Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. Š. ir A. S., jų atstovei advokatei Violetai Zabielienei,

viešame teisiamajame posėdyje mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismo vertinimu, aptariamu atveju įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas išvadai, jog byloje surinktų duomenų pakanka kaltinamojo A. P. kaltei dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo konstatuoti. Pats kaltinamasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino aplinkybes, jog nelaimingo atsitikimo darbe dieną pavedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviui V. Š. ir operatoriui-šaltkalviui I. K. atlikti biokuro padavimo transporterio remonto darbą – nupjauti metalinę plokštę nuo transporterio konstrukcijos, o darbuotojui V. Š. pradėjus atlikti pavestą darbą – užlipus ant transporterio padavimo juostos, iš nuotolinio valdymo pulto, esančio (duomenys neskelbtini) patalpose, įjungė transporterį, dėl ko šis mirtinai traumavo V. Š.. Nurodytas kaltinamojo aplinkybes byloje papildomai patvirtina ir liudytojo I. K. parodymai, kurių metų šis liudytojas patvirtino faktą, jog tuo metu, kai suveikė transporteris, (duomenys neskelbtini) valdymo pulte buvo būtent kaltinamasis A. P..

Aptariamoje baudžiamojoje byloje įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, ekspertizės aktu taip pat neginčijamai nustatyta, kad 2021-08-18 apie 07.33 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), biokuro padavimo transporterio remonto metu darbuotojas V. Š. buvo sunkiai traumuotas remontuojamo įrenginio, kuomet šis nuotoliniu būdu iš valdymo punkto buvo įjungtas (duomenys neskelbtini) vadovo A. P.. Sąveikios su veikiančiu įrenginiu metu V. Š. patyrė poodinę kraujosruvą kapšelyje, odos nubrozdinimus juosmens, dubens, kojų srityse, dubens minkštųjų audinių – raumenyno, šlapimo pūslės, plonžarnės pasaito, riestinės ir tiesiosios žarnos viršutinio trečdalio sutraiškymą, dauginius dubens kaulų lūžius ir dėl dubens kaulų ir jo organų suspaudimo mirė ligoninėje.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką išvadą dėl priežastinio ryšio tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas tik kaip vieną iš įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329-976/2017). Nustatant bylos aplinkybes specialisto ar eksperto išvados yra svarbios, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą jos neturi vienintelio ar svarbiausio įrodymo statuso; be to, šios išvados yra techninio, o ne teisinio pobūdžio. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-511/2016). Priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie reiškiniai lemia padarinių (nelaimingo atsitikimo, dėl kurio atsirado sunkių padarinių) atsiradimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų kaltininko neteisėtų poelgių.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas turi pagrindą sutikti su Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte padaryta išvada dėl toliau dėstomų argumentų.

