Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. (A. P.) gynėjui advokatui Gintautui Danišauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Justo Jankausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023-12-28 nuosprendžio, kuriuo A. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo I. P. atsakomybei be užstato ir nustatant 2 metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla A. P. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šiai įmokai sumokėti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti 2 metus naudotis teise vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūros funkcijas, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. S. naudai priteista 7 187,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir D. Š. naudai priteista 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. P. A. S. naudai priteista 500 Eur, D. Š. naudai – 2 000 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. P., būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, o būtent pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1998-03-04 darbo sutartį ir 2001-01-29 darbo sutartį Nr. 147 nuo 2008-11-25 eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-02-06 direktoriaus įsakymu Nr. V-06 būdamas paskirtas asmeniu, atsakingu už centrinės katilinės dujų ūkį ir darbų saugą padalinyje, netinkamai organizavo darbus centrinėje katilinėje pavesdamas atlikti kuro transporterio patikrinimą, neįvertino profesinės rizikos, nenumatė saugaus darbo metodų ir prevencinių priemonių, kad V. Š. atliktų jam pavestą darbą saugiai, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą „imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus“, 13 punkto reikalavimą „kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, bei neužtikrindamas, kad vykdomi darbai atitiktų 5 MW šildymo katilo „Danstoker VP13.08.6200“ su ardynine biokuro pakura „PKS-6.0“ eksploatavimo instrukcijos 3.5. punktą „remontuoti ar atlikti transporterio techninį aptarnavimą galima tik tinkamai išjungus transporterį ir apsaugojus jį nuo pakartotinio įjungimo“, taip tikėdamasis išvengti galimų pasekmių, ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe V. Š., o būtent 2021-08-18, apie 07.30 val., (duomenys neskelbtini), pavedęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams-šaltkalviams V. Š. ir I. K. (K.) centrinėje katilinėje atlikti kuro ūkio transporterio patikrinimo darbus, 7.33 val. nuotoliniu būdu paleido kuro ūkio transporterį, dėl ko V. Š., buvęs transporterio veikimo zonoje, buvo įtrauktas į transporterį, dėl ko pastarajam buvo padaryta poodinė kraujosruva kapšelyje, odos nubrozdinimai juosmens, dubens, kojų srityse; dubens minkštųjų audinių – raumenyno, šlapimo pūslės, plonžarnės pasaito, riestinės ir tiesiosios žarnos viršutinio trečdalio sutraiškymas, dauginiai dubens kaulų lūžiai ir dėl ko 2021-08-18 apie 8.30 val. nuo patirtų sužalojimų – dubens kaulų ir jo organų suspaudimo V. Š. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundas tenkintinas iš dalies

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Civilinio atsakovo atstovo apeliaciniu skundu iš esmės yra nesutinkama su civilinių ieškovų A. S. ir D. Š. civilinių ieškinių pagrįstumu, todėl prašoma civilinius ieškinius atmesti. Apeliaciniu skundu teigiama, jog didžioji dalis patirtos turtinės žalos yra nepagrįsta jokiais duomenimis, o dalis turtinės žalos yra grindžiama byloje jokio procesinio statuso neturinčio asmens – J. Š. atliktais bankiniais pavedimais, be to, priteisiant neturtinę žalą nebuvo atsižvelgta į žuvusio asmens ir nukentėjusiais pripažintų asmenų tarpusavio ryšį, neįvertinti liudytojų A.D. bei I. K. parodymai, Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo akto, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados bei Lietuvos teismo ekspertizės centro papildomos ekspertizės akto duomenys apie nukentėjusiojo elgesį, dėl ko jo padaryti pažeidimai nelaikytini nukentėjusiojo dideliu neatsargumu, turėjusiu įtakos nelaimingo atsitikimo darbe kilimui. Nurodoma, jog šiuo atveju privalėjo būti taikomas mišrios kaltės institutas civilinių teisinių santykių prasme ir nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmesti, kartu pripažinus, kad civilinis atsakovas nukentėjusiųjų patirtą žalą atlygino ikiteisminio tyrimo metu.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiųjų civilinių ieškinių klausimą, visapusiškai nevertino visų reikšmingų duomenų ir dėl to priėmė nepagrįstą spendimą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Dėl nukentėjusiojo kaltės

8. Įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui darbe, pagrindas traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 176 straipsnį yra ne vien tik formaliai jam paskirta bendra pareiga rūpintis darbų sauga įmonėje, bet ir išvada, kad pagal einamas pareigas būtent jis privalėjo ir turėjo galimybę užtikrinti, kad konkretūs darbai konkrečioje vietoje būtų vykdomi saugiai ir kad būtent šios pareigos pažeidimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su įvykusia nelaime.

9. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. kaltė. Juo prašoma nukentėjusiojo V. Š. veiksmus pripažinti atliktus su dideliu neatsargumu ir turėjusius įtakos nelaimingo atsitikimo darbe kilimui ir pripažinti, kad nusikalstami padariniai kilo dėl mišrios nukentėjusiojo V. Š. ir A. P. kaltės. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad tuo klausimu yra pateiktos tik dvi išvados, nors bylos medžiaga patvirtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo pateiktos net trys išvados – kurių išvadų visuma neabejotinai patvirtina mišrios kaltė buvimą.

10. Vertinant aukščiau nurodytus skundo argumentus, kolegija pirmiausia pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog „į nagrinėjamą bylą pateiktos dvi išvados apie pagrindines sąlygas, nulėmusias nelaimingą atsitikimą darbe – V. Š. žūtį. Remiantis 2022-03-08 Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu Nr. 1 ir šį aktą surašiusios Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiosios inspektorės J. P. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, iš esmės konstatuota, kad pagrindinė sąlyga, nulėmusi nelaimingą atsitikimą darbe ir darbuotojo mirtį, buvo darbdavį atstovaujančio asmens, įgyvendinusio darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas – (duomenys neskelbtini) vadovo A. P. veiksmai, pasireiškę tuo, kad davęs darbuotojams V. Š. ir I. K. nurodymą atlikti transporterio remonto darbus, neužtikrino, kad transporteris remonto metu būtų išjungtas, ir neįsitikinęs, ar darbuotojai nėra transporterio veikimo zonoje, nuotoliniu būdu jį paleido. Tačiau, remiantis 2022-05-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, 2023-07-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro papildomos ekspertizės aktu ir ekspertės J. R. išvada, duota teisiamojo posėdžio metu, iš esmės konstatuota, kad pagrindinė sąlyga, nulėmusi nelaimingą atsitikimą darbe, buvo transporterio remonto darbus atlikusio darbuotojo V. Š. veiksmai, pasireiškę tuo, kad prieš pradėdamas remonto darbus jis neišjungė transporterio apsauginio lyno pagalba, tokiu būdu palikdamas galimybę jį įjungti atsitiktinai (aptariamu atveju – nuotoliniu būdu).“

11. Taigi byloje buvo vertinami visi apelianto nurodomi objektyvūs duomenys - nelaimingo tyrimo išvados (tiek VDI tyrimo aktas, tiek ir 2022-05-06 specialisto išvada bei 2023-07-19 ekspertizės aktas). Pažymėtina, kad 2022-05-06 specialisto išvados bei 2023-07-19 ekspertizės akto atsakymai į užduotus klausimus yra analogiški, o tai, jog teismas ekspertizę laikė tos pačios ekspertizės dalimi (papildoma ekspertize), o apeliantas – trečia išvada, nekeičia nei atliktų ekspertizių svarbos, nei šių tyrimo rezultatų, nei vienos jų nedaro prioritetine kitos atžvilgiu. Visi specialieji tyrimai turi vienodą įrodomąją galią, tačiau vertinant apeliacinio skundo argumentus susijusius tiek su A. P., tiek ir su nukentėjusiojo V. Š. veiksmais, apelianto prašymu konstatuoti mišrią kaltę, bei siekiant teisingai išspręsti nukentėjusiųjų patirtos žalos atlyginimo klausimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, dar kartą būtina įvertinti tiek nuteistojo, tiek ir nukentėjusiojo – žuvusio V. Š. veiksmų įtaką nelaimingo atsitikimo kilimui.

12. Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas V. Š., priežastys yra dvi: 1. saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad (duomenys neskelbtini) A. P., įgyvendindamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų ir pats davęs nurodymą atlikti darbus prie transporterio ir neįsitikinęs, ar darbuotojai nėra transporterio veikimo zonoje, nuotoliniu būdu jį paleido, dėl ko V. Š. buvo įtrauktas į transporterį ir mirtinai traumuotas ir 2. saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas – šaltkalviai V. Š. ir I. K., prieš pradėdami darbus, nepasirūpino, kad būtų išjungtas transporteris, t. y. kuro ūkio darbo nenutraukė avariniu stop mygtuku arba avarinio stabdymo trosu (1 t., b. l. 106–109). Iš esmės analogiškos išvados pateiktos Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje bei Lietuvos teismo ekspertizės centro papildomos ekspertizės akte, kuriose nurodyta, jog tiek nukentėjusiojo V. Š. veiksmai (tai, kad jis pradėjo darbus, kol įrenginys nebuvo tinkamai išjungtas ir apsaugotas nuo pakartotinio įjungimo), tiek atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. veiksmai (tai, kad jis, neįsitikinęs, ar darbuotojai nėra transporterio pavojingoje zonoje, nuotoliniu būdu paleido transporterį), turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui ir sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą tokiomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 184–189; 6 t., b. l. 39–44), o tai, kad nukentėjusysis elgėsi nepakankamai atsargiai iš esmės savo parodymais patvirtino ir liudytojai I. K. bei A. D..

13. Vadovaujantis teismų praktika civilinėse bylose, kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-257-248/2020). Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2017, 3K-3-257-248/2020 ir kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-303/2021).

14. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius ir įrodymais pripažintus duomenis ir jais grindė sprendimą dėl A. P. kaltės bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog būtent A. P. kaltinime nurodytų teisės normų reikalavimus pažeidžianti veika (neveikimas) buvo tiesioginė ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis.

15. Kolegija pritaria pirmosios instancijos nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurių neginčija ir apeliantas, kad iš kaltinamojo A. P. ir liudytojo I. K. parodymų nustatyta, kad kuro sandėlio grandiklinis transporteris, mirtinai traumavęs darbuotoją V. Š., nelaimingo atsitikimo darbe dieną (2021-08-18) pagal tiesioginę savo paskirtį nebuvo naudojamas. Kaip parodė kaltinamasis A. P., transporteris buvo ką tik po remonto, ką byloje liudija ir 2021-05-13 transporterio remonto paslaugų teikimo sutartis (1 t., b. l. 50-54), todėl 2021-08-18 jis suplanavo jo veikimo patikrinimą siekiant pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui. Aplinkybė, jog transporteris 2021-08-18 buvo paleistas A. P. iš operatorinės nuotoliniu būdu, rodo, kad 2021-08-18 transporterio valdymas buvo distancinis (vietinio valdymo faktų byloje nenustatyta) ir buvo tik kaltinamojo žinioje (Instrukcijos 3.5 punkto įžanginė dalis). Niekas kitas be kaltinamojo įvykio dieną transporterio nevaldė, juolab V. Š. pagal savo užimamas pareigas negalėjo jo valdyti, o galėjo atlikti tik jo aptarnavimo darbus. Be kaltinamojo valdyti transporterį turėjo teisę ir operatorius I. K., tačiau bylos duomenimis, šiam įvykio dieną buvo pavesta jį remontuoti kartu su V. Š..

17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokie kaltinamojo veiksmai aptartų aplinkybių ir teisės aktų kontekste buvo privalomi ir jų būtų visiškai pakakę siekiant iškeltų saugaus darbo priemonių naudojimo tikslų: užtikrinti darbuotojams V. Š. ir I. K., atliksiantiems pavestą transporterio remonto darbą, saugų priėjimą prie transporterio vietos, skirtos šio įrenginio priežiūros darbams atlikti, ir saugų būvimą šioje vietoje (Nuostatų 2.16 punktas) ir kartu eliminuoti galimybę transporterį įjungti atsitiktinai (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Tačiau nustatytos bylos aplinkybės rodo, kad šių veiksmų kaltinamasis ne tik kad neatliko, bet pasielgė priešingai – neįspėjo darbuotojų, jog tą dieną yra suplanavęs patikrinimui įjungti transporterį, bei neįsitikinęs, ar remonto darbai yra užbaigti ir juos atlikusių darbuotojų nėra transporterio veikimo zonoje, įjungė transporterį nuotoliniu būdu, tokiu būdu sukurdamas remontą atliekantiems darbuotojams jų gyvybei ir sveikatai pavojingą aplinką – tiesioginį kontaktą su veikiančiu įrenginiu.

