- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-12
- Bylos Nr.
- e2A-1679-779/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- M. S., B. Š., L. B., G. G., A. J., E. S., M. Š.
- Trečiasis asmuo
- notarė D
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) B. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovams M. S., B. Š., L. B., G. G., A. J., E. S. ir M. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir laidojimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo notarė D. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir B. Š., palikėjas, mirusysis), bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po ½ dalį;
1.2. pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, ir nustatyti, kad B. K. priklauso ¼ jo dalis, o mirusiajam B. Š. - ¾ jo dalys;
1.3. pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas (teisinė registracija neatlikta) yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po ½ dalį;
1.4. pripažinti, kad negyvenama patalpa – valčių garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po ½ dalį;
1.5. pripažinti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laidos, yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po ½ dalį;
1.6. pripažinti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laidos, yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po ½ dalį;
1.7. pripažinti, kad priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės B. K. ir mirusiojo B. Š. bendroji dalinė nuosavybė, priklausanti kiekvienam po ½ dalį;
1.8. priteisti iš atsakovų (iš kiekvieno), išskyrus atsakovą M. Š., po 368,43 Eur laidojimo išlaidų.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) mokytis (duomenys neskelbtini). Nuo 1980 m. rugsėjo mėn. iki gruodžio mėn. gyveno palikėjo B. Š. bute, (duomenys neskelbtini). Nuo 1980 m. gruodžio mėn. ji apsigyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini). B. Š. pradėjo lankyti ją bendrabutyje ir nuo tada jie tapo pora. B. Š. jai buvo nurodęs, kad su kita moterimis A. G. jis palaiko santykius tik kaip su savo sūnaus (atsakovo) B. Š. motina. 1992 m. ieškovė pastojo nuo B. Š., tačiau dėl medicininių priežasčių nėštumas buvo nutrauktas. 1994 m. pabaigoje ji (ieškovė) įsigijo butą, (duomenys neskelbtini), ir nuo tada pradėjo gyventi kartu su B. Š. jos bute bei vesti bendrą ūkį. Šiame bute ji ir B. Š. buvo registruoti nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji kartu su palikėju dalyvavo šeimos narių vestuvėse ir kituose renginiuose. (duomenys neskelbtini) gimė jos ir B. Š. sūnus K., tačiau jis (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) jai ir B. Š. gimė sūnus M. Š. (atsakovas). Vedant šeimyninį gyvenimą ir bendrą ūkį ji kartu su B. Š. bendrai įsigijo B. Š. vardu registruotą nekilnojamą ir kilnojamą ginčo turtą. Turtas įsigytas panaudojant B. Š. ir jos pinigines lėšas bei darbą. Abiejų sodo namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybose savo darbu dalyvavo ir talkino ieškovės broliai K. ir V. K. Ieškovės sesuo R. D., mama O. K. bei brolis K. K. skolino pinigų šių namų statybai. Be darbo užmokesčio ir artimųjų paramos, pinigų ji (ieškovė) gaudavo ir iš bitininkystės, bičių aviliai buvo laikomi tuose pačiuose žemės sklypuose. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovė mano, jog yra pagrindas pripažinti, kad šalys asmeninėmis ir bendromis lėšomis, darbu bei pastangomis, esant šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) elementams (požymiams), patvirtintiems žodiniais pripažinimais bei konkliudentiniais veiksmais, bendro gyvenimo laikotarpyje sukūrė (įgijo) bendrąją dalinę nuosavybę, todėl mirusiojo vardu registruotas turtas pripažintinas ieškovės ir mirusiojo B. Š. bendrąja daline nuosavybe.
Atsiliepimas
3. Atsakovės G. G. ir L. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Nurodė, jog jų tėvas B. Š. visada finansiškai puikiai tvarkėsi, buvo apsirūpinęs, viską pirko savo vardu, savo lėšomis. B. Š. finansiškai gyveno gerai, todėl tikslo pirkti su kažkuo kartu turtą neturėjo ir to nedarė, todėl visur ir savininku nurodytas jis. Tėvas niekada joms neminėjo, kad vieną ar kitą turtą jis būtų įsigijęs kartu su ieškove. Mano, jog ieškinyje nėra realiai pateikta duomenų ir nurodyta konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų ieškovės ir B. Š. bendrą ūkio vedimą. Pažymėjo, kad laiko leidimas kartu, bendravimas, dalyvavimas šventėse nėra tolygu bendram ūkio vedimui.
5. Dėl (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėjo, jog ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji prisidėjo prie šio žemės sklypo įsigijimo, nenurodė, koks buvo jos vaidmuo įsigyjant šį žemės sklypą. Žemės sklypus B. Š. pradėjo supirkinėti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kurie (duomenys neskelbtini) viršininko įsakymu buvo sujungti į vieną žemės sklypą. Visose žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse savininku yra nurodomas B. Š.
6. Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų, kaip jos pateikiami dokumentai ir išrašai patvirtina, kad ji prisidėjo prie šių namų statybos. Iš pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų nėra matyti, jog ieškovė būtų atlikusi mokėjimus, susijusius su namų statyba. O taip pat nėra aišku, kokiam pastatui statyti buvo skirtos kvituose nurodytos medžiagos, pirkiniai. Visuose pateiktuose kvituose, kurie neva susiję su namų statyba, užsakovu, paslaugų gavėju yra nurodomas B. Š., net ir pinigų priėmimo kvituose nurodoma, kad pinigai priimti (gauti) iš B. Š. Aplinkybė, kad ieškovės motina 2011 m. liepos 28 d. pervedė jai 6 000,00 Lt, 2012 m. rugpjūčio 2 d. – 2 000,00 Lt su prierašu „sąskaitos papildymas“, sesuo R. D. 2013 m. liepos 3 d. pervedė 2 500,00 Lt su prierašu „sąskaitos papildymas“, nėra pagrindas laikyti, kad tai buvo bendra paskola ieškovei ir B. Š. Be to, pažymėjo ir tai, jog ieškovė bityno pasą gavo 2017 m. lapkričio 21 d., o bitininkystei priemones nusipirko 2018 m. spalio 17 d., kai tuo tarpu namas, esantis (duomenys neskelbtini), oficialiai buvo baigtas statyti 2016 m. Todėl nėra aišku, kaip ji prisidėjo prie namo statybos lėšomis, vėliau negu vyko statybos gautomis iš bitininkystės. Didesnė tikimybė, kad B. Š., statydamas namą, lėšų papildomai gavo iš jo virš 30 metų vykdomos bitininkystės veiklos.
7. Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė, jog šį žemės sklypą B. Š. įsigijo (duomenys neskelbtini). Šio sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje ieškovė nėra nurodyta kaip pirkėja, o ieškovė ieškinyje nieko nenurodė, kaip ji prisidėjo prie šio žemės sklypo įgijimo. Ieškovė su B. Š. dėl šio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sudarė panaudos sutartį, kas tik patvirtina, kad nei B. Š., nei ieškovė nelaikė, jog žemės sklypas yra jų bendra dalinė nuosavybė, todėl pagrindo teigti, kad šis žemės sklypas priklauso ir ieškovei, nėra.
8. Dėl valčių garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad ieškovė taip pat nenurodė, kaip ji prisidėjo prie šio garažo įgijimo. Valčių garažo įsigijimo sutartį (duomenys neskelbtini) sudarė tik B. Š. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji prisidėjo prie automobilių ir priekabos įsigijimo. Ieškovės pateiktuose automobilių techniniuose pasuose ji net nėra įrašyta kaip valdytoja. O taip pat ir pateiktuose civilinės atsakomybės draudimo dokumentuose nėra nurodyta, kad be B. Š. automobilį vairuoja dar vienas papildomas žmogus. Atsakovėms neaišku, kodėl ieškovė nesiekė, kad turtas būtų registruojamas ir jos vardu, jeigu ir ji prie šio turto įsigijimo vienodai prisidėjo kaip ir B. Š.. Mano, jog ieškovė neįrodė, kad turtas, kurį siekia pripažinti bendra jos ir B. Š. nuosavybe, buvo įgytas prisidedant ir jai. Ieškinyje ieškovė apskritai nenurodė jokių aplinkybių, kaip ji prisidėjo prie automobilių, priekabos, garažo, žemės sklypų įsigijimo.
Atsiliepimas
9. Atsakovai B. Š. ir M. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
10. Pažymėjo, jog tarp ieškovės ir palikėjo B. Š. niekada nebuvo susitarimo bendrai įgyti ginčo turtą ar investuojant kurti nekilnojamąjį turtą. Beveik visas palikėjo turtas buvo įgytas iki (duomenys neskelbtini) arba faktiškai sukurtas dar daug metų iki pastovesnio bendravimo su ieškove. Ieškovė ir B. Š. nebuvo sudarę ne tik rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, bet ir žodinės jungtinės veiklos sutarties. Jie niekada neveikė siekdami turtą kurti kartu: 1) ieškovė ir mirusysis turėjo atskirus, jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančius būstus; 2) ieškovė ir mirusysis net ir 2018 m. ūkius vedė atskirai: nepaneigiamas faktas, jog mirusysis turėjo savo, o ieškovė savo atskirus bičių ūkius; 3) ieškovė nevedė bendro bičių ūkio su mirusiuoju, o turėjo savo, atskirą, tarp šių šalių susiklosčiusį griežtą asmeninio turto atribojimą patvirtina ir mirusiojo B. Š. žemės panaudos sutarties su ieškove registravimo faktas.
