- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-1050-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00970-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1128-1070/2020 pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovui L. T. ir atsakovams pagal priešieškinį A. G., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eurostatybų koncernas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 20 499,31 Eur skolą, 8199,72 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. automobilio Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi bei 2008 m. rugsėjo 10 d. priedu Nr. 1 prie sutarties A. G. už 70 780 Lt (20 499,30 Eur) pardavė su atidėtu apmokėjimu (t. y. išsimokėtinai), o atsakovas V. V. nupirko minėtą transporto priemonę. Atsakovas nei 2008 m. rugsėjo 10 d., nei vėliau nėra atlikęs jokio mokėjimo pagal Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir šios sutarties priedą Nr. 1. Dėl atsakovo veiksmų automobilis buvo areštuotas vykdomojoje byloje. 2011 m. gruodžio 14 d. tarp A. G. ir šiuo metu bankrutavusios UAB „Eurostatybų koncernas“ sudarius reikalavimo perleidimo sutartį Nr. CS-2011/12/14 (Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1) A. G. perleido reikalavimo teisę į atsakovą V. V. BUAB „Eurostatybų koncernas“. 2011 m. gruodžio 14 d. A. G. surašė, pasirašė ir perdavė BUAB „Eurostatybų koncernas“ priedą prie Reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 1, todėl atsakovas yra skolingas UAB „Eurostatybų koncernas“ 20 499,30 Eur skolą, palūkanas, netesybas, negautas pajamas, nuostolius. 2011 m. gruodžio 19 d. atsakovui V. V. buvo įteiktas 2011 m. gruodžio 14 d. pranešimas dėl Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 sudarymo bei tos pačios dienos reikalavimas dėl 20 499,30 Eur skolos padengimo. 2015 m. sausio 22 d. sudarius reikalavimo perleidimo sutartį Nr. CS-2015/1/22 (Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2) atsakovas V. V. tapo neskolingas BUAB „Eurostatybų koncernas“ pagal Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau tapo skolingas ieškovui L. T., kaip naujam kreditoriui, 20 499,30 Eur skolą, palūkanas, netesybas, negautas pajamas, nuostolius ir kt. 2015 m. sausio 22 d. atsakovui V. V. buvo įteiktas 2015 m. sausio 22 d. pranešimas dėl Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 ir tos pačios dienos reikalavimas dėl atsakovo 25 341 Eur skolos padengimo. Atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos nesumokėjo skolos pagal Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį nei A. G., nei BUAB „Eurostatybų koncernas“, nei ieškovui L. T.. Ieškovas priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas melagingai teigia, jog jis turėjo lėšų atsiskaityti už automobilį. Dėl atsakovo teiginių, kad Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedas yra suklastotas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nebuvo nustatyta, kad minėtas sutarties priedas yra suklastotas. Priešieškinio reikalavimai dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis turi būti atmesti, nes atsakovas nėra šių sutarčių šalis, jis nenurodė motyvų ir pagrindų, kuriems esant turi būti pripažinta, jog reikalavimo perleidimo sutartys negalėjo būti sudarytos.
3. Atsakovas V. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiais nuo sudarymo momento (lot. ab initio) Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedą, Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1 ir Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2. Atsakovas nurodė, kad jis 2008 m. rugsėjo 10 d. nusipirko iš A. G. automobilį Mercedes Benz S500, perdavęs jam už automobilį į rankas 70 780 Lt grynais. Po pinigų sumokėjimo atsakovas kartu su A. G. 2008 m. rugsėjo 10 d. nuvyko į Kaune esančią VĮ „Regitra“, kur ant standartinio pirkimo–pardavimo sutarties blanko įformino Automobilio pirkimo–pardavimo sandorį. A. G. savo ranka įrašė sutartyje sandorio datą, savo asmens duomenis, automobilio kainą ir pasirašė sutartį. Atsakovas savo ranka įrašė savo asmens duomenis ir pasirašė sutartį. Atsakovas niekada nesudarė ir nepasirašė 2008 m. rugsėjo 10 d. priedo prie sutarties. Pagal BUAB „Eurostatybų koncernas“ pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu A. G. davė tiesos neatitinkančius parodymus apie Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, kurie yra analogiški ieškovo L. T. 2012 m. birželio 26 d. pareiškime išdėstytiems melagingiems teiginiams. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas L. T. ir A. G. melagingai parodė, kad Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo pinigų ir dėl to nesumokėjo už automobilį. Tačiau atsakovo į bylą teikiami įrodymai patvirtina, kad būtent jis 2008 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo UAB „Baltijos monitoringo centras“ ir UAB „Industrijos garantas“ grynais pinigais 3382 Lt, todėl atsakovas turėjo grynųjų pinigų. Ieškovo prašymu atsakovas pirko veiklos nevykdančią UAB „Vilniaus pirkliai“ ir tapo šios įmonės formaliu savininku bei direktoriumi, nes visi šios įmonės nuosavybės dokumentai ir antspaudas buvo pas L. T.. 2008 - 2011 m. ieškovas naudodamas apgaulę, o vėliau grasinimus, šantažą ir psichologinį smurtą, privertė atsakovą pasirašyti ant daugybės tuščių baltų A4 formato popieriaus lapų (vardu, pavarde, parašu, arba tik parašu). Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedas yra sukurtas panaudojus tuščią A4 formato lapą su atsakovo parašu ar padirbant atsakovo parašą. BUAB „Eurostatybų koncernas“ formaliu vadovu ir savininku 2006 - 2011 m. buvo atsakovo pusbrolis A. G., kuris tuo laikotarpiu nurodytos įmonės antspaudą, įstatus ir kitus dokumentus buvo perdavęs L. T.. 2006 - 2011 m. A. G. pasirašydavo ieškovui ant tuščių lapų savo parašu. Vienu metu L. T. disponavo ir UAB „Vilniaus pirkliai“ ir UAB „Eurostatybų koncernas“ antspaudais. Pagal atsakovės BUAB „Eurostatybų koncernas“ pareiškimą 2012 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ieškovas pateikė fiktyvių sutarčių kopijas: 2008 m. rugsėjo 10 d. priedo Nr. 1 kopiją, Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 kopiją bei 2011 m. gegužės 20 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, kurioje melagingai nurodoma, kad atsakovas V. V. pardavė automobilį už 35 000 Lt BUAB „Eurostatybų koncernas“. Atsakovas niekada nebuvo pasirašęs bei sudaręs šios sutarties bei Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedo, nes sutarties sudarymo metu jis turėjo lėšų atsiskaityti už automobilį, šis sutarties priedas neužfiksuotas VĮ Regitra duomenų bazėje bei kituose rašytiniuose įrodymuose, sutarties priedas yra suklastotas. Pripažinus negaliojančiu Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedą, pripažintina negaliojančia ir Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 ir iš jos kylantys įsipareigojimai nebuvo apskaityti BUAB „Eurostatybų koncernas“ balanse, ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerajai moralei, kadangi yra sukurta suklastoto dokumento pagrindu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 buvo sudaryta ieškovui privertus atsakovą A. G. pasirašyti šią sutartį. Todėl ši sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 6.101 straipsnio 5 dalies, 1.78, 1.80, 1.81, 1.86, 1.87, 1.91 ir 1.95 straipsnių pagrindu. Pripažinus niekine ir negaliojančia Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1, turi būti pripažinta negaliojančia ir Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2. Atsakovas niekada nebuvo gavęs Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 bei ieškovo pranešimo dėl skolos pagal šią sutartį apmokėjimo. Pirmą kartą atsakovas pamatė šią sutartį susipažinęs su ieškovo ieškiniu ir jo priedais, pateiktais šioje byloje.
