po to, praėjus 7-8 mėn. ir pradėjus strigti atsiskaitymams, liko tik dalykinis bendravimas. Sutartį pasirašė tam, kad jeigu nebūtų skola grąžinama, tai būtų kažkoks garantas. Iki šios dienos R. B. grąžino 1 100 Eur, keli pavedimai buvo daryti ir šiais metais, gal 300 Eur pervesta. Jis grąžino dalimis 1 050 Eur, 650 Eur, 1 080 Eur, 120 Eur. Likusi skola 6 100 Eur. Pavedimus atlikdavo dažniausiai po nelabai draugiškų pokalbių. R. B. pradėjus slapstytis, turėjo pats ieškoti kontaktų. Susiekus bandydavo susitarti, kad grąžintų pinigus. Kadangi norėjo gauti visą sumą, tai R. B. dalimis grąžino šiek tiek pinigų, kad rečiau skambintų. Kalbos apie tai, kad kažkur kreipsis, nebuvo. Kai buvo įvestas euras, susitikus susiskaičiavo kokia likusi suma ir pasirašė kelis vekselius, su kuriais kreipėsi į notarą, yra išieškojimas. Tų susitikimų metu R. B. vieną iš priežasčių minėjo, kad su drabužiais nepasisekė. Kas būtent nutiko nežino, bet minėjo, kad lyg ir į turgų turėjo vežti parduoti, kitą kartą sakė, kad drabužiai supuvo. Vis nurodydavo skirtingas priežastis. Kitą kartą R. B. žadėjo skolą grąžinti, kai tėvai parduos namą, kitą kartą – kai nugriaus namą, nes jis už tai atsakingas. Sakė, kad grąžins skolą, kai parduos automobilius ir gaus, bet dažniausiai taip nieko ir nebuvo. R. B. visada rasdavo priežasčių, dėl ko nesusitikti, negrąžinti pinigų ir pan. Su jo žmona dėl skolų nėra bendravęs. Jeigu būtų žinojęs, kad R. B. neturi asmeninio turto, greičiausiai tokios sumos būtų neskolinęs. Pats R. B. apie turimus įsiskolinimus tikrai nieko nesakė, o kad jam nesisekė, matėsi iš to, jog pinigai nebuvo grąžinami. Juk jeigu neturėjo pinigų, tai galėjo paskambinti ir pasakyti. Jis (t. y. A. J.) siūlė duoti bent jau po 100, 200 Eur per mėnesį, bet R. B. to nepadarė.

9. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. pažįsta gal nuo 2017 m. vasario-kovo mėn., pavasario. Susipažino Gariūnų turguje, kai R. B. pasiūlė, kad gali jam iš Vokietijos mašinas varyti, jeigu kainos geros, kadangi jis turi įmonę, pardavinėja mašinas. Jam R. B. pasirodė normalus, sąžiningas žmogus. 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. R. B. pasiūlęs 10 vnt. „Škoda“ automobilių iš policijos aukciono, 2018 m. atvarė 3 mašinas, viena mašina buvo jo vardu, antra – jo brolio vardu. Tais pačiais metais jis atvarė mašinas ir iš Vokietijos – „Toyota Auris“, „Toyota“, „Peugeot“. Po šių mašinų, 2018 m. sausio mėn. pradžioje, įgijęs pasitikėjimą, paprašė 2 000 Eur. Kai R. B. skolinosi pinigus, nežinojo, kad jis yra skolingas kitiems asmenims. Paskolinus 2 000 Eur, R. B. pats pasakė, kad už mėnesį duos 700 Eur palūkanų. Sumokėjus du mėnesius po 700 Eur ir viskas baigėsi. Tuomet pasiūlė prekiauti „Škoda“ automobiliais, nes turi pažįstamų policijoje, gali jas aukcione paimti, tik reikia pinigus investuoti. R. B. nurodė, kad yra 10 „Škodų“, iš kurių 6-7 pardavė jam. Pasak nukentėjusiojo, kažkur 7 kartus davė pinigus „Škodoms“, po 3 500 Eur už „Škoda“, o R. B. pelną atidavinėjo 6-7 kartus po 250-300 Eur į savaitę arba kas dvi savaites. Dėl to pretenzijų neturi. R. B. sakė, kad „Škodos“ jau nėra, dabar varys mašinas iš Anglijos. 2018 m. sausio mėn. išvykstant R. B. į Angliją, paskolino 9 000 Eur, pinigų perdavimo metu pasirašė vekselius. R. B. 3-4 kartus atvaręs angliškas, 2014-2015 m. laidos, „Peugeot“ mašinas iš Anglijos prie Gariūnų turgaus, parodė, kad jos yra ir paskui dingo. Klausė R. B., kur jo pinigai, nes duodavo pelną tik po 100-200 Eur, neatidavęs visų 9 000 Eur pabėgo. Po 9 000 Eur davimo, norėdamas pažiūrėti, ar R. B. turi pinigus, nes paėmęs niekur neišvažiavo, paprašė parodyti. Tai jis atnešė sumą po 5-10 Eur. Kitą dieną R. B. vėl atidavė 9 000 Eur. Po šio skolinimo R. B., atvažiavęs į aikštelę, pasiūlė, kad viena moteris parduoda „Audi A4“, galima uždirbti. Susiskambinus su ja, pastaroji pasakė parduodanti automobilį už 15 000 Eur. Kitą dieną, kai R. B. atvarė automobilį prie namų, pasakė jam, kad tokia mašina tiek nekainuoja, gali duoti 11 600 Eur ir žmona išnešė pinigus. Teismui pacitavus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad „2018 m. sausio pradžioje, Gariūnų automobilių turgavietėje, R. B. jo paprašė paskolinti 9 000 Eur, kad jis atvarys iš Anglijos automobilius į Lietuvą pardavimui. Pažadėjo, kad už tai sumokės procentus – 1000 Eur. Paskolinau tuos pinigus, paskolos raštelio nesurašė“ (1 t., b. l. 174), nukentėjusysis J. A. G. parodė, kad 2017 m. gegužės 8 d. jam davė 8 130 Eur iš įmonės pinigų, kadangi R. B. paprašęs pinigų sakė atvarys automobilius. Patikėjęs juo, nuvežęs į oro uostą davė grynus pinigus. Po poros dienų pažįstamas žmogus pasakė, kad kai nuvežė R. B. į oro uostą, jis iš kitos pusės pabėgo, net nebuvo jokioje Vokietijoje. Praėjus maždaug savaitei, susiskambinus ir paklausus kur mašina, R. B. atsiuntė mašinos nuotrauką, darytą kažkur lauke, lietuje. Tų pinigų (t. y. 8 130 Eur) R. B. negrąžino ir 2017 m. birželio-liepos mėn. padavė į policiją už sukčiavimą. Parašius pareiškimą, R. B. visa šeima pradėjo atlikti pavedimus, pervedė 6 000 Eur. Iš tos sumos negrąžinta 2 000 Eur. Pasak nukentėjusiojo, kai 2018 m. sausio mėn. buvo „Škodos“, apie „Audi A4“ dar nebuvo kalbos. Davė jam 3 500 Eur, o jis atvažiavęs už savaitės, dviejų rodo jo 3 500 Eur pelną bei sako duok dar. Pradėjo varinėti mašinas iš Anglijos, 2018 m. vasario-kovo mėn. buvo angliški automobiliai ir tik vėliau prasidėjo reikalai su „Audi A4“. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad „paskolino R. B. prašomą pinigų sumą, jokio paskolos raštelio nesurašė. Po savaitės R. grįžo ir davė jam žadėtus 1 000 Eur, 9 000 Eur negrąžino, o pasakė, kad jam šie pinigai kol kas reikalingi užsidirbti kažkiek. Maždaug po savaitės R. B. vėl paprašė paskolinti jam dar 2 550 Eur ir pažadėjo grąžinti su procentais“ (1 t., b. l. 174), nukentėjusysis J. A. G. parodė, kad R. B. skolino 2 500 Eur dar negrąžinus 9 000 Eur. 2018 m. sausio 23 d., kai jis atvarė mašiną, pasirašė šį raštelį, o R. B. paliko „Mogo Lt“ automobilį „BMW 525“. Iš pradžių pasirašė vieną vekselį 16 000 Eur sumai, bet kad nereiktų mokėti mokesčių, 2018 m. sausio 23 d., perdavus 9 000 Eur, pasirašė 6 vekselius, skirtingomis datomis, atbuline data su įskaičiuotomis palūkanomis. Anksčiau, R. B. imant pinigus, nerašė vekselių, nes tikėjo žmogumi. 2018 m. sausio 23 d. skolos raštelis buvo 16 000 Eur sumai tiek, kiek jis iš viso skolingas, įskaitant ir 11600 Eur skolą už „Audi A4“. Vekselis yra atskirai ant įmonės, ten suma 2 130 Eur, jie tiek skolingi įmonei, kadangi turėjo būti automobilis „Rav4“, bet nebuvo. 2 130 Eur nėra įskaičiuota į 16 000 Eur sumą. R. B., atvažiavęs prie namų ir pasakęs, kad gali parduoti „BMW“, kitą dieną pastatė automobilį pardavimui. Vienam klientui radus „bardačioke“ dokumentus, kad ta mašina priklauso „Mogo“, pirkta ant jo žmonos, paskambinęs R. B. klausė, kodėl jį apgavo. O kitą dieną atvažiavusi R. B. žmona su policija paėmė minėtą mašiną. 2018 m. sausio mėn. gale ar vasario mėn., jau po skolos raštelio, R. B., atvažiavęs į Gariūnų turgų, pasakė, kad turi „Audi A4“. Atvarius mašiną pradėjo juo nepasitikėti, prašė numerio moters, kuri parduoda ir susisiekė su ja. Nukentėjusiojo teigimu, nežinojo, kad tai A. B. mama, jeigu būtų žinojęs, būtų nepirkęs. Kai R. B. atvarė mašiną, pasakė, kad ji tiek neverta, duos 11 600 Eur. Pasitikėjo R. B., jis sakė uždės diskus, užklijuos plėvelę ir bus graži mašina. Žmona padavė jam pinigus nepasirašius jokio raštelio, be to, R. B. sakė, kad pirkimo-pardavimo sutartį pasirašys vėliau. 16 000 Eur vekselis yra atskiri pinigai, į kuriuos nėra įtraukta pinigų suma už „Audi A4“. Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2018 m. sausio mėn. per 3 kartus R. B. paskolino 13 500 Eur. Per tuos tris kartus buvo 4000, 3500 ir 3600 ar 3700 Eur. R. B. labai gudriai viską daro, rodo dar turintis jo pinigus, kad nepergyventų. Angliškas mašinas matė, su jomis atvažiuodavo į aikštelę, bet automobilių „Škoda“ nei vienos gyvai nematė, tik nuotraukoje. R. B. pasakojo, kad iš policijos aukciono laimėjo. Davė kelioms „Škodoms“ pinigų, po to pradėjo greičiau reikalauti, tuomet neatiduodavo, tik pelną. Tada R. B. nuolat sakė, kad parduos mamos sklypą ir atsiskaitys su juo. R. B. gali sakyti ką nori, kad jam už „Audi A4“ davė 8 000 Eur, tačiau jam už automobilį davė 11 600 Eur, yra popierius. R. B. sakė, kad tuos 11 600 Eur davė A. B.. Susidarė įspūdis, kad jį ir A. B. mama, ir jis, ir R. B. apgavo su mašina. Nežino, kodėl nesutampa skolos raštelyje nurodyta suma 16 000 Eur su vekseliuose nurodyta 16 800 Eur suma. R. B. pats taip parašė, galbūt nepastebėjo. 16 000 Eur suma susidaro iš 9 000 Eur grynųjų ir 11 600 Eur, tai gaunasi netgi daugiau negu parašyta. Dar nepaėmė įmonės pinigų, kur jis skolingas 2 000 Eur. Nukentėjusiojo teigimu, tikėjo, kad R. B. daro verslą, nes kai duodavo pinigus „Peugeot“ automobiliams, jis po truputį grąžindavo. Tuo metu, kai jis atvarė „Audi“ ir žmona perdavė pinigus, R. B. jau buvo skolingas visus kitus pinigus, nurodytus kaltinime, ir buvo dar negrąžinęs. Dar paskolino pinigų, nes R. B. labai kultūringai apmulkina žmogų, kad tu juo patikėsi.

10. Liudytoja L. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. pažinojo jau 2015-2016 m., kai jis atvarė A. B. automobilį „Audi Q7“ į aikštelę pas J. A. G. pardavinėti. A. B. irgi buvo atvažiavęs, jis su R. B. elgėsi labai negražiai, kaip su vergu. Kai viskas baigėsi su Audi Q7, R. B. toliau nematė. Bendravimas su juo vėl prasidėjo 2018 m., nes jis atvažiavęs į aikštelę sausio mėn. dėl „Audi A4“, vyrui parodė nuotraukas. Sakė, kad yra gera mašina, pagal pinigus automobilis tiko ir jiems, kaina buvo 11 600 Eur. R. B. paskambino telefonu moteriai, kuri pasakė, kad parduoda tą automobilį ir sutarė dėl kainos. Atrodo, kitą dieną, kai R. B. atvažiavo prie laiptinės, vyras pasakė išnešti pinigus. Paklausus, kada bus pirkimo-pardavimo sutartis, R. B. sakė, kad to žmogaus, kuris parduoda mašiną, porą dienų nėra, vėliau viską surašys ir atveš. Padavė pinigus nieko nesurašius, buvo pasitikėjimas, nes prieš tai viskas buvo gerai. R. B. prieš tai skolinosi 9 000 Eur, po savaitės 2 550 Eur ir po savaitės dar 1 950 Eur. Paėmęs 9 000 Eur, už juos vieną kartą atvarė mašiną ir pasidalino su J. A. G. pelną. Po to vyras vėl skolino pinigus mašinoms, kažkur buvo 3 mašinos. 2018 m. surašė skolos raštelius kaip skolas, matė asmeniškai, kaip vyras visus tris kartus skolino R. B. minėtas sumas. Jeigu J. A. G. duoda pinigus, tai R. B. varo mašiną. Taip R. B. pastoviai važiuodavo į Angliją ir varydavo mašinas, tikrai matė atvarytas 3 mašinas. Pelnas būdavo ir jam, ir jiems, buvo 300 ir 150 Eur. Kai atidavė pinigus, atrodo, kad apie 2 mėn. nematė nei pinigų, nei mašinos. R. B. dingo, telefonas buvo atjungtas. Vėliau kažkaip atsiradus R. B., susitikus prašė vyro padėti, nes pas jį tokia situacija, neva skambina A. B., kuriam reikia paduoti pinigus, nes jis jį reketuoja. R. B. pasakė jai, kad atidavė pinigus A. B., bet mašina skaitėsi kaip mamos. J. A. G. paklausus, kaip su jo mašina, R. B. prašė padėti susitvarkyti su A. B.. Sakė skambino A. B. mama, reikia paduoti kažkokią pinigų sumą. Visi trys nuvažiavo prie Lazdynų ligoninės, kur atvažiavo A. B. motina su kažkokiu vyriškiu. Priėjusi motina klausė R. B. kur pinigai. Liudytojos teigimu, nežino, kokius pinigus R. B. buvo skolingas A. B.. Ji (t. y. L. G.) paklausė A. B. motinos kaip su jų pinigais, nes davė R. B. pinigus, o kaip pasakojo R. B., juos atidavė A. B., bet jie negavo nei mašinos, nei pinigų. Ir tada prasidėjo konfliktas, pradėjo aiškintis dėl tos „Audi“, kad arba mašiną arba pinigus atiduotų. Motina pradėjo rėkti „kokia čia mašina, kokie pinigai“. A. B. mama paskambino jam, ji pati (t. y. L. G.) kalbėjo su juo, jis rėkė „kodėl rėkia ant jo mamos, kokie pinigai, ko čia nori“. Tuo metu A. B. ar jo mama nesakė, kad gavo tuos 11 600 Eur iš R. B.. J. A. G. jau tada sakė važiuoja į policiją rašyti pareiškimo, kadangi nei mašinos, nei pinigų neturi. A. B. mama kažkaip išsisukusi išvažiavo. Tada trise nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą, kuriame R. B. aiškiai išdėstė, kad jis iš jų paėmė 11 600 Eur, kaip viskas buvo, kaip jie davė „Audi A4“ pinigus, apie konfliktą su A. B. mama. Tiksliai pasakyti negali, ar galėjo būti apie 2 000 Eur pelno, nes pinigus duodavo vyrui. Tik pati matė, kaip duodavo. Pasak liudytojos, už pirmas tris mašinas, už 9 000 Eur buvo 500 Eur pelno, o po to buvo 150 Eur. R. B. iš viso skolingas 25 100 Eur, 11 600 Eur už „Audi“ ir 13 500 Eur už 6 vekselius, už skolas.