18. Teismas taip pat pripažino, kad darbuotojas V. Š., būdamas ilgametis bendrovės šaltkalvis ir pakankamai apmokytas saugiai dirbti su įmonėje esančiais įrenginiais, taip pat nesilaikė saugaus transporterio naudojimo (aptarnavimo) reikalavimų, nes pradėjo atlikti transporterio remonto darbus neįsitikinęs, jog jis yra išjungtas nuo elektros maitinimo šaltinio, tokiu būdu nesilaikydamas Katilinės įrengimų šaltkalvio darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 705.2.43, pagal kurią jis buvo instruktuotas pasirašytinai, 3.1.4, 3.12 ir 4.60 punktų reikalavimų, ir 5 MW šildymo katilo „Danstoker VP13.08.6200“ su ardynine biokuro pakura „PKS-6.0“ eksploatavimo instrukcijos Nr. 705.15.01, pagal kurią jis buvo apmokytas ir atestuotas bei instruktuotas nepasirašytinai, 3.5.3 ir 3.5.11. punktų reikalavimų, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiga užtikrinti saugų patekimą prie transporterio pavojingos zonos ir saugų būvimą joje, o taip pat ir eliminuoti atsitiktinį įrenginio įjungimą pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Nuostatų 2.16 punktą ir Instrukcijos 3.5.11 punktą visų pirma teko pavojingą įrenginį valdančiam ir darbdavį atstovaujančiam asmeniui – kaltinamajam A. P., todėl konstatavo, kad A. P. neveikimas, neužtikrinant įrenginio remontą atliksiantiems darbuotojams saugaus patekimą į įrenginį ir saugaus buvimo jame remonto metu, bei kaltinamojo veikimas, įrenginio įjungimo metu sudarant darbuotojams jų sveikatai ir gyvybei pavojingą aplinką, tapo būtina sąlyga ir pagrindine V. Š. mirties priežastimi.

19. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismas konstatuoja, jog neatsakingas nukentėjusiojo elgesys – lipimas ant transporterio nepasirūpinus, kad šis yra visiškai išjungtas – nors ir netiesiogiai turėjo įtakos paties nelaimingo atsitikimo kilimui, tačiau neturėjo įtakos atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. veiksmams – pirmiausia nepakankamam kontroliavimui, jog nukentėjusysis paties pavestą užduotį pradės vykdyti nesiėmęs priemonių tinkamai išjungti transporteriui ir paties priimtam sprendimui įjungti transporterį nuotoliniu būdu, kas priežastiniu ryšiu tiesiogiai sietina su kilusiomis pasekmėmis. Būtent šios aplinkybės, kad pirmiausia A. P. kilo pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi darbo vietoje ir tai, kad būtent jis pavedė nukentėjusiajam vykdyti užduotį ant transporterio, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo pasirašytinai supažindintas su saugos reikalavimų, instrukcijų nuostatomis ar ne, ir ar elgėsi pakankamai apdairiai ar ne, buvo pagrindinė sąlyga nelaimingo atsitikimo kilimui.

20. Nesutiktina su skundo argumentais, kad A. P. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (laidavimo pritaikymo) kaltę turėjo pripažinti visiškai. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, jog A. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino nusikalstamos veiklos faktines aplinkybes, jų neslėpė, davė nuoširdžius parodymus, dar įvykio dieną rašytame paaiškinime (1 t., b.l. 48) nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, ne tik kad neneigė savo kaltės, bet pilnai ją pripažino, pats iškvietė pagalbą ir pan., todėl jo parodymų vertinti kaip nenuoširdžius ir juos vertinti kritiškai, kaip to prašo apeliantas, kolegija nemato pagrindo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (nepakankamo liudytojų parodymų vertinimo ir pan.), kaip negalinčių pakeiti padarytų išvadų, teismas plačiau nepasisako.

21. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, kolegija nemato pagrindo pripažinti, kad V. Š. veiksmus buvus tokio didelio neatsargumo lygio, kad A. P. ir V. Š. veiksmuose pripažinti esant mišrią kaltę.