4. Atsakovė BUAB „Eurostatybų koncernas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“, prašė klausimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla BUAB „Eurostatybų koncernas“. BUAB „Eurostatybų koncernas“ vadovas L. T. neįvykdė imperatyvaus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties įpareigojimo ir neperdavė jokių BUAB „Eurostatybų koncernas“ dokumentų bankroto administratoriui. Tam, kad atsakovės bankroto administratorius galėtų visapusiškai įvertinti atsakovo V. V. keliamų priešieškinyje reikalavimų pagrįstumą, būtina išanalizuoti BUAB „Eurostatybų koncernas“ apskaitos dokumentus, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi šie dokumentai nėra perduoti bankroto administratorei, ji negali visapusiškai įvertinti priešieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. G. prašė patenkinti priešieškinį visiškai. Nurodė, kad nei Automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi, nei šios sutarties priedu šalys nesiekė sukurti automobilio pirkimo–pardavimo santykių. Nei viena iš šalių neginčija to, kad automobilis buvo įgytas iš BUAB „Eurostatybų koncernas“ lėšų, tačiau įregistruotas tuometinio vadovo, t. y. atsakovo A. G. vardu, todėl teisėta automobilio savininkė buvo BUAB „Eurostatybų koncernas“. Faktinis automobilio savininkas visuomet buvo ieškovas L. T.. Ieškovas buvo faktinis, o vėliau ir teisinis BUAB „Eurostatybų koncernas“ vadovas bei akcininkas, todėl būtent jis sprendė visus bendrovės piniginių lėšų ir kito turto panaudojimo bei bendrovės sandorių sudarymo klausimus, o atsakovas A. G. vykdė jo nurodymus. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi ir sutarties priedu nebuvo siekiama sukurti atsakovo V. V. prievolės atsiskaityti už automobilį, o buvo siekiama sukurti pagrindą automobilio registracijai ne BUAB „Eurostatybų koncernas“ ir su ja susijusių asmenų vardu. Atsakovas V. V. nesumokėjo ir neturėjo prievolės mokėti A. G. automobilio kainos, nes automobilio teisėta savininkė buvo BUAB „Eurostatybų koncernas“. Atsakovas neprisimena tiksliai Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 sudarymo aplinkybių, nes ji buvo sudaryta jo įgaliojimų atstovauti BUAB „Eurostatybų koncernas“ pasibaigimo dieną, ieškovui pradėjus vadovauti bendrovei ir de facto (pagal faktą), ir de jure (pagal teisę). Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog atsakovas V. V. turi atsiskaityti už automobilį pagal sutartį ir jos priedą, jis turi atsiskaityti su BUAB „Eurostatybų koncernas“, bet ne su ieškovu, kuris neatlygintinai pats sau perleido reikalavimo teisę į skolą. Byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2 iš tiesų buvo sudaryta 2015 m. sausio 22 d. Net tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2 yra tikra, ji turi būti pripažinta neteisėta, nes sutarties sudarymo metu BUAB „Eurostatybų koncernas“ buvo nemoki. Atsižvelgiant į sunkią bendrovės finansinę būklę, akivaizdu, kad ieškovo veiksmai, kuriais jis neatlygintinai savo naudai perleido reikalavimo teisę į automobilio, įgyto už BUAB „Eurostatybų koncernas“ lėšas, kainą, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešai tvarkai ir gerai moralei. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. V. neturi galimybės pateikti visų jo priešieškinio pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, kadangi ieškovas neperdavė bankroto administratoriui BUAB „Eurostatybų koncernas“ dokumentų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui turi būti perkelta įrodinėjimo našta, įpareigojant jį pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius ginčijamų sandorių teisėtumą. Atsakovas A. G. nebuvo pasirašęs Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedo 2008 m. rugsėjo 10 d. Šį priedą jam atvežė ieškovas, praėjus tam tikram laikotarpiui po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. A. G. davė kitus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, būdamas psichologiškai spaudžiamas ieškovo, kuris iš esmės rengė visus dokumentus ir organizavo jų pasirašymą. Byloje yra pateikti dokumentai (9 sąskaitos), kurių A. G. niekada nebuvo pasirašęs, tikėtina, tuos dokumentus jo vardu pasirašė ieškovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino; pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. rugsėjo 10 d. priedą Nr. 1 prie Transporto priemonės pirkimo–pardavimo 2008 m. rugsėjo 10 d. sutarties; pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2011 m. gruodžio 14 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. CS-2011/12/14 ir jos priedus; pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. sausio 22 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. CS-2015/1/22; priteisė atsakovui V. V. 153,66 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo L. T., 153,66 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. G., bei 153,66 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės BUAB „Eurostatybų koncernas“; priteisė valstybei 676 Eur atidėto žyminio mokesčio iš ieškovo L. T..
7. Teismas nurodė, kad atsakovo V. V. paaiškinimus, jog jis neturėjo poreikio sudaryti Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedą, kadangi sutarties sudarymo metu bei suėjus Priede nurodytam laikotarpiui turėjo pakankamai lėšų, patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas atsakovo tėvas A. V.. Byloje esantys V. V. sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2010 m. spalio mėn., kai pagal Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedą jau turėjo būti sumokėta skola už automobilį, jis turėjo pakankamai lėšų, kad bent iš dalies atsiskaitytų už jam parduotą automobilį. Teismas pažymėjo, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingų V. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis perdavė A. G. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą sumą, nebuvo nustatyta, jog V. V. melavo, teigdamas, kad sumokėjo A. G. 70 780 Lt. Atsakovas A. G. civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovo V. V. nurodytas aplinkybes, kad šis niekada nebuvo nei žodžiu, nei raštu įsipareigojęs A. G. perduoti Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priede nurodytą sumą per du metus nuo jos pasirašymo.
8. Teismas pažymėjo, kad dėl Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedo klastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad neįmanoma nustatyti, kas atsirado anksčiau - ar parašas, esantis šiame priede, ar išspausdintas tekstas. Todėl negalima išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai buvo nustatyta, jog Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedas nebuvo suklastotas. Sprendžiant klausimą dėl Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedo autentiškumo, reikšminga ir tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 turi iš esmės du priedus, kuriuose paaiškinamas to reikalavimo atsiradimo pagrindas. Tačiau nei šioje Reikalavimo perleidimo sutartyje, nei jos prieduose, reikalavimo perleidėjas A. G. nenurodo, kad perduoda ir dokumentus, patvirtinančius reikalavimo pagrindą (CK 6.104 straipsnio 1 dalis). Tai, teismo vertinimu, patvirtina atsakovo A. G. nurodomą aplinkybę, kad jis niekada neturėjo Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedo, pasirašė jį tuomet, kai L. T. padavė jam šį dokumentą, praėjus tam tikram laikotarpiui po Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
9. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendė, kad A. G. davė teisingus parodymus būtent šios bylos nagrinėjimo metu. Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2008 m. rugsėjo 10 d. atsakovai V. V. ir A. G. neturėjo poreikio surašyti tokį priedą, o suėjus priede nurodytam laikotarpiui, A. G. nereikalavo iš V. V., kad šis grąžintų lėšas už automobilį. Ieškovas teismo posėdžio metu pats pripažino, kad tam tikrais atvejais pasirašinėdavo už atsakovą V. V. ir pateikė į bylą dokumento originalus, jo paties pasirašytus V. V. vardu. Šias aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, kurios duomenimis L. T. 2008 m. rugsėjo 8 d. Baltijos monitoringo centro mobilaus objekto (Mercedes Benz S500) perdavimo–priėmimo akte, skiltyje „priėmė“: rankraštinį įrašą „V. V.“ įrašė L. G. (T.). Todėl teismas, vadovaudamasis įrodymų pusiausvyros principu, sprendė, kad šioje byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedas buvo padirbtas ieškovo L. T.. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog atsakovas V. V. nebuvo raštu išreiškęs valios sudaryti sandorį, pagal kurį jis turėjo sumokėti A. G. 70 780 Lt iki 2010 m. rugsėjo 10 d., todėl šį sandorį pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
10. Teismas konstatavo, kad byloje nustačius, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 1 atsakovas A. G. perleido BUAB „Eurostatybų koncernas“ neegzistuojančią reikalavimo teisę į atsakovą V. V., šio reikalavimo atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Eurostatybų koncernas“ perleisto reikalavimo atžvilgiu negalimas išieškojimas, teismas sprendė, kad A. G. reikalavimo perleidimas BUAB „Eurostatybų koncernas“ prieštarauja įstatymui ir turi būti pripažintas taip pat negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 6.101 straipsnio 1 dalies, 6.102 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2 BUAB „Eurostatybų koncernas“, atstovaujama direktoriaus L. T., perleido negaliojantį (neegzistuojantį) reikalavimą ieškovui L. T., darytina išvada, kad ir Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2 turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 6.101 straipsnio 1 dalies, 6.102 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nuginčytomis reikalavimo perleidimo sutartimis neegzistuojantis reikalavimas į atsakovą V. V. buvo perleidžiamas neatlygintinai ir A. G. vadovautai BUAB „Eurostatybų koncernas“, ir BUAB „Eurostatybų koncernas“, atstovaujamai L. T., pačiam L. T.. Todėl restitucija šioje byloje netaikoma (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).
11. Teismas sprendė, jog konstatavus, kad priešieškinio reikalavimai dėl Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priedo, Reikalavimų perleidimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinimo negaliojančiomis, turi būti patenkinti, ieškinio reikalavimai dėl skolos, neva atsiraudusios šių sandorių pagrindu, kompensacinių palūkanų priteisimo turi būti atmesti, ieškovui neįrodžius teisėto skolos atsiradimo pagrindo. Teismas, patenkindamas priešieškinį ir atmesdamas ieškinį, nepasisakė dėl šalių į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su automobilio naudojimu (tarp jų – įrodymų, susijusių su draudimo sutarčių sudarymu, automobilio žymėjimu, apsaugos sistemos įrengimu), kadangi jie nėra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių teisiniam vertinimui. Teismas sprendė, kad atsakovės BUAB „Eurostatybų koncernas“ bankroto administratorei neprašius patenkinti priešieškinį tuo pagrindu, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2 prieštarauja juridinio asmens tikslams ar jos kreditorių interesams, atsakovui V. V. nesant šios įmonės kreditoriumi ar dalyviu, valdymo organu, nėra pagrindo vertinti jo priešieškinyje nurodytų argumentų dėl Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 atitikties BUAB „Eurostatybos koncernas“ tikslams ir jos kreditorių interesams pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas L. T. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą; ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti - priteisti iš atsakovo V. V. nepadengtą skolą 20 499,31 Eur (70 780 Lt), 8199,72 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; atmesti atsakovo V. V. atsiliepimą ir priešieškinį visa apimtimi; atmesti atsakovo V. V. pusbrolio bendrininko sukčiavimo veikose A. G. atsiliepimus visa apimtimi; apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nustačius pagrindus, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Civilinė byla turėjo būti nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose, nes atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau išnagrinėta pažeidžiant CPK 29 straipsnio nuostatas neteisėtos sudėties teismo, kas yra pagrindas naikinti neteisėtą ir nepagrįstą Kauno apylinkės teismo sprendimą.
12.2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo ieškovo pateiktą medžiagą, remdamasis savo nepagrįsta išankstine nuomone priėmė tiesos neatitinkantį, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, tokiu būdu buvo pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės nuostatos, iš esmės, yra grubiai pažeistos ieškovo procesinės ir materialiosios teisės, kas yra absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindas.
12.3. Teismas neišsiaiškino atsakovo V. V. ir jo pusbrolio A. G. giminystės ryšių ir kitų santykių, kitų aplinkybių, turinčių reikšmės atsakovo A. G. parodymams įvertinti, sprendimą priėmė vadovaudamasis šių asmenų melagingais parodymais. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas jokio psichologinio poveikio A. G. nedarė nei dėl dokumentų pasirašymo, nei dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovo V. V. skolą patvirtinančių dokumentų atsiradimo.