Aptariamoje situacijoje iš kaltinamojo A. P. ir liudytojo I. K. parodymų nustatyta, kad kuro sandėlio grandiklinis transporteris, mirtinai traumavęs darbuotoją V. Š., nelaimingo atsitikimo darbe dieną (2021-08-18) pagal tiesioginę savo paskirtį nebuvo naudojamas. Kaip parodė kaltinamasis A. P., transporteris buvo ką tik po remonto, ką byloje liudija ir 2021-05-13 transporterio remonto paslaugų teikimo sutartis (t. I, b. l. 50-54), todėl 2021-08-18 jis suplanavo jo veikimo patikrinimą siekiant pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui. Aplinkybė, jog transporteris 2021-08-18 buvo paleistas A. P. iš operatorinės nuotoliniu būdu, rodo, kad 2021-08-18 transporterio valdymas buvo distancinis (vietinio valdymo faktų byloje nenustatyta) ir buvo tik kaltinamojo žinioje (Instrukcijos 3.5 punkto įžanginė dalis). Niekas kitas be kaltinamojo įvykio dieną transporterio nevaldė, juolab V. Š. pagal savo užimamas pareigas negalėjo jo valdyti, o galėjo atlikti tik jo aptarnavimo darbus. Be kaltinamojo valdyti transporterį turėjo teisę ir operatorius I. K., tačiau bylos duomenimis, šiam įvykio dieną buvo pavesta jį remontuoti kartu su V. Š.. 2021-08-18 darbo dienos pradžioje kaltinamasis A. P. pavedė (duomenys neskelbtini) šaltkalviui V. Š. ir operatoriui-šaltkalviui I. K. atlikti transporterio kasdienio aptarnavimo darbus (Instrukcijos 3.5.6 punktas) - išvalyti šildymo katilo dūmsiurblius ir kuro transporteryje nupjauti metalinę juostą, darbus pradedant būtent nuo transporterio aptarnavimo, todėl sutinkamai su Įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 2.13 ir 2.16 punktais bei Instrukcijos 3.5.3. ir 3.5.11 nuostatomis, turėdamas savo žinioje transporterio valdymą, privalėjo pats, kaip įrenginio valdytojas, išjungti transporterį nuo elektros tinklo – vietiniame valdymo poste išjungti esantį maitinimo įtampos išjungėją ir ant jungiklio pakabinti užrašą „Nejungti, dirba žmonės“, juolab kaltinamasis žinojo, kad darbuotojai I. K. ir V. Š. remonto metu tikrai bus įrenginio veikimo zonoje, nes pavesto darbo – metalinės plokštės nupjovimo, nepatekus į transporterio pavojingą zoną, atlikti neįmanoma. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo veiksmai aptartų aplinkybių ir teisės aktų kontekste buvo privalomi ir jų būtų visiškai pakakę siekiant iškeltų saugaus darbo priemonių naudojimo tikslų: užtikrinti darbuotojams V. Š. ir I. K., atliksiantiems pavestą transporterio remonto darbą, saugų priėjimą prie transporterio vietos, skirtos šio įrenginio priežiūros darbams atlikti, ir saugų būvimą šioje vietoje (Nuostatų 2.16 punktas) ir kartu eliminuoti galimybę transporterį įjungti atsitiktinai (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Tačiau nustatytos bylos aplinkybės rodo, kad šių veiksmų kaltinamasis ne tik kad neatliko, bet pasielgė priešingai – neįspėjo darbuotojų, jog tą dieną yra suplanavęs patikrinimui įjungti transporterį, bei neįsitikinęs, ar remonto darbai yra užbaigti ir juos atlikusių darbuotojų nėra transporterio veikimo zonoje, įjungė transporterį nuotoliniu būdu, tokiu būdu sukurdamas remontą atliekantiems darbuotojams jų gyvybei ir sveikatai pavojingą aplinką – tiesioginį kontaktą su veikiančiu įrenginiu. Sutiktina, kad darbuotojas V. Š., būdamas ilgametis bendrovės šaltkalvis ir pakankamai apmokytas saugiai dirbti su įmonėje esančiais įrenginiais, taip pat nesilaikė saugaus transporterio naudojimo (aptarnavimo) reikalavimų, nes pradėjo atlikti transporterio remonto darbus neįsitikinęs, jog jis yra išjungtas nuo elektros maitinimo šaltinio, tokiu būdu nesilaikydamas (duomenys neskelbtini) įrengimų šaltkalvio darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 705.2.43, pagal kurią jis buvo instruktuotas pasirašytinai, 3.1.4, 3.12 ir 4.60 punktų reikalavimų, ir 5 MW šildymo katilo „Danstoker VP13.08.6200“ su ardynine biokuro pakura „PKS-6.0“ eksploatavimo instrukcijos Nr. 705.15.01, pagal kurią jis buvo apmokytas ir atestuotas bei instruktuotas nepasirašytinai, 3.5.3 ir 3.5.11. punktų reikalavimų, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga užtikrinti saugų patekimą prie transporterio pavojingos zonos ir saugų būvimą joje, o taip pat ir eliminuoti atsitiktinį įrenginio įjungimą pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Nuostatų 2.16 punktą ir Instrukcijos 3.5.11 punktą visų pirma teko pavojingą įrenginį valdančiam ir darbdavį atstovaujančiam asmeniui – kaltinamajam A. P.. Todėl dėl išvardintų priežasčių teismas šioje byloje turi pagrindą konstatuoti, kad A. P. neveikimas, neužtikrinant įrenginio remontą atliksiantiems darbuotojams saugaus patekimą į įrenginį ir saugaus buvimo jame remonto metu, bei kaltinamojo veikimas, įrenginio įjungimo metu sudarant darbuotojams jų sveikatai ir gyvybei pavojingą aplinką, tapo būtina sąlyga ir pagrindine V. Š. mirties priežastimi.