11. Paaiškino, jog atsakovo B. Š. mama A. G. apie (duomenys neskelbtini) persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). A. G. 1977 m. pradėjo gyventi su palikėju jo bute, (duomenys neskelbtini), o 1979 m. B. Š. leido jai deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu, kur A. G. ne tik yra iki šiol registruota, bet ir iki šios dienos faktiškai gyvena, turtą išlaiko, moka mokesčius. B. Š. bei A. G. gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. Š. (atsakovas). Atsakovas B. Š. kartu su tėvais gyveno iki pat šaukimo į Lietuvos kariuomenę 2000-aisiais. Dėl formalių priežasčių, siekiant gauti tarnybinį butą, tėvas B. Š. deklaravo savo bei savo dar nepilnamečio sūnaus B. Š. gyvenamąsias vietas pas šeimos pažįstamą, t. y. ieškovę. Abiejų jų gyvenamoji vieta ieškovės bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), A. G. bei B. Š. (vyresniajam) gyvenant kartu bei jiems vedant bendrą ūkį. B. Š. apie 1994 m. gruodį pradėjo ginčo statinio (gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybas bei apie 1996 m. antrojo namo ((duomenys neskelbtini)) statybas. Šiose statybose intensyviai dirbdamas bei ne vieną vasarą statybose praleidęs plušėjo dar nepilnametis atsakovas B. Š. Statiniai faktiškai užbaigti atsakovui B. Š. dar esant paaugliu (gimęs (duomenys neskelbtini) m.), tad pastatai jau faktiškai egzistavo iki 1998 m. Ginčo sklypuose yra dar dveji pamatai būsimiems namams, kuriuos ketino statyti mirusysis B. Š., dėl šios priežasties galėjo būti medžiagų pirkimų ir po 2000-ųjų. Taip pat medžiagos galėjo būti skirtos ir B. Š. pažįstamiems, kadangi jis galėjo pigiau jų nupirkti iš tiekėjų.
12. Pažymėjo, kad romantinis ieškovės ir mirusiojo bendravimas prasidėjo apie 2001 m. Palikėjas nebuvo nutraukęs bendravimo bei ryšių su A. G., nuolat ir po 2001 m. būdavo savo namuose (duomenys neskelbtini) Palikėjas gyveno aktyvų gyvenimo būdą: buvo medžiotojas, užėmė svarbias pareigas (duomenys neskelbtini) policijoje, turėjo daug draugų bei dažnai būdavo (duomenys neskelbtini) ginčo pastatuose (sode). Mirusysis, nebūdamas namuose, sakydavo, jog tai yra medžioklėje, tai nakvoja sode ar būna pas draugus. Sunku nustatyti, kada palikėjas pradėjo aktyviai leisti laiką ieškovės namuose. Į bylą ieškovė pateikė įrodymus, jog palikėjas mokėjo už įvairias paslaugas, teikiamas jos turto adresu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m., todėl atsakovų vertinimu, palikėjas su ieškove, nenutraukdamas ryšių su A. G., artimesnius ryšius palaikė jau po (duomenys neskelbtini) m. Tačiau palikėjas niekada nenustojo bendro ūkio vesti ir su A. G., kuri iki šiol gyvena jo bute. Kadangi po B. Š. mirties ieškovė turėjo mirusiojo raktus, jų manymu, ji pasiėmė ir be pagrindo valdo mirusiojo dokumentų archyvą. Dėl to, kad pas ieškovę yra mirusiojo archyvas, ji ir pateikė į bylą daug mirusiojo dokumentų, sąskaitų apie jo išlaidas ir kt. Mano, jog ieškovė nuo pat ginčo pradžios yra nenuosekli, nurodydama tariamo susitarimo dėl jungtinės veiklos atsiradimo (gyvenimo kartu) bei bendro ūkio vedimo su mirusiuoju laiką, t. y. ieškinyje nurodomas apsigyvenimas kartu 1994 m., tačiau ieškovės (duomenys neskelbtini) pasiūlyme dėl taikos sutarties sudarymo ieškovė nurodo, kad ji su B. Š. gyveno paskutinius daugiau nei 20 m. iki jo mirties ir vedė bendrą ūkį, vadinasi, jau po 2000 m. Be to, ieškovė pateikė teismui duomenis apie mirusiojo atliktą įvairių paslaugų užsakymą bei apmokėjimą jos turto adresu, laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m., kas leidžia manyti mirusįjį pradėjus palaikyti glaudesnius ryšius su ieškove tik po 2011 m.
13. Atsakovė A. J. taip pat pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, be kita ko, nurodė, kad jos tėvas B. Š. gyveno su A. G. Kuomet ji atvykdavo į (duomenys neskelbtini), tėvas visada ją su šeima priimdavo bute (duomenys neskelbtini). Su B. K. (ieškove) tėvas ją supažindino tik 2007 m. Kuomet susipažino su ieškove, jokios statybos jau nebebuvo vykdomos. Kiek atsakovei žinoma, tėvas iš savo pinigų pirko ir keitė namo langus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 18 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškinio reikalavimus dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmetė; priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti laidojimo išlaidas iš šią bylos dalį nutraukė; priteisė iš ieškovės atsakovei M. S., atsakovui B. Š., G. G., L. B. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo įgyti laikotarpiu (duomenys neskelbtini) m. (imtinai). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė su mirusiuoju B. Š. (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu būtų sudariusi notarinės formos jungtinės veiklos sutartį.
16. Taip pat nustatė, jog (duomenys neskelbtini) B. Š. už 12,10 Lt iš (duomenys neskelbtini) rajono valdybos nusipirko žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė posėdžio metu pripažino, kad šis žemės sklypas buvo paskirtas B. Š. darbovietės, jis šį žemės sklypą nusipirko ir už šį žemės sklypą sumokėjo 12,10 Lt pats, kuomet kartu jie dar negyveno (pasak ieškovės, jie bendrą ūkį pradėjo vesti (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje). Taigi vertinti, kad prie šio turto pirkimo kokiu nors būdu prisidėjo ir ieškovė, ir kad buvo susitarimas šį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra jokio pagrindo.
17. Dėl kitų žemės sklypų įsigijimo aplinkybių teismas pažymėjo, kad, apart pačios ieškovės nenuoseklių ir nesutampančių paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų mokėjusi už ginčo žemės sklypų įsigijimą, būtų perdavusi B. Š. kokią nors dalį pinigų už nupirktus žemės sklypus ir pan. Taip pat nė vienas liudytojas (apart K. K. nurodytų aplinkybių dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) negalėjo teismui paaiškinti tikslių aplinkybių dėl ginčo žemės sklypų įsigijimo, ieškovės ir B. Š. (ne)buvusio susitarimo, nes jiems tokios aplinkybės nežinomos.
18. Įvertinus aplinkybę, kad B. Š. ginčo žemės sklypų įsigijimo laikotarpiu dirbo, turėjo pastovias pajamas, pati ieškovė teismui nurodė, kad žemės sklypų įsigijimo kaina nebuvo didelė, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog už ginčo žemės sklypus mokėjo B. Š. iš savo asmeninių lėšų.
19. Dėl gyvenamųjų namų pirmosios instancijos teismas nurodė, jog B. Š. gyvenamąjį namą žemės sklype (duomenys neskelbtini), pradėjo statyti dar iki (duomenys neskelbtini), taigi, ir iki ieškovės nurodomos bendro jų gyvenimo drauge pradžios ir bendro ūkio kūrimo nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nė viename mokėjimo dokumente nėra nurodyta, kad už prekes (plytas), jas priimdama, apmokėjo B. K. (ieškovė), todėl nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė prisidėjo prie gyvenamųjų namų statybos. Teismo vertinimu, svarbu ir tai, jog tiek atsakovai, tiek liudytojai, tiek ir pati ieškovė paaiškino, kad B. Š., statydamas naudojosi savo įtakinga padėtimi, jis žinojo, kur gauti pigiau arba netgi gaudavo veltui statybinių medžiagų, pažinojo daug statybininkų, prie statybų talkino ir jam pavaldūs asmenys.
20. Taip pat teismo vertinimu, liudytojų ir atsakovų paaiškinimai leido daryti išvadą, kad B. Š. neturėjo tikslo ginčo turto sukurti / įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis, jo tikslas buvo ginčo turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, o po mirties savo turtą palikti savo vaikams.
21. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir mirusiojo B. Š. buvo susitarimas valčių garažą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kad ji prisidėjo prie valčių garažo įsigijimo.
22. Teismas sprendė, kad rašytinių įrodymų, kad prie automobilių ar priekabos pirkimo prisidėjo ir ieškovė, byloje nėra. Teismo posėdžių metu pati ieškovė nurodė, jog ji neturi įrodymų, kad B. Š. automobilių ar priekabos pirkimui davė kokią nors pinigų sumą.
Šalies argumentai
23. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų (iš kiekvieno), išskyrus atsakovą M. Š., po 368,43 Eur B. Š. laidojimo išlaidų. Tačiau šio reikalavimo ieškovė 2024 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio metu atsisakė paaiškėjus aplinkybėms, kad laidojimo pašalpą gavo jos sūnus M. Š., o ne kiti atsakovai. Atsakovai neprieštaravo ieškovės atsisakymui nuo šio reikalavimo, todėl teismas šioje dalyje bylą nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Ieškovė B. K. apeliaciniu skundu prašo teismo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad ginčo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas priklausė B. Š. ir ieškovei B. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:
24.1. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakęs apie (duomenys neskelbtini) m. pabaigą, kaip „artimų santykių pradžią“, faktiškai pritarė ieškovės teiginiams, kad nuo to momento esmingai pasikeitė ieškovės ir B. Š. santykių kokybė, t. y. kad iš epizodinių romantinio pobūdžio jų ankstesnių santykių, prasidėjusių (duomenys neskelbtini) m., nors ir palaikomų nuolatos, jų santykiai perėjo į bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo santykius, bet šios išvados taip ir nesukonkretizavo bei nepasisakė, kuo šie naujieji santykiai skyrėsi nuo ankstesniųjų, artimo bendravimo santykių, prasidėjusių (duomenys neskelbtini) m.
24.2. Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pradėtas statyti 1995 m., o baigtas – 2016 m., baigtumas – 100%. Tai, kad namo vidinė apdaila nėra pilnai baigta, nepaneigia, nei namo kaip statinio, statybos pabaigos 2016 m., kaip ir fakto, kad šiame name buvo faktiškai gyvenama, ką, beje, pripažino ir atsakovai. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog maždaug iki 1998-2000 m. abu ginčo pastatai buvo pastatyti ir statybos toliau nevyko, yra nepagrįsta.
24.3. Teismas sprendime neaptarė antrojo sodo namo, nors teisiškai ir neregistruoto, bet faktiškai esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metų bei ieškovės indėlio. Byloje yra pateikta šio namo turto vertinimo ataskaitos pažyma, kurioje nurodytas šio (duomenys neskelbtini) ploto sodo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo statybos metai 1996-2023 m., baigtumas – 80%. Ši aplinkybė yra reikšminga ne tik dėl šio ginčo turto sukūrimo datos bei ieškovės indėlio, bet ir vertinant jos bei liudytojų parodymus apie šio sodo namo statybas.
24.4. Pažymi, kad ieškovės ir B. Š. artimas bendravimas, prasidėjęs (duomenys neskelbtini) m., buvo išviešintas (duomenys neskelbtini) jiems kartu, kaip „porai“ dalyvaujant jos sesers R. D. vestuvėse. (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje ieškovės ir B. Š. artimo ir epizodinio gyvenimo kartu santykiai peraugo į nuolatinio pobūdžio santykius gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį bei juos išviešinant.
24.5. Ieškovės teigimu, jos ir B. Š. bendro ūkio vedimą nuo (duomenys neskelbtini) m. pabaigos iki pat jo mirties (duomenys neskelbtini) patvirtina ne tik jų bendri veiksmai ir lėšos, įsigyjant žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir pradedant juose statyti sodo namus, bet ir ieškovės tolesni veiksmai – ji atsisakė savo (duomenys neskelbtini) pirkto (naudojimui suteiktas žymiai anksčiau) (duomenys neskelbtini) ha sodo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir jį (duomenys neskelbtini) pardavė, naujai savo vardu neįsigydama jokio kito žemės sklypo ar nekilnojamo turto. Tai patvirtina, ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji vedė bendrą ūkį su B. Š. ir bendrai, B. Š. vardu įsigijo sodo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kuriuose pradėjo ir vykdė abiejų sodo namų statybas, todėl jai nebebuvo reikalingas savo sodo sklypas (duomenys neskelbtini), o už savo parduoto sodo sklypą gautas pinigines lėšas ji panaudojo namų statyboms B. Š. vardu įsigytuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini).
24.6. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neaptarė ieškovės pakviestų liudytojų duotų parodymų, kuriais jie patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. teismas nepasisakė, kokias aplinkybes šie liudytojai parodė bei kodėl teismas su jų nurodytomis aplinkybėmis nesutiko arba jų nevertino kaip teisiškai reikšmingus.
24.7. Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo atkreipia dėmesį, kad per daugiau nei 27 ((duomenys neskelbtini) m.) bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo su B. Š. metus, šie žemės sklypai buvo iš esmės pagerinti apsodinant juos augalais, pastatant juose nesudėtingus statinius (šiltnamį, sandėliuką, rūsį). Jų esminis vertės padidėjimas skaičiuotinas neatsižvelgiant į pačių žemės sklypų vertės padidėjimą dėl rinkos pokyčių, nes žemės sklypo su sodiniais, augalais bei statiniais vertė yra žymiai didesnė, nei tuščio ir neapdirbto sklypo. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nevertino.
24.8. Dėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos nurodo, kad ieškovės indėlį savo asmeniniu darbu sukuriant šiuos abu pastatus patvirtina ne tik jos pačios ir liudytojų bei vieno iš atsakovų – sūnaus M. Š. parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai – statybinių medžiagų įsigijimo bei pristatymo sąskaitos ir kvitai, kuriuose yra ieškovės parašai. Ginčo namai buvo statomi bei įrenginėjami praktiškai visą ieškovės ir mirusiojo B. Š. bendro gyvenimo laikotarpį. Per šį laikotarpį namai buvo ir pertvarkomi, pvz. seni langai keičiami naujais (juos įsigyjant bei sumontuojant ir t.t.). Namų vidaus apdaila buvo įrenginėjama palaipsniui, praktiškai pačių jėgomis (mirusiojo B. Š. ir ieškovės).
24.9. Dėl automobilių, priekabos bei valčių garažo įsigijimo ieškovė pažymi, jog šis turtas buvo įsigytas B. Š. vardu (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu, t. y. laikotarpiu, kai net visi atsakovai pripažino ir neginčiojo ieškovės ir mirusiojo B. Š. bendro gyvenimo bei bendro ūkio tvarkymo fakto. Šis turtas už sąlyginai nedidelę kainą buvo įsigytas už grynus pinigus, todėl įrodyti faktinę aplinkybę, kad jo įgijimui buvo panaudota konkreti ieškovės asmeninių lėšų suma, yra praktiškai neįmanoma. Tad šias aplinkybes ieškovė įrodinėja jos ir mirusiojo B. Š. ilgo, net 27 m. trukusio, bendro gyvenimo ir ūkio tvarkymo, bendro turto kūrimo asmeninėmis lėšomis ir jų pačių darbu faktinėmis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
25. Atsakovės A. J. ir E. Š. atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Esminiai atsiliepimo argumentai:
25.1. Nurodo, kad B. Š., jo motina ir A. G. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). B. Š. motina mirė (duomenys neskelbtini), jos laidotuvėmis rūpinosi B. Š. su A. G., o ne ieškovė.
25.2. Aplinkybė, kad B. Š. (palikėjo) gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) nėra reikšminga, nes ir jaunesniojo B. Š. (atsakovo) gyvenamoji vieta deklaruota tuo pačiu adresu, nors faktinė gyvenamoji vieta abiejų asmenų buvo (duomenys neskelbtini).
25.3. Nurodo, kad svečiuojantis pas B. Š., jis vaikus visada priimdavo adresu (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) m. R. Š. apie du mėnesius padėjo B. Š. tėvui tvarkytis sode, visą minėtą laikotarpį nei vaikai, nei anūkai nebuvo sutikę ieškovės.
25.4. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo ir sutvarkymo, atsakovų teigimu, yra nepagrįsti, nes žemės sklypai iki dabar nėra sutvarkyti. Pasirašymas ant statybinių medžiagų įsigijimo ir priėmimo sąskaitų bei kvitų nėra pinigų mokėjimo faktas, nes pinigai už prekes priimami išrašant kasos pajamų orderį, todėl nėra pagrindo teiginiams, kad vien ieškovės parašas patvirtina investavimą į statybines medžiagas ir kitas statybos paslaugas.
26. Atsakovės G. G. ir L. B. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau pateiktais argumentais:
26.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog B. Š. (duomenys neskelbtini) m. ir vėliau vis dėlto palaikė artimus santykius ir su ieškove, ir su A. G., šiuo atveju yra reikšminga, nes dviejų nesusituokusių asmenų gyvenimas negali būti vertinamas kaip ne epizodinis, nuolatinis ir pastovus, jeigu aktualiu laikotarpiu vienas iš šių asmenų tokius pat santykius puoselėja dar su kitu asmeniu (t. y. gyvena dvejose atskirose šeimose).
Žemesnės instancijos teismas
26.2. Pirmosios instancijos teismas ginčo namo statybos pradžios ir pabaigos datas pagrįstai ir teisėtai nustatė iš byloje pateiktų įrodymų visumos, o ne formaliai remdamasis tik Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (toliau – ir Išrašas) duomenis.
26.3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pasisakė tiek dėl abiejų ginčo namų (t. y. (duomenys neskelbtini)) statybos metų ( skundžiamo sprendimo 32 punktas), tiek dėl apeliantės indėlio. Teismas savo išvadas pagrindė byloje pateiktais įrodymais ir motyvavo jų analizę sprendime. Tai, kad teismas neaptarė būtent apeliantės nurodyto dokumento, nereiškia, kad teismas jo neįvertino.