12.4. Teismas nepagrįstai ignoravo byloje esančius įrodymus dėl atsakovo V. V. žinomai melagingų teiginių dėl jo neva atliktų veiksmų 2008 m. rugsėjo 10 d. Ieškovo pateiktais įrodymais - UAB „Baltijos monitoringo centras“ mobilaus objekto (transporto priemonės) perdavimo–priėmimo aktu ir UAB „Tuvlita“ išrašytos techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita), yra įrodyta, jog atsakovas netgi nežinojo kada transporto priemonė buvo pristatyta į UAB „Baltijos monitoringo centras“ („Sherlog“) ir, kad transporto priemonė 2008 m. rugsėjo 10 d. buvo pateikta techninei apžiūrai į UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros centrą. Teismui buvo pagrindas skirti baudą atsakovui V. V. už žinomai melagingų parodymų davimą civilinės bylos nagrinėjimo procese, tačiau šį atsakovo tyčia teikiamą melą teisėja ne tik toleravo, bet ir skatino, trukdydama ieškovui pateikti pastabas dėl atsakovo nuolat sakomo melo.
12.5. Teismo sprendimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir objektyviai tiesai. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, paneigiančių atsakovo V. V. melagingus teiginius neva jis turėjo pakankamų piniginių lėšų ir sumokėjo savo pusbroliui ir bendrininkui sukčiavimo veikose A. G. (tuometiniam ieškovo įmonės direktoriui). Teismas neatsižvelgė į atsakovo A. G. liudijimus, jog jis iš atsakovo V. V. nei 2008 m. rugsėjo 10 d., nei vėliau nėra gavęs jokios piniginės sumos.
12.6. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos ikiteisminių tyrimų medžiagą ir jos nevertino. Jų medžiaga iš esmės paneigia tiek atsakovo V. V., tiek atsakovo A. G. šioje civilinėje byloje teikiamus žinomai melagingus parodymus dėl 2008 m. rugsėjo 10 d. priedo Nr. 1 prie transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties tariamo suklastojimo. Pradėto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00722/2014 metu buvo atliktos rašysenos, IT ir kt. ekspertizės. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas prokuroro nutarimu nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00554/2012 metu ekspertai ir specialistai nustatė, jog V. V. ir A. G. teiginiai dėl atsakovo skolą patvirtinančių dokumentų šiame civiliniame procese neva suklastojimo yra nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00009/2012 pareiškėjo A. G. liudytojo papildomame apklausos protokole užfiksuoti parodymai, kad jis L. T. (buvusi pavardė G.) jo prašymu nėra pasirašinėjęs ant tuščių, neužpildytų popieriaus lapų, ir nėra matęs, kad tai darytų V. V.. Be to, ieškovas turėjo UAB „Vilniaus pirkliai“ tuometinio akcininko ir direktoriaus V. V. bei UAB „Eurostatybų koncernas“ tuometinio akcininko ir vadovo A. G. įgaliojimus ir sprendimus skirti ieškovą laikinai einančiu vadovo pareigas, todėl ieškovui jų parašai ant tuščių lapų nebuvo reikalingi.
12.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas pasirašė paties A. G. įteiktus prokuratūrai ir policijai procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00009/2012 yra neįrodytos. Atsakovas A. G. UAB „Eurostatybų koncernas“ vieninteliu savininku ir vadovu buvo iki 2011 m. gruodžio 14 d. Iš įmonės pirkta transporto priemonė atsakovui V. V. buvo parduota išsimokėtinai, nes UAB „Eurostatybų koncernas“ finansinė būklė buvo bloga, dėl to pats A. G. buvo suinteresuotas gauti lėšas už 2008 m. rugsėjo 10 d. parduotą transporto priemonę iš atsakovo V. V.. Tiek ieškovo pateiktas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties priedas Nr. 1, tiek reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartys buvo pasirašytos tuo laiku ir tokiomis aplinkybėmis, kurios yra nurodytos šiuose dokumentuose.
12.8. Teismas, atsisakęs prijungti prie šios civilinės bylos baudžiamųjų bylų medžiagas, pažeidė šalių lygiateisiškumą procese, užkirto galimybę ieškovui lygiaverčiai remtis su šiuo civiliniu procesu itin susijusių baudžiamųjų bylų procesiniais dokumentais, medžiagomis, tokiu būdu buvo nepagrįstai ignoruoti Lietuvos Respublikos kitų teisėsaugos institucijų atliktų ikiteisminių tyrimų išvardintose baudžiamosiose bylose atliktų veiksmų ir tyrimų rezultatai, pareigūnų nustatyti faktai bei aplinkybės. Teisėja nuolat sistemingai darė kliūtis įstatymo nustatyta tvarka ieškovui pateikti klausimus kitiems proceso dalyviams-atsakovams, liudytojui, advokatavo atsakovams. Toks teismo elgesys pažeidžia ieškovo teisę į teisingą teismą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovas pats pateikė į bylą dokumentų originalus, kuriuos jis pats pasirašė V. V. vardu, 2018 m. spalio 26 d. prašyme ir 2018 m. lapkričio 21 d. paaiškinime nurodė, jog 2008 m. rugsėjo 10 d. apsimetė V. V. ir suklastojo V. V. parašus. Šie faktai įrodo, jog L. T. yra ne kartą suklastojęs V. V. parašą, o taip pat suklastojęs ir Priedą Nr. 1 prie 2008 m. rugsėjo 10 d. Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties.
13.2. V. V. byloje pateikė įrodymus apie savo 2008 - 2010 m. realiai turėtas pinigines lėšas, kurie patvirtina, jog tuo metu neegzistavo joks susitarimas tarp V. V. ir A. G., pagal kurį V. V. būtų įsipareigojęs A. G. dalimis sumokėti už įsigytą automobilį. O jei toks susitarimas būtų realiai egzistavęs, V. V. turėjo pakankamai pinigų visiškai atsiskaityti už automobilį. Atsakovas A. G. šioje byloje nurodė, jog su V. V. nepasirašė Priedo Nr.1 prie Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties.
13.3. Atsakovas V. V. 2012 m. pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą dėl neteisėtų L. T. veiksmų V. V. atžvilgiu, įskaitant ir 2008 m. rugsėjo 10 d. Priedo Nr. 1 suklastojimą. V. V. teikdamas pareiškimą ir vėliau duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime buvo supažindintas ir pasirašė dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Nutraukus šį ikiteisminį tyrimą, V. V. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už melagingo pareiškimo ar melagingų parodymų davimą. Šis faktas įrodo, jog V. V. ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00554/2012 teikė teisingus duomenis.
13.4. Atsakovas V. V. nedarė jokio poveikio A. G. šioje civilinėje byloje, jis net nebuvo įtraukęs A. G. kaip atsakovo savo priešieškinyje ir neprašė pripažinti A. G. dalyvavimo būtinu šioje civilinėje byloje, o pats A. G. savo noru nedalyvavo nei viename teismo posėdyje. Ir tik po L. T. prašymo pripažinti A. G. dalyvavimą būtinu, A. G. davė parodymus šioje byloje.
