Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-363/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-05-20
Bylos Nr.: 2A-363/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-01133-2010-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė, Alvydas Poškus
Ieškovas: I. L., P. L., D. L.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Patyrio samana“, If P
Trečiasis asmuo: A. V.

Kategorijos

16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-363/2013Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01133-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 16.2.1; 44.2.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. L., P. L. ir D. L. bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Patyrio samana“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-868-524/2011 pagal ieškovės I. L. ir ieškovės atstovaujamų globotinių pagal įstatymą P. L. ir D. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Patyrio samana“ ir If P&C Insurance AS dėl žalos atlyginimo, draudimo išmokos, trečiasis asmuo A. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl darbuotojus samdančio asmens civilinės atsakomybės sąlygų, turtinės bei neturtinės žalos, kilusios dėl gyvybės atėmimo, atlyginimo, draudimo išmokų.

Šalies argumentai

Ieškiniu prašoma priteisti ieškovams po 100 000 Lt neturtinės žalos (iš viso 300 000 Lt); 6 500 Lt laidojimo išlaidų sumą; pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 28 d. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo liudijimo serija NAA Nr. 00005369, įrašą dėl UAB „Patyrio samana“ paskyrimo naudos gavėju; priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS ieškovei I. L. 25 000 Lt, ieškovams P. L. ir D. L. po 37 500 Lt draudimo išmokos; priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės vyras bei nepilnamečių vaikų tėvas V. L. dirbo pas atsakovą UAB „Patyrio samana“ mechanizatoriumi. 2010 m. gegužės 24 d. įmonės teritorijoje nelaimingo atsitikimo darbe metu V. L. buvo mirtinai sužalotas. Įvykusį nelaimingą atsitikimą lėmė saugos ir sveikatos norminių aktų pažeidimas, netinkamas durpių krovimo į automobilius organizavimas, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, nustatyta tvarka neapmokytų mechanizatorių darbo atlikimas. Darbdavys nesiėmė teisės aktuose reikalaujamų priemonių, kad užkirstų kelią kilti nelaimingam atsitikimui darbe, o savo neveikimu pažeidė galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, todėl buvo mirtinai sužalotas ieškovės vyras bei nepilnamečių vaikų tėvas. Egzistuoja visos sąlygos kilti atsakovo UAB „Patyrio samana“ civilinei atsakomybei, todėl turi būti atlyginta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovės nuomone, draudimo liudijimo sąlyga, kad naudos gavėjas yra atsakovas UAB „Patyrio samana“, yra neteisėta, todėl naudos gavėju turėtų būti pripažintas V. L., o po jo mirties - jo įpėdiniai, dėl šių priežasčių draudimo išmoka taip pat turėtų būti išmokėta ieškovams (t. 1, b. l. 2-11).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo I. L. 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 500 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidų, P. L. 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, šios sumos tvarkytoja paskiriant I. L. iki jo pilnametystės, 5 procentus procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nusprendė šias sumas, sprendimui įsiteisėjus, išmokėti iš 100 000 Lt sumos, pervestos If P&C Insurance AS į teismo depozitinę sąskaitą. Kitas ieškinio dalis ir D. L. reikalavimų netenkino. Teismas sprendė, kad yra visos sąlygos atsakovo kaip darbdavio civilinei atsakomybei kilti. Neteisėti darbdavio veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neužtikrino saugių darbo sąlygų, nes privalėjo taip organizuoti darbą, kad neturintys teisės vairuoti ekskavatorių darbuotojai su šia transporto priemone nedirbtų, o neblaivūs darbuotojai būtų nedelsiant nušalinti nuo darbo. Pažymėjo, kad atsakovo darbuotojas A. V. vairavo ekskavatorių, kurio kaušu traumavo V. L., būdamas neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, leidžiančio vairuoti didesnį nei 60 kW galingumo ekskavatorių. Šios dvi aplinkybės yra susijusios priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Pažymėjo, kad atsakovo įrodinėjama aplinkybė, jog V. L. su krautuvu dirbo savavališkai, nėra susijusi priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovavosi teismų praktika. Atsižvelgė į tai, jog atsakovas yra veikianti įmonė, ieškovės nėštumą vyro žūties momentu, jos patirtą didelį sukrėtimą, gilius dvasinius išgyvenimus, stresą, nerimą dėl ateities ir būsimo kūdikio sveikatos. Todėl jai priteisė 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tėvo mirtis sūnui Pauliui taip pat sukėlė stresą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nerimą, todėl jam priteista 40‘000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad sūnus Dovydas neturi įstatyminio pagrindo žalos atlyginimui, nes gimė po tėvo žūties (CK 2.2 str. 1 d.), dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, stresą jis patyrė per motiną, kuriai priteistas didesnės neturtinės žalos dydis. Teismas netenkino ieškovės prašymo draudimo išmokos naudos gavėju pripažinti žuvusiojo darbe darbuotojo įpėdinius, nes žuvusysis rašytiniu sutikimu sutiko, kad naudos gavėju būtų atsakovas, ieškovas neįrodė, kad ginčo draudimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Ginčo draudimo sutartimi darbdavys apdraudė nuostolių dėl nelaimingų atsitikimų riziką. Atsakovo nuostoliai yra didesni nei draudimo suma, o tik jei atsakovo patirtų nuostolių suma būtų mažesnė už draudimo sumą skirtumo sumos naudos gavėjas laikomas nepaskirtu ir ji būtų paveldima (Draudimo įstatymo 101 str.). Nustatė, kad ieškovė jau yra gavusi iš atsakovo 7 887 Lt bei 1 040 Lt specialiąją laidojimo pašalpą. Įvertinusi kitas ieškovės turėtas laidojimo išlaidas, teismas sprendė, kad ne visos jos yra būtinos ir protingos, todėl ieškovės prašomas paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas sumažino 1 000 Lt (t. 2, b. l. 189-195).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą: papildomai priteisti 40 000 Lt D. L. neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 28 d. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijimo serija NAA Nr. 00005369 įrašą dėl atsakovo paskyrimo naudos gavėju laikant naudos gavėju V. L.; priteisti iš atsakovo If P&C Insurance AS ieškovei I. L. 25 000 Lt, ieškovams P. L. ir D. L. po 37 500 Lt draudimo išmokos, sumokant jas iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje atsakovo If P&C Insurance AS įmokėtos 100 000 Lt draudimo išmokos sumos; priteisti visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei patikslinti bylinėjimosi išlaidų sumą (t. 3, b. l. 42-52). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo D. L.. Bylos nagrinėjimo metu jis jau buvo gimęs ir turėjo civilinį veiksnumą. Teismas pats pripažino, kad vaikas patyrė stresą ir neigiamus emocinius išgyvenimus per besilaukusią motiną. Kadangi mažametis vaikas neteko tėvo ir pilnavertės šeimos, emociniai išgyvenimai slegia ir slėgs vaiką ateityje, todėl mano, kad jam iš atsakovo turėtų būti priteista 40 000 Lt neturtinė žala, atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

2. Teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su draudimu nuo nelaimingų atsitikimų taikymu. Draudėjas (darbdavys), drausdamas savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe, negali paskirti savęs naudos gavėju net jeigu ir yra formalus apdraustojo sutikimas ir gauti draudimo išmoką, nes tai prieštarauja šios rūšies draudimo sutarčių esmei ir draudimo paskirčiai, tikslui ir gerai moralei. Tokiu atveju darbdavys, įvykus draudžiamajam įvykiui (darbuotojo mirčiai, neįgalumui ar traumai), nepagrįstai pasipelnytų dėl apdraustojo nelaimės. Pažymėjo, kad draudimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. gegužės 28 d., o žuvusiojo sutikimas, kad naudos gavėjas bus darbdavys, gautas tik 2009 m. birželio 3 d. Ši situacija rodo, kad iš esmės žuvusysis neturėjo galimybės išreikšti savo laisvos valios dėl naudos gavėjo paskyrimo.

3. Mano, kad teismas negalėjo nukreipti priteistos neturtinės žalos atlyginimo į teismo depozitinėje sąskaitoje esančias draudimo bendrovės įmokėtas lėšas, nes nagrinėjamos neturtinės žalos rūšis nebuvo draudimo sutarties objektu. Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais. Todėl neturtinės žalos atlyginimas turėjo būti priteistas iš neturtinę žalą sukėlusio ir už ją atsakingo asmens.

4. Teismas ginčijamame sprendime netinkamai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, t.y. 2010 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010, nes draudimo liudijime nėra konkretizuota, jog buvo draudžiami draudėjo turtiniai interesai.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB “Patyrio samana” atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsikirtimai grindžiami šiais argumentais.

1. Teismas pagrįstai sprendė, kad D. L., gimusiam po tėvo žūties, nėra įstatyme nustatyto pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimo. V. L. mirties dieną Dovydas dar nebuvo gimęs, neturėjo civilinio teisnumo, todėl jis neįgijo teisės į žalos atlyginimą tėvo žūties pagrindu.

2. Ieškovų reikalavimui priteisti draudimo išmokas iš atsakovo If P&C Insurance AS nėra jokio teisinio pagrindo, nes žuvusysis rašytiniu sutikimu iki draudiminio įvykio sutiko, kad UAB „Patyrio samana“ būtų naudos gavėju. Draudimo sutarties įstatymas nedetalizavo, kada minėtas sutikimas turi būti gautas. Draudimo sutarties skiltyje „Papildomos sąlygos ir informacija“ nustatyta, jog „draudimo išmoka mokama šioje draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui tik tuomet, jei yra raštiškas apdraustojo sutikimas, duotas iki draudiminio įvykio“. Pažymėjo, kad draudimo įmokas mokėjo atsakovas, o ne žuvusysis ar ieškovai.

3. Apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Patyrio samana“ savo turtinius interesus turėjo drausti ne draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, o darbdavio atsakomybės draudimu, atmestinas. Sutarčių laisvės principas suteikia teisę šalims laisvai spręsti dėl konkrečios sutarties sudarymo.

3. Prašo ieškovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovai buvo atstovaujami advokato, tačiau apeliacinis skundas iš pradžių buvo pateiktas be motyvų. Dėl ieškovų nesąžiningumo, dalyvaujantys byloje asmenys buvo priversti rašyti atsiliepimus į apeliacinį skundą be motyvų, teismas taip pat negalėjo operatyviai išnagrinėti apeliacinės bylos, turėjo papildomų išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo.

4. Nėra pagrindo skaičiuoti atsakovui procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nes jis negali įtakoti sumos, esančios depozitinėje sąskaitoje, mokėjimo ar nemokėjimo. Kadangi teismas nusprendė ieškovams priteistą neturtinę žalą išmokėti iš ją atitinkančios sumos pervestos If P&C Insurance AS į teismo depozitinę sąskaitą šiam sprendimui įsiteisėjus, atsakovas laikomas įvykdęs savo prievolę.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Patyrio samana“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovų reikalavimai patenkinti, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio netenkinti (t. 3, b.l. 3-8). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Paties V. L. veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, nes jis nepakluso tiesioginio vadovo nurodymui tęsti sarginio šuns aptvaro sutvarkymo darbus, paliko darbo vietą neturėdamas tiesioginio vadovo leidimo, atliko ne darbdavio įgalioto asmens nurodymą, o ėmėsi savarankiškai išbandyti krautuvą „Merlo“. Be to, jis neleistinai arti privažiavo prie ekskavatoriaus, tinkamai neįvertinęs ekskavatoriaus judėjimo trajektorijos. Tokiu būdu V. L. pažeidė Frontalinio krautuvo operatoriaus darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 24, patvirtintos UAB „Patyrio samana“ direktoriaus įsakymu 2005 m. liepos 27 d., 1.10; 3.2; 3.7.2; 3.8 ir 4.11.1 punktus, Ekskavatorininko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12 4.10 punktą, Traktorininko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 5 4.33.5 punktą, Įmonės darbo tvarkos taisyklių 38.5 punktą.