11. Liudytoja R. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. B. bendravo nuo 2003 m., susituokė 2016 m. 2006-2007 m. abu dirbo samdomus darbus, bet jis vis bandė savo verslą daryti, verstis automobiliais. Iš pradžių turėjo savo pinigų, o paskui buvo imtos paskolos, greitieji kreditai. Jis nelabai sakydavo iš kur skolindavosi, o ir bendrų pinigų kartu neturėjo. Ar 2007-2011 m. laikotarpiu jis skolindavosi, nežino. Tuo tarpu L. K. nepažįsta ir nežino, kad 2012 m. iš jos buvo pasiskolinta 30 000 Lt. Kai 2017 m. R. B. prašydavo pervesti pinigus, dėl skolų įtarimų nekilo. 2017-2018 m. apie skolas sužinodavo, kai patys asmenys bandydavo per ją ieškoti R. B. ir jis negalėjo naudotis savo bankininkyste dėl areštuotų sąskaitų. Berods 2018 m. balandžio mėn. prie namų atvykęs J. A. G. sakė, kad R. B. skolingas jam daug pinigų, apie pasirašytus vekselius sužinojo, kai J. A. G. parodė šūsnį vekselių. Išėjus kalbai, kad „BMW“ kaip užstatas paliktas pas jį, pasakė, kad taip negali būti, nes tai ji tą automobilį paėmė. J. A. G. atsakė, kad taip paprastai nepaims automobilio, pasakė „jeigu drąsi, atvažiuok ir pasiimk“. Kitą dieną nuvykusi bandė gražiuoju susitarti su J. A. G., bet nepavykus išsikvietė policijos ekipažą. Apie A. B. yra tik girdėjusi, bendravusi nėra. Vieną kartą ji pati yra su A. B. susidūrusi, kai atvažiavęs į kiemą užtvėrė mašiną, bet matyt neišvydo tai, ką norėjo ir net neišlipęs išvažiavo. Žino, kad ten A. B. mašina, nes ji išskirtinė „Audi“ su „(duomenys neskelbtini)“ numeriais. Maždaug 2018 m. R. B. papasakojo apie A. B., kai pamatė, kad buvo palaužtas psichologiškai, visada baimės būsenoje. Sakė, kad patyrė didelį psichologinį ir fizinį smurtą, jį baugino, vežiojo bagažinėje, bandydamas išsireikalauti pinigų. R. B. sakė, kad tai pinigai už kažkokius neva tai procentus, kad yra skola. Nežino pradinės skolos dydžio, bet buvo įvardijami labai dideli procentai. Realiai negali padengti skolos, nes pastoviai turi mokėti procentus. Liudytojos teigimu, apie R. B. prekybą automobiliais, kad vertėsi naudotais automobiliais, kurie stovėdavo aikštelėse, žino, bet automobilių ji nematydavo, prie namų jų nebūdavo. Apskritai apie jo verslą žino tiek, kiek iš bylos, tuo metu R. B. nepasakodavo. Kartais R. B. skolas grąžindavo ji, nes jis negalėdavo naudotis bankininkyste, tai R. B. duodavo grynais ir paprašydavo pervesti. Nieko blogo tame neįžvelgė. „BMW“ automobilį, kuris priklausė „Mogo“, buvo išsipirkusi, bet norėjo parduoti, nes buvo pasiėmusi kitą automobilį lizingu ir reikėjo pinigų namo remontui. 2018 m. vėl įkeitė automobilį „Mogo“ ir taip gavosi, kad tuo automobiliu R. B. naudodavosi. Tuo metu ji turėjo du automobilius, vienas automobilis buvo nuo 2017 m., o kitas buvo 2018 m. R. B. už automobilį mokėdavo apie 150 Eur, dar už darželį – apie 600 Eur, taip sumokėdavo apie 800 Eur grynais. Pinigų jai nepervesdavo, nes neturėjo kaip pervesti. Iš esmės, ji važinėjo su kitu automobiliu, o „BMW“ stovėjo kieme. Iš pradžių automobilis buvo jos, po to įgijo kitą automobilį, nes kuro sąnaudos buvo per didelės, tai nusprendė jį parduoti. Kadangi ilgą laiką buvo sudėtinga su paskolom, remontu, automobilio nepardavė, o įkeitusi „Mogo“ gavo gal apie 4 500 Eur pinigų namo remontui. Namo remontui ji skyrė apie 18 000 Eur, dėl to buvo įkeista mašina ir 2018 m. paimtas vienas vartojimo kreditas, taip pat padėjo tėvai. Pasak liudytojos, iš viso buvo paimti du kreditai, vienas kreditas buvo 14 000 Eur sumai ir automobilis 4 500 Eur. Taip pat žino apie R. B. 2014 m. vykdytą drabužių verslą. Šis verslas turėjo būti kažkas gero, pagal nuotraukas R. B. minėjo, kad tai geri daiktai, rankinukai, batai, brendiniai daiktai, bet gavo krūvą šlamšto. Sunku pasakyti, iš kur tuo metu buvo pinigai drabužių verslui, atrodo, tai ji ėmė vartojimo kreditą, turėjo kažkokių santaupų. Teismui pagarsinus dalį liudytojos apklausos protokolo apie tai, kad „R. jai pasakojo, kad A., kai R. jam negrąžino skolos, vežiojo savo automobilio bagažinėje, taip baugino ir reikalavo grąžinti pinigus. Kiek yra R. žodžiuose tiesos, nežino, nes taip pasakojo R.“ (2 t., b. l. 22), liudytoja R. B. paaiškino, kad abiejų pusių versijos nežino. Tuo metu iš aplinkinių girdėjo, kad A. B. blogas žmogus, banditas, tiki, kad jis galėjo tą daryti. Tuo metu R. B. pasakyti žodžiai atrodė kaip tiesa, o ar yra santuokoje pasakęs netiesą, tai juk visko santuokoje pasitaiko.

12. Liudytojas L. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žinomas broliui pateiktas kaltinimas dėl pinigų pasiskolinimo ar pinigų neatidavimo. J. A. G. ir A. J. asmeniškai nepažįsta, nėra bendravęs, o E. C. pažįsta, kadangi jis tėčio draugas. Žino apie brolio ir E. C. bandymą daryti verslą, kuris nepavyko. Taip pat pažįsta A. B., apie A. B. yra girdėjęs, bet asmeniškai susitikęs nebuvo, S. M. nepažįsta. Dėl J. A. G. žino abstrakčiai, kad prašoma grąžinti skolą. Nuo pat mažų dienų tiek tėčio, tiek brolio pagrindinė veikla buvo pardavinėti naudotus automobilius, dar užsiiminėjo drabužių verslu, bet kiek žino, jis nepasisekė. Tai buvo kažkur prieš 9 metus, gal apie 2010 m. Žino, kad buvo nupirktas labai didelis kiekis drabužių, kurį laikė garaže ir bandė parduoti. Mažas kiekis buvo parduotas, bet didelis kiekis taip ir liko neparduotas. Tuo metu su broliu apie finansus nešnekėdavo, už kiek juos pirko, kiek planuoja uždirbti. Kiek atsimena, pradedant nuo 2007 m. dideliais kiekiais mašinų nebūdavo, turbūt tik 2009-2010 m. jis pradėjo daugiau verstis automobiliais, pardavinėdavo juos. Brolis neprašydavo skolinti pinigų, kiek jam žinoma, kaip ir atrodė, jog sekėsi gerai. Po to, berods 2016 m., kai sustreikavo brolio sveikata, nuvežus į ligoninę paskambinęs brolio draugas, kaip pats prisistatė, sakė, jog R. B. slapstėsi, prašė nufotografuoti, kad jis ligoninėje. Tada pasiūlė susitikti, sakė, kad reikia labai rimtai pašnekėti, nes R. B. laukia didelės problemos. Vakare susitikus prie degalinės „Circle K“ su žmogumi, kuris atvažiavo su 7-os klasės „BMW“ ir prisistatė kaip A. B., pasakė, kad jis (t. y. A. B.) pasiskolino iš kažkokio labai baisaus bandito didelę pinigų sumą, davė ją R. B. ir dabar jis už tai turi mokėti, prasidėjo grasinimai. Kodėl davė pinigus ir kokią sumą broliui, A. B. neįvardijo, tik sakė, kad turi mokėti procentus, kadangi vėlavo mokėti. Paklausus, ar gali padėti, kokios ten sumos, A. B. klausinėjo gal tėvai gali padėti. A. B. neįvardijo konkrečių sumų, tik pasakė, kad šiandien privalo grąžinti 5 000-6 000 Eur sumą, kaip įmoką, o ne visą skolą. Po to kiekvieną dieną A. B. pradėjo skambinti apie 10 kartų per dieną per „Viber“ iš skirtingų angliškų numerių, siūlė jam paimti 10 000 Eur paskolą ir tada aiškintis su broliu dėl tos skolos. A. B. jokių sutarčių nerodė, kalbėjo labai agresyviai, bandė išgąsdinti, kad yra labai mažai laiko ir jeigu mokėjimai nevyks, tai nukentės tiek brolio vaikai, tiek giminės ir pažįstami. A. B. visą laiką minėdavo, kad ne jis paskolinęs pinigus, o jis pats (t. y. A. B.) yra pasiskolinęs iš kažkokio išgalvoto, kaip dabar supranta, baisaus bandito, kuris jam turi mokėti, dėl to yra tie procentai. Vieną kartą brolis prašė paskolinti didesnę sumą, tada pradėjus aiškintis, kur draugės skolinti 400 Eur, sužinojo apie A. B., kad yra žmogus, kuris jį spaudžia. Tyrimo metu ne taip gal interpretavo žodžius rašant, kad „jeigu paskolini R., sunku atgauti pinigus“. Turėjo omenyje, kad kai draugė paskolino pinigus ar pradėjo po 50-100 Eur skolinti, taip išsiaiškino, kad yra tas A. B., su kuriuo labai prasta situacija, nes nesuprato, kam jam tų pinigų reikia. Jie broliškai buvo skolingi po 50-100 Eur vienas kitam. Ir po to tik pamatė, kad tų pinigų, kad ir mažesnėmis sumomis, po 100-200 Eur, brolis grąžinti negali. Nebūdavo taip, kad brolis sakytų, jog negrąžins, tiesiog paaiškino situaciją, kad yra didelis spaudimas, nėra jokių galimybių ir kaip šeimos narys nepykdavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodyta, jog brolis buvo pasiskolinęs iš daugelio asmenų, tai ten mažomis sumomis. Tą žiemą, po pokalbio su A. B., paskolino broliui apie 1 000 Eur, nes pirko kartu per pusę su broliu automobilį iš Anglijos, kurį norėjo parduoti. Po to brolis pasakė, kad iš A. B. vėl vyksta didelis spaudimas ir reikia sumokėti įmoką, kad apsiramintų. Sutiko padėti broliui, taip ta skola ir užsiliko. Brolis papasakojo, kad skolinosi iš A. B. apie 2 000 Eur, kurie yra seniausiai grąžinti, netgi sumokėta daugiau „ant viršaus“, bet kadangi A. B. įsivaizdavo, kad yra kažkoks banditas, psichologiškai bandė palaužti ir vis prašė tų procentų. Brolis sakė, kad yra pasirašyti kažkokie vekseliai su A. B., bet, kai buvo grąžinami procentai, niekur tai nebuvo fiksuojama ir sakė, kad A. B. pats tuos vekselius vos ne R. B. vardu pasirašydavo. Nuo pirmos dienos sakė broliui, kad reikia kreiptis į policiją, bet jis buvo labai palaužtas. Ne vieną kartą vežė jį į ligoninę dėl širdies ir visada būdavo paskutinė diena, kai A. B. tiek jam ir jo draugei, tiek broliui, skambinėjo ir sakydavo, kad jeigu šiandien negrąžina, bus blogai. Buvo tokia situacija, kai išsigandęs brolis skambino ar rašė, kad A. B. vežasi namo ir jeigu neatsilieps per 2 val., praneštų policijai. Pamena, kad brolis atsirado, buvo už šono susiėmęs, prieš jį naudojo smurtą. Be to, A. B. pradėjo skambinti močiutei ir prašyti, kad ji įduotų namą, kuriame gyveno brolis ir jo buvusi žmona su vaikais. Tai sužinoję tėvai įtikino brolį kreiptis į policiją, o tada tas A. B. dingo labai staigiai.

13. Liudytojas M. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. nepažįsta. Jis dirba UAB „V“ direktoriumi, užsiima transporto priemonių pirkimu-pardavimu, įrangos įvairios, nekilnojamojo turto nuoma, pirkimu. Nelabai atsimena, dėl ko buvau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nes ir tada nelabai suprato apie ką kalba eina. Yra tekę labai daug kartų pirkti „Škoda“ automobilius iš policijos. Praktiškai, kiek policija rengdavo aukcionus, tiek ir dalyvaudavo visuose regionuose. Nepamena, kiek kartų dalyvavo Vilniuje, nes kai kur ne jis, o jo atstovas dalyvaudavo. Teismui, pagarsinus dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad „2017 m. gegužės mėnesį, jų bendrovė dalyvavo Vilniaus policijos paskelbtame aukcione ir jį laimėję įsigijo apie 48 buvusius policijos tarnybinius automobilius“ (2 t., b. l. 30-31), liudytojas M. M. paaiškino, kad negali atsakyti, ar buvęs vadybininkas ar jis dalyvavo aukcione Vilniuje. Tuos automobilius suremontuodavo ir parduodavo, dėdavo skelbimus. Pardavimas būdavo forminamas taip, kad paduoda avansą už mašiną, sutaria, kada atvažiuos paimti, sumoka likusius pinigus, sudaro sutartį ir viskas. Sutarties su tarpininkais nesudarydavo niekada. Niekada nebuvo, kad sutartį sudarytų neįrašę pirkėjo. Labai sudėtinga prisiminti, ar R. B. nėra pirkęs automobilių. Jeigu jam pardavė, tai pagal dokumentus matytųsi. Aukcione iš pradžių būdavo pasiūlomas paketas, jeigu paketo neparduodavo, tada parduodavo vienetais. Tačiau jų įmonė, norėdama išvengti konkurencijos, dažniausiai stengdavosi pirkti visą paketą, nes jeigu po vieną automobilį parduoda, labai stipriai išauga kaina. Kai parduodamas paketas, tai jie reikalauja užstatą sumokėti, apsidrausti, kad nebūtų, jog kažkas iškelia kainą ir neperka, tai jau pradinė suma būdavo nemaža, kad nelįstų aferistai.

14. Liudytojas V. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. nepažįsta. Anksčiau dirbo UAB „V“ vadybininku – pirkdavo, parduodavo automobilius, visokias transporto priemones ir daiktus. Bendrovė dalyvaudavo valstybinių įmonių, bankrutavusių įmonių administratorių skelbiamuose aukcionuose, varžytinėse. Taip pat dalyvaudavo kiekvienais metais įvairiuose policijos aukcionuose, per metus jų vykdavo 10, per visus regionus ir Vilniuje. Kiekvienas komisariatas pardavinėdavo savo automobilius. Tuose aukcionuose įmonė pirkdavo nuo 1 iki 30-40 automobilių. Įsigijus automobilius tvarkydavo ir parduodavo klientams iš „Autopliuso“, kurie automobilius pirkdavo sau. Šiuo metu automobilių kainų nepamena, daug laiko praėjo. Užsienio piliečiams (ukrainiečiams, rusams, baltarusiams) labai dažnai parduodavo, dažniau negu lietuviams. Būdavo ir pavieniams asmenims, ir grupėms. Nepamena, kad R. B. būtų atvykęs pas juos pirkti automobilių. Mano, kad nebuvo, kaip tarpininkas irgi nebuvo, nes tarpininkams neparduodavo. Nebuvo nei karto, kad į sutartį pavardės pirkėjų neįrašytų. Visada parduodavo tam, su kuo sudarydavo sutartį. Liudytojo teigimu, kiek aukcionų buvo laimėta 2017 m. nepamena, gal porą. Automobilius laikydavo Gariūnuose, kur žmonės, jeigu norėdavo pažiūrėti, galėdavo tik su jų įmonės žinia, nes aikštelė rakinama, bet perlipus tvorą, gali pažiūrėti ir be jų žinios. Perkant automobilius skiriamieji ženklai būdavo nuimti, bet matydavosi, kad buvo. Teismui pagarsinus dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad „2017 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, bendrovė „V“ dalyvavo Vilniaus policijos paskelbtame aukcione ir jį laimėję įsigijo visą aukcione išstatytą automobilių paketą t. y. apie 48“ (2 t., b. l. 33-34), liudytojas V. M. parodė, kad laimėjus paketą ne vien „Škodos“ būdavo, automobilių „Škoda“ būdavo tik labai maža dalis. Dažniausiai būdavo visi kiti automobiliai.

15. Liudytoja S. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. pažįsta, jis nuo seniai su vyresniu sūnumi A. B. mokėsi, paskui su A. B. susipažino, atvažiuodavo į namus. Kada tai buvo, tikrai neprisimena. Po to A. B. jam pinigus skolindavo, vieną kartą ir ji davė 3 000 Eur. Kam R. B. reikėjo pinigų, neaiškino. Berods reikėjo kažką pirkti. Santykiai buvo normalūs, atvažiuodavo ir pas ją į namus, ir į darbą nuveždavo, paimdavo. Vaikų draugus priimdavo kaip savo vaikus. Vieną kartą pasakė R. B., kad pažįsta žmones ir pasakė, kad jis aferistas. R. B. pasakė, kad taip, yra nuklydęs, bet pasitaisys. Nors automobilio nepardavinėjo, berods 2018 m. pardavė automobilį „Audi A4“, kai R. B. pasisiūlė padėti parduoti automobilį. Tiksliai nepamena, bet tarėsi su R. B. parduoti automobilį gal už 11 500 ar 12 500 Eur. R. B. prašė iš jos įgaliojimo. Pasiskambinus vyresniajam sūnui A. B., nuo įskaitos nuėmė mašiną, o dėl įgaliojimo sūnus pasakė tikrai neduoti R. B., nes jis nedoras. Nuėmus nuo įskaitos, R. B. atvežė jai 1 500 Eur užstatą grynais ir pasakė, kad kažkokie advokatai, žymūs žmonės paliko užstatą ir išvyko ar tai į Latviją, ar tai į Baltarusiją, ar tai kažkur. Jie labai užsiėmę žmonės, ne visada būna Lietuvoje, bet tą automobilį ims, paliko užstatą ir kai grįš, automobilį parduos. Liudytojos teigimu, laukė kelis mėnesius. R. B. jokių pinigų sūnums neperdavė. Po to pasakė R. B., kad jai reikalingi pinigai, o šiuo metu negali pardavinėti, kai yra duoti pinigai. Tuo metu automobilį „Audi A4“ R. B. buvo pasiėmęs, kad parodytų. Po to sužinojęs sūnus pasakė jai, kad R. B. tą automobilį pardavinėja. Nustebo, kaip gali pardavinėti, nes automobilis buvo jos, už tai, liudytojos manymu, R. B. ir reikėjo įgaliojimo. Nuvažiavus sūnui atsiėmė automobilį ir pasistatė kieme. Vieną kartą prie vartų yra mačiusi 3 mašinas, kol išėjo, jos nuvažiavo. Pagalvojo, gal kas apsisuko, bet kilo įtarimas. Ir staiga, R. B. pasakė, kad atiduos 3 000 Eur, kur buvo skolingas, o užstatas buvo pas ją. Susitarė, kad savaitės bėgy atiduos, bet vieną dieną skambino, kad negali, kitą dieną skambino ir vėl negali. Pasakė R. B., kad jeigu jam sunku, gali palaukti. Po to susitarus susitikti, R. B. paskambino, kad atvažiuotų prieš Lazdynų ligoninės, atiduos 3 000 Eur skolą. Susitikus prie Lazdynų pamatė, kad ateina 3 žmonės: vienas aukštas stambus vyras, R. B. ir moteris. Staiga tas vyras išsitraukęs policijos pažymėjimą pradėjo tempti ją į mašiną, kad važiuotų į policiją parašyti pareiškimą. Tie asmenys sakė, kad davė 11 000 ar 12 000 Eur už automobilį, davė R. B. pinigus ir tas automobilis turi būti jų. Sakė, kad tai ji (t. y. S. M.) paėmė jų mašiną, pavogė, neva gavo pinigus ir laiko tą mašiną. Buvo išsigandusi. Liudytojos teigimu, paaiškino, kad automobilis jos, yra dokumentai, kaip galima atimti automobilį. O tuo metu šalia stovėjęs R. B. tylėjo, nepasakė nei vieno žodžio. Paskambinusi vyresniajam sūnui A. B. davė tam ponui šnekėti, bet jis nešnekėjo, tada moteris paėmė šnekėti. Jie prisipažino, kad visi važinėjo tikrinti, ar mašina stovi kieme. Pasakė jiems, kad jei reikės, tai į policija pati ir nuvažiuos. Pašnekėję nuvažiavo, o kitą dieną ji pati kreipėsi į policiją. Negali įrodyti, kad R. B. jai skolingas, nes davė pinigus R. B. per sūnų, todėl niekur ir nesikreipė.

16. Liudytojas A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. pažįsta, studijavo kartu prieš 18 metų. Po to kažkiek bendravo periodiškai, pradžioje gal šiaip, paskui kažkiek buvo piniginiai reikalai. R. B. pasakodavo istorijas apie investicijas, ką perka, kur investuoja ir kad jam reikia apyvartinių pinigų. Šiuo metu sunku atgaminti metus, bet gal prieš kokius 6 metus. Pasakodavo visokių istorijų ir su rūbais, ir su automobiliais, visokių pasakų būdavo. Nematė nei rūbų, nei automobilių verslo planų jis nerodė, išties nelabai buvo ir įdomu, nes jam skolino pinigus, nebuvo tų verslų dalininkas. R. B. pasakodavo, nes jam reikėdavo investicijų ir žadėdavo palūkanas. Kokios tos palūkanos, nežino, reikia žiūrėti vekselius, kadangi jam skolindavo pagal vekselius. R. B. dalį pinigų grąžino, po to vėl pasiskolino ir taip gal 4 kartus. Pasiskolinęs grąžindavo ir skolą, ir palūkanas. Įgavo pasitikėjimą, o kažkuriame etape, prieš galbūt 3 metus, pradėjo negrąžinti. Brolis taip pat pažįsta jį, jie vėliau susipažino gal prieš 4-5 metus, panašiame periode, kai R. B. pradėjo iš visų skolintis pinigus. Liudytojo teigimu, konkrečių asmenų nežino iš ko skolinosi, bet yra girdėjęs nuogirdų nemažai. Kalbant apie mamos „Audi A4“ istoriją, tai kaip supranta, R. B. pardavė tą automobilį jo neturėdamas. Nepamena datos, nežino nei to žmogaus, kam pardavė. Pasak liudytojo, buvo kažkoks skambutis iš mamos, kad ją reketuoja, prašo tie žmonės, kurie įsigijo ne R. B. automobilį, o mama apie tai nežinojo. Mama pinigų nebuvo gavusi, ji tame nedalyvavo, o dėl avanso jis nieko nežino. R. B. pardavė virtualų automobilį. Liudytojo teigimu, kalbėjo su advokatais, kokia tikimybė atgauti pinigus, minėjo, kad bus daug vargo, todėl nerašė pareiškimo. Apklausoje policijoje viską yra surašęs, vekselius ir sumas. R. B. jam skolingas apie 2 000-3 000 Eur.

17. Liudytojas A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. pažįsta virš 10 metų, susipažino kai jis anksčiau telefonais užsiiminėjo, o R. B. dirbo pas tokį asmenį. Verslo ir piniginiai santykiai jų nesiejo iki kol 2015-2016 m. nesusitiko prie brolio. Seniai buvo nesimatę, susitikus apsikeitė numeriais ir toliau bendravo. R. B. nuo tada pasiūlė biznį – pardavinėti Vokietijoje ratlankius. Pasak liudytojo, jis turėjo investuoti pinigus, o R. B. turėjo nupirkti ratlankius ir išsiųsti į Vokietiją. Atrodo, ratlankių sumos prasidėjo nuo 50 Eur. Viskas prasidėjo neblogai, paskui prasidėjo, kad reikia daugiau pinigų. R. B. kažkiek grąžindavo pinigų, bet iš karto imdavo dvigubai. Iš pradžių pirmas porą savaičių viskas vyko normaliai, o paskui R. B. atveždavo pinigus ir iš karto paprašydavo daugiau, nes sakė, kad „eina biznis, galim imti daugiau“. Niekada nematė tų ratlankių, pasitikėjo, todėl davė pinigus, tiek metų pažinojo žmogų. Po to biznis sustojo, R. B. pasakė, kad gali gauti konfiskuotų policijos mašinų „Škoda“, kurias perka Kaune ir gali parduoti Gariūnuose. Ta „Škoda“ kainavo 1 500-1 750 Eur. Viskas prasidėjo nuo „Škodos“, kad jis gali nupirkti, po to jau 2 „Škodos“, kad jam reikėjo pinigų, pinigai kažkur užsilaikydavo, vėl investuoti reikėdavo. Po to baigėsi „Škodos“, prasidėjo policijos džipai, kiek R. B. aiškino, rodė kažkokią nuotrauką, jų kainos prasidėjo jau nuo 3 500 Eur. Iš pradžių R. B. buvo jam skoloj gal 16 000 Eur, tada dingo, išjungė telefoną ir išvažiavo į Vokietiją, bent jau taip sakė pats. Jam būnant Anglijoje, R. B. paskambinęs pasakė, kad investavo jo pinigus į verslą, su tėvu namus griauna ar kažką, sakė susitiks Lietuvoje ir pasikalbės. Susitikus R. B. sakė, kad pradėjo dirbti pas J. ir P. ir dabar atidavinės kiekvieną savaitę po 150-200 Eur. Jis sutiko, nes R. B. svilo biznis, kažkas apgavo, pinigų nėra. Po 3 savaičių R. B. pasiūlė tą biznį, sakė kam dirbti pas juos, jeigu gali dirbti ant savęs ir greičiau atiduoti skolą, nes ta skola dar užaugo. Iš tų 16 000 Eur jis kažkiek buvo pervedęs, likę buvo gal 9 000 Eur. Tų skaičių nepamena, viską ant lapuko rašydavosi. Dėl „Škodų“ R. B. sakė, kad turi priėjimą prie aukcionų, kur parduoda konfiskuotas policijos mašinas, pats ten dalyvauja. Pasak liudytojo, nežino, koks ten buvo priėjimas, bet R. B. sakė galintis prieiti taip, kad nupirktų mašiną pigiau ir parduotų brangiau. Tų „Škodų“ jis nerodė, tik rodė vieną ar kažkiek nuotraukų, bet nepamena, ar „Škodos“ ar džipo. Su R. B. yra pasirašęs vekselį. Šiaip visą laiką turėdavo lapukus, o R. B., kaip supranta dabar, jau žinojo, kad tas vekselis baigia galioti. Pasak liudytojo, R. B. skolų negrąžino, kažkiek tik, bet bendra suma didelė yra. Apie kitų asmenų skolas girdėjęs daug, bet konkrečiai nežino. Yra buvęs atvejis su automobiliu „Audi Q7“, kai paprašius parduoti, R. B. sakė turintis pažįstamą aikštelėje, kuris gali padėti parduoti. Pastatė pas poną (rodo į J. A. G.), kurį vieną kartą yra matęs, tačiau asmeniškai nepažįsta. Kainos automobilio neprisimena, buvo gal 15 000-16 000 Eur. Automobilis stovėjo ilgai, po to susitarė, kad atiduos už 13 300 Eur. Atvažiavus R. B. pasakė, kad turi paimti pas žmogų 13 300 Eur, o jis davė 13 000 Eur. Dėl likusių 300 Eur kilo konfliktas. Klausė R. B., jis sakė, kad kompensuos. Be to, apie „Audi A4“ pardavimą žino. Kažkur 2016-2017 m. parvarė mamai iš Amerikos automobilį. R. B. pasakęs, kad gali padėti parduoti. Kainos neprisimena, gal buvo 15 000 Eur. R. B. sakė duos 1500 Eur užstatą ir pasiims jį, nes rado klientą, labai turtingą moterį, advokatę ar kažką, kuri duos užstatą, bet reikia jai įstatyti parktronikus ir galinę kamerą. Laukė 2 savaites, R. B. nurodė, kad moteris (t. y. pirkėja) Latvijoje. Paklausus, kada pasiims mašiną, atsakė, kad dabar nekelia ragelio. Na taip ir dingo. Pasakius R. B., kad užstatas nuplaukė, žmogus mašinos neima, šis sakė taip, ji nenori pasiimti mašinos. Tai sakė parvaryti mašiną į kiemą ir jis parvarė. Liudytojo teigimu, R. B. gal 2 savaites turėjo mašiną, nežino, kur ji buvo, nes jau pradėjo kilti įtarimas. Nežino, gal jis tą mašiną dvidešimčiai žmonių pardavė. R. B. jam atvežė tik 1 500 Eur, daugiau pinigų jis negavo. Būnant Anglijoje, paskambinusi mama pasakė, kad kažkas privažiavo, grasina, kad išveš dėl kažko. Atrodo, R. B. buvo mamą nuvežęs išregistruoti mašiną, buvo uždėti raudoni numeriai, o kai pasiėmė mašiną, vėl priregistravo. Pokalbis su tais žmonėmis buvo, kaip sakė mama, kad žmonės atvažiavo dėl „Audi“, jau buvo padavę pinigus už ją. Logiškai pagalvojus, kaip žmogus gali pirkti mašiną be savininko. Liudytojo manymu, galbūt R. B. specialiai tvirtina, kad atidavė pinigus už „Audi“, kad skolos neatiduotų. Kiek žino, buvo parašytas pirmas pareiškimas ant R. B. ir jis tą pačią dieną parašė pareiškimą ant jo (t. y. A. B.). Jis pareiškimo ant R. B. dėl padarytos žalos nerašė, nes galvojo gal žmogus susiprotės ir grąžins skolą. Būdavo, kad R. B. išjungdavo telefoną, net nebežinojo kur jis yra. Pats aiškino, kad dirba Kaune. Žinodamas, kad jam reikia išvažiuoti į užsienį, R. B. specialiai taip padarė. Po to jau jo telefonas išjungtas išvis buvo, prisiskambinti buvo neįmanoma, pats iki jo nebeatvažiavo. Buvo apklausinėjamas įtariamuoju kitoje byloje dėl reketo, neva iš R. B. reikalavo pinigų, bet bylą nutraukė. Pasak liudytojo, nebuvo jokių konfliktų, vežiojimų bagažinėje, nėra jam grasinęs, gal tik toną yra pakėlęs, bet grasinimų nebuvo. R. B. pasitikėdavo, duodavo net raktus, o žmogus apgavo, išviliojo pinigus. Jokio R. B. biznio nematė, tik kažkada labai seniai, prie degalinės „Neste“ jis parodė tris stovinčius automobilius ir sakė, kad nupirko juos pardavimui.

18. Liudytoja J. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamojo mamą, kuri paprašė pagalbos padėti parduoti sūnaus drabužius, nes iš Kinijos buvo gauta ne tokia siunta, nežinojo kaip realizuoti siuntą. Liudytojos teigimu, bandė padėti, ieškojo didmenininkų, žmonės iš Egipto buvo susidomėję, norėjo nupirkti. Buvo nuvežusi rūbus į Verkių g. adreso tiksliai neprisimena, tačiau jie atsisakė. Bandė dar siūlyti kitiems, kurie prekiavo rūbais, taip pat vyriškiui iš „Halės“ turgaus, bet jo irgi nesudomino. Drabužių buvo daug, sumos pasakyti negali. 2014 m. dar ir su egiptiečiu tikslinosi datą. Seniai tikrai buvo, neprisimena. Berods buvo jūrinis konteineris gautų rūbų, bet bijo suklaidinti, tačiau rūbai buvo R. B. nuosavybė. R. B. mama sakė, kad R. B. pirko, turi problemų ir juos reikia realizuoti. Kai R. B. gyveno pas motiną, turėjo atskirą patalpą/garažą minėtiems rūbams. Pasak liudytojos, matė maišus su naujais drabužiais, kurie buvo pagaminti Kinijoje, dar pati matavosi. Traukdavo rūbus iš maišų, kokybė buvo prasta. Jų kokybė nebuvo tokia, kokia buvo žadėta, žemiau Gariūnų lygio. Tai buvo menkaverčiai drabužiai – sintetika, dydžiai neatitiko europinių standartų, tačiau fiziškai drabužiai pažeisti nebuvo. Kiek R. B. investavo į drabužius, pasakyti negali, tik jis sakė kainas, tai buvo 6, 10 Lt ir sakė padėti parduoti. Jo mama sakė, kad suma buvo tūkstančiais. Tačiau kalbos, kiek mokėjo, nebuvo. Pati sau pasiėmė dvi palaidines po 10 Lt, dar bendradarbėms vežė, bet daugiau niekam nebuvo kam pasiūlyti. Pasak liudytojos, nežino, ar R. B. pardavė tuos rūbus. 2017 m. kai jos automobilis buvo pavogtas, žinodama, kad R. B. tėvas prekiavo automobiliais, kreipėsi pagalbos į R. B. mamą. Ji pasakė, kad R. B. dirba su automobiliais. Po to telefonu ir el. paštu bendravo dėl automobilio, jis pasiūlymus atsiuntė el. paštu.

19. 2018 m. gruodžio 5 d. A. J. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2012 m. rugpjūčio 25 d. paskolino R. B. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) su sąlyga, kad grąžins skolą iki 2013 m. kovo 25 d., o 2013 m. kovo 1 d. paskolino dar 13 000 Lt (3 765,06 Eur), kad skolą grąžins iki 2013 m. gruodžio 1 d. Tarpuose tarp šių paskolų R. B. įvairiomis mažesnėmis sumomis skolinosi apie 2 000 Eur. R. B. skolindamasis pinigus nurodė, kad šie pinigai jam yra reikalingi drabužių verslui. Iki pareiškimo dienos, R. B. visos skolos negrąžino, turto ir pajamų, iš kurio būtų galima išieškoti, neturi. Tuo metu kai skolinosi pinigus, R. B. apie savo kreditinius įsipareigojimus jo neinformavo. Šiuo metu padaryta žala – 8 400 Eur, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 35-36).