13.5. Ieškovas nuslėpė faktą, kad pagal 2011 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį L. T. UAB „Eurostatybos“ vardu neva pirko iš V. V. automobilį Mercedes Benz v. n. (duomenys neskelbtini) ir neva V. V. sumokėjo 35000 litų. Tai, jog 2011 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodomas 2008 m. rugsėjo 10 d. Priedo Nr. 1 egzistavimas ir L. T. pats deklaruoja, jog V. V. sumokėjo 35000 litų sumą, įrodo, jog joks Priedas Nr. 1 realiai neegzistavo ir V. V. nebuvo skolingas jokios pinigų sumos UAB „Eurostatybos“, L. T. ar A. G..
13.6. Atsakovas V. V. šioje byloje pateikė garso įrašą, kuriame L. T. pats pripažįsta, jog klastoja dokumentus naudodamas tuščius lapus su V. V. parašu. Šio ir kitų V. V. pateiktų garso įrašų pagrindu ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00009-12 buvo įrodyta, jog V. V. nesudarė 2008 m. rugsėjo 10 d. Priedo Nr. 1 ir nėra skolingas A. G. už automobilį.
13.7. Ieškovas 2020 m. sausio 31 d. teismo posėdyje sakydamas savo baigiamąją kalbą užginčijo savo paties su savimi sudarytos ir šioje byloje jo pateiktos 2015 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumą ir paprašė skolą priteisti ne ieškovui L. T., o BUAB „Eurostatybų koncernas“. Tokiu būdu L. T. taip pat pripažino, jog jo ieškinys šioje byloje yra neteisėtas, o tai yra vienas iš pagrindų L. T. apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsakovė BUAB „Eurostatybų koncernas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo klausimą dėl L. T. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo spręsti savo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais bei į bylą pateiktais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
15. Apeliacinės instancijos teismas patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad bylą išnagrinėjus ne Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose (pagal atsakovo gyvenamąją vietą), o Kauno rūmuose, byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo bei pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo taisykles. Nagrinėjamu atveju, ieškinys buvo paduotas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, tačiau nustačius, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra užsienyje, pagal tuo metu galiojusią tvarką, kurioje nustatyta, kad bylos su tarptautiniu elementu nagrinėjamos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, ji buvo perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Atsakovas, kurio interesais nustatytas bylos teismingumas pagal jo gyvenamąją vietą, neprieštaravo, kad byla būtų išnagrinėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Pažymėtina, kad tik rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Proceso normos nenustato, kad bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015). Ieškovas ieškinį pateikė bendrosios kompetencijos apylinkės teismui, teismas bylą išnagrinėjo pagal proceso normų nustatytas taisykles ir byloje nenustatyta tokių proceso normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti teismo sprendimą neteisėtu.
17. Šioje byloje apeliantas (ieškovas) neteisėtą teismo sudėtį, kaip absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, grindžia bylų rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks savarankiškų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sutapatinimas yra nepagrįstas. CPK 329 straipsnio 2 dalyje neteisėta teismo sudėtis reglamentuojama atskirame punkte (1 punktas), kaip ir bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas (6 punktas). Ši aplinkybė rodo, kad įstatymų leidėjas nesieja šių sprendimų negaliojimo pagrindų, – kiekvienas iš jų yra savarankiškas, – ir taikant kiekvieną iš šių punktų būtina konstatuoti skirtingą pažeidimų pobūdį. Be to, tai, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojęs CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimas neapima visų rūšinio teismingumo pažeidimo atvejų, per se (savaime) negali reikšti, jog apylinkės teismo rūmų kompetencijos pažeidimai patenka į CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo) apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016).
18. Sąvoka „teisėtos sudėties teismas“ reiškia, kad nagrinėjant bylą nebūtų pažeisti CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir kad byla būtų išnagrinėta teisėjo, turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus. Byloje nėra duomenų dėl CPK 64–66 bei 71 straipsnių pažeidimų. Teisės į tinkamą teismo procesą principo teisingas įgyvendinimas reiškia, kad byla turi būti išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Duomenų, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas būtų buvęs neteisėtos sudėties, nėra. Byloje buvo ne vieną kartą keltas klausimas tiek dėl visų Kauno apylinkės teismo teisėjų, tiek dėl Kauno apygardos teismo teisėjų ir šio teismo veiklos teritorijoje esančių kitų apylinkių teismų teisėjų, tiek dėl teisėjos nagrinėjusios bylą nušalinimo, tačiau šie prašymai buvo atmesti, todėl ieškovo argumentas, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nepagrįstas ir nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
19. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, tačiau nekonkretizavo aplinkybių dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
20. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad ieškovas, teikdamas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydama išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
21. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien ieškovo pateiktas deklaratyvus prašymas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliaciniame skunde nurodant, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepateikus jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, negali būti pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl apeliacinio skundo papildymo ir įrodymų priėmimo
22. Ieškovas po apeliacinio skundo pateikimo, likus vienai dienai iki teismo posėdžio, pateikė apeliacinio skundo papildymą, taip pat, kaip teigia apeliantas, teismo posėdžių garso įrašo (protokolo) iškarpas („epizodai“) ir 2012 m. A. G. ir prokuroro pokalbio garso įrašą.
23. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo.
24. Ieškovo apeliacinio skundo papildymas, nors iš esmės ir nekeičia jo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, tačiau juos papildo. Be to, ieškovo rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti 2020 m. birželio 15 d., t. y. likus vienai dienai iki teismo posėdžio, tokiu būdu apribojant procesinio oponento (atsakovo) teisę atsikirsti į paaiškinimuose nurodytus argumentus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo pateiktas apeliacinio skundo papildymas pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl jis nepriimamas (CPK 42, 323 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
26. Ieškovo kartu su apeliacinio skundo papildymu pateiktus teismo posėdžių garso įrašų (protokolų) iškarpas („epizodai“) teisėjų kolegija atsisako priimti, tuo pagrindu, kad jie (posėdžio protokolai) ir taip yra bylos dalis bei bus vertinami nagrinėjant apeliacinio skundo bei atsikirtimų į jį argumentus. 2012 m. A. G. ir prokuroro pokalbio garso įrašas nei patvirtina, nei paneigia turinčių reikšmės bylai aplinkybių, juolab, kad nėra aišku nei kada jis darytas, nei kieno pokalbis jame užfiksuotas, nei apie kokias bylai reikšmingas aplinkybes jame kalbama. Be to jis apeliacinės instancijos teismui pateiktas tik prieš pat teismo posėdį, nors galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme bei jo priėmimas šioje proceso stadijoje užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl jį taip pat atsisakoma priimti.