2. Ekskavatorininko A. V. neblaivumas buvo nežymus (tik 0,5 promilės alkoholio) ir ne tik nebuvo pastebimas, tačiau ir neturėjo jokios realios įtakos V. L. privažiavimui per arti ekskavatoriaus. Šiam neleistinam nukentėjusiojo manevrui taip pat neturėjo įtakos aplinkybė, susijusi su ekskavatoriaus galia, jokių norminių aktų reikalavimų A. V. nepažeidė. Nukentėjusysis, kaip ir kiti darbuotojai, buvo tinkamai instruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbo vietų aplinka atitiko visus teisės aktų reikalavimus, buvo tinkamai organizuotas transporto priemonių saugus eismas, visi darbai organizuoti laikantis teisės aktų reikalavimų.

3. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu, nes neįvertino paties nukentėjusiojo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai viršija teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžius. Apskritai pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir veiksmai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio turėtų būti atmestas arba sumažintas.

5. Teismas neturėjo vertinti atsakovo patirtų nuostolių ir ar yra galimybė paveldėti skirtumą tarp patirtų nuostolių ir draudimo sumos, nes ginčo draudimo sutartis yra sumų draudimo sutartis, todėl atsakovui turėtų būti išmokėta visa draudimo suma, t.y. 100 000 Lt.

6. Atsakovas nėra atsakingas už žalą asmuo, todėl neturi atlyginti ieškovės reikalaujamų kapavietės sutvarkymo išlaidų. Be to, atsakovas savanoriškai jau sumokėjo 7 887 Lt įvairioms su nukentėjusiojo laidojimu susijusioms išlaidoms padengti. Mano, kad kai kurios išlaidos nepagrįstos įrodymai, pavyzdžiui 2 130 Lt sumokėta vien remiantis ieškovės prašymu.

7. Teismas pažeidė imperatyvias CPK įstatymo nuostatas, nes patikslinus ieškinį atsakovą If P&C Insurance AS nurodė trečiuoju asmeniu, reikalavimas draudimo bendrovei neapmokėtas žyminiu mokesčiu.

Atsiliepimas

Atsakovas If P&C Insurance AS atsiliepime į apeliaciniu skundus prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą, o dėl atsakovo UAB „Patyrio samana“ apeliacinio skundo spręsti savo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

1. Reikalavimas pripažinti draudimo liudijimo įrašą dėl UAB „Patyrio samana“ paskyrimo naudos gavėju yra nepagrįstas, nes žuvusysis rašytiniu sutikimu sutiko, kad UAB „Patyrio samana“ būtų naudos gavėjas. Įstatymai nedraudžia darbdavį sutartyje nurodyti naudos gavėju. Draudimo įmokas mokėjo UAB „Patyrio samana“. Teismas konstatavo, kad UAB „Patyrio samana“ dėl savo darbuotojo V. L. mirties patyrė realių nuostolių. Pagal nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį mokėtina draudimo išmoka yra įskaitoma į darbdavio patirtus nuostolius inter alia nelaimingo atsitikimo metu darbe žuvusiojo artimųjų reikalavimą darbdaviui padengti nuostolius dėl nelaimingo atsitikimo.

2. Nepagrįstas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo If P&C Insurance AS, nes ieškovė buvo informuota apie UAB „Patyrio samana“ išmokėtą maksimalią draudimo išmoką, ši išmoka buvo įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis bei nepilnamečių vaikų Pauliaus bei D. L. tėvas V. L. dirbo pas atsakovą mechanizatoriumi. Įmonės teritorijoje 2010 m. gegužės 24 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu V. L. buvo mirtinai sužalotas. D. L. gimė jau po šio įvykio. Atsakovas buvo apdraudęs nuo nelaimingų atsitikimų savo darbuotojus bendrovėje If P&C Insurance AS tokiomis sąlygomis: draudėjas – UAB „Patyrio samana“; apdraustieji – 19 darbuotojų (inter alia V. L.); sutartis sudaryta UAB „Patyrio samana“ naudai; draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais; draudimo suma mirties atveju – 100 000 Lt. Šią sumą draudikas yra sumokėjęs į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Civilinė atsakomybė apibūdinama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė, kai už padarytą žalą atsako ne tiesiogiai žalą padaręs asmuo, bet kitas, už žalą padariusį asmenį atsakingas asmuo, vadinama netiesiogine civiline atsakomybe. Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas kaltės.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Patyrio samana“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, neužtikrino saugių darbo sąlygų, dėl ko atsakovo darbuotojo A. V. neteisėti veiksmai lėmė nelaimingą atsitikimą darbe. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti žalą, kilusią dėl jo darbuotojo kaltės. Atsakovas nesutinka su skundžiamame sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, teigdamas, kad pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo paties žuvusiojo V. L. didelis neatsargumas ir veiksmai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko vykdant durpių pakrovimo darbus į atvykusį automobilį. Ekskavatorininkas A. V. vykdė vyriausiojo inžinieriaus nurodymu jam pavestą darbą, t.y. durpių pakrovimo darbus. Pakėlęs pilną kaušą durpių, pradėjo suktis link automobilio, kad jas išpilti, tačiau nepamatė šalia jo iš dešinės pusės neleistinai arti privažiavusio krautuvo „Merlo“, kurį vairavo žuvusysis, ir kaušu jį kliudė. Akivaizdu, kad būtent šie atsakovo darbuotojo A. V. veiksmai ir buvo tiesioginė įvykį ir A. L. mirtį nulėmusi priežastis (t. 2, b. l. 105-112). Byloje nustatyta, kad A. V. kraujyje buvo rasta 0,50 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 75). Taigi, jis dirbo su ekskavatoriumi būdamas neblaivus, be to, dirbo su didesnės galios ekskavatoriumi nei vairuotojo pažymėjimas jam leido (t. 1, b. l. 18; t. 2, b. l. 149, 174).

Atsakovo manymu, nežymus darbuotojo neblaivumas ir ekskavatoriaus galia nebuvo tiesioginė įvykio priežastis. Teisėjų kolegija pažymi, kad net jei būtų galima sutikti, kad A. V. neblaivumas neturėjo įtakos įvykiui (su kuo teisėjų kolegija nesutinka), tai nešalintų darbdavio atsakomybės, nes iš bylos duomenų galima spręsti, kad įvykio kilimą sąlygojo ir visa eilė nustatytų kitų pažeidimų. Kaip matyti iš Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus, atlikto mirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo, nelaimingo atsitikimo priežastys yra saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, netinkamas durpių krovimo į automobilius organizavimas, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas bei nustatyta tvarka neapmokytų mechanizatorių V. L. ir A. V. darbo atlikimas (t. 1, b. l. 18). Taigi, bylos duomenys, t.y. Valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada (t. 2, b.l. 105-112) patvirtina, kad neteisėti apelianto UAB „Patyrio samana“ darbuotojo A. V. veiksmai pasireiškė Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12 1.6; 4.2 ir 4.10 punktų reikalavimų pažeidimu, t.y. ekskavatorininkai privalo darbe būti blaivūs ir stebėti, ar nėra ekskavatoriaus judėjimo kelyje ir jo judamųjų mechanizmų darbo zonoje žmonių, kitokių kliūčių. Kadangi A. V. šiuos reikalavimus pažeidė, t.y. vairavo ekskavatorių būdamas neblaivus, nepastebėjo jo darbo lauke atsiradusio krautuvo ir jį kliudė, darbo vietoje mirė žmogus. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo atsakovo darbuotojo A. V. neteisėtus veiksmus, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusius su atsiradusiomis pasekmėmis. Tuo tarpu darbdavio neteisėtiems veiksmams ar neveikimui dėl darbuotojo žūties konstatuoti lemiamą reikšmę turi tai, ar darbdavys laikėsi teisinės pareigos, sudarydamas užtikrinančias darbuotojo saugumą sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl atsakovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, taikytinos ir CK 6.270 straipsnio nuostatos; darbdaviui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, keliami didesni reikalavimai sugebėjimui sudaryti saugias darbo sąlygas, atsižvelgiant į jo veiklos, susijusios su didesniu pavojumi aplinkiniams, pobūdį; darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais taip pat išplaukia iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, DK normų reikalavimų; darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 229, 264 straipsniai); darbdavys taip pat privalo imtis veiksmingų priemonių, kai nepaisoma nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2008). Darbo kodekso 259 straipsnyje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje (redakcija 2007 m. birželio 7 d. įstatymu Nr. X-1169, Žin., 2007, Nr. 69-2720) darbdavio prievolė užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą apibrėžta kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 33 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys turi vykdyti saugos darbe norminių aktų reikalavimus. Iš Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus 2009 m. rugsėjo 21 d. nelaimingo atitikimo darbe akto matyti, kad buvo pažeista eilė norminių aktų, susijusių su saugaus ir sveikatai nepavojingo darbo organizavimu, t.y. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnis, 14 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis, Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 3 punktas, Saugaus darbo organizavimo ir darbo vietų įrengimo reikalavimų naudingųjų iškasenų gavybos atvirais ir požeminiais kasiniais įmonėse 1 priedo 5 skyriaus 22.1 punktas, Ekskavatorininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12, patvirtintas 2005 m. liepos 27 d. direktoriaus įsakymu 1.6, 4.2, 4.10 punktai bei Įmonės darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2005 m. liepos 27 d. direktoriaus įsakymu 39 punktas (t. 1,. b. l. 18-19). Šios darbo inspekcijos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas UAB „Patyrio samana“ nagrinėjamu atveju nevykdė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo darbdaviui nustatytos pareigos imtis visų reikiamų priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams užtikrinti, nes leido dirbti neinstruktuotiems, neapmokytiems mechanizatoriams (ir dar net neblaiviam A. V.), netinkamai organizavo durpių krovimo į automobilius darbą bei neužtikrino pakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad už visų rūšių transporto priemonių saugos eismo organizavimą įmonės teritorijoje atsako darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti egzistuojant tiek atsakovo darbuotojo neteisėtus veiksmus, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusius su kilusiomis pasekmėmis, tiek paties atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie tiesiogiai įvykio nors ir nesąlygojo, tačiau turėjo įtakos tokio įvykio kilimo galimybei. Kartu įvertintina ir tai, kad minėtos Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados 3 punkte nurodyta, jog ir žuvusiojo elgesys, nors nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu, turėjo įtakos jo kilimui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus faktinių įvykio aplinkybių kontekstą - savavališkas žuvusiojo darbas su krautuvu ir (ypač) neapdairus prisiartinimas prie ekskavatoriaus, iš tikrųjų gali būti vertinami kaip neatsargūs veiksmai, tačiau nėra pagrindo vertinti juos kaip didelį neatsargumą, be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tiesioginio priežastinio ryšio nebuvimą tarp pasekmių ir minėtų žuvusiojo veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina, kad net ir žuvusiojo didelis neatsargumas nebūtinai visais atvejais visiškai eliminuotų darbdavio atsakomybę (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Atsakovas mano, kad jis neprivalo atlyginti kapavietės sutvarkymo išlaidų. Tvirtina, kad jis jau savanoriškai yra sumokėjęs 7 887 Lt įvairioms su žuvusiojo laidojimu susijusioms išlaidoms padengti, nors kai kurios išlaidos net nepagrįstos įrodymais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad galiojančios civilinės teisės normos įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei pateikus faktines išlaidas, susijusias su žuvusiojo laidojimu ir jo kapo sutvarkymu, pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad šis jos reikalavimas tenkintas nepagrįstai. Tuo tarpu atsakovui savo noru atlyginus visas ieškovės prašytas laidojimo išlaidas minėtai 7 887 Lt. sumai, nėra pagrindo spręsti dėl jų pagrįstumo. Be to, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas ir sumažino ieškovės prašomas atlyginti paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas 1 000 Lt inter alia ir dėl atsakovo savanoriško išlaidų dalies atlyginimo.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos ir draudimo išmokos, esant dėl tų pačių klausimų ir ieškovų apeliaciniam skundui, bus aptarti žemiau kompleksiškai nagrinėjant abiejų šalių argumentus šiais klausimais.

Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodomų procesinių pažeidimų

Atsakovo argumentai dėl CPK normų pažeidimo nepagrįstai pakeitus draudimo bendrovės procesinę padėtį yra teisiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovai, patikslinę ieškinį, atsakovu byloje nurodė ne tik apeliantą, tačiau ir draudimo bendrovę (t. 2, b. l. 30), dėl ko ir pakito draudimo bendrovės procesinė padėtis civilinėje byloje. Pažymėtina, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas procesinės teisės normose, leidžia šalims laisvai naudotis savo materialinėmis bei procesinėmis teisėmis, taigi, ir veikti proceso eigą. Todėl ieškovai turėjo įstatyminį pagrindą pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, pasirinkti atsakovus byloje (CPK 5, 13 ir 45 straipsniai). Tuo tarpu ieškovui papildomai atsakovu nurodžius draudimo bendrovę, jam pareiga sumokėti žyminį mokestį neatsiranda, nes su draudimo teisiniais santykiais susijęs reikalavimas nagrinėjamu atveju yra taipogi kildinamas iš nagrinėjamos bylos dėl žalos, susijusios su fizinio asmens gyvybės atėmimu, ir skirtas yra padengti būtent su fizinio asmens gyvybės atėmimu susijusią žalą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinių palūkanų

Atsakovo UAB „Patyrio samana“ manymu, nėra pagrindo jam nuo priteistų sumų skaičiuoti procesines palūkanas, nes jis, teismui nusprendus ieškovams priteistą neturtinę žalą išmokėti iš ją atitinkančios sumos pervestos If P&C Insurance AS į teismo depozitinę sąskaitą šiam sprendimui įsiteisėjus, laikomas įvykdęs savo prievolę. Be to, jis negali įtakoti sumos, esančios depozitinėje sąskaitoje, mokėjimo ar nemokėjimo.

Tačiau pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų nebuvo atsakovo apeliacijos dalykas, šis prašymas išreikštas atsiliepime į patikslintą ieškovų apeliacinį skundą. Kita vertus, nežiūrint į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie atsakovo argumentai nepagrįsti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Tuo tarpu atsakovas, net ir draudimo bendrovei išmokėjus draudimo sumą, ieškovų reikalavimų apskritai nepripažįsta, kompromiso su ieškovais neieškojo, bylos nagrinėjimas užtruko gana ilgą laiko tarpą. Todėl argumentai, kad atsakovas šiai dienai negali įtakoti teismo depozitinėje sąskaitoje esančios sumos išmokėjimo ieškovams, nepanaikina jo pareigos mokėti įstatymo numatytas procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Apeliantas prašo ieškovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovai, atstovaujami advokato, iš pradžių teismui pateikė apeliacinį skundą be motyvų.

Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Sutiktina, kad toks kvalifikuoto advokato veiksmas – teikti apeliacinį skundą, akivaizdžiai neatitinkantį įstatymo reikalavimų, per se jau suponuoja tam tikrą bylos vilkinimą, nes normali bylos eiga bus tam tikram laikui sutrikdyta, bus patirta papildomos teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų laiko ir finansinės sąnaudos. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog trūkumai turėjo būti pašalinti dar pirmosios instancijos teisme, kuris netaikė jokių sankcijų ir nepagrįstai priėmė apeliacinį skundą su akivaizdžiais trūkumais. Apeliacinės instancijos teisme nenustačius, jog ydingas skundas buvo paduotas būtent siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą šioje instancijoje, vis tik nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovų atstovas, nors ir minėtu aspektu netinkamai atlikęs savo pareigas, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl ieškovų apeliacinio skundo.

Pastebėtina, kad pradiniame apeliaciniame skunde ieškovai kėlė klausimą ir dėl nepriteistos 1 000 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidų sumos, tačiau pateiktame po apeliacinės instancijos teismo nutarties trūkumams šalinti apeliaciniame skunde šio klausimo nebekelia, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, t.y. atsižvelgiama į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, šiame straipsnyje nurodyti kriterijai nėra išsamūs, kiekvienu atveju gali būti vertinamos ir bet kokios kitos aplinkybės, jei jas galima pripažinti reikšmingomis neturtinės žalos dydžio nustatymui.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs žuvusiojo sutuoktinės nėštumą, patirtą dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, stresą, nerimą dėl ateities ir būsimo kūdikio sveikatos, priteisė jai didesnę nei nepilnamečiam sūnui P. L. sumą, t.y. 60 000 Lt. Tuo tarpu P. L., įvertinus jo patirtą stresą ir išgyvenimus dėl tėvo netekties, priteista 40 000 Lt. Teismas konstatavo, kad įvykio metu dar negimęs sūnus D. L. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau pažymėjo, kad dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir stresą jis patyrė per motiną.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patirtos neturtinės žalos dydžio klausimą, vis tik nepakankamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatytus neturtinę žalą apibrėžiančius kriterijus, teisminę praktiką panašiose bylose, nustatė ieškovams konkretų neturtinės žalos dydį. Toliau teismas pagrįstai nurodė, kad darbuotojo padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti (CK 6.250 straipsnis), taip pat nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. balandžio 18 d. specialisto išvados 3 punkte nurodoma, jog žuvusysis su krautuvu dirbo neįsitikinęs, kad krautuvo darbo zonoje nebūtų žmonių ir judamųjų mechanizmų ir tai turėjo įtakos nagrinėjamam nelaimingam atsitikimui kilti (t. 2, b. l. 112). Tačiau teismas, nors šias aplinkybes skundžiamame sprendime, prieš tai jau nustatęs neturtinės žalos konkrečius dydžius, ir paminėjo, niekaip nebesusiejo ir realiai nebeįvertino jų įtakos nustatytos neturtinės žalos dydžiui. Tuo tarpu, kaip jau minėta, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, gali ir turi būti įvertinos bet kokios kitos aplinkybės, jei jas galima pripažinti reikšmingomis neturtinės žalos dydžio nustatymui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad be teismo įvertintų aplinkybių, remiantis kuriomis buvo nustatytas I. L. neturtinės žalos dydis (t.y. patirtas sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai, stresas būnant nėščiai), įvertintinas taip pat paties žuvusiojo neatsargumas, turėjęs įtakos nelaimingam atsitikimui, ir dėl to teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų bei nustatytina 45‘000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma. Todėl šia prasme atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir ieškovei nustatoma mažesnė neturtinės žalos suma. Tuo tarpu atsižvelgus į tai, kad aštuonerių metų P. L. liko be tėvo, kurio vaidmuo tokio amžiaus vaikui ypač reikšmingas, teisėjų kolegija sprendžia, kad jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma, netgi įvertinus paties žuvusiojo neatsargumą, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo D. L. motyvuojant tuo, kad įvykio metu jis dar nebuvo gimęs.