Taigi, aptariamoje byloje surinkti įrodymai visiškai įrodo kaltinamojo A. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis A. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdamas paskirtas asmeniu, atsakingu už darbų saugą ir sveikatą (duomenys neskelbtini) ir turėdamas savo žinioje transporterio valdymą bei pavesdamas šaltkalviui V. Š. atlikti kasdienį kuro transporterio remonto darbą, neužtikrino, kad darbuotojas V. Š. atliktų jam pavestą darbą saugiai, ir neeliminavo atsitiktinio transporterio įjungimo galimybės, kaip to reikalauja Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktų, Nuostatų 2.13 ir 2.16 punktų ir Instrukcijos 3.5.3 ir 3.5.11 reikalavimai, priešingai, kuro ūkio transporterio remonto metu nuotoliniu būdu įjungė šio įrenginio veikimą, dėl ko buvęs transporterio veikimo zonoje darbuotojas V. Š. buvo įtrauktas į transporterį, prispaustas prie įrenginio nejudančių konstrukcijos elementų ir mirtinai traumuotas.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl A. P. neatsargumo. Neatsargumas šiuo atveju pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis A. P. nenumatė, jog dėl jo veikos gali kilti pavojingi, baudžiamajame kodekse numatyti padariniai – darbuotojo mirtis, tačiau pagal veikos padarymo aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, nes yra ilgametis bendrovės darbuotojas ir įmonės padalinio vadovas, turi darbų saugos pažymėjimą ir baigęs visus reikiamus saugos kursus, turi pakankamą išsilavinimą ir didelę patirtį darbe, yra susipažinęs su norminiais aktais ir įmonės saugos instrukcijomis, reguliuojančiais darbų saugos ir sveikatos klausimus, privalėjo išmanyti ir transporterio naudojimo instrukcijos nuostatas, žinojo, kad darbuotojas V. Š. vykdo jo pavedimą atlikti tam tikrus įrenginio remonto darbus, kurių metu V. Š. neišvengiamai pateks į transporterio veikimo pavojingą zoną.

Kaltinamojo A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį - darbuotojų saugos reikalavimų pažeidimas, padarytas dėl neatsargumo ir nulėmęs sunkius padarinius - mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

Proceso metu I. P. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (t. III, b. l. 123, 124).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju A. P. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie neatsargių nusikaltimų. Nusikalstamą veiką A. P. padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, prieš baudžiamąjį įstatymą nusikalto pirmą kartą (t. II, b. l. 100), du kartus (2018 ir 2019 metais) baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir Atliekų tvarkymo tvarkos pažeidimą, paskirtas baudas sumokėjo ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. II, b. l. 102, 103), dirbantis, vedęs, augina nepilnametį sūnų. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu A. P. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas lengvina jo atsakomybę, pakankamai išsamiai parodė apie nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis, kas padėjo nustatyti tiesą byloje, nenuoseklumo jo parodymuose ar kitų aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog A. P. sąmoningai klaidina teismą ir nenori padėti nustatyti tiesą, neįžvelgtina, padarė tinkamas išvadas, atsiprašė V. Š. artimųjų tiek neilgai trukus po įvykio, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, pagal gyvenamąją ir darbo vietas charakterizuojamas tik teigiamai, dirbantis, darbe taip pat vertinamas tik teigiamai. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pareikštu ieškiniu turtiniai reikalavimai A. P. šioje baudžiamojoje nebuvo reiškiami, byloje pasitvirtino ir ta aplinkybė, jog prie nelaimingo atsitikimo darbe kilimo prisidėjo ir nukentėjusiojo V. Š. saugos reikalavimus neatitinkantis elgesys. Šiai dienai nuo aptariamos nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei dveji metai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad per šį laikotarpį kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų ar nusižengimų nepadarė. Nors kaltinamasis nedalyvavo V. Š. laidotuvėse, tačiau šiuo atveju nedalyvavimą A. Š. argumentavo tuo, kad jautėsi nusikaltėliu ir žudiku ir dėl to jam psichologiškai sunku buvo dalyvauti laidotuvėse, kas papildomai parodo, jog A. P. prieš visuomenę jaučia savo atsakomybę ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Bendrauti su žuvusio darbuotojo artimaisiais kaltinamasis nevengė. Išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis iš esmės laikosi visuotinai priimtinų elgesio normų, o padaryta neatsargi nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad A. P. ateityje vis tik laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo tėvas I. P. pateikė teismui prašymą atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Pateiktame prašyme ir teisiamojo posėdžio metu I. P. iš esmės patvirtino kaltinamojo A. P. teigiamą asmenybę, apibūdino sūnų kaip darbštų, pareigingą, atsakingą asmenį ir asmenį, nuolat atsižvelgiantį į jo nuomonę ir patarimus. Bylos duomenimis, I. P. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas tik teigiamai, palaiko nuolatinius ir glaudžius ryšius su sūnumi. Todėl, teismo vertinimu, I. P. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui bei užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į iš esmės teigiamą kaltinamojo asmenybę, A. P. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo I. P. atsakomybėn. Atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo, tiek į laiduotojo teigiamas asmenybes, teismas nemato pagrindo griežtinti taikytino laidavimo piniginiu užstatu, todėl aptariamu atveju taiko laidavimą be užstato ir nustato dviejų metų laidavimo terminą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. II, b. l. 94-96) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, kaip ir nagrinėjamu atveju, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, bei tai, kad kaltinamasis dirba ir jam šioje byloje piniginės sankcijos nepaskirtos, turtiniai reikalavimai nėra pareikšti, teismas skiria A. P. BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryta neatsargi nusikalstama veika, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, teismo vertinimu, teigiamai paveikti A. P. pakaks 20 MGL (1 000 Eur) įmokos, nustatant šiai įmokai sumokėti šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta pažeidžiant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kaltinamajam neatsakingai naudojantis teise vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūros funkcijas pagal išduotą darbų saugos pažymėjimą, taip pat į tai, kad nusikaltimas, nors ir sukėlęs negrįžtamas pasekmes, vis tik yra neatsargus, o duomenų apie sistemingus naudojimosi nurodyta specialia teise pažeidimus byloje nėra, teismas skiria A. P. ir BK 67 straipsnio 2 dalies 1 dalyje ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 2 metams naudotis teise vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūros funkcijas, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento, nes byloje nėra duomenų, kad naudojimasis šia teise kaltinamajam buvo apribotas anksčiau.

Dėl civilinio ieškinio.

Civiliniai ieškovai A. S. ir D. Š. pateikė teisme patikslintą ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. III, b. l. 177-179). Ieškinyje prašoma priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškovo D. Š. naudai 6 500 Eur turtinei ir 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, civilinės ieškovės A. S. naudai - 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu civiliniai ieškovai, jų atstovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. Š. žuvo darbo vietoje dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo mirtinai traumuotas darbdaviui priklausančios darbo priemonės – biokuro padavimo transporterio – valdymo metu. Taip pat nustatyta, kad būtina sąlyga ir pagrindine V. Š. mirties priežastimi buvo darbuotojų saugos reikalavimų, kuriuos turėjo užtikrinti civilinio atsakovo darbuotojas – (duomenys neskelbtini) vadovas A. P., pažeidimas – kaltinamojo A. P. neteisėtas neveikimas, pasireiškęs neužtikrinimu įrenginio remontą atliksiantiems darbuotojams saugaus patekimo į įrenginį ir saugaus buvimo jame remonto metu, bei kaltinamojo neteisėtas veikimas, pasireiškęs įrenginio įjungimo metu darbuotojams jų sveikatai ir gyvybei pavojingos aplinkos sudarymu. Taip pat nustatyta, kad nelaimingą atsitikimą darbe nulėmė ir darbuotojo V. Š. neatsargūs veiksmai, pažeidžiantys (duomenys neskelbtini) įrengimų šaltkalvio darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 705.2.43 ir 5 MW šildymo katilo „Danstoker VP13.08.6200“ su ardynine biokuro pakura „PKS-6.0“ eksploatavimo instrukcijos Nr. 705.15.01 nuostatas, susijusias su saugiu darbo priemonių remonto atlikimu, tačiau šis pažeidimas nebuvo pakankama ir pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui darbe kilti.

Darbdavys, priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais: bendraisiais atvejais – pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas; specialiaisiais atvejais, jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė, – pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (pagal kasacinio teismo praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007; 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008; 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016, 14 punktas)). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007). Pažymėtina, kad darbdavys, nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, atlygina trečiajam nukentėjusiam asmeniui darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir taip žalos atlyginimo prievolė, kurios pagrindas – darbuotojo neteisėti veiksmai, pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

Aptariamu atveju nukentėjusiam darbuotojui V. Š. pagal jo turimą kvalifikaciją ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ užimamas šaltkalvio pareigas buvo pavesta aptarnauti (atlikti būtinus remonto darbus) biokuro padavimo transporterį, todėl šiuo atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, taikomos CK 6.264 straipsnio nuostatos, pagal kurias samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) vadovo A. P.), einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nėra išskiriama turtinė ir neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta, kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pareikštu patikslintu ieškiniu civilinis ieškovas D. Š. prašo priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 500 Eur turtinę žalą, kuri yra kildinama iš žuvusio tėvo laidojimo išlaidų - paminklo ir kapavietės sutvarkymo.

Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Pažymėtina, kad su vėlesniais paminėjimais (gedulingi pietūs praėjus mėnesiui, pusei metų, metams po laidotuvių) susijusios išlaidos nėra laidojimo išlaidos, kurias turi atlyginti žalą padaręs asmuo arba draudikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019).

Kartu su patikslintu ieškiniu civilinis ieškovas D. Š. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo nurodymus, jog už tėvo paminklo ir kapavietės įrengimą (paminklas, kapo plokštės) civilinio ieškovo sutuoktinė J. Š. sumokėjo paslaugų teikėjui bendrą 6 500 Eur sumą (t. III, b. l. 182-184).

Teismo vertinimu, šios išlaidos yra būtinos ir pakankamai pagrįstos rašytiniai duomenimis ir yra priskiriamos prie laidojimo išlaidų.

Pagal CK 6.290 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, o savanoriškojo draudimo išmokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos. Tačiau jei darbuotojas yra apdraustas neprivalomuoju draudimu darbdavio lėšomis, tai yra draudimo sutartis buvo sudaryta darbdavio valia ir jo valia buvo mokamos draudimo įmokos, dėl darbuotojo nelaimingo atsitikimo draudiko išmokėtos draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-363/2013, 2A-398/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-942/2022). Remiantis tuo, darytina išvada, kad ieškovo D. Š. turėtos laidojimo išlaidos jau yra atlygintos draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ pagal darbuotojų draudimo sutartį Nr. 642464906 išmokant 15 000 Eur draudimo išmoką, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys netenkinamas.

Civilinė ieškovė A. S. ieškinyje nurodė, kad jos patirtas laidojimo išlaidas sudaro 3 787,20 Eur suma, kurią sudaro: 1 137,20 Eur UAB „Rimties sala“ už laidojimo paslaugas, 250 Eur duobės iškasimas, 100 Eur kostiumas, 30 Eur vyriški marškiniai, 60 Eur vyriški batai, 10 Eur kaklaraištis, 500 Eur auka bažnyčiai - po 100 Eur per kiekvienas mišias už mirusįjį - 9 dienos; 40 dienų; 0,5 metų, 1 metai ir laidotuvių dieną. Be to, ieškovė nurodė, kad visus šiuos penkis kartus buvo užsakomi ir pietus, kurie vidutiniškai kainavo po 300 Eur, išskyrus šermenis, kurių metu gedulingi pietūs kainavo 500 Eur.

Teismo vertinimu, ieškovės A. S. nurodytos išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos bylos duomenimis. Nors dalies turėtų išlaidų ieškovė rašytiniais įrodymais nepagrindė, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, kad tokios išlaidos išties buvo patirtos. Tačiau, kaip minėta anksčiau, teismas turi pagrindą nelaikyti ieškovės turtine žala su vėlesniais mirusiojo paminėjimais susijusių išlaidų, aptariamu atveju – 400 Eur vėlesnės aukos bažnyčiai ir 1 200 Eur už vėlesnius pietus, viso 1 600 Eur, nes tokios išlaidos pagal anksčiau minėtą teismų praktiką nėra priskiriamos laidojimo išlaidoms. Tuo remiantis, laikytina, kad ieškovė A. S. dėl vyro žūties iš viso patyrė 2 187,20 Eur laidojimo išlaidų, kurias ieškovei atlygino atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėdamas jai 10 000 Eur sumą (t. III, b. l. 95).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl nagrinėjamoje byloje nėra abejonių dėl to, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvusio V. Š. šeimos nariai A. S. ir D. Š. dėl V. Š. mirties patyrė gilių dvasinių išgyvenimų. Iš civilinių ieškovų paaiškinimų matyti, kad ieškovė A. S. su V. Š. pakankamai ilgą laiką (faktiškai gyvena kartu 22 metus) gyveno faktinį šeimyninį gyvenimą (t. IV, b. l. 26-41), vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą šeimos būstą ir bendrą šeimos biudžetą, buvo siejami glaudžių šeiminių ryšių, iš esmės nesipyko, vienas kitu rūpinosi, palaikė, bendravo su vienas kito artimais giminaičiais, todėl dėl netikėtos vyro žūties patyrė gilų dvasinį sukrėtimą, psichologinių ir fizinių išgyvenimų, emocinę depresiją. Nukentėjusioji A. S. pažymėjo, kad rimtų sveikatos problemų jos vyras neturėjo, skundėsi tik kelio skausmais, todėl tikėjosi kartu su sutuoktiniu nugyventi visą savo gyvenimą ir vienas kitu rūpintis, tačiau V. Š. žuvus darbe, šios viltys žlugo. Nėra abejonių dėl to, kad po vyro mirties A. S. gyvenimas pasikeitė, nes jai tenka vienai rūpintis namų ūkio darbais, juolab pati ieškovė yra neįgali, turinti (duomenys neskelbtini), todėl po vyro mirties tekusi namų ūkio darbų našta yra jai didelė. Nors civilinis ieškovas D. Š. kartu su žuvusiu tėvu negyveno, tačiau su tėvu jį siejo glaudus ir artimas ryšys, su juo dažnai susitikdavo arba bendravo telefonu, dažnai lankydavosi tėvo namuose, kuomet svečiuodavosi pas tėvą su savo šeima, kartu leisdavo atostogas, todėl dėl netikėtos tėvo mirties taip pat neabejotinai pajuto didelį dvasinį sukrėtimą ir netekties skausmą. Tuo remiantis nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiųjų išgyvenimai dėl V. Š. mirties neigiamai paveikė visą jų tolimesnį gyvenimą.

