- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-15
- Bylos Nr.
- 2K-340/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Olegas Fedosiukas, Vladislovas Ranonis (pran.)
- Nukentėjusysis
- A. S., R. Š.
- Nuteistasis
- S. R.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda, pagal BK 139 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Iš AB (duomenys neskelbtini) priteista neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems: R. Š. 50 000 Lt, V. B. 9 000 Lt, A. S. 5 000 Lt.
Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendis pakeistas, nuteistojo S. R. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 176 straipsnio 1 dalies, 139 straipsnio 1 dalies į BK 176 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Prokuroro ir civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) apeliaciniai skundai atmesti, o nukentėjusiojo A. S. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, padidinant neturtinės žalos atlyginimą iki 9 000 Lt.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
S. R. nuteistas už tai, kad, eidamas gamybos direktoriaus pareigas (paskirtas 2001 m. balandžio 9 d. darbo sutarties su AB (duomenys neskelbtini) pagrindu), 2005 m. rugsėjo 12 d., apie 14.40 val., akcinės bendrovėje (duomenys neskelbtini) plytų gamybos ceche, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) dėl neatsargumo, tikėdamasis išvengti sunkių pasekmių, pažeidė darbų saugos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, lėmusius autoklavo Nr. 14 sprogimo pobūdžio savaiminį atsidarymą, sukėlusį avariją, kurios metu atsirado sunkios pasekmės žmonėms:
- pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo - (2003 m. liepos 1 d. Nr. LX-1672) 2 straipsnio 3 dalį, būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį bei 25 straipsnį įpareigotas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, pagal 14 straipsnio 1 dalį privalėdamas užtikrinti, kad darbo vietos būtų įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, pagal 16 straipsnio 1 dalį privalėdamas užtikrinti, kad būtų naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, pagal 19 straipsnį privalėdamas organizuoti darbą įmonėje, nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos būkles vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis saugos ir sveikatos reikalavimų;
- pagal Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/223, 4.2 punktą privalėdamas pasirūpinti tuo, kad darbovietė, įrengimai ir įrenginiai, ypač nurodyti šių nuostatų II, III ir IV skyriuose, būtų techniškai prižiūrimi, bet koks rastas trūkumas, galintis turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, būtų kuo skubiau pašalintas;
- pagal Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu, 10 punktą privalėdamas imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad per visą naudojimo laiką darbo įrenginiai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, palaikoma jų reikiama techninė būklė, atitinkanti šių nuostatų 9.1 arba 9.2 punktų reikalavimus, pagal 1 priedo 2.18 punktą privalėdamas užtikrinti, kad visi darbo įrenginiai būtų įrengti taip, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo pavojaus, sprogus darbo įrenginiui ar jame gaminamoms, naudojamoms arba kaupiamoms medžiagoms;
- pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107, 29.4 punktą privalėdamas darbuotojus instruktuoti pagal įmonėje parengtus darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius norminius teisės aktus (instrukcijas, saugaus darbo atlikimo taisykles, kitus reikiamus įmonės vietinius norminius teisės aktus), darbo priemonių ar technologinių procesų techninius dokumentus, cheminių medžiagų saugos duomenų lapus, profesinės rizikos vertinimo dokumentus (profesinės rizikos nustatymo kortelę, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą) ar kitus dokumentus, kuriuose pateikiama darbuotojui būtina informacija, kad jis galėtų saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje;
- pagal autoklavo techninio aprašymo ir eksploatacijos instrukcijos 7.7 punktą privalėdamas uždrausti eksploatuoti autoklavą su neveikiančiu signaliniu – blokavimo įtaisu, pagal 9.3 punktą privalėdamas užrakinti spyna uždarytus autoklavo dangčius, patikrinus signalinio – blokavimo įtaiso veikimą;
- būdamas supažindintas su AB (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriaus pareiginiais nuostatais ir pagal šių nuostatų 3.1.punktą privalėdamas vadovauti plytų gamybos gamybinei – ūkinei veiklai, pagal 5.12 punktą turėdamas pareigą atlikti darbą palaikant saugias darbo sąlygas, pagal 5.13 punktą privalėdamas instruktuoti ir kontroliuoti, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi saugos darbe, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų, pagal 5.18 punktą privalėdamas nuolat kontroliuoti dirbančiųjų su pavojingais įrenginiais darbą, aprūpinti juos individualiomis apsaugos priemonėmis bei gerinti darbo sąlygas, pagal 6.3 punktą privalėdamas organizuoti įrengimų darbą ir nuolat kontroliuoti jų saugumą, pagal 7.1.1 punktą turėdamas teisę sustabdyti darbus, kurie kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, pagal 7.1.3 punktą būdamas atsakingas už tvarkingą įrenginių eksploataciją, jų gerą techninę būklę, pagal 7.1.4 punktą būdamas atsakingas už reikiamos kvalifikacijos personalo, aptarnaujančio įrenginius, parinkimą, suprato, kad dėl visų šių teisės aktuose numatytų reikalavimų nesilaikymo gali įvykti avarija, nelaimingas atsitikimas žmonėms arba atsirasti kitų sunkių padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis jų išvengti, davė leidimą pradėti ruošinių garinimą; dėl šių priežasčių plytų gamybos ceche įvyko autoklavo Nr. 14 sprogimo pobūdžio savaiminis atsidarymas, sukėlęs avariją, kurios metu buvo sužaloti AB (duomenys neskelbtini) darbuotojai R. S., kurio sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, B. S., kurio sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, R. A., kurio sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, A. S., kurio sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, J. Š., kurio sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, J. T., kurio sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, taip pat T. Z. individualios įmonės darbuotojas V. B., kurio nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalį – priteisti jam, civiliniam ieškovui, iš civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) 350 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, teik ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalys, kuriomis buvo tik iš dalies patenkintas jo, A. S., civilinis ieškinys, priimtos netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir netinkamai taikant neturtinės žalos priteisimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, keistinos.
