Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2175-1187/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-11
Bylos Nr.: e2A-2175-1187/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00919-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: G. M.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2175-1187/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00919-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. ir atsakovės G. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei G. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės G. M. priešieškinį ieškovui R. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. M. tvarką:

1.1. R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) su dukra J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja dvi dienas kiekvieną savaitę – antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas J. M. iš jos ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) arba iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas J. M. į ugdymo įstaigą kitą dieną;

1.2. R. M. bendrauja su dukra J. M. poriniais metų savaitgaliais, pasiimdamas J. M. iš jos ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) arba iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas J. M. į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.;

1.3. R. M. su J. M. švenčių dienomis bendrauja:

1.3.1. neporiniais metais – Kūčių vakarą ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) bei antrąją Šv. Velykų dieną;

1.3.2. poriniais metais – antrąją Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), pirmąją Šv. Velykų dieną, bei ne mažiau kaip 3 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.);

1.3.3. kiekvienais metais – Tėvo dieną bei R. M. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) – visą dieną, pasiimant J. M. iš jos gyvenamosios vietos 10 val. arba iš ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir grąžindamas J. M. į gyvenamąją vietą 20 val.;

1.3.4. poriniais metais – J. M. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) – visą dieną, pasiimant J. M. iš jos gyvenamosios vietos 10 val. arba iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos ir grąžindamas J. M. į gyvenamąją vietą 20 val.;

1.3.5. neporiniais metais – vieną dieną po J. M. gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), pasiimant J. M. iš jos gyvenamosios vietos 10 val. arba iš ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir grąžindamas J. M. į gyvenamąją vietą 20 val.;

1.3.6. R. M. turi lygias teises su G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini), dalyvauti šventėse, organizuojamose J. M. ugdymo įstaigoje (rugsėjo 1 d., Kalėdų, Velykų šventėse, išleistuvėse ir kt.);

1.4. Lyginiais metais R. M., suderinęs su G. M., ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki J. M. pavasario ir rudens atostogų ugdymo įstaigoje pradžios, konkrečias datas ir laiką telefono SMS žinute ar el. paštu, turi teisę pasiimti J. M. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pirmą J. M. pavasario ir rudens atostogų mokykloje dieną nuo 10 val. ir įsipareigoja grąžinti J. M. paskutinę atostogų dieną iki 19 val.;

1.5. Kiekvienais metais R. M., suderinęs su G. M., ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki J. M. vasaros atostogų ugdymo įstaigoje pradžios, konkrečias datas ir laiką telefono SMS žinute ir el. paštu, turi teisę pasiimti J. M. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos J. M. vasaros atostogų mokykloje metu, ne trumpesniam nei 2 (dviejų) savaičių laikotarpiui, ir įsipareigoja grąžinti J. M. paskutinę sutarto laikotarpio dieną iki 19 val.;

1.6. G. M. turi pareigą nedelsiant informuoti R. M. apie J. M. ligą, tiek jai gydantis namuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigose. J. M. ligos atveju R. M. turi teisę lankyti J. M. ir bendrauti su ja. Kai J. M. yra gydymo įstaigoje, bendravimas vyksta pagal įstaigos nustatytą tvarką, o kai J. M. slaugoma namuose – jos buvimo vietoje;

1.7. Visi pranešimai ir kita korespondencija, sprendžiant bendravimo su J. M. ir jos auklėjimo bei lavinimo klausimus turi būti pateikiami raštu, pavyzdžiui – SMS žinute, elektroniniu paštu, asmeniškai ir pan.;

1.8. Iš G. M. R. M. naudai priteisti jo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2017 m. gruodžio 26 d. susilaukė dukros J. M. (toliau ir – dukra, nepilnametis vaikas). Ieškovo ir dukros tarpusavio ryšys yra stiprus – dukra dažnai kalba apie tėvą, noriai leidžia su juo laiką, nori dažniau pas jį atvažiuoti. Nepaisant to, atsakovė vienašališkai sprendžia, kada ieškovas gali, ar negali, bendrauti su dukra, dėl to šiuo metu ieškovo teisė bendrauti su dukra išimtinai priklauso vien nuo atsakovės valios. Atsakovė taip pat netinkamai vykdo pareigą bendradarbiauti su ieškovu sprendžiant klausimus, susijusius su dukra, – nenori leisti dukrai nakvoti pas ieškovą, taip pat išreiškia pasipiktinimą, jeigu ieškovas nori pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos, prašo ugdymo įstaigos auklėtojų neleisti ieškovui pasiimti dukros. Konkreti ieškovo bendravimo su dukra tvarka turi būti nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad šalys negeba geranoriškai susitarti dėl bendravimo su dukra grafiko ir dėl to tarp šalių kyla konfliktai.

3. Atsakovė priešieškiniu prašė:

3.1. nustatyti nepilnamečio vaiko J. M. gyvenamąją vietą su motina G. M. jos gyvenamojoje vietoje;

3.2. priteisti iš R. M. nepilnamečiui vaikui J. M. išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis 235 Eur išmokomis nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

3.3. priteisti iš R. M. nepilnamečiui vaikui J. M. 8 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą;

3.4. pavesti G. M. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiui vaikui J. M. priklausantį išlaikymą ir priteistą išlaikymo įsiskolinimą;

3.5. nustatyti šią R. M. ir nepilnamečio vaiko J. M. bendravimo tvarką:

3.5.1. įvertinus nepilnamečio vaiko J. M. amžių, R. M., ne rečiau kaip tris kartus per savaitę ir ne ilgiau kaip po 2 val. per dieną, gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku J. M. tiesiogiai telefonu ir / ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE programos ir pan.);

3.5.2. R. M., įspėjęs G. M. prieš 3 (tris) dienas, gali kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadieniais iki 19 val. kartu su nepilnamečiu vaiku išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo vaiką pristatyti į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val. Tuo atveju, jeigu R. M. neturės objektyvios galimybės tai padaryti (dirbs, sirgs ir pan.), jis, įspėjęs G. M. apie tai prieš 3 (tris) dienas, gali kitą (artimiausią) penktadienį iki 19 val. kartu su nepilnamečiu vaiku išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo jį pristatyti į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.;

3.5.3. atostogų laikotarpiu R. M. gali išvykti kartu su nepilnamečiu vaiku J. M. iš vaiko gyvenamosios vietos ir kartu vykti į R. M. gyvenamąją ar kitą vietą, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant vaiko motiną, t. y. G. M., prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu R. M. atostogos nesutaps su nepilnamečio vaiko J. M. ugdymo, mokymo (švietimo) įstaigos atostogomis, jis turi užtikrinti vaiko mokyklos ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos lankymą šiuo laikotarpiu;

3.5.4. nepilnametis vaikas J. M. pusę savo mokymosi ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos atostogų gali praleisti su tėvu, t. y. R. M.;

3.5.5. R. M., įspėjęs G. M. prieš 5 (penkias) kalendorines dienas, gali išvykti kartu su nepilnamečiu vaiku J. M. iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. šiomis šių švenčių dienomis: Naujųjų Metų sausio 1 dieną; Šv. Velykų antrąją dieną ir Šv. Kalėdų pirmąją, t. y. gruodžio 25 d., dieną;

3.5.6. įvertinus objektyvias aplinkybes (konkrečią situaciją ir pan.), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, R. M. gali pagal šalių atskirą rašytinį susitarimą su nepilnamečiu vaiku J. M. bendrauti ir kitokia negu numatyta bendravimo su vaiku tvarka;

3.5.7. tais atvejais, kai tai akivaizdžiai kenktų šalių nepilnamečio vaiko J. M. teisėms ir teisėtiems interesams ir/ar vaiko ir motinos G. M. santykiams ir / ar kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga, iš anksto suplanuotas išvykimas ir pan.), šios bendravimo tvarkos nuostatos netaikomos;

3.6. priteisti iš ieškovo R. M. visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad šalys nebuvo sudariusios santuokos, ieškovas ir atsakovė kartu negyvena. Ieškovas tik nežymia dalimi, t. y. vidutiniškai po 25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis prisidėdavo prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Prašė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovės teigimu, 470 Eur išlaikymo dydis šiuo metu yra proporcingas šalių turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, jis užtikrina būtinas sąlygas vaikui vystytis. Kadangi tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, iš ieškovo šalių nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas – po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokoms iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš ieškovo šalių nepilnamečiui vaikui priteistinas 8 250 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kurio dydį patvirtina pateikiamas paskaičiavimas.

Atsiliepimas

5. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės priešieškinį nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, prašė priešieškinio dalį dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tėvo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, atmesti. Dėl priteistino išlaikymo dydžio ieškovas nurodė, kad jam yra nustatytas neįgalumas, dalinis darbingumo lygis – 50 proc. Atsižvelgiant į turimą neįgalumą ir nustatytą tik dalinį darbingumą, ieškovui yra itin sunku susirasti darbą. Ieškovo pragyvenimo lėšas šiuo metu sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokama šalpos neįgalumo pensija, kuri per mėnesį 2021 m. sudarė 143 Eur, 2020 m. – 140 Eur, 2019 m. – 129,36 Eur. Ieškovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pajamas šiuo metu sudaro tik 143 Eur per mėnesį ir į objektyvias aplinkybes, dėl kurių ieškovui kyla sunkumų įsidarbinant, ieškovo teigimu, atsakovės prašomas priteisti 235 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamas išlaikymas nėra proporcingas ieškovo turtinei padėčiai.

Šalies argumentai

6. Ieškovas nurodė, kad atsakovės gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, žymiai viršija ieškovo gaunamas pajamas. Atsakovė 2020 m. gruodžio mėn. gavo 549,25 Eur, 2021 m. sausio mėn. – 449,15 Eur, o 2021 m. vasario mėn. – 653,05 Eur pajamas, susijusias su darbo santykiais. Iš 2021 m. gegužės 18 d. į bylą pateiktos išvados priedų matyti, jog atsakovė nurodė, kad jos gaunamų pajamų dydis yra „apie 600–800 eurų, atskaičius mokesčius, 70 eurų vaiko pinigai“. Taigi, darytina išvada, kad pagal susiklosčiusią faktinę situaciją atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra ženkliai geresnė nei ieškovo ir atsakovė turi galimybę didesne suma prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo nei ieškovas.

7. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jis kiekvieną mėnesį bankiniu pavedimu atsakovei perveda 50 Eur dydžio periodinę išmoką, skirtą dukros išlaikymui. Ieškovas taip pat moka ir mokesčius už dukros ikimokyklinę ugdymo įstaigą (darželį) – šie mokesčiai sudaro iki 49 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į sunkią ieškovo finansinę padėtį bei sveikatos problemas (nustatytą dalinį darbingumo lygį), atsakovės prašomas priteisti nepilnametei dukrai 235 Eur išlaikymo dydis yra nepagrįstas. Remiantis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių ieškovo finansinė padėtis šiuo metu yra itin sunki, ieškovas nepilnametei dukrai kas mėnesį gali skirti 120 Eur dydžio išlaikymą.

8. Ieškovo teigimu atsakovė nedetalizavo, kokiu pagrindu išlaikymo įsiskolinimą ji skaičiuoja nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., nurodė, kad atskirai nuo dukros pradėjo gyventi tik 2019 m. vasario mėn., o iki to laiko faktiškai gyvendamas su dukra prisidėjo prie jos išlaikymo. Atsakovė, nurodydama tik bendrą ieškovo įsiskolinimo už išlaikymą nepilnametei dukrai dydį ir jo paskaičiavimo lentelę, nedetalizavo išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimo pradžios momento. Atsakovė nesilaikė įstatymuose ir teismų praktikoje numatytos pareigos įrodyti momentą, nuo kurio ieškovas nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą. Ieškovas nuo pat dukros gimimo iki šiol nepertraukiamai, nuolat vykdė pareigą materialiai išlaikyti dukrą, teikdamas dukrai pagal savo finansinę padėtį maksimalų išlaikymą. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindinės išlaikymo įsiskolinimo sąlygos – išlaikymo pareigos nevykdymo, o kartu ir momento, nuo kurio gali būti skaičiuojamas išlaikymas.

9. Ieškovas nurodė, kad atsakovės siūloma ieškovo bendravimo su dukra tvarka pažeistų geriausius nepilnametės dukros interesus, kadangi šia tvarka nepagrįstai siekiama apriboti ieškovo bendravimą su dukra, nėra užtikrinamas dukros poreikius ir interesus tenkinantis dukros bendravimas su tėvu. Ieškovo siūloma bendravimo su dukra tvarka labiau atitiktų dukros interesus, kadangi užtikrintų didesnį ieškovo ir dukros bendravimą darbo dienomis.

10. Išvadą byloje teikianti institucija 2021 m. gegužės 18 d. išvadoje nurodė, kad ieškovas, siekdamas įgyvendinti savo teises bendrauti su vaiku, turi užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką – ištaisyti 2021 m. gegužės 13 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodytus trūkumus. Ištaisius minimus trūkumus, ginant nepilnamečio vaiko interesus ir jo teisę bendrauti su abiem tėvais, institucija neprieštaraus dėl ieškovo siūlomos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Išvadą byloje teikianti institucija 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė byloje dar vieną išvadą, kurioje nurodė, kad siūlo nepilnametės gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi vaiko interesai; mano, kad iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma – po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams; iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui. Ištaisius trūkumus, ginant nepilnamečio vaiko interesus ir jo teisę bendrauti su abiem tėvais, išvadą byloje teikianti institucija neprieštaraus dėl ieškovo siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri detalizuota sprendimo rezoliucinėje dalyje, priešieškinį tenkino iš dalies – nustatė vaiko gyvenamąją vietą su atsakove jos gyvenamojoje vietoje bei iš ieškovo priteisė:

11.1. nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

11.2. 4 738,70 Eur išlaikymo įsiskolinimą;

11.3. pavedė atsakovei uzufrukto teise tvarkyti vaikui tenkantį išlaikymą;

11.4. kitą priešieškinio reikalavimų dalį atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims 2017 m. gruodžio 26 d. gimė dukra J. M. Šalys nebuvo sudariusios santuokos, byloje neginčijama aplinkybė, kad šalys šiuo metu neveda bendro ūkio, gyvena atskirai. Šalių nepilnametė dukra gyvena su motina – atsakove.

13. Nei ieškovas, nei atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė dirba, atsakovės pažymos apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenimis, 2020 m. gruodžio mėn. atsakovei išmokėta 549,25 Eur suma, 2021 m. sausio mėn. – 449,15 Eur suma, 2021 m. vasario mėn. – 653,05 Eur suma.

14. Pateiktais duomenimis, ieškovui nuo 2011 m. liepos 22 d. yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas, galiojantis iki 2052 m. rugsėjo 19 d., jame nurodyta, kad ieškovas yra iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis – 50 proc.

15. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovui mokama šalpos neįgalumo pensija, kuri 2019 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais sudarė 129,36 Eur sumą, 2020 m. siekė 140 Eur per mėnesį, o 2021 m. – 143 Eur per mėnesį.

16. Elektrėnų sav. Pylimų lopšelio–darželio 2021 m. kovo 17 d. J. M. charakteristikoje, be kita ko, nurodoma, kad nuo 2019 m. J. M. lanko Elektrėnų sav. Pylimų lopšelio–darželio ikimokyklinio amžiaus vaikų grupę, už darželio paslaugas moka ieškovas, laiku, be įsiskolinimų.

17. Byloje pateiktais ieškovo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ieškovas į atsakovės banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. liepos 12 d. (per šešis mėnesius) yra pervedęs viso 300 Eur sumą, kiekvieną mėnesį pervesdamas po 50 Eur sumą per mėnesį, pavedimų paskirtis – vaiko išlaikymui, taip pat laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. birželio 25 d. (per dvidešimt tris mėnesius) yra pervedęs viso 1 150 Eur sumą, kiekvieną mėnesį pervesdamas po 50 Eur sumą per mėnesį (2021 m. birželio mėnesį padaryti du pavedimai, gegužės mėnesį pavedimas nebuvo darytas), pavedimų paskirtis – vaiko išlaikymui.

18. Byloje pateiktais ieškovo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ieškovas į Pylimų lopšelio–darželio banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 15 d. iki 2021 m. liepos 13 d. yra atlikęs devyniolika pavedimų viso 429,80 Eur sumai, mokėjimų paskirtis – J. M. (mokėjimai atliekami ne kiekvieną mėnesį).

19. Byloje pateiktais ieškovo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. duomenimis, G. M. į ieškovo banko sąskaitą 2018 m. gruodžio 11 d. pervedė 29 Eur sumą, 2019 m. liepos 11 d., liepos 13 d., liepos 18 d. 30 Eur sumas, liepos 20 d. – 15 Eur sumą, rugpjūčio 9 d., 12 d. – 30 Eur sumas, rugpjūčio 11 d. ir rugpjūčio 14 d. – 20 Eur sumas, spalio 9 d. – 45 Eur sumą (minėtų pavedimų paskirtis – papildymas). 2019 m. gruodžio 16 d. į ieškovo banko sąskaitą įnešta 305 Eur suma.

20. Minėtos ieškovo banko sąskaitos išrašo duomenimis, ieškovas atsakovei sumas (50 Eur), kurių mokėjimo paskirtis – „vaiko išlaikymui“, pradėjo mokėti nuo 2019 m. vasario 13 d., nuo 2019 m. spalio 15 d. ieškovas mokėjo įmokas už J. M. lankomą Pylimų lopšelį–darželį. Aptariamo ieškovo banko sąskaitos išrašo duomenimis, paskutinis pavedimas atsakovei atliktas 2021 m. birželio 25 d., o paskutinis pavedimas Pylimų lopšeliui–darželiui – 2021 m. liepos 13 d.

21. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, tarp šalių nekilo – ieškovas nurodė sutinkantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove jos gyvenamojoje vietoje. Išvadą byloje teikianti institucija taip pat nurodė, kad siūlo dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina. Esant tokioms aplinkybėms, teismas priešieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina tenkino, dukters gyvenamąją vietą nustatant su jos motina (atsakove), jos (atsakovės) gyvenamojoje vietoje.

22. Teismas ieškovo ieškinį tenkino visa apimtimi, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, egzistuoja pagrindas (tam tikros neigiamos aplinkybės), sudarančios pagrindą riboti ieškovo bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku – byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tokio ribojimo būtinybę nagrinėjamoje byloje, atsakovė tokių aplinkybių neįrodė. Teismas pažymėjo, kad išvadą byloje teikianti institucija, teismo posėdžio metu pateikusi galutinę išvadą, nurodė, kad, ištaisius trūkumus, tiek ieškovo, tiek atsakovės prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neprieštarauja vaiko interesams, tačiau, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas ar darytų žalą vaikui, tai kuo maksimalesnis būtų jo bendravimas su vaiku, tuo labiau bendravimo tvarka atitiktų vaiko interesus. Esant tokioms aplinkybėms bei siekiant sudaryti ieškovui galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant šalių nepilnametį vaiką, nustatytina ieškovo siūloma jo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, kuri, teismo vertinimu, ne tik užtikrina maksimalų šalių nepilnamečio vaiko bendravimą su abiem tėvais, tačiau yra ir konkretesnė bei tikslesnė.

Šalies argumentai

23. Teismas nustatė, kad atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo vaikui išlaikymą – 235 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei 8 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl atsakovo vaikui neteikto išlaikymo už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. liepos 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas vertino, kad minimaliosios mėnesinės algos dydis ginčui aktualiu laikotarpiu: 2021 m. – 642 Eur (atskaičius mokesčius – 467 Eur) 2020 m. – 607 Eur (447 Eur atskaičius mokesčius), 2019 m. 555 Eur (neperskaičiuota – 430 Eur, 396 Eur atskaičius mokesčius), 2018 m. – 400 Eur (361 Eur atskaičius mokesčius). Ieškovas neįrodinėjo mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių ginčui aktualiu laikotarpiu. Priešingai, pats ieškovas byloje vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad iš esmės minimaliosios mėnesinės algos dydžio, atskaičius mokesčius, suma, nurodoma atsakovės – 470 Eur (kurio dydžiui iš esmės pritarė ir pats ieškovas, kaip minėta, nurodydamas, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma), atitinka (užtikrina būtinuosius) vaiko poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių, aplinkybę, kad vaikas neturi sveikatos problemų (tokie duomenys byloje nėra pateikti) ar kitų specialių poreikių, lemiančių papildomų (didesnių) išlaidų būtinybę, bei yra proporcingas šalių (tėvų) turtinei padėčiai.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei savivaldybės (nuo 2018 m. sausio 1 d.) mokami 70 Eur per mėnesį vaiko pinigai (jų dydis 2020 metais buvo 60 Eur, 2019 metais – 50 Eur, 2018 metais – 30 Eur). Teismas sprendė, kad minėta suma atitinkamai mažintinas nustatytas šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydis. Teismas vertino, kad ieškovas prie vaiko išlaikymo prisidėdavo vaiko išlaikymui į atsakovės sąskaitą kas mėnesį pervesdamas 50 Eur sumą, taip pat mokėdavo įmokas už vaiko lankomą ugdymo įstaigą – lopšelį–darželį, tačiau nuo 2021 m. liepos mėnesio ieškovas išlaikymo vaikui nebeteikia jokia apimtimi.

26. Teismas pažymėjo, kad vaiko tėvų turtinė padėtis nėra gera, nors atsakovės, kuri dirba, pajamos buvo (yra) didesnės nei ieškovo, tarp jų pajamų nėra tokio žymaus skirtumo, kuris sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrojo principo – kad tėvai turi pareigą lygiomis dalimis išlaikyti vaiką. Tokia teismo išvada pagrįsta, be kita ko, ir tuo, kad, nors ieškovas yra tik iš dalies darbingas, jis yra jauno amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus, apskirtai ribojančius jo galimybes dirbti bet kokį darbą ir išlaikyti vaiką, byloje nėra. Teismas vertino, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis prižiūri namų ūkį, namuose darbuojasi, tvarko (skaldo) malkas, taigi, ieškovas iš esmės pats pripažino, kad dėl savo sveikatos problemų jis nėra visiškai ribojamas dirbti ir tam tikrus fizinius darbus. Ieškovas nenurodė (neįrodė), kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas susirasti darbą ir tokiu būdu prisidėti prie turtinės padėties gerinimo. Taigi, nors ieškovo turtinė padėtis sudėtinga, o jo galimybės dirbti dėl sveikatos problemų yra dalinai ribotos, tačiau ieškovas neįrodė, kad ėmėsi pakankamų priemonių, siekdamas gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

27. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo nurodytas aplinkybes dėl jo sudėtingos turtinės padėties vertino kaip nesudarančias teisinio pagrindo mažinti atsakovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydį. Be to, teismas vertino, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą abejoti tikrąja ieškovo turtine padėtimi, t. y. ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jo pajamas sudaro tik gaunama 143 Eur šalpos neįgalumo pensija. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas nurodė, kad jis vaikui kas mėnesį gali skirti 120 Eur dydžio išlaikymą – kas sudaro beveik visą (84 proc.) jo gaunamos išmokos dalį; ieškovas, gaudamas tik tokias pajamas (143 Eur per mėnesį) ir neturėdamas kito turto, už advokato teisinę pagalbą šioje byloje sumokėjo beveik 2 500 Eur sumą (byloje nėra jokių įrodymų, kad minėta suma ieškovui buvo paskolinta (duota) motinos). Iš ieškovo, gaunančio tik minimalias pajamas, nuolat atliekami pavedimai UAB „TOP SPORT“, UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“, UAB „LOŠIMŲ STRATEGINĖ GRUPĖ“ (nors ieškovas nurodė, kad jis leidžia žaisti savo broliui, naudojantis jo sąskaita, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas ieškovo nurodomas aplinkybes, byloje nėra). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad į ieškovo banko sąskaitą įvairiomis sumomis yra atliekami grynųjų pinigų įnešimai (minėtų pinigų kilmė nenustatyta), be to 2021 m. rugpjūčio 12 d. SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis, ieškovas nuo 2018 m. sausio mėnesio vykdo individualią veiklą.

28. Teismas sprendė, kad atsakovės prašomas priteisti iš ieškovo išlaikymo vaikui dydis, atitinkamai sumažinus šią sumą atsakovės iš savivaldybės gaunamų vaiko pinigų suma (70 Eur), sudaro 200 Eur per mėnesį, bei atitinka ieškovo turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš ieškovo vaikui priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Atsižvelgiant į tai, aptariamas priešieškinio reikalavimas teismo tenkintas iš dalies – priteisiant iš ieškovo išlaikymą vaikui, mokamą kas mėnesį 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis.

Šalies argumentai

29. Priešieškiniu atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo 8 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl ieškovo vaikui neteikto (teikto tik iš dalies) išlaikymo. Sprendžiant dėl minėto atsakovės priešieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo, visų pirma, pažymėta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas nustatė, kad atsakovės priešieškinis teisme priimtas 2021 m. rugpjūčio 5 d. teisėjo rezoliucija. Nustačius, kad atsakovė į teismą įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 5 d. (tada teismas rezoliucija nusprendė jos priešieškinį priimti), teismas darė išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimas šioje byloje galėtų būti priteisiamas tik už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. (o ne kaip prašė atsakovė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pagal atsakovės pateiktą lentelę joje išlaikymo įsiskolinimas nepagrįstai paskaičiuotas už visus 2018 metus, t. y. už daugiau nei trejus metus.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pažymėta, kad ieškovas, be kita ko, nurodė, kad jis atskirai nuo vaiko pradėjo gyventi tik 2019 metų vasario mėnesį, o iki to laiko faktiškai gyvendamas su vaiku prisidėjo prie jo išlaikymo. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu su ieškovu nebegyvena, nuo vaiko gimimo (kartu su ieškovu gyveno tris mėnesius). Teismas vertino, kad ieškovas atsakovei sumas (50 Eur), kurių mokėjimo paskirtis – „vaiko išlaikymui“, pradėjo mokėti nuo 2019 m. vasario 13 d., nuo 2019 m. spalio 15 d. ieškovas mokėjo įmokas už dukters lankomą Pylimų lopšelį–darželį. Duomenų, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. vasario 13 d. ieškovas kokia nors apimtimi būtų teikęs išlaikymą vaikui, nėra. Ieškovas byloje neįrodė savo atsikirtimų argumentų, kad jis atskirai nuo vaiko pradėjo gyventi tik 2019 metų vasario mėnesį, iki to laiko faktiškai gyvendamas su vaiku prisidėjo prie jo išlaikymo. Teismas kritiškai vertino ieškovo nurodomą argumentą, kad vaiko tėvų bendro ūkio vedimą iki ieškovo nurodomo momento patvirtina tai, kad pati atsakovė į ieškovo banko sąskaitą atlikinėjo pavedimus. Nors iš tiesų pagal pateiktus duomenis atsakovė į ieškovo banko sąskaitą yra atlikusi pavedimus nežymiomis sumomis, tačiau tik vienas atsakovės pavedimas yra atliktas 2018 metais, t. y. 2018 m. gruodžio 11 d., visi kiti atsakovės pavedimai atlikti 2019 metų viduryje, antroje 2019 metų pusėje, kai pats ieškovas nurodo nebevedęs bendro ūkio su atsakove, taigi, nėra jokio pagrindo minėtų pavedimų sieti su jų bendro ūkio vedimu ieškovo nurodomu laikotarpiu.

31. Teismas sprendė, jog ieškovas byloje neįrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu tarp šalių egzistavo susitarimas dėl išlaikymo vaikui dydžio bei periodiškumo, pagal kurį ieškovo vaikui teiktino išlaikymo dydį per mėnesį sudarė – 50 Eur suma bei mokama ieškovo įmoka už vaiko ugdymo įstaigą. Ieškovas tik iš dalies materialiai rūpinosi šalių vaiku, taigi, vaiko teisė gauti išlaikymą nebuvo tinkamai užtikrinta. Byloje nustatyti duomenys tik apie dalinį ieškovo teiktą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui atsakovės nurodomu trejų metų laikotarpiu (iki atsakovės priešieškinio šioje byloje pareiškimo dienos) – t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. Dalį minėto laikotarpio – iki 2019 m. vasario 13 d., ieškovas išlaikymo šalių vaikui neteikė, nuo tarpu nuo 2019 m. vasario 13 d. teikė išlaikymą tik iš dalies – iš ieškovo priteistino išlaikymo dydis mažintinas ieškovo per minėtą laikotarpį suteikto išlaikymo (tiek atliekant pavedimus į atsakovės banko sąskaitą, tiek mokant už šalių vaiko ugdymo įstaigą – lopšelį–darželį) dalimi, viso – 1 879,80 Eur suma. Teismas iš dalies tenkino priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. (įsiskolinimas už 2018 m. – 827,50 Eur (902,50 Eur – 75 Eur), už 2019 metus – 2 076 Eur (2 376 Eur – 300 Eur), už 2020 metus – 2 322 Eur (2 682 Eur – 360 Eur), už 2021 metus – 1 393 Eur (1 638 Eur – 245 Eur), iš viso – 6 618,50 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris mažintas ieškovo sumokėta 1 879,80 Eur suma). Teismas sprendė, kad iš ieškovo priteistinas 4 738,70 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

32. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: i) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo, mokamo kas mėnesį 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis ir priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui J. M. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 120 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; ii) panaikinti sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo; iii) sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkinus, priteistą 4 738,70 Eur išlaikymo įsiskolinimą sumažinti, priteisiant 1720,20 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą; iv) tenkinus apeliacinį skundą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; v) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

32.1. Pirma, pirmosios instancijos teismas priteisė vaikui išlaikymą netinkamai įvertinęs ieškovo sveikatos būklę bei galimybes įsidarbinti. Ieškovui nuo 2011 m. liepos 22 d. yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas, galiojantis iki 2052 m. rugsėjo 19 d., jame nurodyta, kad ieškovas yra iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis – 50 proc. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovui mokama šalpos neįgalumo pensija, kuri 2019 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais sudarė 129,36 Eur sumą, 2020 m. siekė 140 Eur per mėnesį, o 2021 m. – 143 Eur per mėnesį. Ieškovui yra itin sunku susirasti darbą, juo labiau – gerai apmokamą darbą. Ieškovas tam tikra apimtimi gali dirbti tam tikrus darbus, tačiau teigti, kad jo galimybės dirbti yra tokios pačios, kaip ir sveikatos problemų neturinčių asmenų, nėra objektyvaus pagrindo. Nors ieškovas nuo 2018 m. sausio mėnesio bandė vykdyti individualią veiklą, tačiau, kaip nurodė teismo posėdžio metu, jo bandymas buvo nesėkmingas, jokių pajamų iš minėtos veiklos negavo.

32.2. Antra, teismas iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteisė išlaikymą netinkamai įvertinęs ieškovo finansinę padėtį (inter alia, palyginus ją su atsakovės finansine padėtimi). Teismas suabejojo ieškovo tikrąja finansine padėtimi, nurodydamas, kad ieškovas, gaudamas tik 143 Eur pajamas per mėnesį ir neturėdamas kito turto, už advokato teisinę pagalbą šioje byloje sumokėjo beveik 2 500 EUR sumą; iš ieškovo, banko sąskaitos nuolat atliekami pavedimai UAB „TOP SPORT“, UAB „OLYMPIC CASINO GROUP BALTIJA“, UAB „LOŠIMŲ STRATEGINĖ GRUPĖ“; į ieškovo banko sąskaitą įvairiomis sumomis yra atliekami grynųjų pinigų įnešimai (minėtų pinigų kilmė, anot teismo, nenustatyta). Ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas padėjo sumokėti jo motina. Iš byloje esamų Ieškovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad į Ieškovo sąskaitą buvo įnešamos piniginės lėšos tik labai retais atvejais ir jos buvo naudojamos konkrečiam tikslui – apmokėti už advokato paslaugas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė teismui, kad azartinius žaidimus, susietus su jo banko sąskaita, žaidžia ne ieškovas, o jo brolis. Net jeigu teismas vertintų, kad Ieškovas žaidė azartinius žaidimus (nors taip nėra), tai šiems žaidimams išleistos sumos yra labai nežymios, todėl negalima būtų teigti, kad ieškovas švaisto pinigus azartiniams žaidimams. Ieškovas pastebi, kad iš atsakovės į bylą pateiktų įrodymų (pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas) matyti, kad atsakovės gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, ženkliai viršija ieškovo gaunamas pajamas. Atsakovė 2020 m. gruodžio mėn. gavo 549,25 Eur, 2021 m. sausio mėn. – 449,15 Eur, o 2021 m. vasario mėn. – 653,05 Eur pajamas, susijusias su darbo santykiais. Iš 2021 m. gegužės 18 d. į bylą pateiktos Išvadą byloje teikiančios institucijos išvados priedų (konkrečiai – 2021 m. gegužės 13 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 3TSD-1199) matyti, jog atsakovė nurodė, kad jos gaunamų pajamų dydis yra „apie 600–800 Eur, atskaičius mokesčius, 70 Eur vaiko pinigai“.

32.3. Trečia, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš skyriumi gyvenančio ieškovo neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusią ir kurį laiką besitęsusią praktiką ieškovui mokėti tam tikro dydžio išlaikymą tam tikra forma. Ieškovas, teikdamas atsikirtimus į atsakovės priešieškinio reikalavimus, nurodė, kad jis nustojęs bendrauti su ja, nuolat teikė jų vaikui išlaikymą: pervesdamas į atsakovės sąskaitą 50 Eur sumą per mėnesį; mokėdamas už vaiko ugdymo paslaugas. Atsakovę toks ieškovo teikiamo išlaikymo dydis tenkino, atsakovė dėl ieškovo teikiamo vaiko išlaikymo dydžio jokių pretenzijų nereiškė. Taigi, ieškovo nuomone, joks išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė. Neteisinga teismo išvada, kad tarp vaikų tėvų nebuvo susitarimo dėl vaiko išlaikymo dydžio, formos. Ieškovas teikė vaikui išlaikymą susidedanti iš kasmėnesinių vienodo dydžio įmokų ir vaiko lankomo lopšelio darželio įmokų.

32.4. Ketvirta, teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas susidaręs nagrinėjamoje byloje turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. Ieškovas pradėjo gyventi skyrium atskirai nuo vaiko 2019 metų vasario mėnesį, iki to laiko faktiškai gyvendamas su vaiku prisidėjo prie jo išlaikymo. Be to, ieškovas vaiko išlaikymui po 50 Eur pradėjo mokėti nuo 2019 m. vasario 13 d., nuo 2019 m. spalio 15 d. mokėjo įmokas už vaiko lankomą lopšelį darželį. Jeigu teismas nustatytų, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė dėl ieškovo iš dalies teikto išlaikymo vaikui, tokiu atveju įsiskolinimo atsiradimas (skaičiavimo pradžia) turėtų būti skaičiuojama ne nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d., o nuo 2019 metų vasario mėnesio. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės teiginiais apie vaiko tėvų gyvenimo skyriumi pradžios momentą. Nepaisant to, kad atsakovė neįrodė, kad jie pradėjo gyventi skyriumi anksčiau nei, kad teigia ieškovas. Taigi atsakovė neįvykdė pareigos įrodyti momentą, nuo kurio nagrinėjamu atveju turėtų būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovas teigia, kad išlaikymo įsiskolinimas, atsiradęs nuo 2019 metų vasario, sudaro 1 720,20 Eur.

Atsiliepimas

33. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo palikti nepakeistą, atsisakyti priimti ieškovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus apeliacinėje instancijoje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė argumentavo, kad ieškovo apeliaciniame skunde nenurodyti teisiniai argumentai ir nepateikta įrodymų, patvirtinančių iš esmės teismo spendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Taip pat, nenurodyta jokių teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų, netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo pareikštų reikalavimų iš esmės yra laikytinos jo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje jokiais esančiais įrodymais.

Šalies argumentai

34. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti ir nustatyti atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; arba pakeisti 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos šia apimtimi: ieškovas su vaiku bendrauja vieną dieną kiekvieną savaitę trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba iš vaiko gyvenamosios vietos 18 valandą ir grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą arba atsakovei kitą dieną iki 9 valandos ryto; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

34.1. Ieškovas gyvena jo tėvams priklausančiame ir tik 31,38 m² bendro ploto gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo gyvenamasis plotas sudaro tik 19,29 m² plotą, kuriame be ieškovo dar gyvena 4 (keturi) asmenys – ieškovo abu tėvai, sesuo ir neįgalus giminaitis (dėdė). Taigi, kiekvienam asmeniui tenka tik po 3,858 m² ploto. Nepilnamečiui vaikui nakvojant gyvenamajame name nėra užtikrinama šalių vaiko teisėti interesai ir teisė į tinkamas buities sąlygas. Bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas, formaliai pasisakęs apie vaiko teisų apsaugos tarnybos išvadą dėl šalių siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nepagrįstai nurodytą aplinkybę dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui gyvenamajame name, ignoravo ir dėl nežinomų priežasčių iš esmės nepagrįstai sprendė, kad kuo dažnesnis šalių vaiko nakvojimas gyvenamajame name, kur vaikui tenka tik 3,215 m² gyvenamojo ploto, labiau atitinka vaiko teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovo asmeniniams interesams šalių vaiko teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas bendrauja su šalių vaiku J. M. dvi dienas kiekvieną savaitę – antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš jos ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) arba iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas J. M. į ugdymo įstaigą kitą dieną, aiškiai ir tiksliai nenustatė vaiko grąžinimo momento.

34.2. Bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 178 – 185 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tai turėjo esminės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo priėmimui. Byloje esantys įrodymai (atsakovės paaiškinimai; ieškovo banko sąskaitos išrašas ir kt.) patvirtina, kad: ieškovas niekur nedirba ir nesiruošia dirbti; ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais; ieškovas nuolat dalyvauja azartiniuose žaidimuose; tikrieji ieškovo pajamų šaltiniai yra neaiškūs ir galimai neteisti; ieškovas prižiūri gyvenamajame name gyvenantį neįgalų giminaitį (dėdę). Pirmos instancijos teismas, ignoravęs byloje esančių įrodymų visumą, kuri nėra akivaizdžiai nėra palanki ieškovui, ir iš esmės atsisakęs rinkti teisiškai reikšmingus įrodymus, visiškai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, o tai turėjo esminės įtakos neteisingoms išvadoms ir kartu neteisingo bei nepagrįsto sprendimo dalyje dėl ieškovo bendravimo tvarkos su šalių vaiku nustatymo priėmimui.

Atsiliepimas

35. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą dalyje dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

35.1. Atsakovė teigia, kad dėl egzistuojančių aplinkybių ieškovo ir dukros bendravimas ieškovo gyvenamojoje vietoje yra objektyviai negalimas, nes kenkia vaiko poreikiams ir interesams, tačiau šiuos teiginius paneigia bylos medžiaga. Ieškovas pažymėjo, kad gyvena pas savo tėvus, bet ši aplinkybė negali sudaryti pagrindo spręsti, kad vaikas negali nakvoti ieškovo gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtame būste vaikas gyveno apie metus laiko, – tuo metu atsakovei nekilo abejonių, susijusių su buities sąlygų netinkamumu.

35.2. Atsakovė teigia, kad pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas bendrauja su šalių vaiku dvi dienas kiekvieną savaitę aiškiai ir tiksliai nenustatė vaiko grąžinimo momento, tačiau teismo nustatoma skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka ir neturi būti taip detalizuota, kad jos vykdymas pasidarytų nepagrįstai sunkus ar netgi neįmanomas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovas nesilaiko ar netinkamai vykdo teismo nustatytą bendravimo tvarką su vaiku (ar teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką su vaiku). Nors tėvų santykiai konfliktiški, ieškovas bendrauja su vaiku atsižvelgdamas į atsakovės nuomonę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ne tik siekia geriausių vaiko interesų, bet ir taikaus susitarimo su atsakove dėl bendravimo su vaiku.

35.3. Atsakovės patiriami nepatogumai, prisidedant prie ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo, negali sudaryti pagrindo teismo nustatytą tvarką keisti pagal atsakovės norus. Teismas nustatė logišką ir specialistų išvadomis paremtą maksimalaus ieškovo bendravimo su skyrium gyvenančiu vaiku tvarką.

35.4. Atsakovė nurodo, kad ieškovo gyvenimo būdas kelia grėsmę dukros interesams, tačiau atsakovės nurodytas neva neigiamas ieškovo gyvenimo būdo aplinkybes paneigia bylos medžiaga.

35.5. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė visiškai naują reikalavimą, kuris bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo keltas, – atsakovė prašo pakeisti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: ieškovas su vaiku bendrauja vieną dieną kiekvieną savaitę – trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos arba iš jo gyvenamosios vietos 18 valandą ir grąžina vaiką į ugdymo įstaigą arba atsakovei kitą dieną iki 9 valandos ryto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

37. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

38. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos faktinių ir teisinių argumentų.

39. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis teismas tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl ieškovo siūlomos šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei tenkino iš dalies priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

40. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

42. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus apie jo brolio priklausomybę nuo azartinių žaidimų – 2022 m. birželio 28 d. apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų išrašą apie fizinį asmenį (II t., b. l. 147-148). Ieškovas nurodo, kad šie įrodymai patvirtina jo bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, kad azartinius žaidimus, susietus su ieškovo banko sąskaita, žaidžia ne ieškovas, o jo brolis, taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta.

43. Atsižvelgiant į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla (pridėtais įrodymais ieškovas papildomai įrodinėja savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes), taip pat tai, kad byloje nagrinėjami klausimai susiję su nepilnamečio vaiko interesais, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

44. Vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, šis klausimas išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

45. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 38 punktas).

46. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

47. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

48. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Atitinkamai mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

49. Atsakovė priešieškiniu dukters išlaikymui iš ieškovo prašė priteisti 235 Eur dydžio kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą. Ieškovas nurodė, kad gali vaiko išlaikymui skirti po 120 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatant nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytina minimalioji mėnesinė alga, be to, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu mokamos išmokos yra skirtos vaiko poreikiams ir tai laikytina pagalbos teikimu vaikus auginantiems tėvams, todėl, sprendžiant klausimus dėl išlaikymo dydžio, visas nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas valstybės minėto įstatymo pagrindu mokamomis išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (teismas nustatė, kad atsakovės iš savivaldybės gaunamų vaiko pinigų suma sudaro 70 Eur per mėnesį). Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui būtina minimali suma šioje byloje yra 470 Eur arba po 200 Eur (470 – 70 / 2) iš kiekvienos iš šalių.

50. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 47 punktas).

51. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių neįrodinėjo, mažesnį iš ieškovo nepilnametės šalių dukters išlaikymui priteistino išlaikymo dydį grindė išimtinai savo sunkia finansine padėtimi, sveikatos problemomis ir nustatytu daliniu darbingumo lygiu.

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas).

53. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteisė išlaikymą netinkamai įvertinęs ieškovo sveikatos būklę bei galimybes įsidarbinti (gauti orų atlyginimą). Ieškovas nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės yra tik iš dalies darbingas, todėl jo galimybės susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas (taigi, ir teikti nurodyto dydžio išlaikymą dukrai) yra ribotos.

54. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Todėl tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 51 punktas).

55. Byloje nustatyta ir nėra šalių ginčo dėl to, kad ieškovas yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (2011 m. liepos 22 d. yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas, galiojantis iki 2052 m. rugsėjo 19 d. (I t., b. l. 95). Taigi ieškovas priskirtinas ne nedarbingų, o iš dalies darbingų asmenų kategorijai. Kitų dokumentų (rašytinių įrodymų), konkretizuojančių, kokio pobūdžio darbo ir kokiomis darbo sąlygomis pagal savo negalios pobūdį (ne)gali dirbti ieškovas, į bylą nėra pateikta.

56. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus apeliacinio skundo argumentus dėl priteisto išlaikymo dydžio, visų pirma pažymi, kad ieškovas, susilaukdamas vaiko, prisiėmė atsakomybę juo pasirūpinti tinkamai. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

57. Be to, minėta, kad vertinant ieškovo galimybes daugiau prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo sveikatos būklę, bet ir į pastangas įsidarbinti bei uždirbti pajamas, kurių dalis tektų nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Žemesnės instancijos teismas

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, jog jis dėjo maksimalias pastangas ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes įgyti profesinę kvalifikaciją, įsidarbinti, dirbti ir gauti bent minimalias mėnesines pajamas ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors 2021 m. rugpjūčio 12 d. SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis, ieškovas nuo 2018 m. sausio mėnesio bandė vykdyti individualią veiklą, o 2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu (14:34-16:34, 30:45-32:45) nurodė, kad jo bandymas buvo nesėkmingas, jokių pajamų iš minėtos veiklos negavo, šis vienkartinis bandymas įgyvendinti subjektinę teisę į darbą nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ėmėsi pakankamų priemonių, siekdamas gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, juo labiau, nėra priežastis mažinti jam tenkančią vaiko išlaikymo naštą.

59. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog apeliantas negalėtų dirbti visiškai, o būdamas iš dalies darbingas aktyviai ir maksimaliai siekė įgyvendinti savo subjektinę teisę į darbą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

60. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteisė išlaikymą netinkamai įvertinęs ieškovo finansinę padėtį, palyginus ją su atsakovės finansine padėtimi. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo iš ieškovo priteisti mažesnio dydžio išlaikymą šalių dukrai.

61. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovui mokama šalpos neįgalumo pensija, kuri 2019 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais sudarė 129,36 Eur sumą, 2020 m. siekė 140 Eur per mėnesį, o 2021 m. –143 Eur per mėnesį (I t., b. l. 96-98), taigi nors ieškovo turtinė padėtis sudėtinga, teismas sprendė, kad jis galėtų pajamų gauti daugiau, kadangi byloje neįrodyta, jog ieškovas išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes įsidarbinti. Tuo tarpu iš atsakovės į bylą pateiktų įrodymų (pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį) matyti, kad atsakovė dirba UAB „Elektronikos perdirbimas“ jos gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, sudaro: 2020 m. gruodžio mėnesį – 549,25 Eur, 2021 m. sausio mėnesį – 449,15 Eur, o 2021 m. vasario mėnesį – 653,05 Eur (I t., b. l. 46, DOK-44141).

62. Ieškovas nurodo, kad atsakovės pajamos viršija ieškovo gaunamas pajamas, be to, teigia, kad jo galimybės dirbti yra kur kas menkesnės nei atsakovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, nurodydamas aplinkybes apie atsakovės geresnę turtinę padėtį, nepagrįstai siekia perkelti atsakovei didesnę nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą ir tokiu būdu sumažinti savo įsipareigojimus šalių nepilnametei dukrai, ieškovo nurodyti argumentai nagrinėjamos bylos atveju nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrojo principo – kad tėvai turi pareigą lygiomis dalimis išlaikyti vaiką.

63. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą, kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Žemesnės instancijos teismas

64. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio nurodė, kad tarp šalių pajamų nėra tokio žymaus skirtumo, kuris sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas ieškovo galėjimą pagerinti savo turtinę padėtį vertino ne tik pagal objektyvius (amžius, sveikata ir kt.), bet ir pagal subjektyvius kriterijus (atsižvelgė į nepakankamas pastangas gauti didesnes pajamas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas taip pat įtikinamai ir patikimai nepaneigė tikimybės, kad gauna papildomų pajamų, kurių dydžio teismui neatskleidžia. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nurodytų aplinkybių pagrindu, bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina, taigi ji daugiausia laiko praleidžia prižiūrima atsakovės, kuriai tenka didžioji kasdienių rūpesčių našta, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi nei ieškovas.

65. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių kriterijų pusiausvyrą bei pagrįstai nusprendė, kad abu tėvai turi vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo, ir, atitinkamai, iš ieškovo priteisė 200 Eur dydžio išlaikymą ieškovo ir atsakovės dukteriai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

66. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš skyriumi gyvenančio ieškovo, neatsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusią ir kurį laiką besitęsusią praktiką ieškovui mokėti tam tikro dydžio išlaikymą tam tikra forma (50 Eur kas mėnesį į atsakovės sąskaitą atliekamais bankiniais pavedimais ir įmokomis už dukters lankomą lopšelį–darželį), taip pat teigia, kad tokiu būdu teikė dukrai tinkamą išlaikymą, taigi išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė.

67. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo šalių nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo tvarka, forma, jo dydis nebuvo nustatytas teismo sprendimu, tarp šalių taip pat nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl vaikui teikiamo išlaikymo formos ir dydžio. Ieškovas neįrodė, jog tarp šalių egzistavo koks nors (žodinis ar rašytinis) susitarimas dėl ieškovo nurodomos apimties jo dukrai teikiamo išlaikymo dydžio, arba susitarimas, numatęs, kad atsakovė išlaikymą šalių dukrai teikia (įsipareigoja teikti) didesne apimtimi nei ieškovas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien tik aplinkybė, kad atsakovė iki priešieškinio šioje byloje pareiškimo nereikalavo ieškovo mokėti didesnės apimties išlaikymą ir (ar) padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, pati savaime tokio susitarimo tarp šalių egzistavimo taip pat nepatvirtina, kaip ir nesudaro pagrindo mažinti iš ieškovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą.

68. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad šalys kurį laiką nereiškė viena kitai pretenzijų dėl vaiko išlaikymo, nereiškia, kad atsakovė buvo atsisakiusi savo reikalavimo teisės į nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimą. Toks vaiko išlaikymo įsiskolinimo atsisakymas iš esmės neatitiktų šalių nepilnametės dukros teisių ir interesų. Vadinasi, priešingai nei bando įrodyti ieškovas, atsakovė turėjo ir teisę, ir pagrindą reikšti priešieškinio reikalavimą dėl nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimo.

69. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustačius, jog atsakovė į teismą įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 5 d. (tada teismas rezoliucija nusprendė jos priešieškinį priimti), išlaikymo įsiskolinimas nagrinėjamoje byloje priteisiamas už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys tik apie dalinį ieškovo teiktą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui (iki atsakovės priešieškinio pareiškimo dienos). Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad ieškovas tik iš dalies teikė išlaikymą, kuris neatitiko nei atsakovės valios, nei nepilnamečio vaiko poreikių.

70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Remiantis išdėstytu kaip nepagrįsti atmestini ieškovo argumentai, kad išlaikymo įsiskolinimas nagrinėjamos bylos atveju nesusidarė.

71. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pradžios momento bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo sumą.

72. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

73. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

74. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Žemesnės instancijos teismas

75. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašu (1:12:57-1:38:07), nustatė, jog atsakovės teigimu, ji su ieškovu kartu gyveno tris mėnesius po dukters gimimo, vėliau kartu nebegyveno, tik dar kurį laiką susitikdavo savaitgaliais. Ieškovas byloje neįrodė savo atsikirtimų argumentų, kad jis atskirai nuo dukros pradėjo gyventi tik nuo 2019 m. vasario mėnesio, o iki to laiko faktiškai gyvendamas su dukra prisidėjo prie jos išlaikymo.

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė momentą, nuo kurio vaiko tėvas nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje priteisiamo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pradžia laikytina 2018 m. rugpjūčio 5 d.

77. Pagal ieškovo į bylą pateiktus AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. kovo 29 d. matyti (II t., b. l. 92-94), kad ieškovas atsakovei sumas (50 Eur), kurių mokėjimo paskirtis – „vaiko išlaikymui“, pradėjo mokėti nuo 2019 m. vasario 13 d., nuo 2019 m. spalio 15 d. ieškovas mokėjo įmokas už dukters lankomą Pylimų lopšelį–darželį. Duomenų, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. vasario 13 d. ieškovas kokia nors apimtimi būtų teikęs išlaikymą šalių vaikui, nėra.

78. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minimaliosios mėnesinės algos dydis ginčui aktualiu laikotarpiu: 2021 m. – 642 Eur (atskaičius mokesčius – 467 Eur) 2020 m. – 607 Eur (447 Eur atskaičius mokesčius), 2019 m. 555 Eur (neperskaičiuota – 430 Eur, 396 Eur atskaičius mokesčius), 2018 m. – 400 Eur (361 Eur atskaičius mokesčius). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovei savivaldybės (nuo 2018 m. sausio 1 d.) mokami 70 Eur per mėnesį vaiko pinigai (jų dydis 2020 metais buvo 60 Eur, 2019 metais – 50 Eur, 2018 metais – 30 Eur). Minėta suma atitinkamai mažintinas nustatytas šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydis. Išlaikymo įsiskolinimas, minėta, nagrinėjamoje byloje priteisiamas už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d.

79. Šalių dukros poreikius bei šalių turtinę padėtį, ginčui aktualiu laikotarpiu iki priešieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko minimalios mėnesinės algos, atskaičius mokesčius, dydį atitinkantis išlaikymas (kuris mažintinas atsakovės iš savivaldybės gaunamų vaiko pinigų suma). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais duomenimis nustatė, kad dalį minėto laikotarpio – iki 2019 m. vasario 13 d., ieškovas išlaikymo šalių vaikui neteikė, tuo tarpu nuo 2019 m. vasario 13 d. teikė išlaikymą tik iš dalies.

80. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir skaičiavimu, kurių pagrindu konstatuota, kad iš ieškovo priteistino išlaikymo dydis mažintinas ieškovo per minėtą laikotarpį suteikto išlaikymo (tiek atliekant pavedimus į atsakovės banko sąskaitą, tiek mokant už šalių vaiko ugdymo įstaigą – lopšelį–darželį) dalimi, viso – 1 879,80 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė iš dalies tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. (įsiskolinimas už 2018 m. – 827,50 Eur (902,50 Eur - 75 Eur), už 2019 m. – 2 076 Eur (2 376 Eur - 300 Eur), už 2020 m. – 2 322 Eur (2 682 Eur - 360 Eur), už 2021 – 1 393 Eur (1 638 Eur - 245 Eur) ir nustatė, kad iš viso išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6 618,50 Eur. Šį įsiskolinimą, kaip minėta, sumažinus ieškovo jau sumokėta suma, iš ieškovo pagrįstai priteista 4 738,70 Eur įsiskolinimo.

81. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.201 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti aukščiau išnagrinėtais apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tinkamumo

82. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo pasiūlyta skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. 2022 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė (1:16:15-1:20:13), kad iš esmės jos netenkina bendravimo tvarkos dalis, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka darbo savaitės viduryje, pagal kurią ieškovas su dukra bendrauja dvi dienas kiekvieną savaitę – antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos (po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) arba iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas ją į ugdymo įstaigą kitą dieną.

83. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

84. Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vaiko interesus geriausiai atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas.

85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

86. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

87. Pažymėtina, kad remiantis tėvų lygiateisiškumo principu, abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Dėl to vaiko tėvas ir motina turi vienodas teises bendrauti su savo vaiku. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

88. Taigi, pagal teismų formuojamą praktiką, geriausius vaiko interesus, minėta, paprastai atitinka maksimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, nenustatęs pagrindo riboti tėvo bendravimo su vaiku, siekdamas visapusiško vaiko interesų užtikrinimo, pagrįstai sprendė, kad yra tikslinga nustatyti ieškovo pasiūlytą bendravimo su dukra tvarką, kuri sudaro sąlygas ieškovui pakankamai laiko praleisti kartu su dukra.

89. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą spręsti, kad ieškovo elgesys kenktų ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti dukters kasdienius poreikius bendraujant su vaiku. Visų pirma sutiktina su ieškovo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentu, jog aplinkybė, kad ieškovas neturi nuosavo būsto ir gyvena pas savo tėvus negali sudaryti pagrindo spręsti, jog bendravimo tvarka negali būti vykdoma ieškovo gyvenamojoje vietoje.

90. Be to, atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo gyvenamosios vietos bendrojo ploto, tenkančio name gyvenantiems asmenims bei dukrai, paneigia 2021 m. gegužės 18 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos „Išvadoje dėl R. M. ieškinio“ Nr. 3SD-3230 nurodomos aplinkybės: „Įvertinus Ieškovo aplinkos sąlygas, nustatyta, kad ieškovas R. M. gyvena motinai R. M. priklausančiame name. Name yra trys kambariai (vienas pirmame namo aukšte, du - antrame, plotas - apie 80 kv. m.). Namų valda yra apie 1 ha. Name visi patogumai: dušas, tualetas, pirtis. Šildymas - kietu kuru (malkomis), yra šulinys, gręžinys. Vaikui skirtas kambarys namo antrame aukšte, jame yra vaiko lovytė, spinta, komoda, rašomasis stalas, žaislai, magnetinė lenta su skaičiais ir raidelėmis. <...> Name yra vaikui reikalingi namų apyvokos daiktai“ (DOK-30260, DOK-48296). 2022 m. gegužės 3 d. įvykusio teismo posėdžio metu, Tarnyba pateikė galutinę išvadą byloje ir nurodė, kad ieškovui ištaisius Tarnybos nurodytus trūkumus, susijusius su ieškovo gyvenamąja vieta, Tarnyba neprieštarauja ieškovo siūlomai bendravimo su nepilnamete dukra tvarkai. 2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu duodamas parodymus ieškovas patvirtino (26:00-27:37, 36:20-38:52, 37:19-37:28), kad Tarnybos nurodyti trūkumai, susiję su jo gyvenamąja vieta yra ištaisyti (namo viduje įrengti turėklai, tvenkinys aptvertas). Taigi atsakovės nuogąstavimai dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, vertintini kaip nepagrįsti. Taip pat kaip nepagrįstus bylos medžiaga teisėjų kolegija vertina atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo netinkamo gyvenimo būdo (piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir priklausomybės nuo azartinių lošimų).

91. Kaip nepagrįstas atmestinas ir atsakovės argumentas, kad teismo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka sukelia daug emocinių nepatogumų atsakovei. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

92. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka suderinama su tėvų lygybės principu, užtikrina abiejų tėvų teisę vienodai dalyvauti auklėjant dukrą, puoselėti su ja nuolatinį emocinį ryšį. Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

93. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Šalių apeliacinius skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti apeliacinius skundus.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Danutė Kutrienė Ieva Navickaitė–Sakalauskienė Tatjana Žukauskienė