Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas

Rūšis
Įstatymas
Būsena
galioja
Redakcija
nuo 2011-03-01dabartinė

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 25, 27 IR30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 25, 27 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2010 m. gruodžio 2 d. Nr. XI-1202

Vilnius

(Žin., 2003, Nr. 70-3170; 2007, Nr. 69-2720; 2010, Nr. 60-2961)

1 straipsnis. 25 straipsnio 11 punkto pripažinimas netekusiu galios

25 straipsnio 11 punktą pripažinti netekusiu galios.

2 straipsnis. 27 straipsnio 2, 5 dalių pakeitimas ir 8 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, taip pat jie turi būti supažindinti su šio Įstatymo 22 straipsnyje nurodytais darbuotojų evakavimo planais. Darbuotojus, teikiančius kitose įmonėse ar fiziniams asmenims paslaugas ar atliekančius įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai.“