A. S. teigimu, nagrinėjant bylą, padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, t. y. pažeisti BPK 109 ir 113 straipsnių reikalavimai.
Pasak kasatoriaus, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, turėjo būti įvertinta tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam A. S. buvo sužalota sveikata – sprogimo metu padaryti I-II laipsnio odos nudegimai krūtinėje, rankose, kairėje kojoje, apimantys apie 16 procentų viso kūno odos paviršiaus, sužalojimai padaryti dėl aukštos temperatūros poveikio. Terminio pobūdžio odos nudegimai ne tik labai skausmingi, tačiau susiję su liekamaisiais reiškiniais, iki šiol nudegimų vietose išlikę randai. A. S. teigimu, po sprogimo pablogėjo jo sveikatos būklė, nustatytas 50 procentų darbingumas. Kasatorius pabrėžia, kad buvo atliktos dvi medicinos ekspertizės, tačiau nė viena iš jų nebuvo atliekama apžiūrint A. S., jam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, randus, tai reiškia, kad byloje neobjektyviai nustatytas jo sveikatos sužalojimo mastas, sprogimo įtaka bendram sveikatos būklės pablogėjimui. Be to, A. S. pabrėžia, kad ilgai gydėsi ligoninėse, buvo reanimacijoje, nuolat priverstas vartoti vaistus. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis ne tik negalėjo normaliai gyventi, bet ir patyrė didelių nepatogumų.
Kasatorius nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose turi būti atsižvelgiama taip pat ir į kaltininko (arba atitinkamai už jį atsakančio asmens) turtinę būklę bei elgesį nukentėjusiojo asmens atžvilgiu. Civilinio atsakovo turtinės būklės nustatymas leidžia teisingai, protingai bei sąžiningai taikyti deliktinę atsakomybę (CK 1.5 straipsnis) - tiek išvengti nepriimtinų pasekmių civiliniam atsakovui (CK 6.251 straipsnio 2 dalis), tiek ir užtikrinti, kad civilinis atsakovas žalą atlygintų pagal savo turtines galimybes. Tačiau šiuo aspektu, pasak A. S., pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė, nors šie argumentai buvo nurodyti tiek civiliniame ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde, ir turėjo būti atsižvelgta į tai, jog civilinis atsakovas AB (duomenys neskelbtini) yra stambus juridinis asmuo, sėkmingai vykdantis veiklą, gaunantis dideles pajamas iš veiklos, todėl 9 000 Lt žalos atlyginimas kasatoriui negali būti laikomas tinkamu minėtos proporcijos išlaikymu. Skunde pažymima, kad, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, turi būti įvertintas ir civilinio atsakovo elgesys po įvykio - jokių kompensacijų A. S. atsakovas nemokėjo, gydymosi išlaidų nepadengė, netgi neatsiprašė, tačiau darbo sutartį nutraukė, nepasiūlydamas jokių jo sveikatos būklę atitinkančių pareigų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nukentėjusiojo A. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo jo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė pažymi, kad kasaciniame skunde pažodžiui atkartojami nukentėjusiojo apeliacinio skundo teiginiai ir argumentai. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, kai kuriuos jų pripažindamas pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, bei remdamasis įrodymais dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydžio ir pagrįstumo, priėmė pagrįstą sprendimą – pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. S. priteistos neturtinės žalos dydžio ir jį padidino.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde A. S. nurodo, kad jam turėtų būti priteista 350 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pasak kasatoriaus, teismai nepakankamai įvertino tai, kad sprogimo metu jam padaryti I-II laipsnio odos nudegimai krūtinėje, rankose, kairėje kojoje, apimantys apie 16 procentų viso kūno odos paviršiaus; kad terminio pobūdžio nudegimai yra ne tik skausmingi, iki šiol nudegimų vietose išlikę randai. Pasak kasatoriaus, teismai neįvertino ir tos aplinkybės, kad po sprogimo jis ilgai gydėsi ligoninėse, patyrė didelių nepatogumų. Be to, nebuvo atsižvelgta ir į atsakovo turtinę padėtį, jo elgesį su nukentėjusiuoju.