Dėl ginčo esmės
27. Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. atsakovai A. G. ir V. V. sudarė standartinę Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (A. G.) parduoda, o pirkėjas (V. V.) perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos už 70 780 Lt (20 499,30 Eur) kainą. Pažymėtina, kad šioje sutartyje nėra nurodyta jokių duomenų apie kokius nors jos priedus. 2012 m. gruodžio 29 d. VĮ Regitra pažymos duomenimis 2008 m. rugsėjo 10 d., 10 val. 36 min. VĮ Regitra (duomenys neskelbtini) V. V. vardu buvo įregistruota transporto priemonė Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
28. Byloje pateiktas Priedas Nr. 1 prie Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2008 m. rugsėjo 10 d. sutarties, datuotas 2008 m. rugsėjo 10 d., kuris pasirašytas atsakovų A. G. ir V. V. vardu. Šio priedo duomenimis atsakovai A. G. ir V. V. nurodė, jog pardavėjas (A. G.) pardavė su atidėtu apmokėjimu (t. y. išsimokėtinai, su atidėtu Sutartyje sutartos piniginės sumos apmokėjimu), o V. V. nupirko su atidėtu apmokėjimu (t. y. išsimokėtinai, su atidėtu Sutartyje sutartos piniginės sumos apmokėjimu) pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priedo 2 punkte nurodoma, kad transporto priemonė parduodama pirkėjui už Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje šalių Transporto priemonės įkainotą vertę bei sutartą kainą 70 780 Lt. Pirkėjas įsipareigoja vienu mokėjimu ar dalimis sumokėti visą Sutartyje nurodytą Transporto priemonės kainą (70 780 Lt) iki 2010 m. rugsėjo 10 d. (Priedo 3 punktas). Priedo 5 punkte nurodyta, kad iki galutinio atsiskaitymo pirkėjas neturi teisės be pardavėjo sutikimo perleisti Transporto priemonę kitiems asmenims.
29. 2011 m. gruodžio 14 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties Nr. CS-2011/12/14 (t. y. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1) duomenimis atsakovas A. G. neatlygintinai perleido UAB „Eurostatybos“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu – BUAB „Eurostatybų koncernas“), o UAB „Eurostatybos“ perėmė iš A. G. reikalavimo teisę į 70 780 Lt dydžio V. V. skolą pagal Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir šios sutarties priedą. Šios Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 prieduose atsakovas A. G. nurodo, kad Automobilis buvo pirktas (duomenys neskelbtini) už UAB „Eurostatybos“ 70 780 Lt lėšas, paimtas iš kasos. Atsakovas A. G. tame pačiame Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 priede paaiškina, kad Automobilis buvo parduotas su atidėtu apmokėjimu, t. y. išsimokėtinai; pasirašydamas Sutartį ir jos priedą V. V. įsipareigojo vienu mokėjimu ar dalimis apmokėti visą Sutartyje ir jos priede nurodytą kainą per 2 metus, tačiau neapmokėjo. Į bylą pateiktas taip pat ir atsakovo A. G. ranka surašytas Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 priedas, kuriame iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, kaip ir pirmiau nurodytame Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 priede.
30. UAB „Eurostatybos“ 2011 m. gruodžio 14 d. išsiuntė atsakovui V. V. pranešimą-reikalavimą, kuriame nurodo, kad ji perėmė iš A. G. reikalavimo teisę į V. V. dėl 70 780 Lt apmokėjimo pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. Transporto priemonės-pirkimo pardavimo sutartį ir 2008 m. rugsėjo 10 d. pasirašytą šios sutarties priedą. UAB „Eurostatybos“, atstovaujama ieškovo L. T. (tuo metu – L. G.), pareikalavo iš atsakovo V. V., kad šis per 5 kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos padengtų skolą, sumokėdamas minėtą sumą į UAB „Eurostatybos“ sąskaitą.
31. 2015 m. sausio 22 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties Nr. CS-2015/1/22 (Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2) duomenimis, UAB „Eurostatybos“, atstovaujama direktoriaus L. T., ir L. T. susitarė, kad UAB „Eurostatybos“ neatlygintinai perleidžia L. T., o šis perima iš UAB „Eurostatybos“ sutartyje nurodytą reikalavimo teisę į V. V. dėl 70 780 Lt skolos.
32. Ieškovas L. T. 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 20 499,31 Eur (70 780 Lt) skolos, teigdamas, kad atsakovas iki šiol neatsiskaitė už 2008 m. rugsėjo 10 d. nupirktą automobilį. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. V. ginčija Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties priedą Nr. 1, tuo pagrindu, kad jis niekada nebuvo jo pasirašęs bei nebuvo išreiškęs valios sudaryti tokio turinio susitarimo, ir įrodinėdamas, kad už automobilį su pardavėju A. G. buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais tą pačią dieną (2008 m. rugsėjo 10 d.).
33. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino, t.y. pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. rugsėjo 10 d. priedą Nr. 1 prie Transporto priemonės pirkimo–pardavimo 2008 m. rugsėjo 10 d. sutarties, taip pat 2011 m. gruodžio 14 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. CS-2011/12/14 (ir jos priedus) ir 2015 m. sausio 22 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. CS-2015/1/22. Teismas konstatavo, kad atsakovas byloje įrodė, jog jis nebuvo raštu išreiškęs valios sudaryti sandorį, pagal kurį turėjo sumokėti A. G. 70 780 Lt iki 2010 m. rugsėjo 10 d., todėl šį sandorį CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms pripažino negaliojančiu. Taip pat teismas sprendė, kad Reikalavimo perleidimo sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2 buvo perleistos neegzistuojančio reikalavimo teisės į atsakovą V. V., todėl šio reikalavimo atžvilgiu negalimas išieškojimas.
34. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė šalių lygiateisiškumą procese bei ieškovo teisę į teisingą teismą. Apeliacinis teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus.
35. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
36. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).
37. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingų V. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis perdavė A. G. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą sumą, nebuvo nustatyta, kad V. V. melavo, teigdamas, jog sumokėjo A. G. 70 780 Lt. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. kovo 22 d. nutarime, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00009-12, nurodyta, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos nustatyta, jog V. V. teisėtai įsigijo Automobilį, jį nupirkdamas iš A. G., sumokėdamas 70 780 Lt ir tapo teisėtu jo savininku. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta objektyvių neginčytinų įrodymų, kad V. V. neteisėtai įgijo Automobilį, automobilį įgijo teisėtu būdu, nupirkdamas jį iš A. G., todėl nenustačius padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
38. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad atsakovo A. G. paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurio metu nurodė, kad pirkėjas V. V. neturėjo pinigų, todėl jie susitarė, pasirašydami Priedą Nr. 1, jog už automobilį sumokės per dvejus metus, ir duoti šioje byloje, jog automobilio pirkimo-pardavimo priedą gerokai vėliau po šios sutarties pasirašymo jam su V. V. parašu davė pasirašyti ieškovas L. T., be to, kad Automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi šalys nesiekė sukurti teisinių santykių, yra visiškai priešingi vieni kitiems bei abejotinos reikšmės. Kitas vertus, byloje privalo būti įvertintas visų joje esančių įrodymų visetas ir pagal juos sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės (ne)egzistavimo.
39. Kaip matyti iš 2008 m. rugsėjo 10 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytos atsakovų, joje nėra nurodyta jokių duomenų apie jos priedą, kuriuo šalys butų susitarusios dėl pinigų sumokėjimo tvarkos, t. y., kad Sutartyje nurodytą transporto priemonės kainą (70 780 Lt) pirkėjas privalo sumokėti iki 2010 m. rugsėjo 10 d. Kaip jau minėta, atsakovas V. V. byloje įrodinėjo, kad jis niekada nepasirašinėjo tokio susitarimo, nes su pardavėju A. G. buvo atsiskaityta tą pačią dieną (2008 m. rugsėjo 10 d.), sumokant jam grynaisiais pinigais. Šį atsakovo teiginį iš dalies patvirtina tai, kad suėjus Priede Nr. 1 nurodytam atsiskaitymo už automobilį terminui, t. y. 2010 m. rugsėjo 10 d., A. G. nereikalavo iš atsakovo V. V. sumokėti pinigus. Atsakovas A. G. neigė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. kartu su pirkimo-pardavimo sutartimi būtų sudaręs ir ginčijamą priedą Nr.1, kurį pasak atsakovo, jam ženkliai vėliau, pasirašytą atsakovo V. V., pateikė pats ieškovas L. T.. Atsakovas V. V. teigė, kad jis tokio priedo nėra pasirašęs, o ieškovas pasinaudojo jo parašu, padėtu ant tuščio popieriaus lapo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylos šalis siejo verslo santykiai, dirbo tose pačiose įmonėse, atsakovas V. V. buvo UAB „Vilniaus pirkliai“ akcininkas ir direktorius, atsakovas A. G. iki 2011 m. gruodžio mėn. - UAB „Eurostatybos“ akcininkas ir direktorius (nuo L. T. akcininkas ir direktorius), kurioms pagal akcininko sprendimus, įgaliojimus taip pat laikinai vadovavo/atstovavo L. T. (UAB „Vilniaus pirkliai“ dirbęs vadybininku, UAB „Eurostatybos“ - projektų vadovas). Pagal V. V. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo (tame tarpe 2008-09-10 sutarties priedo). Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00009-12, fiksuoti duomenys, kad kompaktiniame diske, kurį V. V. 2012 m. balandžio 18 d. pateikė Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK KPS, esantis garso įrašas (L. T. žodžiai: o aš <...> sėdžiu prie kompiuterio, rašinėju raštus ir bandau atitaikyti ant tavo parašų uždėtų, jei dar tokių lapų bus). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant šalių, kurias siejo giminystės santykiai, tarpusavio pasitikėjimui, tikėtina, kad V. V. pasirašinėjo ir ant tuščių lapų, kurių vieną ieškovas L. T. galėjo panaudoti atspausdindamas 2008 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties priedą Nr. 1, nesant jame išreikštos tikrosios V. V. valios.
40. Sprendžiant dėl ginčijamų sandorių galiojimo, reikšminga aplinkybė yra šalių sąžiningumas juos sudarant bei ar nebuvo piktnaudžiaujama teise. Pasak atsakovo A. G., automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pirktas už UAB „Eurostatybos“ pinigines lėšas, tačiau sandoris įformintas A. G., kaip fizinio asmens vardu. Šių nurodytų aplinkybių teismui nėra galimybės patikrinti, nes BUAB „Eurostatybų koncernas“ vadovas L. T. bankroto administratoriui neperdavė BUAB „Eurostatybų koncernas“ dokumentų, šiuo metu yra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys ir į šias bylai reikšmingas aplinkybes: iki automobilio įregistravimo A. G., po to V. V. vardu automobiliu naudojosi L. T.; L. T. 2008 m. rugsėjo 8 d. Baltijos monitoringo centro mobilaus objekto (Mercedes Benz S500) perdavimo-priėmimo akte, skiltyje „priėmė“: rankraštinį įrašą „V. V.“ įrašė L. G. (T.); L. T. neginčijo, kad iniciatyva dėl automobilio pardavimo buvo būtent jo; teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (Trakų rajono apylinės teismo administracinė byla Nr. A-530-272/2009; Vilniaus 3 apylinkės teismo administracinė byla Nr. A2.6.-3138-119/09) L. T. automobilį vairavo 2009 m. gegužės 7 d., 2009 m. liepos 5 d.; L. T. dalyvavo 2009 m. spalio 26 d. sudarant transporto priemonės draudimo sutartį (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-875-548/2010); 2010 m. birželio 29 d. V. V. automobilį įkeitė Š. G. naudai, apie šį sandorį žinojo L. T. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). 2010 m. spalio 4 d. V. V. su UAB „Eurostatybos“, atstovaujama vadovo A. G., dalyvaujant L. T., sudarė panaudos sutartį; 2010 m. gruodžio 1 d. L. T. (G.) Š. G. išrašė paprastąjį vekselį, kurį toje pačioje civilinėje byloje, kurioje buvo ginčijamas V. V. įkeitimo sandoris, taip pat siekė nuginčyti (Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-9412-728/2011); L. T. V. V. vardu mokėjo už automobilio remontą, 2011 m. gegužės 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp V. V. ir UAB „Eurostatybos“, atstovaujamos L. T., automobilis parduotas už 35 000 Lt (patikrinti ar už nupirktą automobilį buvo sumokėti nėra galimybės patikrinti, nes BUAB „Eurostatybų koncernas“ vadovas L. T. bankroto administratoriui neperdavė BUAB „Eurostatybų koncernas“ dokumentų); 2011 m. gruodžio 14 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi atsakovas A. G. neatlygintinai perleido UAB „Eurostatybos“, o UAB „Eurostatybos“ perėmė iš A. G. reikalavimo teisę į 70 780 Lt dydžio V. V. skolą. Šių aplinkybių visetas rodo, kad naudojimasis automobiliu, jo perleidimas kitiems asmenims iš esmės visuomet buvo derinamas su ieškovu L. T., kuris tikėtina de facto ir sprendė dėl įvairių sandorių (tik kitų asmenų vardu), susijusių su šiuo automobiliu, sudarymo.