20. Iš 2018 m. balandžio 30 d. E. C. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad jame nurodytos galimos R. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, dėl to, jog 2017 m. vasario mėn. pradžioje R. B. paprašė paskolinti 9 000 Eur, nurodymas, kad turi „garantuotą verslo planą“ – nupirkti naudotus „Škoda“ automobilius, o po to parduoti turimiems pirkėjams iš Ukrainos, kurie yra patikimi, mokūs ir laukia pasiūlytų automobilių. Taip sutarė, kad R. B. grąžins gautą pinigų sumą per 2-3 sav. Po poros savaičių R. B. perdavė 840 Eur, pasakydamas, kad tai yra „pusė uždirbto pelno“. Vėliau 2017 m. kovo-balandžio mėn. per kelis kartus dar paskolino R. B. 7 700 Eur. Taigi iš viso jam paskolino 16 700 Eur. 2017 m. lapkričio 3 d. vykusio susitikimo metu, R. B. galiausiai pripažino, jog nuo pat pradžių melavo ir apgaudinėjo, siekdamas apgaule išvilioti iš jo pinigus, kad nebuvo jokių automobilių „Nissan Navara“, kad gauti pinigai buvo reikalingi ne automobilių pirkimui ar verslui, o tiesiog senoms skoloms padengti. Tą patį R. B. aiškiai ir tiesiai pripažino ir 2017 m. gruodžio 15 d. įvykusiame susitikime, kurio metu grąžino 1 500 Eur. Taip R. B. išviliojo ir užvaldė didelę pinigų sumą – 14 360 Eur. Pridedami: skolos raštelio kopija ir USB laikmena, kurioje fiksuoti jo ir R. B. pokalbių garso įrašai (1 t., b. l. 48-57).

21. Iš 2017 m. rugsėjo 12 d. skolos raštelio kopijos matyti, kad R. B. yra įsipareigojęs grąžinti E. C. 16 700 Eur iki 2017 m. spalio 2 d. (1 t., b. l. 58; 2 t., b. l. 76).

22. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2018 m. vasario 23 d., 19.15 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo R. B. pranešimas apie tai, kad jis 2018 m. sausio 10 d. iš pažįstamo asmens paėmė 11 600 Eur už automobilio „Audi A4“ (2014 m. gamybos) ir pinigus sumokėjo A. B., kuris pardavinėjo minėtą automobilį. Buvo sutarta, kad automobilį A. B. paruoš ir perrašys per dvi savaites, tačiau iki šiol automobilis neperrašytas, pinigai negrąžinti. A. B. nei automobilio, nei pinigų grąžinti nesiruošia, tik grasina ir toliau reikalauja pinigų (1 t., b. l. 112-113; 3 t., b. l. 77-80).

23. 2018 m. vasario 23 d. J. A. G. pareiškime nurodoma, kad 2018 m. sausio 10 d. 12.00 val. Vilniuje, Gariūnų g. automobilių stovėjimo pardavimo aikštelėje susitiko su R. B. kartu su žmona L. G.. R. B. pasiūlė automobilį „Audi A4“ (2014 m.), parodė nuotraukas. Sutarus nupirkti automobilį už 11 600 Eur, R. B. buvo paduoti pinigai, surašytas raštas, kad jis juos paėmė. Sutarė, kad bus padaryta apdaila, padaryti juodi diskai. Sutarus, kad automobilis bus sutvarkytas per 10 dienų, po savaitės nesulaukė automobilio. Paskambinus jam, jis vis žadėjo, kad automobilis tvarkomas. Paaiškėjo, kad jis pinigus padavė automobilio savininkui A. B. ir iki šiol R. B. negrąžino nei pinigų, nei automobilio, žada, kad pinigus grąžins dalimis. 2018 m. vasario 23 d. su žmona, R. B. susitiko su automobilio savininko motina, kurios vardo ir pavardės nežino, kuri pareiškė, kad mašinos ji nepardavė ir jokių pinigų negavo iš R. B.. Pridedamos automobilio nuotraukos (1 t., b. l. 114, 116-118).

24. 2018 m. sausio 10 d. R. B. skolos raštelyje nurodoma, kad jis paėmė 11 600 Eur iš J. A. G. už automobilį „Audi A4“ (2014 m., juodos spalvos) (1 t., b. l. 115; 2 t., b. l. 78).

26. 2018 m. vasario 24 d. J. A. G. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2018 m. sausio 10 d. apie 12.00 val. Vilniuje, Gariūnų g. 49, aikštelėje Nr. (duomenys neskelbtini), su pažįstamu R. B. susitarė dėl automobilio „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gamybos) įsigijimo. Asmeniui sumokėjo 11 600 Eur, tačiau nei automobilio, nei pinigų iki šiol negavo. Dėl įvykio patyrė turtinę 11 600 Eur žalą (1 t., b. l. 120-121).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

IV. Dėl R. B. kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įgyjant nukentėjusiojo A. J. turtą

80. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. B. kaltė apgaule įgijus nukentėjusiojo A. J. turtą – 6 300 Eur ir taip padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

82. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekį švelninti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tokie jo parodymai iš dalies prieštaringi, neatitinka jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, be to, juos iš esmės paneigia byloje surinktų įrodymų visumos sisteminė analizė.

83. Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje nekyla abejonių, jog R. B., laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 25 d. iki 2013 m. kovo 1 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, įgijo svetimą – A. J. priklausantį turtą 8 400 Eur, kurių dalį (2 100 Eur) vėliau (2016-2017 metais) grąžino. Šios aplinkybės neginčija ir pats kaltinamasis, tai patvirtino ir nukentėjusysis A. J., kuris parodė, jog su R. B. buvo pažįstami nuo studijų laikų, gal nuo 2001 m. palaikė draugiškus santykius. Per vieną iš susitikimų R. B. užsiminė apie norą pasiskolinti pinigų. Kadangi juo pasitikėjo ir pažinojo ilgą laiką, nematė problemų paskolinti, todėl 2012-2013 m. pinigus skolino per kelis kartus. Pirmą kartą paskolino gal 10 000 Lt, turbūt automobilių verslui, R. B. plačiau apie tai nieko nepasakojo, o jis irgi nesidomėjo. R. B. buvo žadėjęs po pusmečio pradėti grąžinti po 500 Lt. Iš pradžių R. B. po pasiskolinimo praėjus pusei metų, dalimis atiduodavo kelis kartus pinigus, po to vėl pasiskolindavo. Kai R. B. dar nebuvo visko grąžinęs, po kažkiek laiko dar pasiskolino antrą kartą. Kaip minėjo, pasiskolinęs R. B. grąžino dalį, tai neatrodė, jog gali negrąžinti ir tada paskolino trečią kartą. Taip kažkur per 7 mėn. susidarė apie 9 000 Eur skola. Visus kartus R. B. skolinosi verslui bei sakė nori plėsti verslą, buvo užsiminęs ir apie drabužių verslą. Vėliau, praėjus keliems mėnesiams jis pradėjo dingti, prasidėjo susitikimų atidėliojimai, telefono numerių keitimas, trynė „Facebook“ paskyrą, buvo matyti, kad jis piktybiškai tai daro. Tokie nukentėjusiojo parodymai yra iš esmės nuoseklūs, jie esminėse aplinkybėse atitinka jo 2018 m. gruodžio 5 d. protokole-pareiškime nurodytus faktus (1 t., b. l. 35), taip pat atitinka tos pačios dienos (1 t., b. l. 39-40) bei 2019 m. gegužės 10 d. apklausų (1 t., b. l. 44-45) protokoluose nurodytas aplinkybes. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir 2018 m. gruodžio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir prie jo pridėti dokumentai, t. y. 2015 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo-perdavimo akto kopija, patvirtinanti, jog R. B. gavo iš A. J. 8 700 Eur; 2012 m. rugpjūčio 25 d. paskolos sutarties kopija, patvirtinanti, kad paskolos davėjas A. J. suteikia paskolos gavėjui R. B. 10 000 Lt dydžio paskolą, kurią paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti iki 2013 m. kovo 25 d.; 2013 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties kopija, patvirtinanti, kad paskolos davėjas A. J. suteikia paskolos gavėjui R. B. 13 000 Lt dydžio paskolą, kurią paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti iki 2014 m. liepos 1 d.; 2013 m. kovo 1 d. paskolos sutarties kopija, patvirtinanti, kad paskolos davėjas A. J. suteikia paskolos gavėjui R. B. 13 000 Lt dydžio paskolą, kurią paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti iki 2013 m. gruodžio 1 d. (2 t., b. l. 38-49).

84. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad R. B. įgijo pirmiau nurodytas A. J. priklausančias pinigų sumas, tačiau vien svetimo turto įgijimo fakto nepakanka kaltinamojo veikai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Būtina nustatyti ir kitus subjektyviuosius ir objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius kaltinamojo veikoje. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, neteisėtai ir neatlygintinai, savo naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Taigi, kaltinamojo R. B. veikai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tai, kad jis A. J. priklausančias lėšas įgijo neteisėtai, veikdamas tiesiogine tyčia pasisavinti nukentėjusiojo turtą, panaudojęs apgaulę, kuri nulėmė, kad A. J. perdavė kaltinamajam kaltinime nurodytas pinigų sumas.

85. Jau minėta, kad kasacinės instancijos teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog esant paskolos teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, jau prašydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos grąžinti, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai, daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą, ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš A. J. parodymų matyti, jog R. B. buvo ilgametis jo pažįstamas, jam save pristatė kaip sėkmingą automobilių verslą vykdantį asmenį, pasiskolinęs periodiškai grąžindavo nedideles sumas pinigų, kaip paskolos garantą buvo užstatęs automobilį, nutylėjęs, kad šis jam nepriklausė, taip siekdamas įgyti pasitikėjimą ir gauti iš nukentėjusiojo A. J. kuo didesnę sumą pinigų. Tokios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis siekė savo tarpiniais veiksmais įgyti kuo didesnį nukentėjusiojo A. J. pasitikėjimą ir tai padaryti jam pavyko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad greta to, jog kaltinamasis pateikė save kaip sėkmingą verslininką, jo, kaip seno pažįstamo, nukentėjusiajam A. J. nurodomos skolinimosi priežastys (sėkmingo automobilių verslo plėtimas, drabužių verslo pradėjimas) taip pat buvo veiksniai, didinantys nukentėjusiojo pasitikėjimą ir tikėjimą, kad pinigai bus realiai grąžinti, nors iš bylos medžiagos matyti, kad priešingai, nei teigė kaltinamasis, jis skolinimosi iš A. J. laikotarpiu nebuvo nei sėkmingas verslininkas, nei ketino vykdyti drabužių verslą, o taip save pateikė ir nurodė tariamus planus vystyti verslą siekdamas įgyti ir stiprinti nukentėjusiojo pasitikėjimą. Teismas pažymi, kad išties byloje yra duomenų, jog kaltinamasis R. B. tam tikrais laikotarpiais bandė verstis automobilių verslu, tikėtina ir drabužių verslu, tačiau priešingai nei apklausiamas teisme teigė kaltinamasis, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis pinigų skolinimosi iš A. J. metu turėjo jam priklausančių 10 automobilių įvairiose aikštelėse, kad turėjo savo pinigų ir neturėjo skolų. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2018 m. spalio 31 d. apklausos metu pats R. B. parodė, kad jau 10 metų (t. y. nuo 2008 metų) po jo įmonės žlugimo jis turi skolų, todėl neturi jokio turto savo vardu (7 t., b. l. 22). Taigi kaltinamojo parodymai šioje dalyje nenuoseklūs. Teismas atmeta R. B. teiginį, neva įvykio metu skolinantis iš A. J., jo finansinė padėtis buvo normali, kadangi bylos medžiaga rodo priešingus faktus. Antai aplinkybę apie sunkią R. B. finansinę ir turtinę padėtį patvirtina byloje esantys 2019 m. liepos 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniai pranešimai. Viename iš jų nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog R. B. nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 29 d. niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, jo vardu registruoto nekilnojamo turto nėra. Be kita ko, išanalizavus gautą informaciją, nustatyta, kad R. B. vardu atidarytos banko sąskaitos nuo 2014 m. yra areštuotos antstolių, „Creditinfo“ duomenimis, R. B. nustatyta E rizikos klasė (įsipareigojimų nevykdymas), nuo 2014 m. R. B. atžvilgiu yra vykdomi įsiskolinimų išieškojimai, kurių bendra suma yra apie 16 135 Eur. Buvo gauta antstolių V. Milevičiaus, J. Bareikienės, D. Prunskienės, B. Palavinskienės informacija, kurios esmė yra ta, kad R. B. savo vardu registruoto turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, banko sąskaitos areštuotos, vykdomuosiuose dokumentuose nurodytais adresais nesurandamas, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, apie save jokios informacijos nesuteikia ir su antstoliais vykdymo procesuose nebendradarbiauja (3 t., b. l. 114-115). Teismas pažymi, kad nors išieškojimai pradėti vykdyti ir sąskaitos areštuotos nuo 2014 metų, tačiau akivaizdu, kad šie įsiskolinimai susidarė gerokai anksčiau, kadangi procesas iki išieškojimo perdavimo antstoliui yra gana ilgas. Tuo tarpu 2019 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime dėl R. B. veiklos ir turtinės padėties nurodoma, kad pagal „Sodros“ duomenis, R. B. nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikoje oficialiai nedirbo, verslo liudijimo neturėjo, individualios veiklos nevykdė, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas. Patikrinus VMI sistemoje, nustatyta, kad jis turto ir pajamų nedeklaravo (3 t., b. l. 116). Taigi kaltinamojo teisme duoti parodymai apie tai, kad jis skolindamasis iš A. J. neturėjo skolų, finansinė padėtis buvo normali, nenuoseklūs bei neatitinkantys objektyvių bylos aplinkybių. Be to, pastarieji duomenys patvirtina, kad R. B. buvo nemokus, neturėjo legalaus pajamų šaltinio ir jokio likvidaus turto, ir tai žinodamas, jis šias aplinkybes nutylėjo sudarydamas sutartis su nukentėjusiuoju A. J. bei suvokė, kad nukentėjusysis neturės galimybės savo teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Maža to, iš byloje esančių R. B. sąskaitų išrašų matyti, kad dar iki 2012 m. rugpjūčio 25 d., kai jis pirmą kartą didesnę sumą pinigų skolinosi iš A. J., jis jau turėjo daug įvairių įsiskolinimų, tarp jų ir tam pačiam A. J.. Antai iš R. B. sąskaitos išrašo matyti, kad jau 2008-2012 metais jis skolinosi iš UAB „MCB Finance“ ir darė gana nemažomis sumomis periodinius mokėjimus šiai bendrovei, be to, periodiškai grąžino įvairiomis sumomis įsiskolinimus L. B., A. J.. Maža to, dar iki sutarties su A. J. sudarymo 2012 m. rugpjūčio 25 d., jis 2012 m. rugpjūčio 10 d. sudarė sutartį su L. K. dėl 30 000 Lt paskolos ir darė šiai mokėjimus po 1 000 Lt. Be to, net ir sudarius sutartį su A. J., praėjus keliems mėnesiams, 2012 m. lapkričio 21 d. jau minėta L. K. R. B. suteikė dar ir 15 000 Lt paskolą, su sąlyga mokant 1 000 Lt atlygį kiekvieno mėnesio 25 d. Taipogi, iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad net ir turėdamas finansinių įsipareigojimų minėtiems asmenims, tame tarpe ir nukentėjusiam A. J., laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. pabaigos R. B. periodiškai atlikdavo mokėjimus ir pavieniams asmenims, kaip antai R. R., A. J., I. G., J. J., M. S., M. V., pavedimo paskirtyje įvardindamas kaip „skola“, „skolos dalis“ arba „papildymas“ bei kredito bendrovei UAB „Nordecum“, kredito unijai „Saulėgrąža“ (3 t., b. l. 176-188). Minėta aplinkybė BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme tik sustiprina vidinį teismo įsitikinimą, kad išties, R. B., turėdamas finansinių įsipareigojimų lygiagrečiai ir kitiems asmenims, buvo finansiškai nepajėgus grąžinti skolą A. J. iki sutarto termino (2016 m. gegužės 1 d.) ir tai suvokė.

86. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. B., skolindamasis iš A. J., pastarąjį klaidino nurodydamas skolinimosi tikslą – drabužių verslą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs R. B. parodymų nenuoseklumą šioje dalyje. Išties, byloje yra duomenų apie tai, kad R. B. kažkuriuo laikotarpiu ketino tokį verslą vykdyti (L. B., R. B. ir J. B. teisme duoti parodymai). Vis tik pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo spręsti, kad šiam verslui lėšas R. B. skolinosi iš A. J.. Pirmiausia pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2019 m. balandžio 5 d. R. B. parodė, kad bandė užsiimti drabužių verslu 2011 metais užsakydamas konteinerį drabužių iš Kinijos už 70 000 Lt, bet jį apgavo ir atsiuntė ne tuos drabužius (7 t., b. l. 34). Taigi ikiteisminio tyrimo metu R. B. nurodė šį verslą mėginęs plėtoti gerokai anksčiau, nei skolinosi pinigus iš A. J.. Tuo tarpu teisme savo parodymus kaltinamasis jau derino prie jam žinomos bylos situacijos ir tvirtino, kad drabužių verslą bandė daryti už lėšas skolintas iš A. J.. Pažymėtina, kad ir liudytojas L. B. apklausiamas teisme parodė, kad jo brolis R. B. drabužių verslu bandė užsiimti gal prieš 9 metus, t. y. apie 2010 metus. Esant tokiam parodymų nenuoseklumui, teismas pripažįsta kaltinamojo teisme duotus parodymus apie tai, kad jis skolinosi iš A. J. drabužių verslui, nepatikimais ir juos atmeta. Tokios išvados nepaneigia ir liudytojos J. B. parodymai, kad ji išties matė pas R. B. drabužius iš Kinijos, jos buvo prašoma surasti pirkėjus. Pažymėtina, kad ji matė drabužius ir ieškojo pirkėjų tik tada, kai jų R. B. jau nebepavyko parduoti. Juo labiau, liudytoja J. B. nieko negalėjo paaiškinti apie minimų drabužių įsigijimą ir įsigijimo laiką, o kalbėjo tik apie mėginimą juos parduoti, surasti pirkėjų, kai nepavyko R. B. tai padaryti savarankiškai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. B. teisme tvirtindamas, jog už iš A. J. skolintas lėšas bandė vykdyti drabužių verslą, nurodė jų įsigijimo aplinkybes, kurių teismas negali patikrinti BPK nustatyta tvarka, t. y. jis negalėjo įvardinti drabužių pardavėjo vardo ir pavardės bei kontaktų, nepateikė jokių įsigijimą ar apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, krovinio važtaraščių ir pan., o tik deklaratyviai teigė, kad juos ketino pirkti už pinigus, skolintus iš A. J.. Tokie kaltinamojo parodymai, jų nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jis minimus drabužius galėjo įsigyti už A. J. paskolintus pinigus. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Taigi teismas laiko neįtikinamais ir BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų neatitinkančiais kaltinamojo R. B. parodymus, kad jis nieko detaliau apie šį asmenį nežino, kadangi tokios pinigų sumos perdavimas menkai žinomam asmeniui be jokių dokumentų, vėliau nesiėmimas susigrąžinti pinigus už netinkamas prekes, neatitinka elementarios logikos reikalavimų. Šioje dalyje teismas atmeta R. B. parodymus apie tai, kad šį verslą buvo bandoma vykdyti 2014 metais, kadangi R. B. iš esmės gali būti suinteresuota duoti kaltinamajam palankius parodymus kaip jo vaikų motina, be to, jos parodymai šioje dalyje neatitinka paties R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir liudytojo L. B. teisme duotų parodymų turinio. Kartu teismas pažymi, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta iki paskolos su A. J. sudarymo dienos išleista 70 000 Lt suma drabužiams, kurių parduoti nepavyko, tik dar kartą patvirtina, kad jo finansinė padėtis buvo itin sunki.

87. Taigi, pirmiau aptarti bylos duomenys rodo, kad R. B., esant pirmiau aptartai jo turtinei padėčiai (įsiskolinimams) neturėjo realios galimybės grąžinti A. J. paskolą ir tai suprato. Jau minėta, kad savo tikrų ketinimų nutylėjimas ar kitai šaliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės grąžinti skolą, ar kiti veiksmai, tik imituojantys sutarties vykdymą, teismų praktikoje pripažįstami kitos sutarties šalies esmine apgaule. Šiuo atveju, jau po įvykusių nemalonių pokalbių praėjus tam tikram laikui po skolos grąžinimo termino, kaip nurodė A. J., dalies skolos grąžinimas laikytinas iš esmės siekiu išvengti kreipimosi į teisėsaugos institucijas, skolos grąžinimo imitavimu. A. J. teigimu, dalinis grąžinimas keldavo didesnį pasitikėjimą ir tai reikšdavo, kad R. B. vykdo įsipareigojimus. Pažymėtina, kad pirmiau aptartas aplinkybes (savo turtinę padėtį, įsipareigojimus, tariamą verslą) R. B., prašydamas paskolos ir argumentuodamas jos poreikį, nuo nukentėjusiojo A. J. nuslėpė arba pateikė jam (kaltinamajam) naudinga linkme, t. y. siekdamas įgyti nukentėjusiojo pasitikėjimą ir juo piktnaudžiaudamas, o tai leidžia teismui konstatuoti, jog kaltinamasis veikė turėdamas išankstinę tiesioginę tyčią daryti BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o kartu ir šios veikos objektyvųjį požymį – apgaulę, kuri buvo esminė, suklaidino nukentėjusįjį ir nulėmė nukentėjusiojo apsisprendimą perduoti pinigus kaltinamajam.

88. Teismas pažymi, kad šiuo atveju R. B. pateiktame kaltinime tiesiogiai įvardintas tik vienas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymis, t. y. svetimų, A. J. priklausančių 6 300 Eur, įgijimas apgaule, tačiau aprašant jo veiką dėstomos ir aplinkybės rodančios ir pirmiau nurodyto dydžio turtinės prievolės išvengimą apgaule, tačiau pastarasis objektyvusis požymis tiesiogiai kaltinime nėra įvardijamas. Teismo vertinimu, tokie kaltinamajame akte aprašyti kaltinamojo veiksmai, kaip po paskolos termino praleidimo automobilio „VW Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio lizingo bendrovei AB „DNB Lizingas“ perdavimas A. J. kaip skolos garanto, vėliau neprotestuotinų vekselių pasirašymas (2 t., b. l. 38-49), siekiant atitolinti reikalavimų įvykdymą, tačiau žinant, kad tokie veiksmai nesudarys galimybės nukentėjusiajam atgauti savo lėšas (nes automobilis priklauso ne kaltinamajam, o kaltinamasis neturi savo turto ir turi gausybę kitų skolinių įsipareigojimų), kaltinime teisingai įvardinti kaip siekimas bet kokiomis priemonėmis išlaikyti A. J. pasitikėjimą bei vengimas teisinių pasekmių, todėl sudaro BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – turtinės prievolės savo naudai išvengimą apgaule. Teismas sprendžia, kad pirmiau aptartais įrodymais nustačius, jog kaltinamasis R. B. nukentėjusiajam A. J. priklausančius 6 300 Eur įgijo apgaule (realiai įgijo 8 400 Eur, tačiau dalį grąžino, bet tai neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, todėl teismas šios aplinkybės netikslina) esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi faktas, kad jis kartu apgaule išvengė 6 300 Eur dydžio turtinės prievolės, kadangi veiką kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pakanka bent vienos iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Kita vertus, pagal veikos aprašymą akivaizdu, kad R. B. kaltinamas ir vengimu vykdyti turtinę prievolę, tokias aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga, nors tiesiogiai šis požymis neįvardintas, tačiau matomas iš kaltinime įvardintų kaltinamojo veiksmų. Juo labiau, kad iš byloje esančių vykdomųjų bylų matyti, kad kaltinamasis neturi lėšų, jokio turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, turi gausybę įsiskolinimų, taigi civilinėmis teisinėmis priemonėmis nukentėjusysis A. J. savo teisių apginti iš esmės neturi galimybės.

89. Teismo vertinimu, nukentėjusysis A. J. buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas išduodamas paskolas kaltinamajam R. B., kadangi iki tol jam R. B. buvo senas jo pažįstamas, save pateikė kaip sėkmingą verslininką, paskolos suteiktos gana nedideliu laikotarpiu viena nuo kitos, t. y. kai dar neišnyko pasitikėjimo jausmas, be to, buvo pasirašyta sutartis, kas jam leido nukentėjusiajam jaustis saugiau. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš pasirašytų sutarčių matyti, jog sutartys buvo neatlygintinės, o tai leidžia manyti, kad buvo susiklostę stiprūs pasitikėjimo ryšiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kartu šis faktas sudaro pagrindą atmesti gynybos argumentus apie tai, kad nukentėjusysis siekė užsidirbti iš palūkanų.

90. Pažymėtina, jog veikos padarymo metu pagal tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ galiojusią redakciją (nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 1 MGL dydis buvo 130 Lt, o R. B. pasiskolinta suma (29 000 Lt, t. y. 8 400 Eur) neviršija BK 190 straipsnyje nustatytos didelės vertės – 250 MGL (tuo metu 32 500 Lt) dydžio sumos, todėl jo veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

91. Teismas apibendrindamas konstatuoja, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo R. B. veika šioje kaltinimo dalyje kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.

V. Dėl R. B. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įgyjant didelės vertės nukentėjusiojo E. C. turtą

92. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. B. kaltė apgaule įgijus nukentėjusiojo E. C. didelės vertės turtą ir taip padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

93. Kaltinamasis R. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl šios kaltinimo dalies savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad neneigia, jog iš E. C. pasiskolino per keletą kartų 16 700 Eur (vėliau grąžino 1 500 Eur), tačiau ir šiuo atveju teigė, jog tyčios šiuos pinigus neteisėtai pasisavinti neturėjo, o pinigus skolinosi realiam prekybos automobiliais verslui, nukentėjusiojo neapgaudinėjo, o iš tiesų už minėtus pinigus pirko automobilius, pagrinde tai automobiliai „Škoda Fabia“, buvę policijos automobiliai, kuriuos jis įsigijo iš perpardavėjo S.. Pastarasis asmuo buvo ne tiesioginis minėtų automobilių pirkėjas, o tai buvo trečiasis perpardavėjas. Vėliau E. C. nesakęs, už jo pinigus pirko nuo 2014 m. leidimo, angliškus, brangesnius automobilius „BMW X6“, „BMW X4“, „Nissan Qashqai“, „Fiat 500“ su vairu dešinėje, kurių negalima registruoti Lietuvoje. Visi automobiliai vidutiniškai kainavo po 6 000 Eur, tik „Fiat 500“ kainavo apie 3 000 Eur. Su šiais automobiliais buvo sunku, nes už 2 automobilius sumokėjo 12 000 Eur. Problema buvo tokia, kad su pardavėju buvo sutaręs vienos komplektacijos automobilį, o gavo kitokį, kurio kaina ženkliai skyrėsi, todėl jį pardavė. Tada, matydamas, kad verslas nesiseka desperatiškai pirko viską, nuo ratlankių iki viso kito, investuodavo į viską, kad būtų galima atsistatyti prarastą minusą, pirko neapdairiai.

94. Teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausus liudytojus bei ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, jog pirmiau nurodytą kaltinamojo versiją paneigia kitų tarpusavyje į vientisą loginę grandinę susietų nuoseklių ir patikimų įrodymų turinys. Tuo tarpu paties kaltinamojo R. B. parodymai proceso eigoje buvo nenuoseklūs, esminėse detalėse jie paneigti bylos medžiaga. Todėl teismas remiasi tik maža jų dalimi, kuri atitinka kitų įrodymų turinį, o kitą atmeta, kaip bylos įrodymais paneigtą gynybinę versiją.

99. Teismas pažymi, kad šiuo atveju R. B. pateiktame kaltinime tiesiogiai įvardintas tik vienas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymis, t. y. svetimų, E. C. priklausančių 16 700 Eur, įgijimas apgaule, tačiau aprašant jo veiką dėstomos ir aplinkybės rodančios ir 15 200 Eur nurodyto dydžio turtinės prievolės išvengimą apgaule, kadangi kaltinamasis po kurio laiko nukentėjusiajam grąžino 1 500 Eur, tačiau pastarasis objektyvusis požymis tiesiogiai kaltinime nėra įvardijamas. Teismo vertinimu, tokie veiksmai, kaip po paskolos termino praleidimo skolos raštelio pasirašymas, žinant, kad vis tiek jo nebus laikomasi, dalies paskolos grąžinimas, siekiant atitolinti reikalavimų įvykdymą, tačiau žinant, kad tokie veiksmai nesudarys galimybės nukentėjusiajam atgauti savo lėšas, kaltinime teisingai įvardinti kaip siekimas bet kokiomis priemonėmis išlaikyti E. C. pasitikėjimą bei vengimas teisinių pasekmių, todėl sudaro BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – turtinės prievolės savo naudai išvengimą apgaule. Teismas sprendžia, kad pirmiau aptartais įrodymais nustačius, jog kaltinamasis R. B. nukentėjusiajam A. J. priklausančius 16 700 Eur įgijo apgaule, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi faktas, kad jis, siekdamas išlaikyti pasitikėjimą, grąžinęs 1 500 Eur kartu apgaule išvengė ir 15 200 Eur turtinės prievolės, kadangi veiką kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pakanka bent vienos iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Kita vertus, pagal veikos aprašymą akivaizdu, kad R. B. kaltinamas ir išvengimu įvykdyti turtinę prievolę, tokias aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga, nors tiesiogiai šis požymis neįvardintas. Juo labiau, kad iš byloje esančių vykdomųjų bylų matyti, kad kaltinamasis neturi lėšų, jokio turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, turi gausybę įsiskolinimų, taigi civilinėmis teisinėmis priemonėmis nukentėjusysis E. C. savo teisių apginti iš esmės neturi galimybės.

100. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis E. C. buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas išduodamas paskolas kaltinamajam R. B., kadangi iki tol jam R. B. buvo pažįstamas daug metų kaip gero ir patikimo draugo sūnus, save pateikė kaip sėkmingą verslininką, nukentėjusysis ir pats domėjosi tariamo verslo aplinkybėmis, nors detaliau jo netikrino, bet kaip pats susijęs su automobilių verslu, domėjosi jo perspektyva išklausydamas R. B., kuris pateikdavo gana įtikinimus, tariamus planus, pačias paskolas suteikė gana nedideliu laikotarpiu viena nuo kitos, t. y. nespėjęs pajusti, jog yra apgaudinėjamas. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymai, tiek byloje esantis garso įrašas patvirtina, jog E. C. apsisprendimą skolinti R. B. nulėmė ne siekis uždirbti iš palūkanų, o noras padėti draugo sūnui. Todėl teismas atmeta gynybos argumentus apie tai, kad šiuo atveju tariamas nukentėjusiojo E. C. siekis užsidirbti iš palūkanų, rodo tarp jo ir kaltinamojo susiklosčiusių santykių civilinį teisinį pobūdį.

101. Pažymėtina, jog veikos padarymo metu pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakciją 1 MGL dydis buvo 37,66 Eur, o R. B. pasiskolinta suma 16 700 Eur viršija BK 190 straipsnyje nustatytą 250 MGL (tuo metu 9 415 Eur) ribą, todėl jo veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

102. Teismas apibendrindamas konstatuoja, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo R. B. veika šioje kaltinimo dalyje kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

VI. Dėl R. B. kaltės apgaule neteisėtai įgyjant nukentėjusiojo J. A. G. turtą

103. Kaltinamasis R. B. šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaltinamas ir dėl to, kad veikdamas išankstine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas J. A. G. pasitikėjimu, naudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimo įgijimo ir klaidinimo priemones (skolos grąžinimas mažomis sumomis, neprotestuotinų vekselių pasirašymas, automobilio, kaip skolos garanto, perdavimas), nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus, iš anksto žinodamas, kad prisiimtų įsipareigojimų nevykdys dėl savo finansinės ir turtinės padėties, nes nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, kadangi yra nemokus, neturi legalaus pajamų šaltinio ir jokio likvidaus turto, žinodamas, kad jo atžvilgiu nuo 2014 m. antstoliai vykdo įsiskolinimų išieškojimus, turėdamas 8 400 Eur finansinį įsipareigojimą A. J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų finansinį įsipareigojimų A. B. bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, 15 200 Eur finansinį įsipareigojimą E. C., 2018 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Gariūnų automobilių turguje, aikštelėje (duomenys neskelbtini), adresu Vilniuje, Gariūnų g. 49, melagingai pateikdamas J. A. G. duomenis apie tai, kad jam reikalingi pinigai tariamam sėkmingam automobilių verslui plėtoti, per tris kartus pasiskolino iš jo 13 500 Eur, žadėdamas grąžinti skolą su palūkanomis iki 2018 m. sausio 23 d. Nurodytu laiku negrąžinęs skolos, siekdamas išlaikyti J. A. G. pasitikėjimą, vengdamas teisinių pasekmių, dėl šios sumos išrašė šešis neprotestuotinus vekselius – 2018 m. sausio 3 d. paprastąjį vekselį 2 800 Eur sumai, 2018 m. sausio 15 d. paprastąjį vekselį 2 800 Eur sumai, 2018 m. sausio 22 d. paprastąjį vekselį 2 800 Eur sumai, 2018 m. sausio 29 d. paprastąjį vekselį 2 800 Eur sumai, 2018 m. vasario 6 d. paprastąjį vekselį 2 800 Eur sumai, 2018 m. vasario 13 d. paprastąjį vekselį 2 800 Eur sumai, bendrai išrašytų vekselių suma – 16 800 Eur. Taip pat, siekdamas išlaikyti J. A. G. pasitikėjimą, vengdamas teisinių pasekmių, žinodamas, kad automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso lizingo bendrovei UAB „Mogo LT“ ir į jį negali būti nukreiptas išieškojimas, 2018 m. sausio 23 d. paliko šį automobilį J. A. G. kaip skolos garantą. Taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas išankstine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas J. A. G. pasitikėjimu, 2018 m. sausio 10 d. apie 12.00 val., Gariūnų automobilių turguje, esančiame Vilnius, Gariūnų g. 49, žinodamas ir suprasdamas, kad jis neturi realios galimybės parduoti ne jam nuosavybės teise priklausančio automobilio, melagingai pažadėjęs J. A. G. parduoti automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį S. M., paėmė iš jo už šį automobilį 11 600 Eur, tačiau minėto automobilio J. A. G. neperdavė. Tokiu būdu R. B. apgaule savo naudai įgijo J. A. G. priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas – 25 100 Eur.

104. Teismas konstatuoja, kad pirmiau minėtame kaltinime nurodytos faktinės veikos aplinkybės pasitvirtino tik iš dalies.