Tačiau teismas pažymi, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo, lėmusio artimo giminaičio ir šeimos nario mirtį, iš esmės pasikeitė civilinių ieškovų gyvenimas, kad jie negali įveikti nuolatinio fizinio ir dvasinio skausmo, tuštumos, kad išgyvenimai turėjo lemiamos įtakos ieškovų psichinei ir fizinei būklei. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl V. Š. žūties sumažėjo civilinių ieškovų darbingumas ar galimybės dalyvauti kituose teisiniuose santykiuose. Teisiamojo posėdžio metu D. Š. nurodė, kad po tėvo mirties turėjo psichologinių problemų, tačiau tėvo netektį išgyveno be psichologo pagalbos. Nors ieškovė A. S. nurodė, kad po vyro mirties jos sveikata pablogėjo, ieškovės pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų šioje byloje nėra patikimas įrodymas, kad jos fizinės sveikatos pablogėjimas yra tiesiogiai susijęs su vyro mirtimi. Įvertinus medicininiuose dokumentuose nurodytas diagnozes (t. III, b. l. 79), darytina išvada, kad dalis jų negali būti susijusi su išgyventa vyro mirtimi. Duomenų, kad po vyro mirties ženkliai pablogėjo ieškovės A. S. psichinė sveikata, byloje nėra, medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad dėl vyro mirties ieškovę kankina nemiga ir nerimas, dėl to taikomas medikamentinis gydymas. Tačiau vis tik atsižvelgtina, kad nukentėjusiosios A. S. sveikatos būklė per laikotarpį nuo nelaimingo atsitikimo darbe iki šiol pablogėjo ir tai tam tikra dalimi neabejotinai gali būti susiję su jos patirtais neigiamais išgyvenimais dėl vyro mirties.

Atsižvelgus į nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, jog dėl civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo kaltinamojo A. P. neatsargios kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo darbuotojas V. Š., dėl ko civiliniai ieškovai neabejotinai patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, kad civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis geresnes galimybes užtikrinti savo mokumą, o duomenų apie jo nemokumą byloje nėra, kad prie nelaimingo atsitikimo kilimo savo neatsargiais veiksmais prisidėjo ir pats nukentėjusysis V. Š., tačiau jo veiksmai nebuvo pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui kilti, teismas vertina, kad civilinių ieškovų patirta neturtinė žala turi būti įkainota 15 000 Eur suma kiekvienam. Pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2 607 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-93-719/2021). Vis tik reikia pabrėžti, kad sumos, artimos maksimaliam teismų praktikos suformuotam neturtinės žalos dydžiui tokio pobūdžio bylose, yra priteisiamos pakankamai retai.