41. Teisėjų kolegija įvertinusi šios nutarties 37, 39 ir 40 pastraipose nurodytas aplinkybes, t. y. kokie sandoriai dėl automobilio buvo sudaromi, kaip šie asmenys tarpusavyje buvo susiję ir kokioje situacijoje asmenys veikė, kyla pagrįstos abejonės dėl ieškovo L. T. sąžiningumo bei galimo piktnaudžiavimo teise, siekiant išsiieškoti skolą už A. G. parduotą automobilį, kuris tikėtina nuo pat pradžių turėjo būti UAB „Eurostatybos“ nuosavybė, bei A. G. nelaikant V. V. skolininku. Atkreiptinas dėmesys, kad pardavėjas A. G. nurodo, jog 2008 m. rugsėjo 10 d. buvo sudarytas tariamas sandoris dėl automobilio pardavimo, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnis), o ieškovas baigiamosios kalbos metu, naudodamasis replikos teise, nurodė, kad ieškiniu prašomi pinigai gali būti priteisti ir BUAB „Eurostatybos“ (teismo nuožiūra), o jis nepretenduoja į šią skolą, be to ieškovas neginčijo to, kad automobilis galėjo būti pirktas už UAB „Eurostatybos“ lėšas. Priešingai, L. T. nurodė, kad A. G. savo asmeniniams poreikiams ne vieną kartą naudojo įmonės pinigines lėšas.
42. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybė, jog UAB „Eurostatybos“ vardu L. T. automobilį 2011 m. gegužės 20 d. nupirko iš V. V., kai tuo tarpu ginčijamame 2008 m. rugsėjo 10 d. Priedo Nr. 1 5 punkte nurodyta, kad iki galutinio atsiskaitymo Pirkėjas neturi teisės be Pardavėjo sutikimo perleisti Transporto priemonę kitiems asmenims, taip pat tiek L. T., tiek A. G. žinant, kad automobilis 2010 m. birželio 29 d. buvo įkeistas, tačiau V. V. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. nesumokėjus skolos už automobilį (pagal Priede nustatytą tvarką), šios skolos nereikalaujant (į teismą dėl skolos priteisimo kreiptasis tik 2018 m. rugsėjo 3 d.), nors kaip L. T. nurodė teismo posėdžio metu jis šį sandorį inicijavo, nes pinigų skubiai reikėjo siekiant išgelbėti verslą (pagerinti UAB „Eurostatybos“ finansinę būklę), teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, jog nei A. G., nei L. T. (iki sukonfliktavo) nelaikė V. V. skolininku (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas šioje byloje neįrodė, jog atsakovas V. V. buvo skolingas A. G. 70 780 Lt (20 499,30 Eur).
43. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog V. V. sandorio sudarymo metu (2008 m. rugsėjo 10 d.) turėjo finansines galimybes atsiskaityti už automobilį. Tiek pats atsakovas V. V., tiek liudytojas A. V. (atsakovo tėvas), patvirtino, kad jo sūnus turėjo galimybę atsiskaityti su pardavėju, nes turėjo santaupų apie 40 000 Lt, be to, jo senelė A. V. perdavė jam 35 000 Lt, mama buvo davusi 10 000 Lt. Nors atsakovą V. V. ir liudytoją (jo tėvą) sieja artimi giminystės ryšiai, teismas neturi jokio pagrindo abejoti jo parodymais. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje ginčijami teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp šalių, kurias taip pat sieja giminystės santykiai (atsakovai pusbroliai, ieškovas dėdė), jie buvo susiję verslo ryšiais, tarp kurių buvo pasitikėjimas, tačiau vėliau kilus tarpusavio konfliktams, vieni kitus pradėjo kaltinti nusikalstamų veikų padarymu, kas sudaro pagrindą šalių paaiškinimus teismui vertinti itin atidžiai, įvertinant įrodomųjų duomenų tarpusavio santykį. Akcentuotina tai, kad tiek šalių, tiek liudytojo paaiškinimai nėra lemiantys teismo išvadą kitų įrodymų kontekste, kadangi skolos už automobilį tikėtinumo faktas vertinamas visų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.
44. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas byloje neįrodė, jog pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. transporto priemonės-pirkimo pardavimo sutartį atsakovas V. V. liko skolingas pradiniam kreditoriui atsakovui A. G. 20 499,31 Eur, bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas V. V. nebuvo raštu išreiškęs valios sudaryti sandorį, pagal kurį jis turėjo sumokėti A. G. 70 780 Lt iki 2010 m. rugsėjo 10 d., t. y. Priedą Nr. 1, todėl šį sandorį, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis).
45. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalys).
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).
47. Nustačius, kad pradinis kreditorius A. G. perleido naujajai kreditorei UAB „Eurostatybų koncernas“ reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir sudarant šią sutartį, bei atitinkamai vėlesnę sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo ieškovui L. T., buvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Tai reiškia, kad, susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (lot. impossibillium nula obligatio est). Pagal teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje s Nr. 3K-3-199/2008).
48. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2018 m. gruodžio 18 d. atsisakė prijungti ikiteisminių tyrimų (Nr. 20-9-00009/2012, Nr. 10-1-00554/2012, Nr. 20-9-00722/2014. Nr. 02- 2-00724/2015) medžiagas. Teisėjų kolegija susipažinusi su 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašu nustatė, kad šiame teismo posėdyje buvo sprendžiama dėl ieškovo galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors jos nebuvo civilinės bylos dalis, todėl leisti ar neleisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga galėjo spręsti tik prokuroras. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vėlesnėse proceso stadijose abiejų šalių buvo teikiami įvairūs dokumentai iš ikiteisminių tyrimų, be to prie bylos yra prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-9-00394-12, todėl byloje esančių duomenų visiškai pakako dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo bei nebuvo suvaržytos ieškovo procesinės teisės. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs kitas ieškovo teises, numatytas CPK 42 straipsnio 1 dalyje, kas būtų pagrindas sprendimui panaikinti.
49. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
51. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais argumentas nėra pagrindo, sprendžia, jog ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio tikėjosi apeliantas, nedaro šio sprendimo neteisėto ir / ar nepagrįsto, taip pat nesuteikia pagrindo tokį teismo procesinį sprendimą vertinti kaip priimtą šališko teismo, ar pažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
53. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos. Atsakovai nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų priteisimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
54. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybei priteisiamas 646 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš apelianto L. T. 646,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.