Dėl civilinių ieškinių

22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

23. Pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį, baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavio civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu jų darbuotojas žalos padaro eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu vykdant darbdavio nurodymus ir jo interesais. Esminę reikšmę šios normos taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Darbuotoju laikomas pagal darbo ar civilinę sutartį dirbantis asmuo ir veikiantis ne savo rizika, o kitos šalies (darbdavio) nurodymu, jos kontroliuojamas (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016).

24. Nagrinėjamu atveju, tiek V. Š., tiek A. P. buvo civilinio atsakovo (apelianto - UAB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojai, nelaimingo atsitikimo metu buvo savo darbo vietoje - (duomenys neskelbtini) ir įvykio metu vykdė savo darbines funkcijas. Dėl to ginčo byloje nėra. V. Š. žuvo nelaimingo atsitikimo metu, kuris įvyko pažeidus teisės aktų tvarka nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles, kurias darbo vietoje (duomenys neskelbtini) turėjo užtikrinti darbdavį atstovaujantis asmuo - A. P., t.y. pastarasis ne dėl asmeninių interesų, o vykdydamas darbines funkcijas, neužtikrino darbų saugos ir darbo reikalavimų darbo vietoje, nesiėmė būtinų imtis veiksmų, kad būtų išvengta sunkių padarinių, todėl spręstina, jog egzistuoja sąlyga jo darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti. Pažymėtina, jog savo procesinės padėties UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekvestionuoja, tačiau laiko, kad nukentėjusiesiems padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala yra atlyginta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjus D. Š. 15 000 Eur draudimo išmoką, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjus A. S. 10 000 Eur.

25. Patikslintu civiliniu ieškiniu (3 t., b.l. 177-179) civilinis ieškovas D. Š. prašė priteisti 6 500 Eur turtinei ir 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o A. S. – 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas civilinius ieškinius tenkino dalyje priteisdamas iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. S. naudai 7 187,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir D. Š. naudai 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

26. Pirmiausia, pasisakant civilinių ieškinių atlyginimo klausimais, kolegija pažymi, jog civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas socialiai atsakingu darbdaviu, apdraudė visus savo darbuotojus AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo nelaimingų atsitikimų darbe nuo 2020-09-26 iki 2021-09-25, dėl ko civiliniam ieškovui D. Š. ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo maksimalią - 15 000 Eur draudimo išmoką (4 t., b.l. 13), tuo tarpu civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinei ieškovei A. S. 2021-08-18 taip pat yra sumokėjęs 10 000 Eur (3 t., b. l. 95, 96).

27. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog civilinis ieškovas D. Š. už tėvo paminklo ir kapavietės įrengimą (paminklas, kapo plokštės), sumokėjo 6 500 Eur, kurie buvo apmokėti civilinio ieškovo sutuoktinės J. Š. (3 t., b. l. 182–184), o civilinė ieškovė A. S. patyrė 2 187,20 Eur turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo išlaidos - 1 137,20 Eur už laidojimo paslaugas, 250 Eur už duobės iškasimą, 100 Eur už kostiumą, 30 Eur už vyriškus marškinius, 60 Eur už vyriškus batus, 10 Eur už kaklaraištį, taip pat 500 Eur už gedulingus pietus ir 100 Eur aukai bažnyčiai. Dalis A. S. reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo – 400 Eur už kiekvienas mišias – 9 dienos, 40 dienų, pusės metų ir 1 metai, bei už šiuos kartus pietus, kurie vidutiniškai sudarė po 300 Eur, nebuvo tenkinta, tačiau šioje dalyje skundo nėra, todėl plačiau neaptariama. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis konstatavo neturintis pagrindo abejoti, kad tokios išlaidos buvo patirtos, pripažino jas būtinomis laidojimo išlaidomis ir nusprendė laikyti jas atlygintomis, išskaičiuojant 6 500 Eur iš civiliniam ieškovui D. Š. išmokėtų 15 000 Eur draudimo išmokos, ir išskaičiuojant 2 187,20 Eur iš civilinei ieškovei A. S. išmokėtos 10 000 Eurų išmokos.

28. Apeliantas ginčija civiliniams ieškovams priteistus turtinės žalos dydžius, nurodydamas, jog A. S. priteista turtinė žala nėra pagrįsta dokumentais, o D. Š. priteista žala grindžiama abejotina 2022-09-22 sąskaita –faktūra už „granito gaminius“, nors mokėjimai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2022-05-30 iki 2022-08-29 ir juo atliko ne civilinis ieškovas, bet jo žmona J. Š., t. y. asmuo, apskritai nesantis civiliniu ieškovu procese. Pažymi, jog priteistos bendros 8 687,20 Eur turtinės žalos dydis neatitinka protingumo principo, kad viso proceso metu patirtą žalą įrodinėjo A. S., tačiau mokėjimo pavedimai buvo atlikti J. Š..

29. Pažymėtina, jog žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo, juos laiko nepagrįstais. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Šiuo atveju kapavietės įrengimo ir tvarkymo išlaidas patyrė žuvusio nukentėjusiojo sūnus D. Š., o kitas išlaidas, susijusias su žuvusiojo palaidojimu ir laidojimo apeigomis, patyrė A. S.. Nors dalis atsiskaitymų buvo atlikti iš D. Š. sutuoktinės banko sąskaitos, o dalis patirtų išlaidų nėra pagrįsti rašytiniais duomenimis, tai nepaneigia aplinkybės, kad šias išlaidas civiliniai ieškovai patyrė. Nors, kaip teisingai pažymėta ir apeliaciniame skunde, dalis atliktų mokėjimų buvo padaryti iš civilinio ieškovo sutuoktinės banko sąskaitos, kuri byloje neturi jokio procesinio statuso ir nereiškė reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo, visgi laikyti, jog tokia turtinė žala civiliniam ieškovui nebuvo padaryta, pagrindo nėra. Pirmiausia, sutuoktinių turtas yra bendras, todėl sprendžiant klausimus dėl padarytos žalos atlyginimo, laikytina pakankamu, jog reikalavimą reiškia vienas iš jų. Antra, paprastai kapavietė yra tvarkoma praėjus tam tiktam laiko tarpui po palaidojimo ir tam tikrais etapais (paminklo pastatymas, kapavietės aprėminimas ir pan.), todėl tai, kad mokėjimai atlikti dalimis, o juos pagrindžianti sąskaita-faktūra yra išrašyta jau pabaigus visus darbus, ar joje įvardintas apmokėjimo pagrindas yra netikslus, ar ne toks, kokio tikisi civilinis atsakovas, nedaro pačio apmokėjimo už paslaugas ir/ar kapavietės sutvarkymo darbų neteisėtais, o juos pagrindžiančius dokumentus - neturinčiais įrodomosios reikšmės. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokie darbai nėra atlikti, kad įmonė išrašiusi sąskaitą tam neturėjo teisės, ir/ar užsiima kitokia veikla ar pan., todėl pagrįstai pripažinta, kad D. Š. padaryta 6 500 Eur dydžio turtinė žala.

31. Pasisakant dėl A. S. priteistos turtinės žalos, teismas pažymi, jog teismų praktikoje tokie civilinio ieškinio turinio pažeidimai, t. y. atvejai, kuomet turtinė žala nėra pagrįsta rašytiniais duomenimis, paprastai nelaikomi esminiais pažeidimais, kurie suvaržė asmens teises ar sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, su sąlyga, jei teisme civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas ir kaltinamojo ar civilinio atsakovo teisės buvo užtikrintos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-719/2021). Nagrinėjamu atveju civilinio atsakovo atstovas dalyvavo procese, ieškinys, pagal procese nagrinėtus klausimus, buvo tikslinamas, tai gi teisminio nagrinėjimo metu ištirtas išsamiai, todėl negalima daryti išvados, kad civilinio atsakovo teisės ir rungtyniškumo principas nebuvo užtikrinti ar buvo kaip kitaip pažeisti. Pažymėtina, jog nors duomenų pagrindžiančių nukentėjusiosios paaiškinimus, jog ji už visas laidojimo apeigas (žuvusiojo laidojimo drabužių įsigijimą, duobės iškasimą, gedulingus pietus bei auką bažnyčiai) patyrė 2 187,20 Eur išlaidų, į bylą nepateikta, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ši suma yra protingo dydžio. Ginčo, kad laidotuvės buvo organizuotos pagal krikščioniškas tradicijas, kurios susijusios su apeigomis bažnyčioje bei gedulingais pietumis, byloje nėra. Kita turtinės žalos suma yra susijusi su kapo duobės iškasimu bei žuvusio asmens aprengimu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir tokių išlaidų pagrįstumu.

32. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos atlyginimu, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimus dėl turtinės žalos dydžio, jos pagrįstumo ir jos įskaitymo į nukentėjusiesiems išmokėtas sumas, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei tinkamai pritaikė teisės normas, civilinių ieškovų patirta turtinė žala yra suprantama, logiškai pateisinama ir ne per didelė, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

33. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo atstovas taip pat nesutinka su D. Š. ir A. S. priteistos neturtinės žalos dydžiais, pažymi, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiųjų ir žuvusio tarpusavio santykius iki nelaimingo atsitikimo, o jų gyvenimo kokybės suprastėjimas nepagrįstas jokiais duomenimis ir neįvertino to, jog įvykio kilimui įtakos turėjo paties žuvusio nukentėjusiojo veiksmai. Nurodo, jog civilinis atsakovas dar ikiteisminio tyrimo metu draudimo išmokomis atlygino žalą nukentėjusiesiems, kuri šiuo atveju turi būti pripažįstama pakankama, tačiau teismas ne tik padarė prieštaringą išvadą, bet ir apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į nukentėjusiųjų bei žuvusio nukentėjusio tarpusavio ryšį.

34. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad žuvusio V. Š. šeimos nariai A. S. ir D. Š. dėl jo mirties patyrė gilių dvasinių išgyvenimų, kadangi juos siejo artimi santykiai: A. S. su žuvusiuoju faktiškai gyveno 22 metus, vedė bendrą ūkį, buvo siejami glaudžių šeiminių ryšių, po vyro mirties jos gyvenimas pasikeitė, nes jai tenka vienai rūpintis namų ūkio darbais, juolab pati ieškovė yra neįgali, turinti onkologinį susirgimą, todėl po sugyventinio mirties tekusi namų ūkio darbų našta yra jai didelė, be to, prie jos sveikatos pablogėjimo iš dalies prisidėjo sugyventinio netektis, o D. Š. su tėvu siejo glaudus ir artimas ryšys, su juo dažnai susitikdavo arba bendravo telefonu, dažnai lankydavosi tėvo namuose, kuomet svečiuodavosi pas tėvą su savo šeima, kartu leisdavo atostogas. Teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų ir žuvusio buvusį glaudų tarpusio ryšį ir tai, kad jo netikėta netektis neigiamai paveikė visą jų tolimesnį gyvenimą bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, sprendė kad civilinių ieškovų patirta neturtinė žala turi būti įkainota 15 000 Eur suma kiekvienam, o atsižvelgdamas į likusias nepanaudotas draudimo išmokų sumas, civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovės A. S. naudai priteisė 7 187,20 Eur, o ieškovo D. Š. naudai - 6 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

35. Teisėjų kolegija, šioje dalyje įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, konstatuoja, kad teismas išsamiai įvertino nukentėjusiųjų bei žuvusio nukentėjusio tarpusavio ryšį ir po nukentėjusiojo žūties neigiamai paveiktą jų kasdienį gyvenimą, o A. S. atžvilgiu – iš dalies ir pablogėjusią sveikatą, tačiau sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad civiliniams ieškovams atlygintinos po 15 000 Eur neturtinės žalos dydžiai yra nustatyti neteisingai.

36. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

37. Apeliaciniu skundu nesutinkama, kad D. Š. patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus dėl tėvo žūties, kadangi jis yra suaugęs asmuo, sukūręs šeimą, su žuvusiuoju kartu negyveno, todėl, civilinio atsakovo nuomone, jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra faktiškai ir teisiškai nepagrįstas.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kuo apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, kad nors D. Š. kartu su žuvusiu tėvu negyveno, tačiau juos siejo glaudus ir artimas ryšys, jie kartu dažnai susitikdavo arba bendravo telefonu, D. Š. dažnai lankydavosi tėvo namuose su savo šeima, kartu leisdavo atostogas, todėl dėl netikėtos tėvo mirties taip pat neabejotinai pajuto didelį dvasinį sukrėtimą, neviltį ir netekties skausmą. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. Š. ir V. Š. siejo nuolatiniai, nuoširdūs ir artimi santykiai, todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo abejoti, kad jo išgyvenimai dėl netikėtos tėvo (V. Š.) mirties neigiamai paveikė tolimesnį jo gyvenimą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog D. Š. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau kolegija, suprasdama jo netektį bei įvertinusi visas aplinkybes, mano, kad jo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Nekvestionuojant tos aplinkybės, kad nukentėjusįjį/civilinį ieškovą D. Š. su žuvusiuoju siejo giminystės ryšys, teismas pažymi, jog jie gyveno savarankiškai ir atskirai, buvo sukūrę atskiras šeimas, todėl, kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką, sprendžia, kad D. Š. yra padaryta 8 500 Eurų dydžio neturtinė žala.