Kaip minėta anksčiau, civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-08-18 išmokėjo ieškovei A. S. dėl vyro žūties 10 000 Eur išmoką. Dalis šios išmokos (2 187,20 Eur) ieškovės buvo panaudota jos patirtoms laidojimo išlaidoms kompensuoti, todėl likusi nepanaudota dalis (7 812,80) Eur įskaitoma į ieškovei priteisiamą neturtinės žalos dydį. Todėl ieškovės A. S. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 7 187,20 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat AB „Lietuvos draudimas“ 2022-03-15 išmokėjo ieškovui D. Š. dėl tėvo žūties 15 000 Eur draudimo išmoką. Dalis šios išmokos (6 500 Eur) ieškovo buvo panaudota jo patirtoms laidojimo išlaidoms kompensuoti, todėl likusi nepanaudota dalis (8 500) Eur įskaitoma į ieškovui priteisiamą neturtinės žalos dydį. Todėl ieškovo D. Š. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 6 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Kadangi nei BPK, nei CK nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o pagal BPK 103-106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, kurių išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte, proceso išlaidos turi būti išieškotos iš kaltinamojo.

Iš civilinių ieškovų atstovės pateiktų dokumentų matyti, kad už ieškinio parengimą civiliniai ieškovai D. Š. ir A. S. patyrė po 850 Eur proceso išlaidų (t. III, b. l. 116), ieškovas D. Š. - 700 Eur proceso išlaidų už jo atstovės dalyvavimus 2022-12-21, 2023-01-25, 2023-02-24 teismo posėdžiuose (t. IV, b. l. 132-136), ieškovas D. Š. - 300 Eur proceso išlaidų už jo atstovės dalyvavimą 2023-03-27 teismo posėdyje (t. V, b. l. 21, 22), ieškovas D. Š. - 300 Eur proceso išlaidų už jo atstovės dalyvavimą 2023-10-18 teismo posėdyje, ieškovas D. Š. - 600 Eur proceso išlaidų už jo atstovės dalyvavimą 2023-12-06 ir 2023-12-12 teismo posėdžiuose.

Taigi, byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių interesus teisme atstovavo advokatė Violeta Zabielienė, todėl nukentėjusiųjų išlaidos, susijusios su jų interesų atstovavimu, yra pateisinamos, todėl atlygintinos.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, tačiau kaltinamojo gynėjo ir civilinio atsakovo atstovo byloje buvo keliamas ir pačio nukentėjusiojo V. Š. atsakomybės klausimas. Esant tokioms skirtingoms kaltinamojo/civilinio atsakovo ir nukentėjusiųjų pozicijoms, civilinių ieškovų atstovė ne tik parengė civilinį ieškinį, kurį kelis kartus tikslino, bet ir dalyvavo baudžiamąją bylą nagrinėjant 2022-12-21, 2023-01-25, 2023-02-24, 2023-03-27, 2023-10-18, 2023-11-21, 2023-12-06 ir 2023-12-12 teisiamuosiuose posėdžiuose, kuriuose civilinių ieškovų atstovė pasisakė tiek dėl baudžiamojoje byloje suformuoto kaltinimo, darbuotojų saugos ir sveiktos nuostatų taikymo, tiek dėl pareikšto ieškinio ir padarytos žalos pagrįstumo, tiek ir dėl kitų procesinių klausimų. Nėra pagrindo abejoti ir dėl to, kad atstovė turėjo skirti ir laiko pasirengimui dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Baudžiamoji byla išnagrinėta per kelis teisiamuosius posėdžius, tačiau bendrai jie truko pakankamai ilgai (2022-12-21 – 46 min., 2023-01-25 – 1 val. 15 min., 2023-02-24 – 2 val. 10 min., 2023-03-27 – 1 val. 25 min., 2023-10-18 – 30 min., 2023-11-21 – 2 val. 10 min., 2023-12-06 – 1 val. 55 min., 2023-12-12 – 1 val. 56 min.), teismo posėdyje buvo nagrinėjami klausimai dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaltės, darbuotojų saugą reglamentuojančių teisės normų taikymo, žalos atlyginimo, reiškiami prašymai, teikiami papildomi įrodymai. Civilinių ieškovų atstovės elgesys teisiamuosiuose posėdžiuose nebuvo pasyvus, atstovė aktyviai dalyvavo kaltinamojo, liudytojų, specialistų apklausose, paruošė baigiamąsias kalbas.

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Civilinio ieškinio parengimo atveju taikytinas 2022 m. II ketvirčio darbo užmokestis – 1 780,50 Eur. Rekomendacijų 8.2. numatyta, kad už ieškinio parengimą nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5, kas sudarytų 4 451,25 Eur. Aptariamu atveju ieškovai už ieškinio parengimą sumokėjo atstovei bendrą 1 700 Eur sumą, tai yra išlaidos šioje dalyje yra ženkliai mažesnės.