Prokurorės teigimu, priešingai nei nurodė kasatorius, apeliacinės instancijos teismas įvertino visus A. S. minėtus argumentus. Pasak prokurorės, kasatorius nenurodo konkrečių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o be to, ir neginčija apeliacinės instancijos teismo išvadų, tik prašo padidinti priteistos neturtinės žalos dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepime pabrėžiama, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti šią žalą privalo teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tokios žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Prokurorė akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl A. S. padarytos neturtinės žalos dydžio, vadovavosi būtent šiomis nuostatomis, sprendimą grindė byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nukentėjusiojo A. S. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti – 350 000 Lt – prieštarauja protingumo principui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nukentėjusiojo A. S. kasacinį skundą civilinis atsakovas AB (duomenys neskelbtini) prašo jo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė BPK 109 straipsnį ir 113 straipsnio 2 dalį, o tai, kasatoriaus nuomone, turėjo esminės įtakos jo civilinio ieškinio išsprendimui.
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokį ieškinį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Iš teismų nuosprendžių aprašomosios dalies akivaizdžiai matyti, kad abiejų instancijų teismai kruopščiai ir visapusiškai sprendė nukentėjusiojo A. S. ieškinio dalyką, vertino jo pateiktas faktines aplinkybes, priėmė atitinkamus procesinius sprendimus, t. y. teismai nepažeidė BPK 109 straipsnio reglamentuotos kasatoriaus teisės į jo ieškinio išnagrinėjimą šioje baudžiamojoje byloje.
BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kasatoriaus manymu, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismai netaikė civilinio kodekso bei civilinio proceso kodekso normų, todėl buvo pažeista BPK 113 straipsnio 2 dalis. Toks kasatoriaus pareiškimas, pasak civilinio atsakovo, nėra nei teisingas, nei pagrįstas, kadangi abiejų instancijų teismai savo nuosprendžius dėl nukentėjusiojo A. S. bei kitų nukentėjusiųjų grindė būtent civilinio kodekso 6.250 straipsnio atitinkamomis nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinės atsakomybės dėl neturtinės žalos padarymo atlyginimo tvarką bei sąlygas.
Civilinis atsakovas nurodo, kad iš esmės kasatorius nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, mano, kad jis nepagrįstai yra per mažas. Kasatorius savo skunde pažymi, jog, visų pirma, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismai turėjo įvertinti tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam A. S. buvo sužalota sveikata - sprogimo metu jam buvo padaryti I-II laipsnio odos nudegimai krūtinėje, rankose, kairėje kojoje, apimantys apie 16 procentų viso kūno odos paviršiaus. Sužalojimai buvo padaryti dėl aukštos temperatūros, tai lėmė ne tik skausmingus nudegimus, bet ir yra susiję su liekamaisiais reiškiniais - iki šiol nudegimų vietose yra išlikę randai, kurių pašalinti, kasatoriaus nuomone, be brangiai kainuojančio medicininio įsikišimo nepavyks. Nukentėjusysis teigia, kad žymiai pablogėjo jo sveikata, jis neteko 50 procentų darbingumo, o tai, jo nuomone, nebuvo įvertinta bylos nagrinėjimo metu. Kasatoriaus teigimu, teismai neatsižvelgė atsakovo turtinę padėtį bei elgesį su nukentėjusiuoju A. S.