Kaip minėta, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.284 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas asmenų, turinčių teisę į žalos, atsiradusios fizinio asmens mirties atveju, atlyginimą. Šioje normoje įtvirtinta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, įstatyme tiesiogiai yra įtvirtinta vaiko, gimusio po žuvusiojo mirties, teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo po V. L. mirties gimusiam vaikui. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas šis reikalavimas, nepripažintinas pagrįstu.

Įvertinus ginamos vertybės specifiką (asmens teisę į šeimą, kuri pagal Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma vertybė), pažymėtina, kad žuvusiojo sūnus D. L. dėl tėvo netekties ne tik prarado galimybę augti pilnavertėje šeimoje, kas neabejotinai įtakoja jo tolimesnį gyvenimą, tačiau ir pažinti savo tėvą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, kad dar negimęs vaikas dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir stresą visų pirma patyrė per motiną. Todėl įvertinus šias ir aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. L. iš atsakovo priteistina 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tuo tarpu atsakant į atsakovo argumentus, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai viršija teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžius, pažymėtina, jog analizuojant kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl gyvybės netekimo, priteisimo iš darbdavio paprastai žalos dydis tokio pobūdžio bylose sutuoktiniui svyruoja nuo 15 000 iki 50 000 Lt, vaikams (pilnamečiams ir nepilnamečiams) nuo 15 000 Lt iki 100 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009; 2008 m. lapkričio 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant neturtinės žalos dydį buvo nukrypta/nukrypstama nuo vyraujančios teismų praktikos.

Dėl draudimo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir draudimo išmokos

Atsakovas su draudiku sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartį, kuria buvo apdrausti draudėjo (atsakovo) darbuotojai. Iš draudimo sutarties matyti, kad buvo apdrausta 19 savo darbuotojų (inter alia V. L.) nuo mirties, neįgalumo, traumų atvejų (t. 1, b. l. 103). Draudimo sutartyje apdraustojo darbuotojo mirties atveju numatyta konkreti draudimo suma – 100 000 Lt, nurodyta, kad sutartis sudaryta UAB „Patyrio samana“ naudai.

Byloje yra kilęs ginčas dėl draudimo išmokos naudos gavėjo. Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. gegužės 28 d. If P&C Insurance AS draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijime, serija NAA Nr. 00005369 esantį įrašą dėl atsakovo UAB „Patyrio samana“ paskyrimo naudos gavėju ir iš draudimo bendrovės ieškovei priteisti 25 000 Lt, jos vaikams po 37 500 Lt. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų netenkino, nes sprendė, kad draudimo sutarties sąlyga dėl naudos gavėjo (atsakovo) neprieštarauja imperatyviai įstatymo normai.

Iš tikrųjų, nėra pagrindo konstatuoti, jog aptariama sąlyga, nustatanti naudos gavėju atsakovą, tiesiogiai prieštarauja kokiai nors imperatyviai konkretaus įstatymo nuostatai. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia draudimo sutarties sąlyga, kai naudos gavėju darbdavys (draudėjas) pasiskyrė save, negali būti laikoma teisėta.

CK 6.987 straipsnis apibrėžia draudimo sutarties sampratą - draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi, draudimo išmoka sumokama pačiam draudėjui arba naudos gavėjui – trečiajam asmeniui, t.y. galima daryti išvadą, kad draudėjas turi teisę į draudimo išmoką, bet kaip draudėjas, o ne kaip naudos gavėjas, nes naudos gavėju gali būti tik trečiasis asmuo. Tokia išvada išplaukia ir iš Draudimo įstatymo (čia ir toliau – DĮ, redakcija, galiojusia draudimo sutarties sudarymo metu) 102 straipsnio 1 dalies nuostatų - draudėjas turi teisę paskirti vieną ar keletą naudos gavėjų, kurie, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę gauti draudimo išmoką ar jos dalį. Tuo atveju jei draudėjas nepaskyrė naudos gavėjo, dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka (DĮ 101 str.). Akivaizdu, kad tuo atveju, jei draudėjas pageidautų draudimo išmoką gauti tik pats ar ją gautų jo įpėdiniai, jis neskirtų naudos gavėjo (nebent norėtų išskirti vienus įpėdinius iš kitų), taigi, naudos gavėjo paskyrimas apskritai prasmingas tik tuo atveju, kai draudėjas išreiškia valią naudos gavėju būti ne pats, o paskirti juo kitą asmenį.

