Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-9255-1153/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-08-07
Bylos Nr.: e2-9255-1153/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04855-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Malijauskas
Ieškovas: G. N.
Atsakovas: V. N.
Trečiasis asmuo: AB Neo Finance
Advokatai: Inga Mekienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-9255-1153/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04855-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,sekretoriaujant Ingridai Valickienei,dalyvaujant ieškovei G. N., ieškovės atstovei advokatei Ingai Mekienei,

nedalyvaujant atsakovui V. N., trečiojo asmens AB Neo Finance atstovui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su tuo susijusių klausimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Neo Finance, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė G. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp V. N. ir G. N. (buvusi pavardė – K.) dėl sutuoktinio V. N. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti, kad ieškovė nepilnamečių dukrų pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo V. N. nepilnamečių dukrų išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki dukrų pilnametystės; 5) priteisti iš atsakovo 4 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 6) padalinti šalių santuokos metu įgytą turtą: 6.1. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 160 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 85 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 Eur; viso turto vertė 7 984 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei; 6.2. transporto priemonę Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur, priteisti ieškovei; 6.3. transporto priemonę MERCEDES-BENZ E 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 200 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui; 6.4. įskaičius šalių mokėjimus viena kitai, kompensacijos nei vienam sutuoktiniui nepriteisti; 7) nustatyti prievolių kreditoriui pobūdį ir vykdymo tvarką – kreditorinį įsipareigojimą AB Neo Finance (18 876,53 Eur skola) po santuokos nutraukimo palikti nepakeista, pripažinti kaip solidarų sutuoktinių įsiskolinimą; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas; 9) po santuokos nutraukimo palikti „N.“ pavardes.

2. Ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta santuoka. Gyvenant santuokoje šalims gimė vaikai: dukra M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra K. N., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys kartu įgijo tam tikrą turtą, puoselėjo šeimyninį gyvenimą, kuris šiuo metu yra galutinai iširęs ir sutuoktiniai kartu gyventi nebeturi jokios galimybės. Paskutiniu metu tarp sutuoktinių kildavo vis dažniau nesutarimų, atsakovas nesirūpino šeimos gerove, nedirbo ir nepadėjo išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas. Ieškovė bandė išsaugoti šeimą, padėti atsakovui, įdarbinti sutuoktinį, bet atsakovas nuolatos vartojo alkoholį ir narkotikus, nebandė keisti padėties. 2023 m. sausio 26 d. dėl atsakovo nepagarbaus elgesio šeimoje buvo iškviesta policija, jam buvo nustatytas girtumas, iškviestos vaikų teisės. Galutinai šalys nutraukė santykius, kai 2023 m. sausio 30 d. atsakovas prašė paskolinti pinigų ant medicininės komisijos, jam buvo duoti pinigai, tačiau išėjus į lauką, po 5 minučių, atsakovas buvo rastas rūsyje jau pavartojęs narkotikų. Nuo tada atsakovas negyvena kartu ir ieškovė atėmė iš atsakovo buto raktus. Toks atsakovo elgesys trūko beveik 13 metų. Ieškovė dar tikėjosi, kad atsakovo elgesys pasikeis, bet situacija tik blogėja. Ieškovės įsitikinimu, šeima iširo tik dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje ir jo priklausomybių, kurių jis nesiruošia spręsti. Surašant pagalbos planą atsakovas pripažino savo turimas priklausomybes nuo alkoholio. Atsakovas neprisideda prie šeimos ūkio, nemoka šeimos paskolos, neišlaiko vaikų, dėl to visa faktinė našta tenka ieškovei. Atsakovas nesistengė šeimoje, nesistengė išlaikyti šeimos, nesiekė konfliktų sprendimo ir šeimos išsaugojimo, dėl to santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Ieškovė neprašo išlaikymo sau. Prašoma nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, kadangi vaikai nuolat gyveno su motina, su jais ieškovė liko gyventi ir 2023 m. sausio 30 d., kai atsakovas išsikraustė iš šeimos gyvenamojo būsto. Dukros yra prisirišusios prie savo gyvenamosios vietos, joje gyvena jau ilgą laiką, dėl to vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą dukroms. Nurodo, kad abi dukros yra moksleivės, augančios, jų poreikiai dideli, dėl to prašoma priteisti po 250 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Pažymi, kad vaikų poreikiai yra šie: 1) maistas 200 Eur; 2) apranga 100 Eur; 3) mokymosi priemonės 50 Eur; 4) higienos priemonės 50 Eur; 5) vaistai ir vitaminai 30 Eur; 6) būsto išlaikymo išlaidos per mėnesį 50 Eur; 7) laisvalaikis ir kiti užsiėmimai 50 Eur; 8) namų apyvokos daiktai (patalynė, rankšluosčiai ir kt. buities daiktai) 50 Eur; 9) kitos nenumatytos išlaidos 50 Eur. Bendra išlaidų dalis sudaro apie 580 Eur. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio padavimo datos (skaičiuojant po 250 Eur išlaikymą) bendrą 4 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą (už 8 mėnesius abiem dukroms), kadangi atsakovas visiškai neprisidėjo prie dukrų išlaikymo. Gyvenant santuokoje, sutuoktinių vardu, buvo įgytas šis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 160 Eur; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 85 Eur; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 Eur; viso turto vertė 7 984 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei; transporto priemonė Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur, priteisti ieškovei; 6transporto priemonė MERCEDES-BENZ E 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 200 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui; įskaičius šalių mokėjimus viena kitai, kompensacijos nei vienam sutuoktiniui nepriteisti. Taip pat sutuoktiniai turi bendrą kreditorių AB Neo Finance pagal išieškojimą, kuris vykdomas pas antstolį Robertą Vasiliauską, kurį prašoma palikti solidariu. Ieškovė pažymi, kad ieškovei atitenka didesnė dalis turto, dėl to ji turėtų sumokėti atsakovui kompensaciją, bet ieškovė prašo įskaityti išlaikymo įsiskolinimo sumą į kompensacijos mokėjimą.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Neo Finance nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateikė teismui pranešimą, kuriuo prašoma bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje. Nurodė, kad Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2023 m. sausio 26 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai. Šeimai nuo 2023 m. vasario 14 d. iki šios dienos taikomas atvejo vadybos procesas. Tarnyba apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatė gyvenimo sąlygas, namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika, mergaitės turi atskirus kambarius, butas apsilankymo metu buvo švarus, tvarkingas. Ieškovė paaiškino, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir mėnesio pajamos sudaro apie 950 Eur, taip pat gauna 171,50 Eur vaikų pinigus. Atsakovas skyrium gyvena nuo 2023 m. sausio mėn. Atsakovas nebendrauja su dukromis, išlaikymo vaikams neteikia. Su atsakovu susisiekti nepavyko, Tarnybos specialistai buvo nuvykę ir jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog ten yra viešbutis, viešbučio administratorė patvirtino, jog atsakovas šiame būste gyveno nuo 2023 m. kovo 21 d., tačiau nuo balandžio 15 d. nebuvo sugrįžęs. Paaiškino, kad atsakovo pragyvenimą viešbutyje apmoka darbdavys UAB (duomenys neskelbtini). Pasak administratorės, atsakovas nebuvo grįžęs į viešbutį, jo daiktai yra vis dar kambaryje, jis nepasiekiamas, į darbą neateina. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, mergaičių amžių, aplinkybę, kad, jos šiuo metu gyvena su ieškove ir abi dukros teigiamai atsiliepia apie savo motiną, su atsakovu bendravimas yra nutrūkęs, todėl Tarnyba neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Tarnybos vertinimu, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo reikalavimai yra pareikšti nepilnamečių vaikų interesais. Visos abejonės turi būti vertinamos vaikų naudai. Nustačius, jog atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti dukras, turi būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas.

5. Atsakovas V. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovui buvo įteikti asmeniškai procesiniai dokumentai 2023 m. balandžio 8 d. siunčiant adresu (duomenys neskelbtini). Byloje negauta jokių atsakovo pranešimų ar prašymų, atsakovas bylos nagrinėjimu nesidomėjo, atsiliepimo į ieškinį neteikė. Vėliau procesinių dokumentų, siunčiamų minėtu adresu atsakovas neatsiimdavo. Iš bylos duomenų buvo nustatyta, kad atsakovas nuo 2023 m. kovo 22 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau atleistas). Procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti kartu į atsakovo darbovietę, bet iš darbovietės negautas atsakymas. 2023 m. gegužės 19 d. teisme gauta Tarnybos išvada, kurioje nurodyta, su atsakovu jo mobiliuoju telefonu ((duomenys neskelbtini)) susisiekti nepavyko, abonentas nepasiekiamas, taip pat buvo parašyta trumpoji SMS žinutė su prašymu susisiekti, bet atsakovas nesusisiekė. Tarnybos specialistai 2023 m. gegužės 18 d. buvo nuvykę ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu buvo patekta į (duomenys neskelbtini) viešbutį. Susisiekus su administratore, ši patvirtino, kad atsakovas gyvena viešbutyje nuo 2023 m. kovo 21 d., tačiau nuo balandžio 15 d. nebuvo sugrįžęs. Administratorė nurodė, jog atsakovo pragyvenimą viešbutyje apmoka darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak administratorės, atsakovas nebuvo grįžęs į viešbutį, jo daiktai vis dar kambaryje, telefonu nepasiekiamas (pasak jos, atsakovas pametė telefoną), į darbą neateina. Pažymi, kad kol kas administratorė nėra gavusi informacijos apie atsakovo atleidimą iš darbo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas dingęs, jo nematė ir artimieji, taip pat atsakovas lyg pardavė telefoną, tačiau vieną dieną ieškovė matė atsakovą stotelėje, norėjo pabendrauti, pamojavo, bet atsakovas vengė bendravimo, pasikalbėti nepavyko. Ieškovė nežino realios dabartinės atsakovo gyvenamosios vietos. Vėliau atsakovė dar kartą buvo sutikusi atsakovą (informavo apie teismo posėdį). Atsakovas buvo anksčiau deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2023 m. gegužės 18 d. išregistruotas ir negyvena. 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai, kurie vykdė atsakovo paiešką, pateikė teismui pranešimą, jog atsakovo surasti nepavyko ir jo buvimo vieta nėra žinoma. 2023 m. gegužės 23 d. papildomai procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Taigi, nors atsakovas buvo tinkamai informuotas apie vykstantį santuokos nutraukimo procesą, tačiau bylos eiga, vykstančiu procesu nesidomėjo, neteikė teismui atsiliepimo, pranešimų ar prašymų. Teismas vertina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas ir turėjo visas galimybes dalyvauti kartu ir teismo posėdyje, tačiau atsakovas nedalyvavo procese ir išliko pasyvus. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad tai yra atsakovo pasirinkta pozicija byloje.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad pagrindinė aplinkybė dėl kurios ji prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės yra atsakovo šeimos apleidimas, savo problemų (tiek dėl alkoholio, tiek dėl narkotikų vartojimo, tiek nenorėjimas dirbti, vaikų neišlaikymas) nesprendimas, ieškovė stengėsi išlaikyti šeimą ir padėti atsakovui, tačiau nepavyko, atsakovas ignoravo pagalbą ir iki šiol visiškai apleido šeimą, ja nesidomi. Paaiškino, jog nors šios problemos tęsėsi šeimoje jau gana ilgą laiką, bet faktiškai rimčiausios problemos prasidėjo nuo 2022 m. balandžio mėn., tuomet atsakovas nenorėjo dirbti (tai dirbo, tai nedirbo, į šeimą pinigų neatnešdavo, prie vaikų išlaikymo neprisidėjo), girtavo, vartojo narkotikus. Nuo 2023 m. sausio 30 d. šalys pradėjo gyventi skyriumi, kai atsakovas pavartojo narkotikus po ieškovės pinigų jam paskolinimo (praeiti medicininei apžiūrai). Atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo (tik du kartus antstolis buvo išieškojęs tam tikras pinigų sumas išlaikymo po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), bendravo su vaikais paskutinį kartą gal tik apie 2023 m. kovo mėn., vaikų gerove nesidomi. Paaiškino, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. jokia forma neprisidėjo (nei materialiniu, nei drabužių pirkimu, nei kita pagalba). Ieškovė detaliau papasakojo ir apie dalijamą santuokoje turtą. Pažymėjo, kad žemės sklypas su statiniais ir du automobiliai buvo įgyti santuokos metu (kito dalijamo turto neturi). Prašo padalinti turtą pagal ieškinyje nurodytą tvarką, atsakovas kitokio turto padalijimo būdo nepasiūlė ir nenurodė. Ieškovė nori išsaugoti šį turtą, kadangi turtas yra ir areštuotas antstolio dėl skolos trečiajam asmeniui, ieškovė pati vykdo mokėjimus kreditoriui, bandys padengti skolą ir išsaugoti turtą, atsakovas neprisideda prie skolų grąžinimo. Skola yra bendra, solidari. Žemės sklype su pastatais ieškovė lankosi, planuoja ateityje sutvarkyti šią vietą, jog ji liktų vaikams. Transporto priemonė Volvo V70, nors ieškovė įvertino 500 Eur ir prašo priteisti jai, faktiškai jau išardytas ir nebenaudojamas automobilis. Transporto priemonė MERCEDES-BENZ E 320 CDI yra girdėjusi iš atsakovo, jog ji jau yra parduota kitam asmeniui, bet jokių dokumentų neturi ir atsakovas nedavė pirkimo–pardavimo sutarties (tokios sutarties nematė), registre šio automobilio savininku-valdytoju iki šiol įregistruotas atsakovas, oficialių duomenų, jog automobilis parduotas, ieškovė neturi, todėl mano, jog šis automobilis turi būti dalijamas, atitekti po santuokos nutraukimo atsakovui ir atitinkamai (jeigu jis parduotas), vėliau nekiltų problemų dėl jo perregistravimo kito asmens vardu nuo atsakovo. Ieškovė ir jos atstovė palaikė prašymą dėl įskaitymo taikymo byloje. Taip pat ieškovė prašo atlyginti visas byloje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko (nepateikė teismui jokių prašymų ar pranešimų, bylos eiga nesidomėjo), teismo sprendimo 5 punkte detaliai nurodyta apie procesinių dokumentų įteikinėjimą (įteikimą) atsakovui.

8. Trečiasis asmuo ir išvadą teikianti institucija teismo posėdyje nedalyvavo (buvo pateikę prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant). Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl bylą nuspręsta nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė G. N. (buvusi pavardė – K.) ir atsakovas V. N. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra – M. N., o (duomenys neskelbtini) – K. N. Nuo 2023 m. sausio 30 d. šalys gyvena skyriumi, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

10. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas sutuoktinio atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, konkrečiai nurodė šiuos pagrindinius argumentus – šeimos apleidimas, savo problemų (tiek dėl alkoholio, tiek dėl narkotikų vartojimo, tiek nenorėjimas dirbti, vaikų neišlaikymas) nesprendimas, ieškovė stengėsi išlaikyti šeimą ir padėti atsakovui, tačiau nepavyko, atsakovas ignoravo pagalbą ir iki šiol visiškai apleido šeimą, ja nesidomi. Paaiškino, jog nors šios problemos tęsėsi šeimoje jau gana ilgą laiką, bet faktiškai rimčiausios problemos prasidėjo nuo 2022 m. balandžio mėn., tuomet atsakovas nenorėjo dirbti (tai dirbo, tai nedirbo, į šeimą pinigų neatnešdavo, prie vaikų išlaikymo neprisidėjo), girtavo, vartojo narkotikus. Nuo 2023 m. sausio 30 d. šalys pradėjo gyventi skyriumi.

13. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje taipogi nedalyvavo.

14. Iš Sodros duomenų matyti, jog iš tiesų atsakovas V. N. ilgą laiką oficialiai nedirbo, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. kovo 22 d., bet atleistas jau 2023 m. gegužės 24 d. (byloje yra pateikta duomenų, jog atsakovas nesilankė darbe). Iš pateiktų duomenų taipogi matyti, jog šeimai nuo 2023 m. vasario 14 d. iki šios dienos taikomas atvejo vadybos procesas. 2023 m. vasario 28 d. Pagalbos plane nurodyta, jog šio posėdžio metu atsakovas patvirtino vaikų specialistams aplinkybes, kad apie 2 mėnesius nuolat vartoja alkoholį, išsikraustęs iš namų, pagyveno ir rūsyje, nuo 2023 m. kovo 1 d. planuoja išvykti į Prancūziją, sutinka priimti specialistų pagalbą. Tarnybos specialistai pažymėjo, kad 2023 m. gegužės mėn. su atsakovu buvo bandyta susisiekti įvairiais būdais, tačiau jis nepasiekiamas. Teismui pateiktas 2023 m. gegužės 8 d. vaikų nuomonės išklausymo aktas, kuriame nurodyta, jog vaikai nurodo aplinkybes apie tai, jog mergaitės gyvena su motina, tėtis su jomis nebegyvena, tėvai skiriasi, kadangi tėvas geria ir nedirba. Seserų teigimu, tėvams gyvenant kartu, šie dažnai pykdavosi, rėkaudavo, tėtis mušdavo motiną. Paaiškino, kad su tėčiu nesimato, bet anksčiau kartais matydavosi. Anksčiau tėvas kartais ir joms kažką nupirkdavo, tačiau dabar yra dingęs ir nebeskambina.

15. Kaip minėta, atsakovas nepasinaudojo teise pateikti byloje prieštaravimus, ieškovės nurodomos jo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo.

16. CK 3.60 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

17. Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės paaiškinimus ir ištyrus bylos medžiagą, nustatyta, kad atsakovas iš tiesų tikėtinai turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo šeimoje (tai patvirtino ir vaiko teisių specialistai), taip pat jau ilgą nesirūpino šeima, nors turi dvi nepilnametes dukras (nėra priešingų duomenų), ilgą laiką oficialiai nedirba (ar išdirba trumpą periodą), ir situacijos keisti nenorėjo. Teismo vertinimu, tai ir lėmė šeimos iširimą. Šiuo metu atsakovas yra dingęs iš šeimos gyvenimo, vaikų iš esmės nelanko, išlaikymo neteikia (tik tiek kiek antstoliui pavyko išieškoti). Atsakovo nepavyko šiuo metu surasti net teismui paskelbus jo paiešką, įteikus procesinius dokumentus asmeniškai, atsakovas nesiteikė teikti teismui bent atsiliepimo į ieškinį byloje, pasirinko išlikti procese pasyviu iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Duomenų apie ieškovės kaltę byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą, vadovaujantis CK 3.60 straipsniu, šalių santuoką nutraukti, pripažįstant, jog ji iširo dėl atsakovo V. N. kaltės. Vertintina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

18. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovės reikalavimu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės – „N.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

19. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl turto padalijimo ir prievolių padalijimo

20. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis).

21. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

22. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

23. Teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą ir dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamą turtą, dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus. Be to, teismas gali patikrinti prieinamus viešus registrus apie šalių turtą.

24. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai). Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-383-794/2023). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.

25. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva. Teismas teismo posėdžio metų priminė apie pareigas ir įrodinėjimą, t. y. procesinę pareigą pateikti informaciją teismui apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė ir pateikė įrodymų, kad gyvenant santuokoje, sutuoktinių vardu, buvo įgytas šis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 160 Eur; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 85 Eur; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 Eur; viso turto vertė 7 984 Eur, po santuokos nutraukimo ieškovė prašo priteisti ieškovei; transporto priemonė Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur, prašo priteisti ieškovei; transporto priemonė MERCEDES-BENZ E 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 200 Eur, po santuokos nutraukimo prašoma priteisti atsakovui. Ieškovė nurodė, kad kito dalijamo turto nėra. Atsakovas taipogi nepateikė teismui jokių duomenų, kad galėtų būti dalijamas dar koks nors bendras turtas.

27. Kartu pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog šis turtas yra areštuotas antstolio Roberto Vasiliausko, vykdant išieškojimo veiksmus trečiojo asmens naudai.

28. Ieškovė pažymėjo, kad žemės sklypo ir pastatų vertės nustatytos pagal viešame registre nurodytas vidutines vertės, o automobilių vertės nustatytos pagal viešus skelbimus (rinkoje numatytas tokių panašių automobilių kainas). Kartu ieškovė pažymėjo, jog automobilis Volvo V70 faktiškai šiuo metu yra išardytas (bet prašoma priteisti jai), o automobilis MERCEDES-BENZ E 320 CDI dar galimai parduotas kitam asmeniui, bet jokių dokumentų neturi ir atsakovas nedavė pirkimo–pardavimo sutarties (tokios sutarties ieškovė nematė), registre šio automobilio savininku-valdytoju iki šiol įregistruotas atsakovas, oficialių duomenų, jog automobilis galėtų būti parduotas, ieškovė neturi, todėl mano, jog šis automobilis turi atitekti po santuokos nutraukimo atsakovui ir atitinkamai (jeigu jis parduotas), vėliau nekiltų problemų dėl jo perregistravimo kito asmens vardu nuo atsakovo. Atsakovas taipogi nepateikė teismui jokių duomenų apie šio automobilio galimą pardavimą kitam asmeniui (toks pardavimas iki šiol neužregistruotas), o be to pažymėtina, kad šis automobilis (kaip ir kitas turtas) nuo 2022 m. spalio 4 d. areštuotas antstolio. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie galimas kitokias šio dalijamo turto vertes.

29. Todėl teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir bylos medžiagą, vertina, kad ieškovė nurodė visą byloje dalijamą bendrą turtą ir vertes, kuriomis nesivadovauti teismas neturi pagrindo (kadangi nepateikti priešingi įrodymai dėl galimos dar kitokios šio turto vertės), t. y. dalijamas bendras sutuoktinių turtas – žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 160 Eur; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 85 Eur; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 Eur; viso turto vertė 7 984 Eur; transporto priemonė Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur, transporto priemonė MERCEDES-BENZ E 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 200 Eur. Taipogi teismas neturi pagrindo neįtraukti į dalijamo turto balansą transporto priemonę MERCEDES-BENZ E 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nors ieškovė pažymėjo, jog girdėjo iš atsakovo, kad galimai ši transporto priemonė buvo parduota, bet jokių įrodymų byloje dėl to nėra (ieškovė neturi, o atsakovas neteikė), taip pat toks pirkimas–pardavimas neįregistruotas iki šiol, automobilis jau ilgą laiką areštuotas antstolio (kas taip pat apribojo galimybes jį parduoti).

30. Šalys taipogi turi bendrą kreditorių – AB Neo Finance, ieškovė prašo įsipareigojimus šiam kreditoriui palikti solidariais. Paaiškino, kad šalys turi bendrą įsipareigojimą dėl negrąžinto kredito. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-16285-937/2022 dėl teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimo iš skolininko V. N. išieškotojos AB Neo Finance naudai, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotina suma nurodyta 16 675,51 Eur). Antstolis yra pritaikęs turto areštus, siekiant išieškoti šią skolą. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų dėl šių aplinkybių nepateikė, neprieštaravo ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytoms aplinkybėms ir reikalavimams, kad šis skola būtų pripažinta bendra ir atitinkamai solidari.

31. Kaip minėta, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

32. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo priteisti jai žemės sklypą su statiniais (išmokant atsakovui kompensaciją), priteisti jai automobilį Volvo V70 (išmokant atsakovui kompensaciją), priteisti automobilį MERCEDES-BENZ E 320 CDI (išmokant ieškovei kompensaciją). Teismo posėdžio metu ieškovė detaliai paaiškino dėl kokių priežasčių prašoma padalinti būtent tokiu būdu. Atsakovas nei atsiliepimu į ieškinį, nei kitu procesiniu dokumentu neprieštaravo ieškovės siūlomam turto padalijimo būdui. Trečiasis asmuo taip pat nepateikė prieštaravimų dėl tokio ieškovės pasiūlyto turto padalinimo.

33. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pateiktus paaiškinimus, sprendžia, jog yra pagrindas padalinti šalių turtą ieškovės nurodytu (pasiūlytu) būdu. Automobilis Volvo V70 registruotas ieškovės vardu, juo ir naudojosi, tik šiuo metu jis jau išardytas, nebenaudojamas (tačiau ieškovė sutinka, kad šis automobilis atitektų jai), o automobilis MERCEDES-BENZ E 320 CDI registruotas atsakovo vardu, jis juo ir naudojosi, atitinkamai ir atsakovas galės išspręsti galutinai šio automobilio pardavimo klausimus (jeigu jau pradėjęs šio automobilio pardavimo procedūras). Atsakovas nepateikė teismui argumentų dėl šio žemės sklypo ir pastatų padalinimo kitokiu būdu (pvz., natūra po ½ dalį) nei pasiūlė ieškovė. Be to, bylos įrodymai rodo, jog šis turtas yra areštuotas dėl skolos trečiajam asmeniui. Ieškovė pažymi, kad tik jos pastangomis bandoma šį turtą išsaugoti, ieškovė bandys po santuokos padengti skolą kreditoriui (ką šiuo metu ir daro, moka mėnesines įmokas iš atlyginimo), atsakovas neprisideda. Ieškovė ketina šį turtą (žemės sklypą su statiniais) sutvarkyti ir naudoti vaikų interesams. Ieškovė padengs ir kompensaciją (kurią kartu prašo byloje padengti įskaitymu). Trečiojo asmens AB Neo Finance interesai, padalinus šį turtą tokiu ieškovės pasiūlytu būdu taipogi nebus pažeisti, kadangi skola (pagal kurį ir areštuotas turtas) trečiajam asmeniui išlieka abiejų sutuoktinių bendra, solidari (dėl to ginčo nėra). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas. Bendras sutuoktinių turtas padalinamas tokiu būdu: po santuokos nutraukimo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti šiuo būdu: 1) nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 160 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 85 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 Eur; viso turto vertė 7 984 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei, priteisiant atsakovui kompensaciją pusę vertės 3 992 Eur; 2) transporto priemonę Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei, priteisiant atsakovui kompensaciją pusę vertės 250 Eur; 3) transporto priemonę MERCEDES-BENZ E 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 200 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, priteisiant ieškovei kompensaciją pusę vertės 600 Eur. Įskaičius kompensacijas dėl padalinimo, ieškovė turi sumokėti už jai tenkančią didesnę turto dalį 3 642 Eur kompensaciją atsakovui.

34. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

35. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

36. Byloje nėra ginčo, kad šalys turi bendrą kreditorių – AB Neo Finance, ieškovė prašo įsipareigojimus šiam kreditoriui pripažinti bendrais ir palikti solidariais. Paaiškino, kad šalys turi įsipareigojimą dėl negrąžinto kredito, kuris imtas šeimos interesais. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-16285-937/2022 dėl teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimo iš skolininko V. N. išieškotojos AB Neo Finance naudai, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotina suma nurodyta 16 675,51 Eur). Antstolis yra pritaikęs turto areštus sutuoktinių turtui, siekiant išieškoti šią skolą. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų dėl šių aplinkybių nepateikė, neprieštaravo teismo posėdžio metu ir ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ir reikalavimams, kad šis skola po santuokos būtų pripažinta bendra (solidari). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškinys šioje dalyje taipogi tenkinamas ir minėta skola trečiajam asmeniui pripažįstama abiejų sutuoktinių bendra, solidari.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

37. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

38. Bylos duomenimis abu vaikai (M. N. ir K. N.) nuo pat gimimo prižiūrimi ir gyvena su motina (ieškove). Kurį laiką atsakovas dar gyveno su ieškove ir vaikais, tačiau nuo 2023 m. sausio 30 d. vaikų tėvai (ginčo šalys) gyvena atskirai. Tėvams pradėjus gyventi atskirai, vaikai liko gyventi su motina (ieškove). Vaikai su ieškove gyvena bute Vilniuje, turi visus patogumus, atskirus kambarius. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje palaiko ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Išvadoje nurodyta, kad mergaitėms patinka gyventi su motina, nori gyventi su ja. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog mergaitės su tėvu jau nebendrauja ilgą laiką, jaučiasi apleistos (pažymėjo, kad tėvas jų nebelanko, nebeatneša lauktuvių). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas iš esmės nelanko vaikų, nesiima vaikų nakvynėms (neaišku ir kur gyvena atsakovas šiuo metu), paskutinį kartą tėvas matė vaikus apie 2023 m. kovo mėnesį. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, vaikų nuomonę, taip pat šalių vaikų faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečių vaikų M. ir K. N. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove G. N.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

39. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

40. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

41. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

42. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

43. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 840 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 633 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 316 Eur, įskaičius vaiko pinigus (85,75 Eur) apie 274 Eur). Šioje byloje ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo mažesnis nei orientacinis kriterijus, t. y. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukrų išlaikymui po 250 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui iki dukrų pilnametystės. Ieškovės teigimu, dukrų poreikiams per mėnesį reikalinga suma yra apie 580 Eur (kiekvienam vaikui), tokie poreikiai, ieškovės vertinimu, buvo ir per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino apie vaikų poreikius ir patiriamas išlaidas, apie savo turtinę padėtį, apie žinomą atsakovo turtinę padėtį, paaiškino dėl ko prašo priteisti būtent tokio dydžio išlaikymą. Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro iš esmės apie 900 Eur gaunamas darbo užmokestis, taip pat ieškovė gauna vaiko pinigus. Ieškovė paaiškino, kad jai dėl vaikų priežiūros ir išlaikymo padeda artimieji, atsakovas iš esmės neprisideda prie vaikų išlaikymo, visa našta dėl vaikų išimtinai yra ant jos pečių. 2023 m. balandžio 4 d. teismo nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo (250 Eur) išieškojimo iš atsakovo. Ieškovė pažymėjo, kad antstolis tik du kartus pervedė tam tikras išieškotas išlaikymo sumas iš atsakovo, pats atsakovas prie vaikų išlaikymo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. visiškai neprisideda jokia forma, nuo 2023 m. sausio 30 d. gyvena skyriumi. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, nenurodė kitokių aplinkybių, kitokių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovo turtinė padėtis pagal turimus byloje duomenis tokia, kad nuo 2023 m. kovo 22 d. atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet atleistas jau 2023 m. gegužės 24 d. Nėra duomenų apie atsakovo dabartines turimas pajamas (oficialiai nedirba), patiriamas išlaidas, nėra duomenų kur atsakovas gyvena (kaip gyvena), taip pat nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti ir užtikrinti savo nepilnamečių vaikų poreikius.

44. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikams (po 250 Eur kiekvienam vaikui) šiuo metu net nesiekia teismų praktikoje įtvirtinto orientacinio dydžio, tačiau, ieškovės teigimu, jis yra toks faktinis šiuo metu ir užtikrintų vaikų realiųjų kasdienių vaikų poreikių patenkinimą, atitiktų abiejų tėvų turtinę, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat įvertinęs Tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovės prašomas nustatyti vaikų išlaikymo dydis galėtų užtikrinti vaikų poreikius, įvertinęs byloje turimus duomenis apie šalių (tėvų turtinę) padėtį, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkinamas. Sprendžiama, kad vaikų poreikiams šiuo metu užtikrinti reikalinga iš tėvo pusės apie 250 Eur (kiekvienam vaikui), įskaičius gaunamus vaikų pinigus. Teismas neturi byloje duomenų, kad atsakovas negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo, ar kad yra nedarbingas, negalėtų gauti pajamų (užsidirbti). Ieškovė pateikė teismui duomenų apie gaunamas nuolatines darbines pajamas, patvirtino, kad tokio dydžio išlaikymą vaikams galės užtikrinti, sutinka su išlaikymo teikimu tėvams lygiomis dalimis. Todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo vaikams teikimo, ir laikytina, kad abu tėvai turi užtikrinti kiekvienam vaikui po 250 Eur sumą vaikų poreikiams tenkinti. Todėl iš atsakovo priteistinas 250 Eur dydžio išlaikymas dukrai M. N. ir 250 Eur dydžio išlaikymas dukrai K. N., mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2023 m. balandžio 3 d.) iki vaikų pilnametystės, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

45. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametėms M. ir K. N. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė G. N., kuri yra vaikų atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

46. Ieškovė prašo ieškiniu priteisti iš atsakovo 4 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą abiem vaikams, skaičiuojamą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 250 Eur išlaikymą, kas sudaro 8 mėnesius (faktiškai po 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai dukrai). Ieškovė paaiškino, kad nuo minėtos datos atsakovas neteikė išlaikymo vaikams jokia forma (neprisidėjo prie išlaikymo nei pinigais, nei jokiais kitais būdais). Kaip minėta, byloje nustatyta, jog nuo 2023 m. sausio 30 d. šalys jau gyveno skyriumi. Ieškovės teigimu, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 30 d. (kai dar atsakovas gyveno kartu) atsakovas jau nesirūpino vaikais, neteikė jokio išlaikymo ir neprisidėjo prie šeimos biudžeto, visa išlaikymo našta teko ieškovei. Atsakovas neginčijo šių aplinkybių ir nepateikė teismui priešingų įrodymų. Taipogi byloje nėra duomenų, kad atsakovas minėtu laikotarpiu būtų kur nors dirbęs iki pat 2023 m. kovo 22 d., kai trumpai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat ieškovė paaiškino, kad vaikų poreikiai per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį buvo iš esmės tokie patys kaip šiuo metu, jos turtinė padėtis taip pat tokia pati.

47. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

48. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai nustatyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Taigi esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

49. Pažymėtina ir tai, kad 2022 metais MMA buvo apie 566 Eur atskaičius mokesčius (neatskaičius mokesčių 730 Eur).

50. Kasacinis teismas taip pat laikosi nuosekliai nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išlaikymo praktikos apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Šiuo atveju teismui nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas būtų teikęs kokį nors išlaikymą, kai pradėjo gyventi skyrium (nuo 2023 m. sausio 30 d.).

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai per nurodytą ir įrodinėjamą byloje išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 29 d.) gyveno dar su abiem tėvais, o nuo 2023 m. sausio 30 d. tik su motina (ieškove), atsakovas kartu negyveno.

52. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Todėl teismas sprendžia pagal bylos medžiagą ir atsakovui neginčijant, jog būtų teikęs išlaikymą per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 29 d., teismas vertina visas abejones vaikų naudai ir laiko, jog per šį laikotarpį atsakovas taip pat neteikė vaikams reikalingo išlaikymo ir neprisidėjo prie išlaikymo jokia forma.

53. Taigi atsižvelgiant į aptartas ir nustatytas byloje aplinkybes, į abiejų šalių pozicijas, vaikų amžių per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpius, taip pat į anksčiau jau analizuotus vaikų poreikius šiame teismo sprendime dėl periodinio išlaikymo vaikams teikimo (ieškovė paaiškino, kad šie poreikiai vienodi) ir tėvų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu sudarė tą pačią sumą, t. y. vaikų poreikiams per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį užtikrinti reikalinga iš tėvo pusės apie 250 Eur (kiekvienam vaikui), įskaičius gaunamus vaikų pinigus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas per šį išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį būtų mokėjęs išlaikymą vaikams ar būtų teikęs išlaikymą kita forma, visa finansinė vaikų išlaikymo našta teko motinai (ieškovei). Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas, priteisiamas iš atsakovo susidaręs 4 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas abiem vaikams (po 2 000 Eur kiekvienam vaikui).

Dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo

54. Ieškovė turi sumokėti atsakovui 3 642 Eur kompensaciją dėl turto padalijimo, o atsakovas turi sumokėti 4 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už neteiktą išlaikymą vaikams. Todėl ieškovė prašo įskaityti šiuos mokėjimus ir nustatyti, kad ieškovė neturi mokėti kompensacijos atsakovui.

55. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1–2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

56. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė teismo prašo atlikti tarpusavio turimų skolinių įsipareigojimų įskaitymą – priteistą iš atsakovo 4 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą įskaityti į atsakovui mokėtiną kompensaciją 3 642 Eur dėl turto padalijimo. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė konkretų reikalavimą dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo, atsakovas (ar trečiasis asmuo) ieškovės suformuluoto reikalavimo neginčijo. Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, kad iš atsakovo priteistina vienkartinė 4 000 Eur išmoka, skirta nepilnamečių vaikų išlaikymui, turėtų būti įskaityta į ieškovės atsakovui mokėtiną kompensacijos sumą, kadangi ieškovė jau nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. savarankiškai išlaiko vaikus, atsakovas prie nepilnamečių dukrų išlaikymo finansiškai neprisideda. Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos duomenis ieškovė nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. savo jėgomis išlaikymo nepilnametes dukras bei kitas bylos aplinkybes, pripažintina, kad yra pagrindas vienkartinę nepilnamečių vaikų išlaikymo sumą įskaityti į ieškovės atsakovui mokamą kompensaciją. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas vienas kitam turi abipusių priešpriešinių finansinių įsipareigojimų. Ieškovė turi pareigą atsakovui sumokėti 3 642 Eur kompensaciją, atsakovas turi pareigą ieškovei sumokėti 4 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovę ir atsakovą siejantys priešpriešiniai finansiniai įsipareigojimai yra konkretūs, galiojantys ir apibrėžti. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytą, pripažintina, kad ieškovės ir atsakovo finansinių įsipareigojimų atžvilgiu įskaitymo instituto taikymas yra galimas. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, vadovaujantis nustatytu teisniu reglamentavimu atlikus ieškovės ir atsakovo tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą ir į išlaikymo įsiskolinimą įskaičius atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį, gaunasi, jog likęs išlaikymo įsiskolinimas, kuris priteistinas iš atsakovo yra 358 Eur (4 000–3642), t. y. priteisti iš atsakovo 358 Eur nepilnamečių vaikų M. N. ir K. N. išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

57. CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti kartu nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

58. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nedraudžia tėvui matytis su vaikais ir skatina matytis, ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, bet pats tėvas tiesiog nerodo iniciatyvos matytis su vaikais (paskutinį kartą atsakovas matė vaikus gal 2023 m. kovo mėn., nors sutikus atsakovą, šis patvirtino, jog norėtų matyti), todėl ieškovė neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, o jeigu teismas spręs šį klausimą savo iniciatyva, prašo nustatyti, kad susitikimai būtų suderinti su ja, tačiau ji netrukdys vaikų ir tėvo bendravimams. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlymų nepateikė, taip pat nepateikė teismui jokių siūlymų dėl savo bendravimo tvarkos su vaikais.

59. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, bendravimas su vaikais yra ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga.

60. Atsižvelgiant į ieškovės poziciją ir byloje susiklosčiusias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į nuostatą (kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir pareiga), teismas savo iniciatyva nustato, kad atsakovas V. N. turi teisę su abiem savo nepilnamečiais vaikais susitikti abiem tėvams ir vaikams priimtu laiku (prieš tai suderinus konkretų laiką su vaikų motina). Detalus bendravimo grafikas nenustatomas (kadangi motina nurodo, kad nedraus tėvui matytis su vaikais), tačiau nustatyti kartu sąlyga, kad tėvas turi bendrauti su vaikais ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį.

61. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

63. Ieškovė yra patyrusi šias faktines bylinėjimosi išlaidas – 150 Eur už advokatės teisinę pagalbą byloje, pateikė teismui šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai (100 proc.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 150 Eur.

64. Pažymėtina, kad teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 298 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Kadangi ieškinys tenkintas 100 proc., šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

65. Ieškovė taipogi buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą (250 Eur) ir išlaikymo įsiskolinimą (4 000 Eur). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovė už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo M. N. turėjo sumokėti 67,50 Eur (250 x 12 mėn. 3 proc.) x 75) žyminį mokestį, už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo K. N. turėjo sumokėti 67,50 Eur (250 x 12 mėn. 3 proc.) x 75) žyminį mokestį. Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (4 000 Eur) ieškovė turėjo sumokėti 90 Eur (4 000 x 3 proc. x 75 proc.) žyminį mokestį, t. y. bendrai 225 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas 100 proc., šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

66. Bendrai iš atsakovo valstybės naudai dėl žyminio mokesčio priteistina bendra 523 Eur suma (298+225).

67. Nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc. reikalavimų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovo, t. y. 26,56 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų.

68. Papildomai paskelbti apie priimtą teismo sprendimą atsakovui viešo paskelbimo būdu (kadangi paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai neįsiteikia, paieškos policijos pareigūnai taip pat nenustatė atsakovo dabartinės buvimo vietos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo V. N. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokinę pavardę „N.“, o atsakovui V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę „N.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti šiuo būdu:

1. Nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 710 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5 160 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 85 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 Eur; viso turto vertė 7 984 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei G. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

2. Transporto priemonę Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei G. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

3. Transporto priemonę MERCEDES-BENZ E 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 200 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui V. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui AB Neo Finance, j. a. k. 303225546, kurią vykdo antstolis Robertas Vasiliauskas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-16285-937/2022 dėl teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimo išieškotojo AB Neo Finance naudai, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (išieškotina suma nurodyta 16 675,51 Eur), yra bendra solidari ieškovės G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), skola.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina (ieškove) G. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui M. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui K. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

Po atliktų įskaitymų, priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 358 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) nepilnamečių vaikų M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir vaikų M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią: atsakovas V. N. turi teisę su abiem savo nepilnamečiais vaikais susitikti abiem tėvams ir vaikams priimtu laiku (prieš tai suderinus konkretų laiką su vaikų motina). Nustatyti, kad atsakovas turi bendrauti su abiem nepilnamečiais vaikais ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį.

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės G. N., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 523 Eur (penkis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Skelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio pobūdžio skelbimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9255-1153/2023 išnagrinėtas ieškovės G. N. ieškinys atsakovui V. N., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Neo Finance, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovo V. N. dabartinė gyvenamoji vieta nežinoma, neįsiteikia teismo siunčiami procesiniai dokumentai jo žinomu paskutiniu gyvenamosios vietos adresu, todėl 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas įteikiamas atsakovui papildomai viešo paskelbimo būdu. Su minėtu sprendimu galima susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A). Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali pateikti dėl priimto sprendimo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas. Daugiau informacijos teirautis tel. (8 5) 210 41 81“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, taip pat valstybės įmonei „Regitra“, kuriai pranešta apie šios civilinės bylos iškėlimą, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Malijauskas