26.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė aplinkybes apie apeliantės turto (sodas, butas) pardavimo reikšmę ir padarė logišką išvadą, kad chronologiškai šio turto pardavimo pajamos negali patvirtinti anksčiau įgyto turto pirkimo finansavimo.
26.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų paaiškinimus, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas ir padarė išvadą, kad „B. Š. (duomenys neskelbtini) m. ir vėliau vis dėlto palaikė artimus santykius ir su ieškove“ ir nusprendė vertinti aplinkybes, susijusias su konkrečių turto vienetų įgijimu ar sukūrimu nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji) aspektu.
26.6. Apeliantė ignoruoja pirmosios instancijos teismo motyvuotai padarytą pagrįstą išvadą, kad aktualiu laikotarpiu apeliantė buvo ne vienintelė, su kuria B. Š. palaikė artimus santykius (sekant apeliantės logika – tuo pačiu ir su kuria vedė bendrą ūkį). Be to, teiginys, kad žemės sklypų įgijimą bendrojon nuosavybėn įrodo vėlesnis naudojimas, yra teisiškai nepagrįstas – apeliantė nenurodo nei teisės normos, nei teismų praktikos, kuri pagrįstų tokį aiškinimą. Priešingai, iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 – 3.90 straipsnių nuostatų akivaizdu, kad net santuokos sudarymas, ar turto naudojimas abiejų sutuoktinių patys savaime asmeninės nuosavybės nepaverčia bendrąja.
26.7. Ieškovė apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo žemės sklypai (duomenys neskelbtini) m. buvo iš esmės pagerinti, šiuo atveju negali grįsti, nes tokių aplinkybių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas ir jų nekėlė pati ieškovė.
26.8. Byloje pateikti įrodymai apie apeliantės pajamas (didelę dalį gautas minimalus arba artimas minimaliam darbo užmokestis, gautos pašalpos) neparodo iš esmės jokių jos finansinių galimybių prisidėti prie ginčo turto įgijimo.
Atsiliepimas
27. Atsakovai M. S. ir B. Š. atsiliepimu prašo teismo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei atsakovams priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:
27.1. Pirmosios instancijos teismas labai kruopščiai nagrinėjo kiekvieno ginčo daikto įgijimo / atsiradimo aplinkybes, ieškovės paaiškinimai buvo prieštaringi arba nenuoseklūs, dėl ko teismas ir nepripažino šių turto objektų bendrosios dalinės nuosavybės.
27.2. Turtas buvo įgytas arba sukurtas mirusiajam dar artimai nebendraujant su ieškove, o gyvenant ir vedant bendrą ūkį su A. G. bei atsakovu B. Š.
27.3. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog visas išlaidas, kurdamas savo turtą, dengė pats mirusysis B. Š. Jam yra adresuotos visos į bylą pateiktos sąskaitos dėl statybinių medžiagų bei darbų. Palikėjo finansiniai duomenys leidžia teigti jį gyvenus pasiturinčiai, byloje nėra duomenų, jog mirusysis būtų stokojęs statyboms asmeninių piniginių lėšų.
Atsiliepimas
27.4. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovės įnašus kitu turtu. Panaudodamas kitą savo turtą, t. y. minėtus penkis žemės sklypus, palikėjas suformavo vieną žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje yra ieškovės diplomas, jog ji yra įgijusi mechaniko-inžinieriaus kvalifikaciją, (duomenys neskelbtini) mokėsi nuo (duomenys neskelbtini) m. ir mokslus baigė (duomenys neskelbtini) m. Pagal į bylą pateiktus duomenis ieškovė dirba/dirbo sekančiose pareigose: technikė-laborantė, inžinierė, valytoja, dėstytoja, barmene, valytoja. Taigi, jokia ieškovės profesinė veikla nėra susijusi su statybomis, apdaila, nekilnojamuoju turtu ar pan. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų galėjusi prie ginčo turto sukūrimo prisidėti savo dalykine reputacija ar ryšiais.
27.5. B. Š. ir A. G. kartu augino sūnų bei vedė bendrą ūkį palikėjui priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) m. A. G. iki pat šios dienos gyvena ir išlaiko minimą butą. Proceso metu advokatas O. D. nuvyko į butą, kur A. G. perdavė bylai reikšmingų dokumentų originalus, kas rodo, kad svarbiausi palikėjo dokumentai buvo laikomi pas A. G., su kuria palikėjas taip pat palaikė artimus ryšius bei vedė bendrą ūkį.
27.6. Pažymi, kad ieškovė, kaip žmogus, nedalyvavęs nei žemės sklypų įsigijime nei namo statybose, negalėjo ir nesugebėjo duoti rišlių paaiškinimų dėl svarbiausių bylai aplinkybių: sklypų įsigijimo bei didžiojo namo ((duomenys neskelbtini)) statybos pradžios. Apeliantės gautinos pajamos buvo labai nedidelės (136,85 Lt per mėnesį), todėl nėra aišku, kokiomis pajamos ieškovė galėjo prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo ir išlaikymo.
27.7. Laikraštyje esanti nuotrauka yra nenuginčijamas faktas, jog namas pradėtas statyti iki (duomenys neskelbtini) m. pabaigos, todėl apeliantės nurodytos nenuoseklios aplinkybės dėl to, kad didysis namas buvo pradėtas statyti (duomenys neskelbtini) m., neatitinka byloje pateiktų duomenų bei patvirtina, kad apeliantė nedalyvavo turto kūrime ir nežinojo, kaip ir kada jis buvo kurtas.
27.8. Atsakovų teigimu, palikėjas buvo aktyvus įvairių politinių kampanijų dalyvis, buvęs Klaipėdos miesto vice-meras, buvo įtakingas, turėjo daug pažinčių, todėl palikėjas gyveno pasiturinčiai ir nestokojo finansinių lėšų ginčo turto įsigijimui, statinių statybai bei savo turto išlaikymui ir tvarkymui.
27.9. Be to, apeliantės brolis dar kartą paliudijo žinomą faktą, jog ginčo turto kūrimo metu palikėjas gyveno ir bendrą ūkį vedė su A. G. savo bute, adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
29. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su apeliaciniu skundu prašo teismo prie bylos prijungti papildomus įrodymus – palikėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis.
31. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis nurodo, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu. Ieškovės teigimu, papildomi įrodymai pagrindžia apeliacinio skundo teiginius apie praktiškai simbolines pinigų sumas, sumokėtas už ginčo sklypus, kas yra reikšminga, vertinant ieškovės indėlį bei pobūdį dėl jų įsigijimo. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų sutarčių turinį, sprendžia, kad minėtos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys jau buvo įtrauktos į bylos medžiagą pirmosios instancijos teisme. Be to, iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad žemės sklypai nebuvo įsigyti už didelę kainą. Taigi ieškovė teikia papildomus įrodymus, kuriais iš esmės grindžia tą pačią aplinkybę, kuri jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo ir kuri buvo paremta tais pačiais įrodymais, buvusiais byloje jau anksčiau. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pakartotinai pateiktus papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodine tvarka.
33. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šį prašymą pagrįsti ieškovė nepateikė jokių argumentų.
34. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Žemesnės instancijos teismas
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šalių paaiškinimai dėl kiekvieno ieškovės pareikšto reikalavimų buvo pateikti pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą, be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo išklausyti visi kviesti liudytojai. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
36. Byloje nustatyta, kad atsakovai M. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), A. J. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), E. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), L. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), G. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), B. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir M. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) yra B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Ieškovė B. K. ir mirusysis B. Š. niekada nebuvo sudarę santuokos.
37. Visas ginčo turtas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), valčių garažas, automobilis (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), priekaba (duomenys neskelbtini) – registruotas mirusiojo B. Š. vardu. Ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esantis nebaigtas statyti statinys teisiškai neregistruotas. Šį visą ginčo turtą ieškovė prašo pripažinti jos ir mirusiojo B. Š. bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad ginčo turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis nebaigtas statyti statinys, valčių garažas, automobilis (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), priekaba (duomenys neskelbtini)– jai ir mirusiajam B. Š. priklauso po ½ dalį, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jai priklauso ¼ dalis, o mirusiajam B. Š. – ¾ dalys.
Žemesnės instancijos teismas
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, pažymėjęs, kad turto įsigijimo laikotarpiu ieškovė nebuvo vienintelė moteris, su kuria palikėjas vedė bendrą ūkį ir palaikė santykius. Be to, ieškovė neįrodė, kad prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo, išlaikymo ar tobulinimo.
39. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Ieškovės nuomone, byloje surinkti duomenys patvirtina jos indėlį į ginčo turto įsigijimą. Ieškovės teigimu, ketinimą turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise pagrindžia ne tik 27 metus trukęs bendras gyvenimas, bet ir tai, kad ieškovė neturėjo jokio turto asmeninės nuosavybės teise. Anot ieškovės, tai rodo, kad šeimoje buvo nusistovėjusi palikėjo kaip „šeimos galvos“ vadovavimo tvarka.