Be to, Rekomendacijų 8.19. punkte taip pat nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, koeficientas yra 0,1, kas nagrinėjamu atveju 2022-12-21 teismo posėdžio atveju (apvalinama iki 1 val.), taikant 2022 m. II ketvirčio darbo užmokestį – 1 780,50 Eur, sudarų 178,05 Eur maksimalią tokių išlaidų ribą; 2023-01-25 teismo posėdžio atveju (apvalinama iki 1 val.), taikant 2022 m. III ketvirčio darbo užmokestį – 1 799 Eur, sudarų 179,90 Eur maksimalią tokių išlaidų ribą; 2023-02-24 teismo posėdžio atveju (apvalinama iki 2 val.), taikant 2022 m. III ketvirčio darbo užmokestį – 1 799 Eur, sudarų 359,80 Eur maksimalią tokių išlaidų ribą; 2023-03-27 teismo posėdžio atveju (apvalinama iki 1 val.), taikant 2022 m. III ketvirčio darbo užmokestį – 1 799 Eur, sudarų 179,90 Eur maksimalią tokių išlaidų ribą; 2023-10-18 teismo posėdžio atveju (apvalinama iki 1 val.), taikant 2023 m. II ketvirčio darbo užmokestį – 2 000,10 Eur, sudarų 200,01 Eur maksimalią tokių išlaidų ribą; 2023-11-21 teismo posėdžio atveju (apvalinama iki 2 val.), taikant 2023 m. II ketvirčio darbo užmokestį – 2 000,10 Eur, sudarų 400,02 Eur maksimalią tokių išlaidų ribą; 2023-12-06 teismo posėdžio atveju (apvalinama iki 2 val.), taikant 2023 m. II ketvirčio darbo užmokestį – 2 000,10 Eur, sudarų 400,02 Eur maksimalią tokių išlaidų ribą; 2023-12-12 teismo posėdžio atveju (apvalinama iki 2 val.), taikant 2023 m. II ketvirčio darbo užmokestį – 2 000,10 Eur, sudarų 400,02 Eur maksimalią tokių išlaidų ribą. Bendrą maksimalią ribą šiuo atveju sudarytų 2 297,72 Eur suma. Aptariamu atveju už dalyvavimą teismo posėdžiuose ieškovas D. Š. sumokėjo atstovei bendrą 1 900 Eur sumą, tai yra faktinės išlaidos šioje dalyje maksimalių ribų taip pat neviršija. Be to, pažymėtina ir tai, kad civilinių ieškovų atstovė teikė į bylą ir kitus prašymus. Taigi, teismo vertinimu šiuo atveju civilinės ieškovės A. S. patirta atstovavimo išlaidų suma (850 Eur) ir civilinio ieškovo D. Š. patirta atstovavimo išlaidų bendra suma (2 750 Eur) Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių neviršija.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad civilinių ieškovų ieškinys yra patenkintas iš dalies. Be to, akcentuotina ir tai, kad teisminis procesas dėl objektyvių priežasčių (pasikeitus bylą nagrinėjančiam teisėjui) užsitęsė ilgiau nei vienerius metus, kas nulėmė šios bylos nagrinėjimą iš naujo. Todėl teismas įžvelgia pagrindą iš kaltinamojo priteistinas proceso išlaidas mažinti: ieškovės A. S. naudai – iki 500 Eur patirtų atstovavimo išlaidų, o ieškovo D. Š. naudai – iki 2 000 Eur patirtų atstovavimo išlaidų.

Dėl daiktinių įrodymų.

Skaitmeninės laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Nusprendžia:

Atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo I. P. atsakomybei be užstato ir nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą A. P. nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šiai įmokai sumokėti 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. P. 2 (dvejus) metus naudotis teise vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūros funkcijas, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Išaiškinti A. P., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinių ieškovų A. S. ir D. Š. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinės ieškovės A. S. naudai 7 187,20 (septyni tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt septyni Eur 20 ct) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir civilinio ieškovo D. Š. naudai 6 500 (šeši tūkstančiai penki šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo A. P. civilinės ieškovės A. S. naudai 500 (penki šimtai) Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš kaltinamojo A. P. civilinio ieškovo D. Š. naudai 2 000 (du tūkstančiai) Eur atstovavimo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmenines laikmenas palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Išaiškinti A. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui I. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.