39. Teismas nepritaria ir civilinio atsakovo argumentams dėl A. S. ir žuvusio V. Š. šeiminių santykių nebuvimo (kad nepateikta jokių duomenų, jog ji su nukentėjusiuoju bendrai vedė ūkį, tarp jos ir nukentėjusiojo nebuvo sudaryta santuoka, jie kartu neaugino vaikų, po nukentėjusiojo mirties neliko nepilnamečių vaikų be maitintojo, todėl teismas nepagrįstai nukentėjusįjį laikė A. S. sutuoktiniu, be to ji nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos sveikatos pablogėjimą).

40. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos nariai yra kartu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Be to, BPK 38 straipsnis („Šeimos nariai“) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

41. Apeliaciniu skundu iš esmės yra ginčijamas šeiminio ryšio, BK 284 straipsnio prasme, buvimas tarp civilinės ieškovės A. S. ir jos patirti dvasiniai išgyvenimai, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. su žuvusiu V. Š. 22 metus gyveno vesdami bendrą ūkį, turėjo bendrą šeimos būstą ir bendrą šeimos biudžetą, buvo siejami glaudžių šeiminių ryšių, iš esmės nesipyko, vienas kitu rūpinosi, palaikė, bendravo su vienas kito artimais giminaičiais, V. Š. rimtų sveikatos problemų neturėjo, skundėsi tik kelio skausmais, ji tikėjosi kartu su juo nugyventi visą savo gyvenimą. Po V. Š. žūties A. S. gyvenimas pasikeitė, ji, turėdama onkologinį susirgimą ir neįgalumą viena turi rūpintis namų ūkiu, o iš byloje esančių medicininių duomenų nustatyta, kad A. S. sveikatos būklė per laikotarpį nuo nelaimingo atsitikimo darbe iki šiol pablogėjo ir tai tam tikra dalimi neabejotinai gali būti susiję su jos patirtais neigiamais išgyvenimais dėl sugyventinio mirties. Pažymėtina, jog šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai, jiems būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad A. S. ir V. Š. siejo šeiminiai santykiai, o šios išvados niekaip nepaneigia apelianto argumentai dėl vaikų ir/ar kitų išlaikytinių, ar pačios santuokos sudarymo fakto nebuvimo, todėl A. S. pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta V. Š. šeimos nare BK 284 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog asmens, su kuriuo A. S. gyveno ilgą laiko tarpą, vedė bendrą ūkį ir puoselėjo tvirtus emocinius ryšius, netekimas neabejotinai sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, todėl, kolegija, sprendžia, kad A. S. yra padaryta 7800 Eur dydžio neturtinė žala.

42. Nustatydama nukentėjusiesiems padarytų neturtinių žalų dydžius, kolegija įvertina ir paties žuvusio nukentėjusiojo elgesį, kuris, nors ir nebuvo lemiamas veiksnys, tačiau turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie neturtinės žalos dydžiai pagal šios bylos aplinkybes, ne tik atitinka formuojamą teismų praktiką ir nepažeidžia protingumo bei proporcingumo kriterijų, bet ir atliepia A. P. interesus dėl jam galimų regresinių reikalavimų.

43. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kolegija laiko, kad nukentėjusiesiems D. Š. ir A. S. išmokėtomis atitinkamai 15 000 Eur ir 10 000 išmokomis yra pilnai atlyginta, tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023-12-28 nuosprendis civilinio ieškinio dalyje yra keičiamas panaikinant nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Justino Jankausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023-12-28 nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. S. naudai priteisimo 7 187,20 Eur ir D. Š. naudai priteisimo 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti, jog nukentėjusiesiems A. S. ir D. Š. padaryta turtinė ir neturtinė žala jau yra atlyginta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjus D. Š. 15 000 Eur draudimo išmoką, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjus A. S. 10 000 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.