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
40. Pažymėtina, kad bendrai gyvenančių, tačiau santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Tačiau taip pat svarbu pažymėti, kad vien pats gyvenimo kartu faktas, kad ir trukęs pakankamai ilgą laiką, negali lemti turto priklausymo abiem sugyventiniams bendrąja daline nuosavybės teise. Sprendžiant ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Ir tik nustačius buvus susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.
41. Pagal teismų praktiką, jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrąją nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
42. 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. To paties kodekso 472¹ straipsnyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti notariškai patvirtinta.
43. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė su mirusiuoju B. Š. (palikėju) (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu būtų sudariusi notarinės formos jungtinės veiklos sutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, ar byloje yra pateikta duomenų, kurie leistų padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad buvo ieškovės ir B. Š. tarpusavio žodinis susitarimas veikti bendrai ir ginčo turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise.
44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
Dėl bendro ūkio vedimo momento nustatymo.
45. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės ir palikėjo bendro ūkio vedimo pradžios momentą. Pasak ieškovės, jie su palikėju bendrą gyvenimą pradėjo dar (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje, tačiau teismas šią aplinkybę įvertino tik kaip faktinį gyvenimą kartu, nesiejant jo su bendro ūkio vedimu. Tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti.
46. Nagrinėjamu atveju, ieškovė netinkamai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdama, kad teismo vertinimu, artimi jos ir palikėjo santykiai prasidėjo (duomenys neskelbtini) m., tačiau šiuos santykius vertino tik kaip bendrą gyvenimą kartu, neatskleisdamas ir nekonkretizuodamas jų pobūdžio. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių ir liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, jog ieškovė nebuvo vienintelė moteris, su kuria palikėjas palaikė asmeninius santykius – tiek ieškovė, tiek liudytojai patvirtino, kad iki (duomenys neskelbtini) m. palikėjas gyveno ir su ieškove, ir su kita moterimi (A. G., su kuria kartu augino sūnų (atsakovą B. Š.). Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės ieškovės ir palikėjo santykių iki (duomenys neskelbtini) m. nevertino kaip nuolatinių ar išimtinai šeiminių, t. y. prilygintus bendram gyvenimui kaip santuokoje. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nebuvo vienintelis asmuo, su kuriuo palikėjas palaikė artimus santykius (vedė bendrą ūkį), pirmosios instancijos teismas pagrįstai toliau tyrė ir vertino, ar tarp ieškovės ir mirusiojo B. Š. buvo sudarytas susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ieškovės argumentas, jog teismas tariamai nevertino ar nekonkretizavo jų tarpusavio santykių pobūdžio – vien gyvenimo kartu faktas, kaip jį interpretuoja ieškovė, savaime nesuponuoja susitarimo dėl turto bendrumo buvimo, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai analizavo visas reikšmingas aplinkybes, kurios galėjo patvirtinti ar paneigti tokio susitarimo egzistavimą.
47. Pažymėtina, jog ieškovė bendro ūkio vedimo momentą nuo (duomenys neskelbtini) m. grindžia analogiškais argumentais kaip ir ieškinyje, nurodydama, jog ieškovė su palikėju pradėjo bendrauti nuo (duomenys neskelbtini) m., o bendravimas buvo išviešintas (duomenys neskelbtini) m., dalyvaujant įvairiuose renginiuose (vestuvėse, gimtadieniuose ir t.t.). Taip pat minimą faktą ieškovė grindžia ir (duomenys neskelbtini) m. dienraščių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose nurodytos aplinkybės, jog B. Š. žmona (manytina, kad kalbama apie ieškovę) darbuojasi bufeto tarnybinėse patalpose, kas rodo, kad ieškovė su palikėju bendrą ūkį pradėjo vesti (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje. Be kita ko, apeliantės vertinimu, teismas netinkamai įvertino liudytojų paaiškinimus, o dėl ieškovės pakviestų liudytojų argumentų teismas net nepasisakė apskritai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės pateiktu įrodymų vertinimu bei argumentais.
48. Visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neturi pareigos detaliai aptarti kiekvienos byloje nustatytos aplinkybės priimtame sprendime, tačiau tai savaime nereiškia, kad šiuo atveju šios aplinkybės nebuvo įvertintos priimant sprendimą. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas aukščiau nurodytas aplinkybes, įskaitant dienraščiuose užfiksuotą informaciją, liudytojų paaiškinimus, jog ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) metų pabaigos gyveno kartu su palikėju ir jie buvo laikomi viena šeima. Su šiomis aplinkybės pirmosios instancijos teismas iš esmės ir sutiko. Tačiau gretimai pirmosios instancijos teismas vertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant liudytojų paaiškinimus, kad palikėjas tuo pačiu laikotarpiu gyveno ir su kita moterimi – A. G. ((duomenys neskelbtini)), su kuria kartu augino sūnų – atsakovą B. Š., pas A. G. taip pat laikė svarbius palikėjui daiktus, atsakovės, lankydamos tėvą B. Š. apsistodavo pas A. G., o ne pas ieškovę. Be kita ko, ir ieškovės brolis posėdžio metu nurodė, jog palikėjas kvietęsis jį į svečius, (duomenys neskelbtini) esantį butą ir jam buvo žinoma, kad ten gyvena ir A. G. su palikėjo sūnumi. Šių aplinkybių ieškovė iš esmės neginčijo nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu duodama paaiškinimus, pati nurodė, kad jai palikėjas buvo nurodęs, kad su A. G. gyvena, nes augina jų bendrą vaiką.
49. Ieškovės nurodyti liudytojai (Z. M., N. A., V. J., V. K., K. K., B. P.), kurių paaiškinimų, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, iš esmės patvirtino aplinkybes, kurios taip pat buvo nustatytos ir pirmosios instancijos teismo. Liudytojai nurodė matę ieškovę dirbant bufete, vedant bendrą ūkį su palikėju, dalyvaujant atliekant įvairius darbus prie ginčo pastatų – tvarkant langus, palanges, namo vidų, gaminant maistą. Liudytojai taip pat pažymėjo, kad ieškovę ir palikėją laikė šeima, o jų tarpusavio santykius vertino kaip bendro ūkio vedimą kartu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos liudytojų parodymus skundžiamo sprendimo apimtyje, pažymi, kad nors skundžiamame sprendime nebuvo detaliai atkartoti kiekvieno liudytojo parodymai, jų turinys iš esmės neprieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms. Todėl ieškovės argumentai, kuriais teigiama, jog teismas neįvertino ieškovės pakviestų liudytojų paaiškinimų, laikytini nepagrįstais ir atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
50. Papildomai akcentuotina ir tai, jog liudytoja Z. M. iš esmės patvirtino, kad ieškovė ir palikėjas kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m., tačiau nenurodė jokių papildomų aplinkybių, kurios leistų identifikuoti jungtinės veiklos susitarimą tarp ieškovės ir palikėjo ar kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Iš esmės jai nebuvo žinomos jokios smulkesnės detalės nei dėl ieškovės ir palikėjo susitarimo dėl turto įsigijimo, nei dėl statinių statybų. Liudytojas V. K. (ieškovės kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)) nurodė aplinkybes, jog žemės sklypą, kuriame dabar stovi liudytojo namas, buvo įsigytas 2004 m., atitinkamai, kas vyko iki 2004 m. jam nėra žinoma. Liudytojo teigimu, statybos po 2004 m. nevyko apskritai, buvo pakeisti tik langai, palangės, žaibolaidžiai. Liudytojas K. K. (ieškovės brolis) nurodė, jog žinojo, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. su ieškovė su palikėju draugauja. Jam atvykus į (duomenys neskelbtini), palikėjas jam padėjo įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) buvo pradėtos namų statybos, pats palikėjui padėjo statyti gyvenamąjį namą nuo pamatų, tačiau vidus neįrengtas iki šiol. Palikėjas buvo taupus, pakankamai skūpus, pats liudytojas palikėjui yra skolinęs pinigus. Dėl ieškovės ir palikėjo santykių nurodė, jog pirmą kartą juos matė kartu pas A. G. kaime, jie ten kartu gyveno, paskui matydavo juos vestuvėse ((duomenys neskelbtini)). Ieškovei gavus butą ((duomenys neskelbtini) m.) ir jiems persikrausčius, juos lankydavo naujajame name. Jam buvo žinoma, kad palikėjas turi dvi šeimas, dėl to jam buvo pikta, tačiau liudytojo teigimu, jis sesers (ieškovės) asmeniniu gyvenimu ir pasirinkimais pernelyg nesidomėjo. Kiti ieškovės pakviesti liudytojai iš esmės bylai labai reikšmingų aplinkybių nenurodė, pažymėtina, kad dauguma jų vis tik maišydavosi datose, paaiškinimai būdavo nevientisi, daugiau informacijos pateikdavo tik šalių atstovams užduodant menamus klausimus.
51. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui iš esmės nėra aišku, kokiais teisiniais argumentais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas, kadangi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pirmosios instancijos teismo padarytos išvados bei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neprieštarauja vienos kitai ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog maždaug iki (duomenys neskelbtini) metų palikėjas vedė bendrą ūkį tiek su ieškove, tiek su kita moterimi (A. G.), t. y. tuo pačiu metu faktiškai palaikė glaudžius ryšius su dviem moterimis.
52. Pažymėtina, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y., net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali būti nesusitarta. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog net sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyme nustatytas teisinis režimas, įstatymų nurodytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma, nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).
Dėl žemės sklypų.
53. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė susitarimo su palikėju jungtinės veiklos pagrindu įgyti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, penkių žemės sklypų apjungimas į vieną žemės sklypą buvo sąlygotas bendrų ieškovės ir mirusiojo B. Š. planų kartu tvarkyti įsigytus žemės sklypus bei naudoti juos faktiniams jų šeimos poreikiams. Be kita ko, žemės sklypai buvo iš esmės pagerinti apsodinant juos augalais, pastatant juose nesudėtingus statinius (šiltnamį, sandėliuką, rūsį). Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
54. Ginčo byloje nėra dėl to, kad ginčo žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) buvo įgyti laikotarpiu (duomenys neskelbtini) m. (imtinai). Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) B. Š. vardu iš Lietuvos Respublikos valstybės (duomenys neskelbtini) nupirktas už 12,10 Lt. (3,50 Eur.). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsakymu suformuotas sujungus 5 sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančius žemės sklypus: 1) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį palikėjas iš J. A. (duomenys neskelbtini) nupirko už 417 Lt. (120,77 Eur.); 2) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį palikėjas iš J. R. (duomenys neskelbtini) nupirko už 420 Lt. (121,64 Eur.); žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį palikėjas iš M. K. (duomenys neskelbtini) nupirko už 1 000 Lt.; 4) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) iš L. R. (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už 437 Lt. (126,64 Eur.); 5) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį palikėjas iš V. R. nupirko už 420 Lt. Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) palikėjas įgijo iš L. R. (duomenys neskelbtini) už 437 Eur.
55. Ieškovė susitarimą su palikėju jungtinės veiklos pagrindu įgyti žemės sklypus iš esmės grindžia bendru gyvenimu su palikėju, tačiau teismas pažymi, jog kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad žemės sklypo įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise įrodinėjimo dalykas turi savo specifiką. Žemės sklypo ypatybės lemia, jog jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru jungtinės veiklos sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraštovaizdis ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 46 punktas). Taigi, atsižvelgiant į tai, ieškovė privalo įrodyti, kad prisidėjo prie žemės sklypų pirkimo piniginėmis lėšomis ar kitus veiksmus, kuriais nurodyti žemės sklypai buvo pagerinti.
56. Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje ieškovė nepateikė nuoseklaus paaiškinimo, koks konkretus susitarimas dėl ginčo žemės sklypų įsigijimo buvo pasiektas tarp jos ir palikėjo bei kokiu būdu ir kokia apimtimi ji prisidėjo prie šių sklypų įsigijimo. Apklausos pradžioje ieškovė teigė, kad dėl sklypų įsigijimo su pardavėjais buvo tariamasi kartu su palikėju, taip pat, jog ji prisidėjo prie visų ginčo žemės sklypų pirkimo ir padengė apie pusę jų kainos. Iš esmės, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės paaiškinimai, duoti žodinio posėdžio metu, buvo prieštaringi ir nesuderinami su byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Nors ieškovė teigė, kad kartu su palikėju aptardavo visą informaciją, susijusią su žemės sklypų bei kito turto įsigijimu, iš jos paaiškinimų turinio akivaizdu, jog konkrečios žemės sklypų įsigijimo aplinkybės ir detalės jai nėra žinomos.
57. Ieškovės teigimu, ji už (duomenys neskelbtini) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, pasak ieškovės, buvo pirktas iš R., davė palikėjui visą pinigų sumą, t. y. 420 Lt. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visų pirma, ieškovės nurodytos aplinkybės šiuo atveju nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, t. y. ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ji sumokėjo už šį žemės sklypą. Be kita ko, jos teigimu, žemės sklypas buvo pirktas iš R., tačiau byloje pateikta (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis rodo, jog minimas žemės sklypas buvo pirktas iš J. R.
58. Nesuderinamos ir neaiškios aplinkybės nurodytos ir dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi įgyto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji (duomenys neskelbtini) m. pardavė savo sodo sklypą broliui K. K. už 1 000 Lt. Pinigus perdavė palikėjui B. Š., kuris, ieškovės teigimu, už perduotą pinigų sumą galimai nupirko iš M. K. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, sutartis dėl žemės sklypo pirkimo buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o ieškovė savo sodo sklypą pardavė po metų, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės, jog jos lėšomis buvo įgytas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo atveju yra nepagrįstas ir neatitinkantis byloje pateiktų duomenų. Akcentuotina ir tai, jog visi palikėjui priklausantys žemės sklypai palikėjo buvo įsigyti iki ieškovei parduodant sodo sklypą (duomenys neskelbtini) m., kas tik pagrindžia aplinkybę, kad ieškovė prie žemės sklypų įsigijimo savo lėšomis už parduotą asmenine nuosavybe priklausantį sodo sklypą, prisidėti niekaip negalėjo.
59. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus byloje nustatytą aplinkybę, kad tarp ieškovės ir palikėjo buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria palikėjo vardu registruotas žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) buvo perduotas ieškovei neatlygintinai naudotis, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės teiginių, jog ginčo turtas buvo įgytas jungtinės veiklos pagrindu. Pati panaudos sutarties sudarymo faktinė aplinkybė leidžia spręsti, kad palikėjas aiškiai atribojo savo nuosavybės teises į žemės sklypą nuo ieškovės, suteikdamas jai tik naudojimosi teisę, tačiau nesiekdamas pripažinti turtą bendru. Jeigu šalių tikslas iš tiesų būtų buvęs bendras turtas, įgytas bendromis lėšomis ir vedant bendrą ūkį kaip šeimos santykiuose, nebūtų logiška sudaryti panaudos sutartį, kuri savo esme suponuoja tik neatlygintinį naudojimąsi svetimu turtu, bet ne bendrą jo valdymą ir nuosavybės įgijimą. Todėl ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti apie palikėjo poziciją ginčo žemės sklypus įgyti išimtinai asmeninės nuosavybės teise.
60. Taigi byloje nėra duomenų, kad ieškovė savo lėšomis būtų prisidėjusi prie įsigytų žemės sklypų įgijimo. Dėl kitų dviejų žemės sklypų įsigijimo ieškovė teikia prieštaringus paaiškinimus, kurie nesutampa su rašytiniuose įrodymuose užfiksuotais duomenimis. Liudytojų parodymai taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė būtų prisidėjusi prie minėtų žemės sklypų įsigijimo.
61. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais dėl žemės sklypų pagerinimo. Ieškovė nenurodė nei konkrečių priemonių, nei būdų, kuriais esą buvo pagerinti žemės sklypai, tik abstrakčiai pažymėjo, jog sklypai buvo apsodinti augalais bei pastatyti nesudėtingi statiniai. Vis dėlto byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti šiuos teiginius, o bendro ūkio vedimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, įrodančia žemės sklypų pagerinimą. Ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų prisidėjusi savo lėšomis ar kitais reikšmingais veiksmais prie žemės sklypų vertės didinimo, taip pat nebuvo pateikti jokie dokumentai, sąskaitos, liudytojų parodymai ar kiti įrodymai, leidžiantys konstatuoti realų ir reikšmingą žemės sklypų pagerinimą jos pastangomis. Pažymėtina ir tai, jog liudytoja Z. M. bei atsakovai nurodė aplinkybes, jog žemės sklypai yra netvarkyti, apaugę žolėmis ir kelia aplinkinių pasipiktinimą, ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Dėl šių priežasčių apeliantės argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
62. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog tarp jos ir palikėjo buvo susitarimas su palikėju jungtinės veiklos pagrindu įgyti žemės sklypus.
Dėl gyvenamųjų namų.
63. Remiantis byloje pateikto (duomenys neskelbtini) Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo (toliau – ir Išrašas) duomenimis, palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), stovi pastatas-gyvenamasis namas. Statybos pradžios metai nurodyti 1995 m., statybos pabaigos metai – 2016 m., namo statybos užbaigtumas 100 proc. Namas yra trijų aukštų, sienos pastatytos iš plytų; stogo danga beasbestis cementas. Įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini).
64. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad iš esmės gyvenamasis namas pradėtas statyti 1993-1994 m., t. y. iki ieškovei pradedant gyventi su palikėju, be kita ko, ieškovės teigimu, namas oficialiai buvo užbaigtas statyti 2016 m., kas rodo, kad ji, gyvendama su palikėju tokį ilgą laiko tarpą, prisidėjo prie statybos darbų. Taigi, iš esmės apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas Išrašą turėjo vertinti kaip prima facie (liet. visų pirma, iš pirmo žvilgsnio) įrodymą, tačiau jo nevertindamas, padarė klaidingas išvadas dėl namo statybų pradžios ir pabaigos momento. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
65. Teisėjų kolegija pažymi, kad rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
66. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant šioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010).
67. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tam, kad valstybės ir savivaldybių institucijos išduotame dokumente esanti informacija būtų vertinama kaip oficialusis rašytinis įrodymas, ji pirmiausia turi atitikti įrodymo sampratą, t. y. dokumente turi būti užfiksuoti su byla susiję faktiniai duomenys. Dėl šios priežasties ne bet kuri valstybės ar savivaldybės institucijos išduotame dokumente užfiksuota informacija gali būti laikoma oficialiuoju rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013).
68. Be to, oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2 ir 3 punktai), kurie negali būti ginčijami, o toliau išlieka aplinkybėmis, kurios gali būti paneigtos ir kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje, tačiau įrodinėjimo našta tenka tai bylos šaliai, kuri siekia paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes. Įrodinėjant priešingas aplinkybes, nei nurodyta oficialiajame rašytiniame įrodyme, kaip minėta, taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai – oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, 26 punktas).
69. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodytais argumentais, kad oficialiojo Išrašo duomenimis, namas pradėtas statyti jau ieškovei ir palikėjui gyvenant kartu, t. y. po 1994 m., o baigtas statyti 2016 m., tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kiti byloje esantys duomenys nesutampa su šiame oficialiame dokumente pateiktais duomenimis. Pažymėtina, jog iš oficialaus Išrašo turinio matyti, kad pastato statybos užbaigimo data įregistruota 2016 m., remiantis statytojo pateikta (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą. Vertinant deklaracijoje nurodytų duomenų patikimumą, svarbu pažymėti, jog pagal teisinį reglamentavimą tokio pobūdžio deklaraciją gali pildyti ir pats statytojas, kuris savo iniciatyva pateikia visą informaciją apie statybos pradžios ir pabaigos datas. Šioje situacijoje tikėtina, kad palikėjas, būdamas statytoju (duomenų, apie kitus asmenis, t. y. rangovus, byloje nėra), pats parengė ir pasirašė deklaraciją, joje nurodydamas, kad statybos pradžios data yra 1995 m., o pabaigos – 2016 m. Atsižvelgtina ir į tai, kad palikėjas deklaracijoje galėjo įtraukti ir vėliau atliktus atskirus statybos ar remonto darbus, kurie galėjo būti vertinami kaip statybos proceso tęsimas ar užbaigimo elementai, nepaisant to, kad esminiai statybos darbai galėjo būti atlikti žymiai anksčiau.
70. Pažymėtina ir tai, kad nei statybos pradžios, nei jos pabaigos faktinės datos paprastai nėra fiksuojamos atsakingų institucijų, todėl formaliai deklaracijoje statytojo pateiktus duomenis apie statybos pradžią ir pabaigą Registro tvarkytojas įregistruoja remdamasis vien deklaracijos pagrindu, neturėdamas pareigos tikrinti jų tikrumo ar faktinio atitikimo realiai statybos eigai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrįstas pagrindas manyti, kad pastato statyba galėjo būti faktiškai užbaigta kur kas anksčiau nei nurodyta deklaracijoje, o oficialiai įregistruota data atspindi ne faktinį statybos pabaigos momentą, bet tik formalų teisinį įtvirtinimą.
71. Vertinant kitus bylos duomenis statybos pradžios ir pabaigos momentą, iš (duomenys neskelbtini) laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintos palikėjo B. Š. namo nuotraukos matyti pastatytas trijų aukštų namas su pamatais ir išmūrintomis sienomis, tačiau nuotraukoje statinys stovi be langų ir stogo. Taigi remiantis pateikta informacija, jog gyvenamojo namo nuotrauka buvo paviešinta (duomenys neskelbtini), kurioje matyti tik visiškai sumūrytos pastato sienos ir įrengti pamatai, galima teigti, jog statybos darbai buvo pradėti gerokai anksčiau nei minėta data. Liudytojas K. K. (ieškovės brolis) nurodė, jog namas pradėtas statyti 1995-1996 m., bet iš esmės negalėjo pateikti jokių patikslinamų aplinkybių, paskui nurodė, kad neprisimena, kada namas pradėtas statyti, todėl ieškovės argumentai, kad minimas liudytojas patvirtina Išraše statybų pradžios momentą (1995 m.), vertinami kritiškai, nes šio liudytojo parodymai nėra patikimi dėl nurodomų aplinkybių netikslumo, neišsamumo, taip pat atsižvelgiant į liudytojo bei apeliantės siejančius šeimos ryšius. Vis dėlto, vertinant byloje esantį rašytinį įrodymą -(duomenys neskelbtini) laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintas palikėjo B. Š. neužbaigto statyti namo nuotraukas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gyvenamojo namo statyba buvo pradėta dar iki tol, kol ieškovė ir palikėjas pradėjo gyventi kartu (iki (duomenys neskelbtini) metų pabaigos), o tai turi esminę reikšmę, vertinant ginčo objektą dėl turto sukūrimo aplinkybių.
72. Iš oficialaus Išrašo duomenų matyti, jog gyvenamasis namas baigtas statyti 2016 m., tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog namas faktiškai baigtas daug ankščiau, vėliau darant tik kosmetinius pakeitimus (langų, palangių keitimas). Pažymėtina, jog liudytojas V. K. (ieškovės kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog greta ieškovės esantį sklypą įsigijo 2004 m., tačiau namas jau buvo su pamatais, sienomis ir stogu. Jo teigimu, statybos faktiškai nebevyko nuo 2004 m., paskui buvo pakeisti tik langai, palangės. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog visos svarbiausios medžiagos pirktos iki 1998 m., o langų ir palangių pasiūlos raštai datuoti 2011-2015 m. Byloje nėra duomenų, kad B. Š. ar ieškovė įsigytų statybai reikalingų medžiagų po 2000 m. (pažymėtina, kad byloje pateikti tik langų ir palangių pasiūlymai, kurie nepatvirtina, kad šias prekes palikėjas pagal pasiūlymą tikrai įsigijo). Liudytojas K. K. irgi patvirto, kad pinigus įsigyti plytoms (byloje nėra duomenų, kam plytos buvo skirtos, nes liudytojas negalėjo nurodyti aplinkybių, kieno statybai reikalingos plytos buvo) skolino 1996-1997 m., taigi byloje iš esmės nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų namo statybos pabaigos faktą 2016 metais. Pati ieškovė, duodama paaiškinimus, pažymėjo, jog gyvenamasis namas, išmūrijus sienas ir uždengus stogą, paliktas „užkonservuotas“, viduje apdaila neatlikta.
73. Taigi atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos ir įvertintos aplinkybės paneigia Išraše įrašytus duomenis, susijusius su statybos pradžios ir pabaigos momentu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ginčo namo statybos pradžios ir pabaigos datas pagrįstai ir teisėtai nustatė iš byloje pateiktų įrodymų visumos, o ne tik formaliai remdamasis Išrašo duomenimis.
74. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, Išrašą vertindamas visų pateiktų rašytinių įrodymų apimtyje.
75. Apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neaptarė teisiškai neįregistruoto, tačiau faktiškai esančio sodo namo, esančio gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos metų ir ieškovės indelio į šį turtą. Šis aukščiau nurodytas apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu skundžiamo sprendimo turinio.
76. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai pasisakė tiek dėl abiejų ginčo gyvenamųjų namų statybos metų, tiek dėl apeliantės indėlio į jų statybas. Teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktais įrodymais, detaliai juos išanalizavo ir motyvavo sprendime. Tai, kad teismas neišskyrė apeliantės nurodyto konkretaus dokumento (šiuo atveju turto vertinimo ataskaitos), savaime nereiškia, jog šis dokumentas nebuvo įvertintas. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą pateikta turto vertinimo ataskaita savaime negali patvirtinti nei aptariamo gyvenamojo namo statybos metų, nei apeliantės indėlio į jį statant, juolab, kad aptariamas statinys nėra įregistruotas ir negali būti civilinių teisinių santykių objektu. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino liudytojų paaiškinimus dėl statybinėms medžiagoms įsigyti naudotų piniginių lėšų, nustatė, kad medžiagos buvo perkamos iš palikėjo asmeninių lėšų. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir pačios ieškovės nurodytą aplinkybę dėl jos brolio paskolintų pinigų (4 000 dolerių), tačiau nustatė, jog pati ieškovė bei jos brolis šią skolą laikė asmenine palikėjo prievole, o ne bendru ieškovės ir palikėjo įsipareigojimu. Be to, teismas išanalizavo prie bylos pridėtus kvitus bei kasos čekius, iš kurių matyti, kad nė viename jų nėra įrašų, patvirtinančių, jog už prekes būtų atsiskaičiusi ieškovė. Teismas taip pat įvertino pačios ieškovės pateiktą informaciją, jog abu pastatai iki 1998-2000 m. faktiškai buvo pastatyti, o po šios datos jokie statybos darbai nebebuvo vykdomi. Todėl byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių esminius ginčo pastatų pagerinimus, rekonstravimus ar kitokius statybos darbus nuo 2000 m.
77. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pateiktos pasirašytos sąskaitos faktūros, byloje pateikti mokėjimo kvitai nepatvirtina ieškovės prisidėjimo prie ginčo pastatų statybos. Be kita ko, ieškovė nurodo, kad ji prie ginčo pastatų prisidėjo ir fiziniu darbu, t. y. darbininkų maitinimu, plytų nešiojimu. Apeliacinės instancijos teismo šie ieškovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
78. Byloje ieškovė pateikė šešis mokėjimo kvitus, patvirtinančius, kad 1995–1998 m. buvo įsigytas polistirolas, vinys, laidai, kabelis ir skydas. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog daugiau statyboms reikalingų prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi ir pateikė tik tuos, ant kurių yra jos parašai. Įvertinęs pateiktus mokėjimo kvitus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra galimybės nustatyti, kas konkrečiai įsigijo ir apmokėjo už kvituose nurodytas prekes.
79. Taip pat byloje ieškovė pateikė ir kasos pajamų orderio kvitus, PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, jog 1998 m. liepos – rugpjūčio mėn., spalio – lapkričio mėn., 2000 m. vasario mėn. palikėjo B. Š. vardu iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo perkamos plytos. Kasos pajamų orderių kvituose ir PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad lėšos buvo priimtos iš palikėjo, tačiau dokumentuose yra ieškovės parašas. Remiantis ieškovės paaiškinimais, jos parašas buvo dedamas prekių priėmimo metu. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei viename mokėjimo dokumente nėra duomenų, kad už prekes (plytas) apmokėjo pati ieškovė. Taigi parašo padėjimas nagrinėjamu atveju prekių priėmimo metu savaime nepatvirtina, jog ji buvo prekių pirkėja ar apmokėjo už jas. Be to, ieškovė teigia, kad abu statiniai buvo pastatyti iš skirtingų plytų, atvežtų skirtingu laiku, už kurias taip pat buvo atsiskaityta skirtingais laikotarpiais ir skirtingomis sumomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokiais argumentais ieškovė nepagrindžia jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji savo lėšomis prisidėjo prie ginčo statinių statybos, nepaisant to, kada, kokiomis sumomis ir iš kokių šaltinių plytos buvo įsigytos.
80. Ieškovė prisidėjimą prie ginčo statinių statybos taip pat grindžia smulkiu fiziniu darbu (plytų nešiojimu, pagalba keičiant langus, maisto gaminimu). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų paaiškinimus, sutinka, jog ieškovė iš tiesų galimai atliko tam tikrus smulkesnio pobūdžio darbus, tokius kaip maisto ruošimas statybos darbininkams, pagalba nešiojant plytas, padedant įrengti langus bei atliekant kitus nesudėtingus fizinius darbus. Tačiau teismo vertinimu, toks ieškovės įnašas savo pobūdžiu ir apimtimi negali būti prilyginamas reikšmingam turtiniam indėliui, kuris leistų daryti išvadą, kad ginčo statiniai buvo statomi siekiant juos įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su palikėju. Šią išvadą patvirtina ir kiti bylos duomenys, tarp jų – liudytojų paaiškinimai, kad statybos organizavimą, finansavimą bei esminius darbus koordinavo pats palikėjas, kuris, būdamas įtakingas asmuo ir eidamas aukštas pareigas policijoje, turėjo galimybę naudodamasis savo asmeniniais ryšiais bei pažintimis gauti statybinėms medžiagoms ir įrangai reikalingas prekes už žemesnę nei rinkos kainą. Be kita ko, iš bylos duomenų nėra galimybės apskritai identifikuoti ieškovės atliekamų darbų apimties, t. y. kaip dažnai ieškovė padėdavo statybos darbuose bei gaminant maistą ir kokia apimtimi šie darbai buvo atlikti. Todėl ieškovės indėlis, nors ir egzistavęs, vertintinas kaip pagalbinio, buitį ir ūkinius poreikius tenkinančio pobūdžio prisidėjimas, kuris nesudaro teisinio pagrindo pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo.
81. Ieškovė posėdžio metu taip pat paaiškino, kad daug vėliau buvo keičiami didžiojo namo langai, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojai, kurie nurodė matę, kad ieškovė ir palikėjas keitė namo langus ir palanges. (duomenys neskelbtini) surašyta produkcijos specifikacija ir komercinis pasiūlymas (palikėjo vardu), patvirtina, kad siūloma kaina už 13 vnt. palangių – 14 687,27 Lt bei už 26 vnt. langų 18 480,00 Lt. Tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad pagal pateiktą pasiūlymą buvo nupirkti langai ir palangės ar kad už įsigytas prekes mokėjo būtent ieškovė. Iš ieškovės pateikto UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymo, adresuoto B. Š., dėl langų, palangių, turinio matyti, jog tai taip pat yra tik pasiūlymai, tačiau ar pagal šiuos pasiūlymus buvo pirkti langai, palangės ir, jeigu buvo, kas tokiu atveju mokėjo, įrodymų į bylą taip pat nepateikta.
82. Į bylą ieškovė taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) sutartį dėl nuotekų valymo įrengimo, kuri pasirašyta palikėjo (B. Š.) ir A. K. Sutarties dešinėje apatinėje pusėje yra neryškus prierašas „Pinigus mokėjo B. K.“. Ieškovės teigimu, ji mokėjo už nuotekų įrengimą, kurias įrenginėjo kartu su kaimynais K. Duodamas paaiškinimus, ieškovės atstovas nurodė, kad prierašą padarė jis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomos (išaiškėjusios) aplinkybės nepatvirtina, jog byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė iš tikrųjų būtų mokėjusi už nuotekų įrengimą.
83. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie ieškovės esminį prisidėjimą prie palikėjo statinių statybos. Ieškovės atlikti pavieniai, smulkūs darbai – tokie kaip langų ir palangių keitimas, plytų nešiojimas, maisto gaminimas – kurių apimtį, trukmę ir atlikimo laiką iš esmės negalėjo tiksliai nurodyti nei pati ieškovė, nei liudytojai, nelaikytini reikšmingu prisidėjimu prie statybos proceso. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti prašomų gyvenamųjų statinių ieškovės ir palikėjo bendrąja daline nuosavybe.
Dėl automobilių, priekabos bei valčių garažo įsigijimo.
84. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi palikėjas B. Š. iš R. Š. įsigijo negyvenamąją patalpą – valčių garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.3 papunktyje palikėjas (B. Š.) patvirtino, jog jis yra tikrasis ir teisėtas lėšų, kurios yra/bus naudojamos valčių garažui pagal šią sutartį įsigyti savininkas ir tikrasis naudos gavėjas bei sudarydamas šį sandorį veikia išimtinai savo naudai ir interesams.
85. Ieškovė teismui nenurodė jokių paaiškinimų, kodėl tokia specifinė sąlyga buvo įtraukta į pirkimo–pardavimo sutartį. Be kita ko, pati ieškovė nurodė, jog valčių garažą palikėjas pirko, nes B. Š. dirbo (duomenys neskelbtini) pirmininku, o norint būti organizacijos pirmininku, valdybos nariu, turi turėti garažą. Tokios ieškovės nurodomos aplinkybės tik dar labiau pagrindžia, kad valčių garažas buvo išimtinai pirktas palikėjo interesams tenkinti.
86. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad be nurodyto, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad kažkokia dalimi prisidėjo prie valčių garažo įsigijimo. Be kita ko, žodinio posėdžiu metu ieškovė, duodama paaiškinimus, iš esmės net nežinojo valčių garažo kainos, nurodydama, jog valčių garažo kaina 1 000 Lt., nors pagal pirkimo–pardavimo kainą tikroji valčių garažo kaina – 2 000 Eur, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog ji, kaip teigia, prisidėjo prie valčių garažo pirkimo, duodama palikėjui 500 Lt.
87. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir mirusiojo B. Š. buvo susitarimas valčių garažą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kad ji prisidėjo prie valčių garažo įsigijimo.
88. Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausė du automobiliai ir priekaba: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
89. Ieškovės teigimu, ji įrodymų, kad prisidėjo prie šio turto įsigijimo, neturi. Byloje ieškovė pateikė vairuotojo pažymėjimą, nurodydama, kad kartais ir ji vairuodavo automobilius, tačiau palikėjo transporto priemonių vairavimas nepatvirtina apeliantės nuosavybės teisių į nurodytą turtą, juolab, kad aukščiau nurodytos transporto priemonės įsigytos ir registruotos išimtai palikėjo B. Š. vardu.
90. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog dėl transporto priemonių ir priekabos įsigijimo tarp ieškovės ir palikėjo buvo susitarimas minimą turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybes teise.
Dėl procesinės baigties.
91. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tarp jų ir liudytojų paaiškinimus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
92. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
93. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
94. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
95. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu apeliantės apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovai turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į apeliantų apeliacinius skundus parengimą.
96. Atsakovė G. G. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų prašo atlyginti 1 210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Išlaidas pagrįsti pateikė 2025 m. balandžio 30 d. suteiktų paslaugų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur sumai. Atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių atlygintinų dydžių už tokias teisines paslaugas, todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovės B. K.
97. Atsakovai M. S. ir B. Š. prašo priteisti po 1 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Pagrįsti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė 2025 m. kovo 26 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur dydžio sumai; 2025 m. kovo 26 d. Luminor banko pavedimo kopiją; 2025 m. kovo 26 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini). Atsakovų prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų, todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovės B. K. (po 1 000 Eur kiekvienam).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės B. K. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei G. G. iš ieškovės B. K. 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Priteisti atsakovei M. S. iš ieškovės B. K. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Priteisti atsakovui B. Š. iš ieškovės B. K. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.