105. Pirmiausia pažymėtina, kad šioje dalyje R. B. pareikštas kaltinimas nepagrįstai aprašytas kaip tęstinė veika, t. y. dėl pasiskolintų 13 500 Eur su palūkanomis įgijimo apgaule ir negrąžinimo bei dėl J. A. G. perduotų 11 600 Eur už automobilį „Audi A4“ įgijimo apgaule ir negrąžinimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei pateiktame kaltinime, nei baigiamojoje kalboje, valstybinis kaltintojas nepateikė argumentų ir neįvardino konkrečių įrodymų, pagrindžiančių vieningą kaltinamojo R. B. tyčią daryti tęstinę nusikalstamą veiką, kaip to reikalauja teismų praktika. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, kad R. B. panaudodamas apgaulę neteisėtai įgijo J. A. G. priklausančius 11 600 Eur, kuriuos nukentėjusysis perdavė kaltinamajam už automobilį „Audi A4“. Kita vertus, teismas sprendžia, kad kaltinimo dalis dėl 13 500 Eur įgijimo apgaule, šiuo atveju nepagrįsta įstatymo reikalavimus atitinkančiais patikimais įrodymais, o nukentėjusiojo J. A. G. bei liudytojos L. G. parodymai nėra nuoseklūs ir patikimi. Tuo tarpu kiti bylos įrodymai leidžia greičiau spręsti apie tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo susiklosčiusius neapibrėžtos apimties civilinius teisinius santykius, bendradarbiavimą vykdant automobilių verslą.

106. Teismas pažymi, kad išties byloje pakanka BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių įrodymų, patvirtinančių, kad R. B. veikdamas išankstine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas J. A. G. pasitikėjimu, 2018 m. sausio 10 d. apie 12.00 val., Gariūnų automobilių turguje, esančiame Vilnius, Gariūnų g. 49, žinodamas ir suprasdamas, kad jis neturi realios galimybės parduoti ne jam nuosavybės teise priklausančio automobilio, melagingai pažadėjęs nukentėjusiajam J. A. G. parduoti automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį S. M., paėmė iš jo už šį automobilį 11 600 Eur, tačiau minėto automobilio J. A. G. neperdavė.

107. Vertindamas bylos įrodymus šioje kaltinimo dalyje teismas pažymi, kad kaltinamasis R. B. apklausiamas teisme dėl šios kaltinimo dalies parodė, jog su J. A. G. sutarė, jog pastarajam už 11 600 Eur parduos automobilį „Audi A4“, kuriam pirkėją prašė surasti automobilio savininkė S. M. ir jos sūnus A. B.. J. A. G. jam už šį automobilį perdavė ne 11 600 Eur, o 8 800 Eur, be to, prie šios sumos priskaičiavo jo (t. y. R. B.) ankstesnę likusią negrąžintą 2 800 Eur skolą. Jis, paėmęs 8 800 Eur iš J. A. G. ir dar pridėjęs iš savo turimų pinigų, atidavė A. B. 14 500 Eur skolą. A. B. vėliau iš jo paėmė ir automobilį „Audi A4“. Vis tik kaltinamasis apklausiamas teisme tvirtino, kad neketino apgauti J. A. G., jam automobilio neperdavė ne savo noru, o dėl to, kad A. B. šį automobilį iš jo paėmė, tuo tarpu jis iš esmės yra grąžinęs nukentėjusiajam J. A. G. beveik visą gautą sumą, t. y. jis 2018 m. gruodžio 15 d. degalinėje nukentėjusiajam perdavė 8 500 Eur, kuriuos anksčiau buvo gavęs iš E. C.. Teismas tokiais kaltinamojo parodymais remiasi tik iš dalies, t. y. tik ta dalimi, kuri atitinka kitų įrodymų turinį, tuo tarpu kitą jo parodymų dalį atmeta, kaip kitais bylos įrodymais paneigtą gynybinę versiją. Pažymėtina, kad priešingai nei kitų proceso dalyvių, R. B. parodymai dėl šios kaltinimo dalies nebuvo nuoseklūs proceso eigoje.

108. Antai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 23 d. R. B. teigė, kad už automobilį „Audi A4“ iš J. A. G. jis paėmė 11 600 Eur, kuriuos (duomenys neskelbtini) perdavė A. B., kuriam pasakė, kad pardavė automobilį. Šios apklausos metu jis parodė, kad A. B. niekada nebuvo pasakęs, kad tuos pinigus paėmė iš J. A. G. (7 t., b. l. 9-10). Taigi šios ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, skirtingai nei apklausos teisme metu, R. B. nurodė kitokias pinigų už automobilį paėmimo aplinkybes, t. y. nenurodė apie tai, kad iš J. A. G. paėmė ne 11 600 Eur, o 8 800 Eur ir prie šios sumos dar buvo priskaičiuota jo ankstesnė nesumokėta 2 800 Eur skola. Apklausiamas teisme R. B. teigė, kad iš J. A. G. gavo 8 800 Eur, prie jų pridėjo savo pinigų A. B. atidavė 14 500 Eur norėdamas atsiskaityti su šiuo asmeniu ir pabaigti visus kriminalinius dalykus. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad atiduodamas pinigus A. B. pasakė, kad juos gavo pardavęs automobilį ir kalbėjo ne apie 14 500 Eur, o apie 11 600 Eur. Tuo tarpu nukentėjusysis J. A. G. ir L. G. parodė, kad už minėtą automobilį jie R. B. perdavė būtent visą 11 600 Eur sumą, o neatliko ankstesnės 2 800 Eur užskaitymą; kad automobilio negavo, kaip ir nebuvo grąžinti pinigai. Esant tokiems pirmiau paminėtų asmenų parodymams, t. y. nenuosekliems šioje dalyje kaltinamojo parodymams ir pakankamai nuosekliems J. A. G. ir L. G. parodymams, teismas neturi pagrindo abejoti, kad R. B. iš J. A. G. gavo būtent 11 600 Eur už automobilį „Audi A4“. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nors R. B. liudytoja S. M. ir A. B. prašė surasti pirkėją automobiliui, tačiau jie abu apklausiami teisme parodė, kad nebuvo suteikę R. B. įgaliojimo šį automobilį parduoti ir paimti už jį pinigus, nes kaltinamuoju nepasitikėjo dėl ankstesnių jo skolų. Taigi, teismas sprendžia, kad nepaisant to, R. B., pasinaudodamas situacija, vietoje to, kad suvestų pardavėją su pirkėju, savo iniciatyva paėmė iš pirkėjo J. A. G. už automobilį 11 600 Eur, kurių likimas iš esmės nėra žinomas, kadangi apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. B. neigė už automobilį iš R. B. gavęs tokią pinigų sumą. Tai neigė ir liudytoja S. M., kuri objektyviai buvo automobilio „Audi A4“ savininkė. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių R. B. parodymus apie tai, kad šiuos pinigus jis perdavė A. B., byloje nėra. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei A. B., nei S. M. nenurodė, kad R. B. jiems būtų minėjęs pirkėją J. A. G., kas iš esmės leistų jiems patiems tęsti automobilio pirkimo-pardavimo procedūrą, nes A. B. šis asmuo buvo žinomas. Priešingai, šie asmenys nurodė, kad R. B. jiems nurodė, kažkokią turtingą advokatę, taigi J. A. G. pavardė buvo nutylėta. O tai BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog jau tuo metu R. B. turėjo nusikalstamą sumanymą. Taigi teismas sprendžia, kad R. B. dėl praeityje susiklosčiusių verslo reikalų, piktnaudžiaudamas J. A. G. pasitikėjimu, kuo ir pasireiškė esminė apgaulė BK 182 straipsnio prasme, suprasdamas, kad neturi galimybės parduoti ne jam nuosavybės teise priklausančio automobilio ir imti už jį pinigus, melagingai pažadėjęs J. A. G. parduoti automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį S. M., paėmė iš jo už šį automobilį 11 600 Eur, tačiau minėto automobilio J. A. G. neperdavė, o pinigus pasisavino.

109. Teismas pažymi, kad nustačius, jog 11 600 Eur nebuvo perduoti automobilio savininkams kaip lėšos gautos pagal pirkimo-pardavimo sutartį, neturi esminės reikšmės veikai kvalifikuoti kaltinamojo tolimesni veiksmai su pasisavintais pinigais, kai jis gavo realią galimybę jais disponuoti kaip su savais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad R. B. tvirtino pinigus perdavęs A. B. nurodydamas, kad tai pinigai už parduotą automobilį. Tačiau A. B. tai paneigė, tai paneigė ir S. M.. Taigi, net jei tikėti, kad R. B. perdavė minimus pinigus A. B., tai jis pats bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtino (tiesa, nurodydamas didesnę 14 500 Eur suma), jog juos atidavė ne kaip už parduotą automobilį, o kaip skolą, siekdamas užbaigti visus asmeninius skolinius-kriminalinius santykius su A. B., kad šis atsikabintų. O tai sudaro pagrindą spręsti, kad jis su gautais 11 600 Eur elgėsi kaip su savais, t. y. juos pasisavino. Veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi ir R. B. parodymai apie tai, kad jis 2018 m. gruodžio 15 d. neva J. A. G. grąžino didžiąją dalį (8 500 Eur), kuriuos buvo gavęs iš E. C., kadangi tai galėtų būti vertinama tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir šis faktas nėra visiškai patikimai nustatytas. Šiame kontekste teismas, vertindamas R. B., kaip suaugusio normalaus protinio išsivystymo žmogaus logiką, sprendžia, kad nėra įtikinama, jog grąžindamas tokio dydžio įsiskolinimą, jis nepasirūpintų tai užfiksuoti, kadangi puikiai suvokė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir santykiai su J. A. G. yra įtempti ir gali dėl to kilti ginčų.

110. Šiuo atveju veikai kvalifikuoti svarbus pinigų pasisavinimo laikas. Nagrinėjamu atveju tiek J. A. G., tiek L. G. apklausiami teisme teigė, kad ši veika padaryta 2018 m. sausio mėnesį. Iš 2018 m. vasario 24 d. R. B. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2018 m. sausio mėn. susitikęs su J. A. G. pasiūlė jam įsigyti automobilį „Audi A4“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m., juodos spalvos), kurį jam pavedė parduoti A. B. (7 t., b. l. 5). Iš 2018 m. sausio 10 d. raštelio matyti, kad R. B. būtent šią dieną nurodo paėmęs iš J. A. G. 11 600 Eur už automobilį „Audi A4“ (1 t., b. l. 115; 2 t., b. l. 78). Taigi, nors apklausiamas teisme R. B. teigė, kad viskas galėjo vykti 2017 m. pabaigoje, tačiau teismas konstatuoja, kad remiantis pirmiau paminėtais įrodymais ši veika padaryta 2018 m. sausio 10 d.

111. Pažymėtina, kad R. B. šioje byloje buvo kaltinamas ir nukentėjusiajam J. A. G. priklausančių 13 500 Eur įgijimu apgaule. Vis tik teismas sprendžia, kad šioje kaltinimo dalyje nurodytos sumos pasisavinimas nėra įrodytas įstatymo reikalavimus atitinkančiais patikimais įrodymais, o abstraktaus pobūdžio faktinių aplinkybių nurodymas kaltinime, trukdo teismui neabejotinai nustatyti R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

112. Šios kaltinimo dalies kontekste teismas pažymi, kad iš esmės ji grindžiama tik atgaline data kaltinamojo pasirašytais vekseliais, nukentėjusiojo J. A. G. ir liudytojos L. G. parodymais, kurie nėra nuoseklūs ir nekeliantys abejonių, atitinkamai nėra patikimi. Analizuojant nukentėjusiojo J. A. G. parodymus ir jo atskiruose procesiniuose dokumentuose dėstomą poziciją, visiškai nėra aišku kur, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokio dydžio sumas iš jo neva apgaule įgijo kaltinamasis R. B., dėl kokių įsiskolinimų jis pasirašė vekselius ir pan. Maža to, nepaneigta ir kaltinamojo R. B. versija, kad su J. A. G. jie kartu vykdė verslą, kad R. B. nukentėjusiojo nurodomo dydžio sumos apskritai nesiskolino, o iš to, ką objektyviai pasiskolino, grąžino didžiąją dalį. Tokios išvados darytinos vertinant J. A. G., L. G. parodymų kaitą proceso eigoje skirtinguose procesiniuose dokumentuose.

113. Pirmiausia pažymėtina, kad apklausiamas 2018 m. vasario 23 d. J. A. G. nurodė tik tai, kad R. B. jam pasiūlė pirkti automobilį „Audi A4“ už kurį jis 2018 m. sausio 10 d. kaltinamajame perdavė 11 600 Eur, tačiau automobilio taip ir negavo (1 t., b. l. 114-118). Tokios pačios aplinkybės nurodytos ir J. A. G. protokole – pareiškime (1 t., b. l. 120). Apklausiamas 2018 m. vasario 24 d. J. A. G. taip pat nurodė, kad 2018 m. sausio 10 d. R. B. jam pasiūlė „Audi A4“ ir jis šiam sumokėjo 11 600 Eur, tačiau automobilio taip ir negavo. Šios apklausos metu J. A. G. teigė, kad R. B. jam nurodė, kad automobilis priklauso A. B. (1 t., b. l. 166-167). Taigi, nors pagal vėlesnius nukentėjusiojo parodymus jau šių procesinių dokumentų surašymo dieną R. B. iš jo jau buvo pasisavinęs 13 500 Eur, tačiau jokios užuominos apie tai, kad ši suma iš jo buvo išviliota apgaule ir negrąžinta, nukentėjusysis J. A. G. nenurodė.

114. Tuo tarpu 2018 m. balandžio 26 d. pareiškime J. A. G. jau nurodo, kad jis 2018 metų sausio mėnesį pagal vekselius už palūkanas paskolino R. B. 16 000 Eur, su sąlyga, kad grąžins po truputį; kad R. B. kiek vėliau, 2018 m. sausio 23 d. jam kaip užstatą paliko jam (t. y. R. B.) nepriklausantį automobilį „BMW“; kad prieš metus buvo skolinęs R. B. pinigus automobilio pirkimui, o skolą po truputį jam grąžino kaltinamojo artimieji, tačiau liko 2 000 Eur negrąžinta skola (1 t., b. l. 124-125). Taigi šiame pareiškime J. A. G. iš esmės įvardino 2018 m. sausį įvykusį pinigų skolinimo sandorį, tačiau iš esmės nenurodė, kaip jis buvo suklaidintas, kokia apgaulė prieš jį panaudota, išskyrus R. B. nepriklausančio automobilio kaip užstato palikimą. Vis tik pažymėtina, kad iš J. A. G. pareiškimo matyti, kad šis automobilis atvarytas ir paliktas ne prieš skolinantis, o vėliau, be to, iš jau šiame nuosprendyje aptartų R. B. ir R. B. sąskaitų išrašų matyti, kad skolos grąžinimai vyko jau nuo 2016 m. sausio mėnesio (5 t, b. l. 68-100; 6 t, b. l. 130; 7 t., b. l. 165-167).

115. 2018 m. gegužės 3 d. apklausoje J. A. G. jau nurodė, kad 2018 m. sausio pradžioje be jokių skolos dokumentų paskolino R. B. 13 500 Eur, t. y. pirmiausia 9 000 Eur už 1 000 Eur palūkanų. R. B. vėliau jam grąžino 1 000 Eur palūkanų, o 9 000 Eur pasiliko tolimesniam verslui. Po savaitės R. B. be skolos raštelių paskolino dar 2 550 Eur už 650 Eur palūkanas. Po to R. B. jį įtikino, kad važinėja į Angliją, už jo pinigus perka automobilius (rodė du automobilius), kad atiduoda gerą uždarbį, kad visiems gerai ir vėl po savaitės pasiskolino dar 1 950 Eur. 2018 m. sausio 23 d. paprašius grąžinti pinigus, R. B. pasakė, kad pinigų neturi, paliko kaip užstatą „BMW“ ir pasirašė vekselius (1 t., b. l. 174). Taigi šioje apklausoje, papildomai prie 11 600 Eur sumokėtų už automobilį „Audi A4“ pasisavinimo, nukentėjusysis jau nurodė kitokias aplinkybes ir dėl 13 500 Eur pasisavinimo apgaule. Kita vertus, dėstė ir aplinkybes, kurios nulėmė jo apsisprendimą perduoti pinigus, t. y. itin didelės palūkanos, geras uždarbis.

116. Apklausiamas 2018 m. lapkričio 5 d. nukentėjusysis J. A. G. parodė dar kitokias pinigų perdavimo R. B. aplinkybes. Pasak nukentėjusiojo, R. B. 2017 m. pavasarį jam pasiūlė pirkti policijos automobilius „Škoda“ kiekvienas po 2 500 Eur ir prašė iškart 25 000 Eur paskolos. Tuo metu R. B. jam buvo skolingas 2 000 Eur, po truputį atidavinėjo. Taigi jis iš įmonės „J“ kasos paskolino R. B. 8 130 Eur. Šią skolą R. B. atveždavo jam grynais, vėliau pradėjo vėluoti, bet dalį atidavė ir liko skolingas 2 800 Eur. Nors ir nebuvo grąžinęs ankstesnių skolų, R. B. nuolat įtikindavo jį paskolinti automobiliams iš Vokietijos, o jis ir paskolindavo nedidelėmis sumomis. Per 2017 metus jis buvo atvaręs 5 automobilius iš Vokietijos. Tada 2017 m. antroje pusėje jis asmeniškai R. B. paskolino 8 000 Eur automobiliui „Toyota RAV4“ pirkti iš Vokietijos nuvežė iki oro uosto, bet draugai jam pasakė, jog matė, kad R. B. neišskrido, o iš oro uosto pabėgo ir jis suprato, kad yra apgaudinėjamas. Taip jis R. B. paskolino 16 800 Eur. Dėl to 2018 m. sausį jis Gariūnuose su R. B. pasirašė vekselius 16 800 Eur sumai. Viso jam R. B. yra skolingas 28 400 Eur (1 t., b. l. 176-178). Taigi, šios apklausos metu J. A. G. nurodė dar kitas pinigų skolinimo aplinkybes, skirtingai nei ankstesnių apklausų metu teigdamas, kad 16 800 Eur skola susidarė ne 2018 m. sausį, o per 2017 metus skolinant be jokių dokumentų po truputį įvairiems automobiliams, kartais grąžinant nedideles dalis skolos ir pan.

117. Tuo tarpu apklausiamas teismo posėdyje J. A. G. nurodė dar kitokias pinigų skolinimo aplinkybes, laikotarpius bei sumas, prieštaravo pats sau net šios apklausos metu. Antai jis parodė, kad 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. R. B. pasiūlęs 10 vnt. „Škoda“ automobilių iš policijos aukciono, po to dar buvo 2018 m. atvaręs 3 mašinas, viena mašina buvo jo vardu, antra – jo brolio vardu. Tais pačiais metais jis atvarė mašinas ir iš Vokietijos – „Toyota Auris“, „Toyota“, „Peugeot“. Po šių mašinų, 2018 m. sausio mėn. pradžioje, įgijęs pasitikėjimą, paprašė 2 000 Eur. Paskolinus 2 000 Eur, R. B. pats pasakė, kad už mėnesį duos 700 Eur palūkanų. Sumokėjus du mėnesius po 700 Eur sumokėjo ir viskas baigėsi. Tuomet pasiūlė prekiauti „Škoda“ automobiliais, nes turi pažįstamų policijoje, gali jas aukcione paimti, tik reikia pinigus investuoti. R. B. nurodė, kad yra 10 „Škodų“, iš kurių 6-7 pardavė jam. Pasak nukentėjusiojo, jis kažkur 7 kartus davė pinigus „Škodoms“, po 3 500 Eur už „Škoda“, o R. B. jam pelną atidavinėjo 6-7 kartus po 250-300 Eur į savaitę arba kas dvi savaites. Dėl to pretenzijų neturi. Taigi teismas pažymi, kad nukentėjusysis J. A. G. nurodė vėl naujas aplinkybes dėl skolinimo automobiliams „Škoda“ bei nurodė visiškai kitas skolintas sumas šiems automobiliams. Pasak nukentėjusiojo, R. B. sakė, kad „Škodų“ jau nėra, dabar varys mašinas iš Anglijos. Taigi iš čia nukentėjusiojo parodymuose atsirado iš esmės nauja aplinkybė. 2018 m. sausio mėn. išvykstant R. B. į Angliją, paskolino 9 000 Eur, pinigų perdavimo metu pasirašė vekselius. R. B. 3-4 kartus atvaręs, angliškas, 2014-2015 m. laidos „Peugeot“ mašinas iš Anglijos prie Gariūnų turgaus, parodė, kad jos yra ir paskui dingo. Klausė R. B., kur jo pinigai, nes duodavo pelną tik po 100-200 Eur, neatidavęs visų 9 000 Eur pabėgo. Po 9 000 Eur davimo, norėdamas pažiūrėti, ar R. B. turi pinigus, nes paėmęs niekur neišvažiavo, paprašė parodyti. Tai jis atnešė sumą po 5-10 Eur. Taigi, nukentėjusysis lyg ir parodė, kad ši suma jam buvo grąžinta. Vis tik J. A. G. toliau parodė, kad kitą dieną R. B. vėl atidavė 9 000 Eur. Nukentėjusysis apklausos metu prieštaringai tvirtino ir vekselių pasirašymo aplinkybes. Antai jis apklausos pradžioje teigė, kad su R. B. iš pradžių pasirašė vieną vekselį 16 000 Eur sumai, bet kad nereiktų mokėti mokesčių, 2018 m. sausio 23 d., perdavus 9 000 Eur, pasirašė 6 vekselius, skirtingomis datomis, atbuline data su įskaičiuotomis palūkanomis. Anksčiau, R. B. imant pinigus, nerašė vekselių, nes tikėjo žmogumi. 2018 m. sausio 23 d. skolos raštelis buvo 16 000 Eur sumai tiek, kiek jis iš viso skolingas, įskaitant ir skolą už S. M. „Audi A4“. Vėliau jau tos pačios apklausos metu teigė, kad 16 000 Eur vekselis yra atskiri pinigai, į kuriuos nėra įtraukta pinigų suma už „Audi A4“. Dar yra vekselis atskirai ant įmonės, ten suma 2 130 Eur, jie tiek skolingi įmonei, kadangi turėjo būti automobilis „Rav4“, bet nebuvo. Pasak nukentėjusiojo, šie 2 130 Eur nėra įskaičiuota į 16 000 Eur sumą. Teismui atkreipus dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog nukentėjusysis J. A. G. 2018 m. sausio mėn. per 3 kartus R. B. paskolino 13 500 Eur, nukentėjusysis parodė, kad per tuos tris kartus buvo 4 000, 3 500 ir 3 600 ar 3 700 Eur. Taigi teismas pastebi, kad ši suma bendrai neatitinka jo ankstesnių parodymų metu nurodytų skolintų sumų. Maža to, nukentėjusysis paklaustas, kodėl nesutampa skolos raštelyje nurodyta suma 16 000 Eur su vekseliuose nurodyta 16 800 Eur suma parodė, kad nežino, mano, kad R. B. pats taip parašė, galbūt nepastebėjo. Šioje dalyje nukentėjusysis vėl tvirtino priešingai nei anksčiau tos pačios apklausos metu, t. y. nurodė, kad 16 000 Eur suma susidaro iš 9 000 Eur grynųjų ir 11 600 Eur už „Audi A4“. Jo manymu, gaunasi taip, kad R. B. skolingas netgi daugiau negu parašyta ir jis prašo. Be to, jis dar nepridėjęs įmonės pinigų, kur jis skolingas 2 000 Eur.

118. Vertindamas nukentėjusiojo J. A. G. parodymus, teismas negali atmesti, kad R. B. jam išties skolingas kažkokias sumas pinigų, vis tik tokie nenuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų (dokumentų su tiksliomis skolintomis sumomis, R. B. grąžintų paskolos dalių, tiksliai sumokėtų palūkanų dydžio ir pan.) apie skolinimo laiką, konkrečias sumas, jų tikslias aplinkybes ir tikslus, nesudaro galimybės teismui nustatyti kokie ir kokio dydžio tiksliai įsipareigojimai sieja R. B. su J. A. G., kada ir kokiomis tiksliai aplinkybėmis jie atsirado, kuo pasireiškė objektyvusis kaltinamajam R. B. inkriminuotos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – apgaulė skolinant konkrečias sumas ir konkrečiais atvejais. Kartu, nei pagal nukentėjusiojo ar liudytojos L. G. parodymus, nei pagal kitus objektyvius įrodymus, teismas neturi galimybės spręsti ir apie subjektyviąją kaltinamojo veikos pusę. Pažymėtina, kad nukentėjusysis pats yra parodęs, kad su kaltinamuoju R. B. vertėsi automobilių verslu, jam buvo pristatyti ir ne vienas automobilis, teigė skolinęs už dideles palūkanas. Maža to, nukentėjusysis tyrimo metu patvirtino, kad R. B. dalį skolų jam yra grąžinęs grynais pinigais asmeniškai, taip pat vienos iš apklausų metu teigė, kad nemažą dalį (apie 6 000 Eur) yra grąžinę R. B. artimieji pavedimais į sąskaitą. Tai patvirtina ir byloje esantys R. B. ir J. A. G. sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad jau nuo 2016 m. sausio 14 d. L. G. ir J. A. G. periodiškai įvairiomis sumomis pervedinėjamos skolos už R. B. (5 t, b. l. 68-100; 6 t, b. l. 130; 7 t., b. l. 165-167). Tokios aplinkybės rodo, kad realiai skolinimasis galėjo vykti ir dar anksčiau nei tvirtina J. A. G. ir kauptis per eilę metų, o toks kaltinimo abstraktumas nesudaro galimybių teismui nustatyti tikrąsias skolinimo aplinkybes, sumas, laiką, vietą, kurios būtinos priimant apkaltinamąjį nuosprendį laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

119. Šiame kontekste pažymėtina, kad apklausiamas teisme kaltinamasis R. B. parodė, kad J. A. G. paskolino jam 6 000 Eur su procentais, tai bendrai gavosi apie 8 000 Eur. 2017 m. gegužės 7 d. su J. A. G. pasirašius kasos išlaidų orderį 8 300 Eur sumai, šią sumą grąžindavo dalimis su procentais, kaip buvo sutarę. Konkrečios datos iki kada turi grąžinti pinigus, jis nurodęs nebuvo. Reikėjo grąžinti kuo greičiau per 2 mėn. laikotarpį. Pasak kaltinamojo, J. A. G. skolinti pinigus buvo naudinga, nes nuo 6 000 Eur skolos gaudavo 2 000 Eur. Procentų palūkanų jis imdavo normaliai, jeigu paskaičiavus palūkanas, kurias jis ėmė, tai ne jis būtų skolingas, o J. A. G. jam. 2017 m. pabaigoje J. A. G. pasakė, kad laikas tą skolą užbaigti, kaip jis nurodo, likutis nuo tos sumos buvo 2 800 Eur. Tiek jis J. A. G. skolingas iki šiol ir šią skolą pripažįsta. Vis tik tokios sumos, kokia nurodyta kaltinime, iš J. A. G. jis nesiskolino, nes visiems suprantamas dalykas, kad jeigu žmogus skolingas ir ilgai neatiduoda, kreditorius papildomo kredito neduoda, bent kiekvienas protingas žmogus taip elgtųsi. Pasak kaltinamojo, 2018 m. sausio 11 d. J. A. G. jam neskolino pinigų, nes 2017 m. jau buvo skolingas 2 800 Eur. Čia yra prieštaravimas ir ta 2 800 Eur suma gudriai sužaistas dalykas, nes jis sakė, kad sausio 3 d. turi būti pinigai. Pasakė J. A. G., kad dabar tikrai negrąžins, bet per kurį laiką galėtų, prašė termino iki vasario mėnesio vidurio. Tuomet J. A. G., apsidrausdamas, kad jis nepasislėptų, pasakė pasirašyti daug vekselių ir jis, pasitikėdamas J. A. G., pasirašė. Datos vekseliuose skirtingos, nes J. A. G. sakė pasirašyti vekselius dėl vienos sumos su skirtingomis datomis tam, kad jeigu negrąžina iki pirmos datos, tada vekselį sunaikina ir taip su visais. Bet gi sudėjus visas sumas nesigauna ta suma, kurią jis nurodė. Tokie kaltinamojo parodymai nėra visiškai nuoseklūs, tačiau pastebėtina, kad ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 23 d. jis parodė, jog pripažįsta tik 11 600 Eur skolą J. A. G. už automobilį, kartu nurodo, kad 2016 metais iš A. G. buvo pasiskolinęs 2 000 Eur už 700 Eur palūkanas į mėnesį, jam mokėjo sąžiningai skolas (7 t., b. l. 9-10). 2018 m. spalio 31 d. jis parodė, jog pripažįsta tik 11 600 Eur skolą J. A. G. už automobilį (7 t., b. l. 23). Tuo tarpu 2019 m. balandžio 5 d. apklausos metu teigė, kad ir už šį automobilį J. A. G. pinigus atidavė (7 t., b. l. 33). Dėl kaltinimo apgaule įgijus 13 500 Eur J. A. G. priklausančių eurų, pastarojoje ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje kaltinamasis R. B. nurodė tik tai, kad tarp jo ir nukentėjusiojo J. A. G. buvo verslo santykiai apie 5 metus, jis šiam pardavinėjo pusvelčiui atvarytas mašinas, kurias J. A. G. brangiai parduodavo.

120. Taigi, vertinant bendrai, kaltinamojo R. B. parodymai dėl santykių su J. A. G. proceso eigoje nors ir nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau reikšmingai ir nesiskyrė, t. y. tyrimo metu iš esmės parodymų, susijusių su šia veika jis nedavė, vis tik nurodė 5 metus vykdęs verslą su nukentėjusiuoju, iš esmės neigė skolinęsis kaltinime nurodyto dydžio (13 500 Eur) sumą, tuo tarpu apklausiamas teisme parodė, tik tai, kad išties buvo pasiskolinęs 6 000 Eur sumą su 2 000 Eur palūkanomis, bendrai apie 8 000 Eur ir šią skolą beveik visą grąžino, o liko skoloje tik 2 800 Eur. Iš R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nėra aišku iš kur susidarė jo nurodoma 2 800 Eur suma, kurią jis teigia iki šiol skolingas J. A. G., tačiau iš esmės šis skolos dydis ir apklausų metu nurodytas likusios skolos dydis panašus, o apie 13 500 Eur skolą jis jokių aplinkybių nenurodė, priešingai, neigė tokio dydžio skolą. Tokie kaltinamojo parodymai nors ir ne visiškai nuoseklūs, tačiau vertinant su paties nukentėjusiojo J. A. G. parodymų nenuoseklumu ir prieštaringumu, jų nepakanka vienareikšmei išvadai, jog šie parodymai nepatikimi, nesant kitų visiškai patikimų įrodymų, paneigiančių tokius kaltinamojo parodymus. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš 2017 m. gegužės 8 d. kasos išlaidų orderio kopijos matyti, kad J. A. G. davė R. B. 8 130 Eur avansą automobilio „RAV4 201“ pirkimui, pagal kurį, R. B. pinigus įsipareigoja atiduoti iki 2017 m. birželio 1 d. (2 t., b. l. 88; 7 t., b. l. 164). Tai iš esmės atitinka kaltinamojo R. B. parodymus apie tai, kad jis pasiskolino iš J. A. G. apie 6 000 Eur su 2 000 Eur palūkanomis. Apklausiamas teisme J. A. G. taip pat parodė, kad 2017 metais parašius pareiškimą policijai, R. B. visa šeima pradėjo atlikti pavedimus, pervedė 6 000 Eur. Tai taip pat atitinka R. B. parodymus, kad jis beveik atlygino jam paskolintą apie 8 000 Eur sumą (su palūkanomis) o liko tik apie 2 800 Eur neatlyginta dalis. Tuo tarpu iš R. B. sąskaitų išrašų matyti, jog jau nuo 2016 metų sausio 14 d. iki 2018 m. sausio 16 d. (5 t., b. l. 71-88) buvo daromi skolos mokėjimai J. G. ir L. G. įvairiomis sumomis. Taigi, teismas sprendžia, kad išties, tarp kaltinamojo ir J. A. G. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, tačiau byloje, išskyrus J. A. G. ir L. G. parodymus bei jau 2018 m. sausio mėnesį pasirašytus vekselius, nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių paskolų sudarymo faktą, iš kurių matytųsi tikslios skolintos sumos, laikas ir aplinkybės. Teismo vertinimu, vekselių pasirašymo faktas savaime nepatvirtina įsiskolinimų dydžio baudžiamosios atsakomybės taikymo kontekste, kadangi juose nėra nurodytos skolos susidarymo aplinkybės, juo labiau, kad nustatyta, jog vekseliai pasirašyti atgaline data, kiekvienas iš juos pasirašiusių asmenų turėjo savo motyvus, kodėl juos pasirašė. Abu asmenys skirtingai nurodė pasirašymo aplinkybes.

121. Teismo vertinimu, šioje kaltinimo dalyje itin aktualus kasacinio teismo išaiškinimas dėl kriterijų, padedančių atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Vienas iš šių kriterijų yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pastebi, kad J. A. G. pinigus skolino kaltinamajam R. B. itin nerūpestingai, nepasirašydamas su juo jokių dokumentų. Pats neneigė, kad skolino kaltinamajam vis negrąžinant ankstesnių skolų, o joms didėjant. Kaip jau minėta, iš R. B. sąskaitų išrašų matyti, kad šis procesas tęsėsi nuo 2016 m. pradžios. Taigi teismas sprendžia, kad nukentėjusysis šiuo atveju nebuvo apdairus, atidus ir rūpestingas. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

122. Nagrinėjamu atveju šioje kaltinimo dalyje veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrąžinimo sutartu laiku fakto, svarbu įvertinti apgaulės požymį ir jos subjektyvų suvokimą. Kaip minėta, teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama vertinant tai, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-152-895/2019). Dėl pirmiau paminėtų nukentėjusiojo J. A. G. parodymų nenuoseklumo, teisme ištyrus įrodymų visumą ir remiantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais nenustačius tikslių pinigų skolinimo aplinkybių, datų, laiko, tikslių priežasčių, teismas negali pripažinti, kad nukentėjusiojo apsisprendimą dalyvauti jam žalinguose sandoriuose nulėmė kaltinamojo apgaulė. Priešingai, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis parodė, kad skolino pinigus už dideles palūkanas, kad nemažą dalį skolų, taip pat ir palūkanų R. B. šiuo atveju sumokėjo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad R. B., skolindamasis pinigus, nukentėjusiajam galėjo pateikti ir tam tikrą tikrovę neatitinkančią informaciją apie savo ketinimą panaudoti pasiskolintus pinigus, tačiau nesant konkrečių situacijų, datų ir laiko, teismas negali byloje nustatyti, kokia suma, kokį tikslą nurodžius buvo paskolinta. Be kita ko, kaip jau buvo minėta, nukentėjusiojo J. A. G. teismo metu išsakyti teiginiai, kad R. B. pelną atidavinėjo 6-7 kartus po 250-300 Eur į savaitę ar kas dvi; kad klausė R. B. kur jo pinigai, nes duodavo pelną tik po 100-200 Eur; kad paprašius paskolinti 9 000 Eur automobilių atvarymui iš Anglijos, nes pažadėjo, kad mokės procentus – 1 000 Eur, paskolino pinigus nesurašius skolos raštelio; kad paprašius R. B. paskolinti dar 2 550 Eur ir pažadėjus grąžinti su procentais, pasak nukentėjusiojo, skolino 2 500 Eur dar negrąžinus 9 000 Eur skolos, tik sustiprina pagrindą išvadai, kad ne nukentėjusiojo suklaidinimas (kurio, beje, nesant konkrečių aplinkybių taip pat nėra galimybės nustatyti) dėl R. B. ketinimo panaudoti pinigus buvo lemiamas veiksnys paskolinti pinigus, o būtent esminė nukentėjusiojo J. A. G. pinigų skolinimo priežastis buvo lūkestis gauti dideles palūkanas. Taigi, nukentėjusysis, suteikdamas paskolas R. B., siekė sau finansinės naudos, tikėdamasis didelių palūkanų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje neįrodytas apgaulės esmingumas, kaip būtinasis sukčiavimo (BK 182 straipsnis) požymis.

123. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas vadovaudamasis in dubio pro reo principu, teismas šalina iš R. B. pateikto kaltinimo aplinkybes, susijusias su J. A. G. priklausančių 13 500 Eur pasisavinimu apgaule.

124. Nepaisant to, kaip jau minėta, teismas pripažįsta kitą kaltinimo dalį dėl J. A. G. priklausančių 11 600 Eur, jo sumokėtų už automobilį „Audi A4“, pasisavinimu, įrodyta ir nustato, kad R. B. veikdamas išankstine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas J. A. G. pasitikėjimu, 2018 m. sausio 10 d. apie 12.00 val., Gariūnų automobilių turguje, esančiame Vilnius, Gariūnų g. 49, žinodamas ir suprasdamas, kad jis neturi realios galimybės parduoti ne jam nuosavybės teise priklausančio automobilio, melagingai pažadėjęs J. A. G. parduoti automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantį S. M., paėmė iš jo už šį automobilį 11 600 Eur, tačiau minėto automobilio J. A. G. neperdavė.

125. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu buvo iš kaltinimo buvo pašalintas 13 500 Eur pasisavinimas, o pinigų už automobilį „Audi A4“ užvaldymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2017 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 1 MGL dydis buvo nustatytas 50 Eur, kaltinamojo R. B. veika šioje dalyje perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 1 dalį.

VII. Dėl R. B. skirtinos bausmės

126. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, tuo tarpu BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

127. Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam R. B., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. B., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus, vienas iš jų yra sunkus, kiti du – nesunkūs. Minėti nusikaltimai padaryti nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, apgaule savo naudai įgijus svetimą, nukentėjusiems priklausantį turtą, naudojant painias klaidinimo priemones (grąžinant skolą mažomis sumomis, nuslepiant tikruosius ketinimus, savo finansinę padėtį, vekselių pasirašymas ir kt.) prieš nukentėjusiuosius, įgyjant asmenų pasitikėjimą, o po to piktnaudžiaujant juo, veikos ilgai besitęsiančios. Teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam R. B. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis R. B. iki šių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas (7 t., b. l. 65-67), veikų darymo metu vienu metu nusikalstamas veikas darė prieš keletą nukentėjusiųjų. Teismas įvertina ir kaltinamojo R. B. asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išsiskyręs (7 t., b. l. 61), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (7 t., b. l. 82), veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, visi jo padaryti pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (7 t., b. l. 68-73). Be to, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (7 t., b. l. 79), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (7 t., b. l. 80), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (7 t., b. l. 81). Teismas nenustato R. B. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas kaltinamojo R. B. elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo neturi pagrindo vertinti neigiamai. Teismo manymu, R. B. asmenybė nėra išskirtinai neigiama, iš esmės jo polinkis nusikalsti negali būti konstatuotas vienareikšmiškai, jo antivisuomeninės nuostatos nėra visiškai susiformavusios, o pačias veikas nulėmė siekis išbristi iš skolų, avantiūristiškas požiūris į užsiėmimo verslu galimybes ir jo asmeninius gebėjimus. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veikos prieš nukentėjusiuosius A. J. ir J. A. G.) paskyrus sankcijoje numatytą ne griežčiausią, bet ir ne švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, o tuo tarpu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veika prieš nukentėjusįjį E. C.) paskyrus sankcijos vidurkio nesiekiančią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

128. Teismo vertinimu, pagal R. B. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

129. Bylos nagrinėjamo kontekste pažymėtina, jog pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimą teismas taiko tik tuomet, kai esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Nagrinėjamu atveju matyti, kad BK 182 straipsnio 1 dalis priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, o tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalis – sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir BK 182 straipsnio 2 dalį, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnes bausmes ir R. B. skirtina subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

130. Nors R. B. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų neigė, nes nurodė, kad tarp jų susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai ir skolas pripažino, teismas, vis tik įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, apsvarstė galimybę kaltinamajam R. B. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi subjektyvus susiklosčiusių santykių teisinis vertinimas savaime nerodo asmens požiūrio į savo elgesį ir negali būti vertinamas kaip trukdantis spręsti dėl bausmės vykdymo instituto taikymo.

131. Pažymėtina, kad nuo veikos padarymo pradžios iki nuosprendžio priėmimo dienos BK 75 straipsnio nuostatos ganėtinai dažnai keitėsi. Nors šiuo metu įsigaliojusi nauja BK 75 straipsnio redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato galimybę taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme net ir už sunkų nusikaltimą, kai asmuo nuteistas ne daugiau kaip penkeriems metams, tačiau vis tik nagrinėjamu atveju matyti, kad R. B. veikų padarymo metu, kai padaryta sunki veika prieš nukentėjusįjį E. C. (laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki balandžio mėn.), galiojusi tarpinė BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą, padarius sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, jog nuosprendžio priėmimo dienai šios nuostatos jau nebegalioja, tačiau nusikalstamos veikos buvo padarytos iki jų įsigaliojimo ir jeigu nuosprendis būtų priimtas šių nuostatų galiojimo metu, būtų buvusi galimybė svarstyti jų taikymą, nes BK 3 straipsnio 3 dalis numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Įstatymas, numatantis galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, laikomas švelninančiu nuteistojo teisinę padėtį, palyginus su iki tol galiojusiu įstatymu, kuris tokios galimybės nenumatė.

132. Minėtoje bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad tai yra formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

133. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Be to, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-976/2015). Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-565-139/2015). Tačiau pažymėtina, kad tai, ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, yra teismo teisė (bet ne pareiga), nes tik teismas sprendžia, ar, įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-208/2014).

134. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti kaltinamajam R. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad R. B. atitinka formalias BK 75 straipsnyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nustatytas sąlygas, t. y. jis realiąją sutaptimi padarė kelis tyčinius nusikaltimus, du iš jų nesunkius ir vieną sunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad R. B. yra pakankamai jauno amžiaus, nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, todėl laikytina, kad šias nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, išsiskyręs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, šiuo metu dirbantis. Pati pirmoji iš nusikalstamų veikų padaryta gana seniai, t. y. 2012 metais, o po jos apie priimtus ir įsiteisėjusius procesinius sprendimus dėl kitų kaltinamojo galimai padarytų veikų byloje duomenų nėra. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog R. B. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo veikos turtinio pobūdžio, pirma iš veikų padaryta prieš daugiau kaip aštuonerius metus, į jo gana tvirtus socialinius ryšius, kadangi net ir išsituokęs su sutuoktine, kaip nurodė apklausiamas teismo posėdžio metu, su žmona ir šiuo metu palaiko ryšius, turi du vaikus, į galimybes dirbti bei būti pilnaverčiu visuomenės nariu, kartu atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą. Realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo atveju turės didesnį neigiamą poveikį, kadangi izoliuotam jam iš esmės bus apribota galimybė kuo greičiau atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę žalą, o tai trukdys pasiekti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. B. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl R. B. taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas trejų metų laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose – pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis nustatytinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų prieš skirtingus nukentėjusiuosius skaičių, jų ilgalaikę trukmę ir intensyvumą, likusių įsipareigojimų dydį ir objektyvias galimybes kontroliuoti jų atlyginimo procesą. Taip pat atidedant bausmės vykdymą skirtina ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per dvejus metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį padarytos turtinės žalos nukentėjusiems, t. y. teismas, atsižvelgęs į įsiskolinimų dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, jo amžių ir galimybes įsidarbinti, įpareigoja kaltinamąjį per pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus E. C. ir J. A. G. atlyginti ne mažiau kaip po 3 000 Eur, per antruosius bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti E. C. ir J. A. G. ne mažiau kaip po 3 000 Eur, per trečiųjų bausmės vykdymo atidėjimo metų pirmą pusmetį atlyginti E. C. ir J. A. G. ne mažiau kaip po 1 500 Eur. Tuo tarpu teismas neįpareigoja atlyginti dalį žalos nukentėjusiajam A. J., kadangi jis nepareiškė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, jo ieškinys susijęs tik su neturtinės žalos atlyginimu. Pažymėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė neriboja kaltinamojo galimybių atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą ir greičiau, tačiau įpareigoja kaltinamąjį stengtis ją atlyginti mažiausiai nurodytomis sumomis per nurodytus laikotarpius, nes kitu atveju gali būti svarstoma dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės realaus atlikimo pataisos įstaigoje.

135. Kaltinamajam R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (7 t., b. l. 48-49), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., b. l. 50) ir dokumento (t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (7 t., b. l. 52-53), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – naikintinos, o dokumentas (t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžintinas R. B..

VIII. Dėl pareikštų civilinių ieškinių

136. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

137. Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

138. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl R. B. veiksmų patyrė daug streso, nes būdavo priverstas skolintis pinigus iš kitų asmenų, dėl susidariusios situacijos buvo pašliję santykiai su žmona bei draugais, kurie buvo suteikę trumpalaikes paskolas, kurias jiems žadėdavo grąžinti, remdamasis iš R. B. gauta informacija apie skolos grąžinimą (7 t., b. l. 188-189). Taigi matyti, kad nukentėjusysis A. J. savo civilinį ieškinį grindė tik patirta neturtine žala, todėl nesant civilinio ieškinio dėl turtinės žalos padarymo, nors akivaizdu, kad dėl R. B. veiksmų, A. J. patyrė ir turtinę žalą, teismas negali priteisti turtinės žalos ir šiuo klausimu nepasisako. Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais CK 6.250 straipsnio 1 dalis. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam A. J. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. B. nusikalstama veika sukeltus padarinius, kurie iš esmės yra atstatomi, tačiau sukėlė jam stresą, nepatogumų, pasijuto apgautas pažįstamo asmens, patyrė finansinių nuostolių, skola neatlyginama jau aštuonerius metus. Esant byloje nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 500 Eur.

139. Tuo tarpu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 14 360 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį iš esmės grindžia tuo, kad dėl R. B. veiksmų – apgaule išviliotos sumos, patyrė minėtą žalą (1 t., b. l. 109). Iš bylos medžiagos matyti, kad tokią suma, kurią užvaldė R. B., E. C. nurodė ir savo prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 48-57), be to, iš 2017 m. rugsėjo 12 d. skolos raštelio kopijos matyti, kad R. B. yra įsipareigojęs grąžinti E. C. 16 700 Eur (1 t., b. l. 58; 2 t., b. l. 76). Apklausiamas teismo posėdžio metu R. B. patvirtino, kad išties, E. C. yra skolingas 15 200 Eur ir 1 500 Eur palūkanų. Teismo posėdyje E. C. nurodė, kad iš 16 700 Eur R. B. jam grąžino 1500 Eur, be to, jis iš skolos išskaito ir 840 Eur, kuriuos R. B. jam perdavė kaip tariamą pelną. Taigi byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad kaltinamojo veiksmais E. C. patyrė 14360 Eur turtinę žalą (16 700 – 15 00 – 840 = 14 360) ir šioje dalyje E. C. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

140. Taip pat šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. A. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 25 100 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 11 600 Eur už automobilį „Audi A4“ ir 13 500 Eur paskolinti pinigai automobilių pirkimui Anglijoje, ir dėl 500 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 181-187). Kaip jau buvo minėta, teismas nustatė, kad kaltinamasis R. B. iš J. A. G. paėmė už automobilį „Audi A4“ 11 600 Eur, tą patvirtina ir byloje esantys pirmiau minėti įrodymai (1 t., b. l. 114-118, 120-121; 2 t., b. l. 78). Byloje, išskyrus kaltinamojo R. B. parodymus, nėra įrodymų, kad šią, ar dalį šios sumos kaltinamasis būtų grąžinęs nukentėjusiajam, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam J. A. G. priteistini 11 600 Eur turtinei žalai atlyginti.

141. Dėl ieškinio dalies, susijusios su 13 500 Eur turtine žala teismas pažymi, kad šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis in dubio pro reo principu iš byloje R. B. pareikšto kaltinimo pašalinta 13 500 Eur suma, kurią iš J. A. G. neva pasisavino R. B. panaudodamas apgaulę. Atitinkamai šioje dalyje civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, o dėl šios sumos nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

142. Spręsdamas klausimą dėl J. A. G. ieškinio dalies, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu, kaip ir nukentėjusiojo A. J. atveju, teismas pripažįsta, kad R. B. veiksmais J. A. G. patyrė finansinių nuostolių, prarado pajamas, skirtas pragyvenimui, be to, patyrė stresą ir nerimą, įsiskolinimas negrąžinamas senai. Nors apklausiamas teisme kaltinamasis R. B. neigė turintis 11 600 Eur įsiskolinimą J. A. G., teismas vis tik šioje dalyje dėl neturtinės ir turtinės žalos nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir nustato 500 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydį.

IX. Dėl atstovavimo išlaidų ir 5 proc. metinių bei proceso palūkanų priteisimo

143. Pažymėtina, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. A. G. civiliniame ieškinyje nurodė prašantis priteisti 600 Eur išlaidas už advokato atstovavimą ir teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu (1 t., b. l. 181-187). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktu dokumentu – pinigų priėmimo kvitu iš kurio matyti, kad nukentėjusysis už jo atstovavimą procese advokatui P. Latviui 2018 m. rugpjūčio 13 d. sumokėjo 600 Eur (1 t., b. l. 187). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad nukentėjusiojo pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nagrinėjami klausimai susiję ir su nukentėjusiojo interesais bei į tai, kad kaltinamasis R. B. dirba, patirtas išlaidas atstovo pagalbai apmokėti tenkinti visa apimtimi priteisiant iš kaltinamojo.

145. Nukentėjusiojo E. C. pateiktam prašymui dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo svarbi ir CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

146. Bylos nagrinėjamo kontekste pažymėtina, jog nagrinėdami civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, teismai procesinių palūkanų priteisimo klausimą sprendžia kiek kitaip. Kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuojama, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, E. C. reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas iš dalies, jo prašomas priteisti procesines palūkanas priteisiant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

X. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

147. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – USB laikmena su garso įrašais, prisegta prie tomo Nr. 7 bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį A. J.), ir skirti jam vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmę.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį E. C.), ir skirti jam dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmę.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš nukentėjusįjį J. A. G.) ir skirti jam vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. B. bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 2 dalyje, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) ir 2 dalies 5 ir 8 punktais, R. B. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per dvejus metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti dalį padarytos turtinės žalos nukentėjusiems – E. C. ir J. A. G., t. y. per pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus E. C. ir J. A. G. atlyginti ne mažiau kaip po 3 000 Eur, per antruosius bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginti E. C. ir J. A. G. ne mažiau kaip po 3 000 Eur, per trečiųjų bausmės vykdymo atidėjimo metų pirmą pusmetį atlyginti E. C. ir J. A. G. ne mažiau kaip po 1 500 Eur.

Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J. penkis šimtus eurų (500 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. C. keturiolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt eurų (14 360 Eur) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. A. G. vienuolika tūkstančių šešis šimtus eurų (11 600 Eur) turtinei žalai atlyginti, penkis šimtus eurų (500 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei šešis šimtus eurų (600 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiojo J. A. G. civilinio ieškinio dalį dėl 13 500 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti, o dokumentą (t. y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti R. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – USB laikmeną su garso įrašais, prisegtą prie tomo Nr. 7 bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.