Atsiliepime akcentuojama, jog kasatoriaus nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes teismai įvertino, atsižvelgdami į byloje surinktų įrodymų visetą. Civilinis atsakovas atkreipia dėmesį į apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų, susijusių su nukentėjusiojo A. S. ieškinio pagrindimu, ištyrimą. Teismas, konstatuodamas nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, įvertino ir sveikatos sutrikdymo pobūdį. Atkreipė dėmesį į sužalojimų atsiradimo mechanizmą, pastebėjo, kad dėl sužalojimų A. S. patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą, bet ir emocines kančias. Priešingai kasatoriaus tvirtinimams, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sužalojimo pasekmės jaučiamos iki šiol, yra išlikę nudegimų žymės - randai, kas patvirtina liekamųjų reiškinių faktą. Teismas įvertino ir tą faktą, kad A. S. ilgą laiką gydėsi ligoninėje, kad šiuo metu nuolat vartoja vaistus, todėl patyrė didelių nepatogumų. Teismas taip pat sutiko su nukentėjusiojo A. S. pastabomis dėl atsakovo, kaip stambaus juridinio asmens, ekonominių galimybių. Todėl kasatoriaus pareikštos pastabos dėl apeliacinio teismo tariamų procesinių klaidų, nustatant A. S. padarytos neturtinės žalos dydį, civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų pagrindu, yra visiškai nepagrįstos. Civilinis atsakovas AB (duomenys neskelbtini) pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė ir vertino neturtinės žalos kriterijų visumą bei kitas svarbias bylai aplinkybes, teisingai įvertino šių kriterijų reikšmę neturtinės žalos dydžiui nenukrypo nuo šios kategorijos bylose susiklosčiusios teismų praktikos. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, sprendžiant kasatoriaus ieškinio klausimą, buvo išlaikytas proporcingumo ir protingumo kriterijus palyginus su neturtinės žalos dydžiu, priteistu kitiems nukentėjusiesiems, kurių sveikata dėl avarijos, kaip ir kasatoriui, buvo sutrikdyta nesunkiai.
Kasatorius skunde pažymi ir žymų savo sveikatos pablogėjimą dėl patirtų sužalojimų, 50 procentų darbingumo netekimą, tai, jo nuomone, nebuvo įvertinta bylos nagrinėjimo metu. Civilinis atsakovas nesutinka su tokiais A. S. teiginiais, kadangi apeliacinės instancijos teismas A. S. bandymą apeliacinį skundą pagrįsti aplinkybėmis, jog dėl įvykio metu patirtos traumos jam žymiai pablogėjo bendra sveikatos būklė ir yra nustatytas 50 procentų darbingumas, įvertino kritiškai. Teismas nurodė, jog šias aplinkybes tyrė specialistai (buvo atliktas papildomas tyrimas), kurių išvadų pagrindu teismas konstatavo, kad įvykio metu A. S. nepatyrė stuburo traumos ir neprarado 50 procentų darbingumo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Nukentėjusiojo A. S. kasaciniame skunde iš esmės pakartojami jo apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas yra pasisakęs ir pripažinęs iš dalies teisingais, padidindamas iš civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) jo naudai priteistos neturtinės žalos atlyginimą.
Kasacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų padarinių, atskirų jo sveikatos sutrikimų ryšio su darbų saugos reikalavimų pažeidimais nesusiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu ir esminiais BPK pažeidimais ir nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 369 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas dėl analogiškų apeliacinio skundo argumentų pateikė motyvuotas išvadas, kuriomis sutiko su apelianto teiginiais dėl sužalojimo padarinių ir kitų bylos aplinkybių, lėmusių pernelyg mažą neturtinės žalos atlyginimą, tačiau pripažino teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jam konstatuotos stuburo išvaržos, dėl kurios nustatytas bendrojo darbingumo netekimas, netrauminės kilmės ir į šią aplinkybę, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neatsižvelgė.
Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą, aptarė visas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad civilinis atsakovas yra stambus veikiantis juridinis asmuo, taip kompleksiškai įvertindamas visas neturtinės žalos dydį lemiančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo tuo pačiu metu kaip ir kasatorius įvairaus masto sveikatos sutrikdymus patyrė dar šeši asmenys. Civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kasatoriaus A. S., reiškė nukentėjusysis R. Š., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir nukentėjusysis V. B., kurio, kaip ir kasatoriaus, sveikata sutrikdyta nesunkiai.
Pagal BPK 6 straipsnio 2 dalį teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs. Šis principas, be kita ko, reiškia tai, kad teismai, nagrinėjantys klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo keliems nukentėjusiesiems, esant analogiškoms aplinkybėms, turi nustatyti vienodą neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. B. padarytas sveikatos sutrikdymas irgi sukėlė liekamuosius reiškinius – pablogėjo jo regėjimas. Civilinis atsakovas apeliaciniu skundu prašė sumažinti visiems nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas šį jo prašymą atmetė, pažymėdamas, kad nukentėjusiajam V. B. pirmosios instancijos teismo priteistas 9 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra aiškiai per didelis ir neprotingas. Atmesdamas civilinio atsakovo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo nukentėjusiajam A. S. ir iš dalies patenkindamas šio nukentėjusiojo apeliacinį skundą bei padidindamas jam neturtinės žalos atlyginimą iki dydžio, nustatyto nukentėjusiajam V. B., apeliacinės instancijos teismas ištaisė šią disproporciją.
Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajam A. S. padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir susiklosčiusios teismų praktikos, o kasatoriaus prašoma priteisti 350 000 Lt suma prieštarauja protingumo kriterijui.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atmesti nukentėjusiojo A. S. kasacinį skundą.