Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio Įstatymo paskirtis yra nustatyti:

1 ) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;

2 ) profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;

3 ) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems asmenims iki aštuoniolikos metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms;

Straipsnio punkto pakeitimai: Nr. XII-2607 (2016-09-14); Nr. XIV-2703 (2024-06-13)

4 ) darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

5 ) atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus.

2. Šiuo Įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio Įstatymo priede.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1169 (2007-06-07); Nr. XI-2045 (2012-06-05)

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Avarija – nenumatytas įvykis dėl darbo priemonių gedimo, darbo ar technologinių procesų pažeidimo ar kitų nenumatytų aplinkybių, sukėlęs pavojų žmonėms, aplinkai ir padaręs ar galėjęs padaryti žalą darbuotojų sveikatai ir (ar) aplinkai.

2. Darbdavys – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-2607 (2016-09-14); Nr. XIII-2553 (2019-11-28)

3. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-1437 (2014-12-16); Nr. XIII-2553 (2019-11-28)

4. Darbdaviui atstovaujantis asmuo – įmonės vadovas arba darbdavys fizinis asmuo.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIII-2553 (2019-11-28)

5. Darbo aplinka – darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų).

6. Darbo priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys.

7. Darbo sąlygos – darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.

8. Darbo vieta – vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.

9. Darbuotojas – kaip nustatyta Darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje. Šiame Įstatyme darbuotoju taip pat yra laikomas asmuo, dirbantis kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, ir asmuo, kuris vykdo neatlygintiną veiklą pagal Užimtumo įstatymo 9 straipsnį.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-2607 (2016-09-14); Nr. XIII-2553 (2019-11-28)

10. Darbuotojų atstovai – kaip nustatyta Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalyje.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XII-2607 (2016-09-14)

11. Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės ar laivo darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės ar laivo, padalinio, pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje.