Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-30 · Civilinė byla Nr. e2S-2686-565/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-30Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
e2S-2686-565/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00919-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2686-565/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00919-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei G. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės G. M. priešieškinį ieškovui R. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti ieškinyje nurodytą ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką.

2. Atsakovė G. M. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: nustatyti nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą su atsakove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 235 Eur kas mėnesį; priteisti iš ieškovo 8 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti priešieškinyje nurodytą atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką.

3. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti dukters laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą dukrai po 200 Eur kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino. Teismas priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo atsakovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, taip pat nustatė laikiną šalių dukros gyvenamąją vietą su motina jos gyvenamojoje vietoje iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

4.1. šioje proceso stadijoje (nesurinkus ir neištyrus rašytinių įrodymų ir neišklausius šalių paaiškinimų) nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas, šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes, todėl teismas, atsižvelgęs į šalių dukros amžių, teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, sprendė, kad iš ieškovo priteistinas 200 Eur laikinas, periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamas, išlaikymas. Toks išlaikymas bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaiko poreikiai būtų patenkinti;

4.2. siekiant maksimaliai apsaugoti šalių dukros teises ir interesus, iki ginčo išsprendimo iš esmės šalių dukros laikina gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove jos gyvenamojoje vietoje.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą laikiną išlaikymą, nustatant ieškovui kas mėnesį mokėti 120 Eur periodines išmokas nuo atsakovės kreipimosi į teismą dienos (2021 m. liepos 23 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. ieškovas nevengia materialiai išlaikyti savo dukros. Ieškovas nuo 2019 m. vasario mėnesio, t. y. nuo to laiko, kai pradėjo gyventi atskirai nuo dukros, sistemingai kiekvieną mėnesį atsakovei bankiniu pavedimu perveda 50 Eur periodinę išmoką, skirtą dukros išlaikymui. Atsakovas apmoka ir už dukros darželio lankymą – iki 49 Eur per mėnesį;

5.2. teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovui yra nustačiusi 50 proc. darbingumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui yra itin sunku susirasti darbą, jau nekalbant apie tai, kad pavyktų susirasti tokį darbą, kuris būtų gerai apmokamas. Šiuo metu ieškovas yra bedarbis, jo gaunamas lėšas sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokama šalpos neįgalumo pensija, kuri nuo 2021 m. yra 143 Eur/mėn. Ieškovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Taigi, šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra itin prasta;

5.3. ieškovas labai myli savo dukrą, su ja turi stiprų emocinį ryšį, pagal turimas galimybes stengiasi maksimaliai prisidėti prie dukros priežiūros, ugdymo bei materialinio išlaikymo, tačiau šiuo metu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad ieškovas galėtų mokėti priteistą laikiną išlaikymą dukrai bei pragyventi pats.

6. Atsakovė G. M. atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

9. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

10. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė naujus rašytinius įrodymus: banko sąskaitos išrašus dėl periodinių išmokų, skirtų dukros išlaikymui, mokėjimo 2019-2021 metais; mokėjimus už dukros darželį; neįgaliojo pažymėjimo kopiją; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą apie ieškovui išmokėtas išmokas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nurodė, jog teikiami įrodymai patvirtina, jog ieškovas vykdo pareigą materialiai išlaikyti savo dukrą, o taip pat pagrindžia sunkią ieškovo finansinę padėtį bei sveikatos problemas, trukdančias ieškovui susirasti darbą bei padidinti savo turimas pragyvenimo lėšas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečio vaiko teisėmis bei tėvų pareigomis vaiko atžvilgiu susiję klausimai, taip pat į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas nepranešus ieškovui, tai yra jis šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, bei nustatęs, kad naujai teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir gali būti reikšmingi pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir vertina juos visų įrodymų kontekste (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria šalių nepilnametės dukros laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nepasisako.

13. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013).

16. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas.

17. Ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria iš jo priteistas 200 Eur dydžio laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai, neįvertino jo finansinės padėties, neatsižvelgė į jo gaunamas pajamas bei turimą nedarbingumo lygį.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

19. Ieškovas nesutinka su priteistu laikinu išlaikymu todėl, kad, jo teigimu, išlaikymą dukrai jis teikia pagal galimybes, tai yra kas mėnesį perveda ieškovei po 50 Eur dukros išlaikymui, o taip pat apmoka dukros darželio išlaidas, kurios sudaro iki 49 Eur/mėn. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien darželio apmokėjimas ir 50 Eur periodinė išmoka vaiko poreikių neužtikrina. Nustačius vaiko gyvenamą vietą su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, kitas tėvas privalo teikti išlaikymą tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo teikiamas išlaikymas nepilnametei dukrai yra tokio dydžio, jog užtikrintų nepilnametės dukros poreikius maistui, drabužiams, būstui, sveikatai, laisvalaikiui ir kt.

20. Be to, apeliacinės instancijos teismui preliminariai kyla ir tam tikrų abejonių dėl ieškovo deklaruojamos sunkios jo finansinės padėties (gaunamų mažų pajamų), taip pat galimybės gauti didesnes pajamas. Iš byloje esančių Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. gegužės 18 d. išvados dėl ieškovo ieškinio ir 2021 m. rugpjūčio mėnesio išvados dėl atsakovės priešieškinio matyti, jog ieškovas vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nurodė, jog gauna šalpos neįgalumo pensiją, o taip pat vykdo individualią veiklą, statosi sau namą, tačiau vaiko teisių apsaugos skyriui neatskleidė, kokias konkrečiai pajamas jis gauna iš individualios veiklos. Konkrečiu atveju atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas 200 Eur/mėn. išlaikymas yra neatitinkantis ieškovo finansinės padėties.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju priteistas laikinas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko interesų apsaugos principus. Laikinas 200 Eur/mėn. išlaikymas šalių nepilnametei dukrai užtikrina minimalius šalių dukros poreikius iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje.

22. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Burdulienė