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje ginčijamoje apimtyje minėta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties sąlyga apskritai negali būti teisėta jau vien vadovaujantis imperatyviais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), nes bet kuriuo atveju joks asmuo iš savo neteisėtų veiksmų negali turėti naudos. Taigi, atsiradus draudimo sutartyje nurodytiems atvejams (mirtis, neįgalumas, traumos) ir nurodžius dėl jų naudos gavėju asmenį (šiuo atveju –atsakovą), kurio paties neteisėti veiksmai sukelia neigiamas pasekmes arba jis bet kuriuo atveju yra atsakingas už jas, ir sutikus su draudimo sutarties sąlygos, kad jis galėtų būti naudos gavėjas, teisėtumu, faktiškai tai reikštų ne ką kita, o tai, kad kuo daugiau nelaimingų atsitikimų įvyks, tuo didesnę naudą iš draudimo išmokų potencialiai gali gauti šis asmuo (pavyzdžiui, niekas nesikreips dėl žalos atlyginimo). Pažymėtina, kad iš esmės tai yra konstatavęs ir kasacinis teismas, nurodęs, jog „draudėjas (darbdavys), drausdamas savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, negali turėti teisėto turtinio intereso, nes tai prieštarautų šios rūšies draudimo sutarties esmei, draudimo tikslui ir gerai moralei – darbdavys, įvykus draudžiamajam įvykiui (darbuotojo mirčiai, neįgalumui ar traumai), nepagrįstai pasipelnytų dėl apdraustojo nelaimės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2010). Beje, atsakant į apeliantų argumentus, susijusius su V. L. sutikimo paskirti naudos gavėju atsakovą faktinėmis aplinkybėmis ir šio sutikimo įtaka nagrinėjamam ginčui, pažymėtina, kad minėtoje nutartyje kasacinis teismas yra nurodęs, kad „draudėjas (darbdavys), apdrausdamas savo darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų darbe, negali savęs paskirti naudos gavėju net jei ir yra formalus apdraustojo (V. L.) sutikimas ir, įvykus draudžiamajam įvykiui, gauti draudimo išmoką, nes tai prieštarauja šios draudimo sutarties esmei ir draudimo paskirčiai.“ Pažymėtina, kad šiuo atveju naudos gavėju draudėjas pasiskyrė pats save net nederinęs šio klausimo su apdraustuoju – draudimo sutartis buvo sudaryta beveik savaite anksčiau negu apskritai buvo gautas apdraustojo sutikimas (atitinkamai – 2009 m. gegužės 28 d. ir 2009 m. birželio 3 d.). Be to, CK 1.81 straipsnis nustato, kad niekinis ir negalioja viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris (taigi, ir atskira sąlyga), o aukščiau paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad ginčijamos sąlygos atžvilgiu yra pakankamas pagrindas ir šio straipsnio taikymui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl aptariamos sąlygos pripažinimo neteisėta ir atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad draudimo išmoka turėtų būti išmokama jam.

Kita vertus, nėra pagrindo sutikti su ieškovų argumentais, kad jiems priteista neturtinė žala neturėtų būti dengiama draudimo išmokos lėšomis ir ši išmoka papildomai priteistina ieškovams iš draudiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tikruosius sutarties tikslus ir ketinimus ją sudarant, pagrįstai nusprendė priešingai.

Pagal DĮ 7 straipsnio 1 dalį draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų priskiriamas ne gyvybės draudimo šakai (DĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, esant draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarčiai, ieškovai savo apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi gyvybės draudimą reglamentuojančiomis normomis. Ne gyvybės draudimo sutartys apima turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo bei sveikatos draudimo sutartis (DĮ 76 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į sumų draudimo sutartis bei nuostolių draudimo sutartis (DĮ 76 straipsnio 2 dalis). Sveikatos draudimo sutartys patenka tiek į sumų draudimo, tiek į nuostolių draudimo sutarčių grupes, tik pirmuoju atveju yra išmokama draudimo išmoka, lygi draudimo sumai ar jos daliai, antruoju - draudimo išmoka, lygi patirtiems nuostoliams (DĮ 76 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, formaliai būtų pagrindas manyti, kad šiuo atveju sudaryta sutartis yra sumų draudimo sutartis. Tačiau, kaip minėta, sveikatos draudimo sutartis gali būti ir viena iš nuostolių draudimo sutarčių grupės sutarčių. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis yra vertinama ir kaip mišrioji sutartis, turinti tiek nuostolių, tiek ir sumų draudimo elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2005), taip pat konstatuota, jog esant tokiai sutarčiai būtina aiškintis, kieno turtinis interesas, kokia apimtimi ir kokios rūšies – sumų ar nuostolių - draudimu buvo apdraustas nuo konkrečios rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010).

Nagrinėjamu atveju draudimo sutartyje, apibūdinant draudimo objektą, nėra nurodyta, kieno turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais, yra apdrausti. Pažymėtina, kad pagal DĮ 101 straipsnį, jei draudėjas ar gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais apdraustasis nepaskyrė naudos gavėjo, dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka. Šioje byloje atsakovu esančio draudiko Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 015 (t. 1, b.l. 105-116) 4 punktą tais atvejais, kai naudos gavėjas nenurodytas, juo tampa apdraustasis (jo teisėtas paveldėtojas). Kaip minėta, Draudimo įstatymo 101 straipsnis nustato, jog dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka tuo atveju, jei draudėjas nepaskyrė naudos gavėjo (DĮ 101 str.). Taigi, naudos gavėju V. L. ar jo mirties atveju - įpėdiniai galėtų būti laikomi tuo atveju, jei naudos gavėjas apskritai nebūtų nurodytas. Šiuo atveju draudimo sutartyje naudos gavėjas nėra nenurodytas (nepaskirtas) apskritai, naudos gavėjo subjektas – pats draudėjas, t.y. atsakovas (nors, kaip minėta, ir neteisėtai) - yra nurodytas, ir tai leidžia spręsti apie tikruosius atsakovo ketinimus apdrausti pirmiausia būtent savo galimus nuostolius (ar bent jų dalį) draudimo sumos ribose dėl galimo draudiminio įvykio – nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių. Juo labiau, kad draudimo sutartis ar atskiros sąlygos, kaip minėta, jos sudarymo metu su V. L. net nebuvo derinamos, ir nors sutarties šalims tai neprivalu, vis tik tam tikra prasme taip pat rodo, jog atsakovui buvo aktualus ne tiek darbuotojo, kiek savo interesas. Šiame kontekste pažymėtina, jog darbdaviai, siekdami apdrausti vien darbuotojus, privalomai draudžia juos mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui ir, įvykus nelaimingam atsitikimui, darbuotojams yra išmokamos išmokos, skirtos turtiniams praradimams atlyginti, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas (šiuo atveju tokios išmokos ir yra išmokėtos/mokamos). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarytos draudimo sutarties esmė, jos sudarymo aplinkybės rodo, kad atsakovas UAB „Patyrio samana“, apdrausdamas V. L. nuo nelaimingų atsitikimų darbe mirties, neįgalumo ir traumų, vis tik labiau siekė apdrausti savo nors ir ne tiesioginius turtinius, bet susijusius su turtiniais interesus, t.y. siekė kompensuoti savo galimus nuostolius dėl nelaimingų atsitikimų darbo vietoje pasekmių, ir būtent tokio intereso –nuostolių (visų ar bent dalies) draudimo sumos ribose inter alia neturtinės žalos atlyginimo pavidalu - draudimas yra vyraujantis. Padarius tokią išvadą, konstatuotina, jog ieškovai nepagrįstai mano turintys atskiras savarankiškas reikalavimo teises tiek į žalos atlyginimą iš atsakovo UAB „Patyrio samana“, tiek į draudimo išmoką iš draudiko. Padarius priešingą išvadą, darbdavio požiūriu atskirų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutarčių sudarymo tikslingumas apskritai galėtų tapti labai abejotinas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, įvykus draudžiamajam įvykiui, pagal nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį mokėtina draudimo išmoka įskaitytina į UAB „Patyrio samana“ patiriamus nuostolius nelaimingo atsitikimo metu darbe žuvusiojo artimųjų reikalavimų tenkinimui.

Šioje byloje draudimo bendrovė į teismo depozitinę sąskaitą yra įmokėjusi 100 000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neturtinės žalos sumos išmokėtinos iš teismo depozitinės sąskaitos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, būtina perskirstyti bylinėjimosi išlaidas byloje (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Atsižvelgiant į ieškovų papildomai patenkintų reikalavimų dalį (pripažinus D. L. teisę į neturtinės žalos atlyginimą, bet nesikeičiant bendrai priteistinai sumai, ir patenkinus ieškovų reikalavimus dėl draudimo sutarties sąlygos pripažinimo neteisėta), iš atsakovo papildomai priteistina 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atitinkamai sumažinant atsakovui už advokato pagalbą ieškovės atlygintiną išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme. Tokiu atveju I. L. iš atsakovo būtų priteista 1 591 Lt už advokato pagalbą, o iš jos atsakovui – 1 200 Lt. Todėl įskaičius šias sumas iš atsakovo ieškovei priteistina 391 Lt.

Iš atsakovo UAB „Patyrio samana“ pirmosios instancijos teismo sprendimu, patenkintų reikalavimų daliai, priteista 3110 Lt žyminio mokesčio valstybei. Ji nesikeičia, nes bendra ieškovams priteista suma nesikeičia. Tačiau patenkinus ieškovų reikalavimą dėl draudimo sutarties sąlygos pripažinimo neteisėta, iš atsakovo UAB „Patyrio samana“ papildomai valstybei priteistini 133 Lt žyminio mokesčio mokėtino pirmosios instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas UAB „Patyrio samana“ sumokėjo 3 111 Lt žyminio mokesčio už teismui pateiktą apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 9) bei patyrė 2 420 Lt išlaidas už advokato pagalbą, ruošiant apeliacinį skundą ir 1 210 Lt atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi iš atsakovo priteista suma bendra suma nesikeičia, be to, dar ir tenkinamas ieškovų neturtinio pobūdžio reikalavimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisti atsakovui jo turėtas išlaidas (jų dalį) už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies tenkintas atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas dalyje dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ieškovei I. L., iš jos atsakovui turėtų būti priteista 450 Lt žyminio mokesčio - 3 proc. nuo 15 000 Lt (60 000 Lt- 45 000 Lt), o iš jo, priteisus 15 000 Lt D. L., 450 Lt žyminis mokestis turėtų būti priteistas valstybei. Tokiu būdu iš esmės valstybei šias išlaidas atlygintų ieškovė, kai tuo tarpu bendra patenkintų ieškovų reikalavimų suma nesikeičia. Todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos.

Iš atsakovo valstybei priteistina 133 Lt žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinės instancijos teisme patenkintą ieškovų neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei I. L. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Patyrio samana“ 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 5 500 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidų bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Patyrio samana“ ieškovams P. L. 40 000 Lt, D. L. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šių sumų tvarkytoja paskiriant I. L. - iki P. L. pilnametystės jam priteistos sumos, iki D. L. pilnametystės jam priteistos sumos.

Pripažinti neteisėtu 2009 m. gegužės 28 d. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijimo serija NAA Nr. 00005369 įrašą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Patyrio samana“ paskyrimo naudos gavėju.

Išmokėti ieškovams I. L., P. L. ir D. L. priteistas sumas iš pagal šį draudimo liudijimą pervestos į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą If P&C Insurance AS sumos.

Priteisti ieškovei I. L. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Patyrio samana“ 391 Lt už advokato pagalbą.

Ieškovės prašymo priteisti 350,86 Lt ir 203,20 Lt išlaidų, turėtų vykdymo procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dalis palikti nenagrinėtomis.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Patyrio samana“ 3 243 Lt žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Patyrio samana“ 133 Lt žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėNijolė PiškinaitėAlvydas Poškus