Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-337-478/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-06
Bylos Nr.: 1A-337-478/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-40406-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė (pirm.), Jūratė Jakubonienė (pran.), Regina Pocienė
Atsakovas: N. R.
Civilinis ieškovas: J. G.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-478/2023Proceso Nr. 1-01-1-40406-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (pranešėja), Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė), Reginos Pocienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G., veikiančio per įstatyminę atstovę I. D. G., civilinis ieškinys atsakovei N. R. dėl žalos kompensavimo netekus maitintojo tenkintas iš dalies ir civilinio ieškovo J. G., veikiančio per įstatyminę atstovę I. D. G., naudai priteista iš atsakovės N. R. 3 538,22 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai trisdešimt aštuoni eurai 22 centai) žalos atlyginimo netekus maitintojo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu N. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2018 m. rugpjūčio 21 d., laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 23.49 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su R. G. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam R. G. į nugaros kairę pusę, tokiu būdu padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą su kairio plaučio sužalojimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, nuo ko R. G. įvykio vietoje mirė, taip nužudė R. G.. Nuosprendžiu išspręsti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tik nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. G. teismas civilinio ieškinio dalyje pripažino teisę į ieškinio patenkinimą dėl žalos kompensavimo netekus maitintojo, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos nukentėjusiajai G. G. ir neturtinės žalos nukentėjusiesiems G. G., I. D. G., Š. G. ir D. G. priteisimo. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendis įsiteisėjo, kasacine tvarka nuosprendis nebuvo skundžiamas.

3. Civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo J. G. interesams atstovaujantis advokatas ir įstatyminė atstovė I. D. G. prašė pripažinti, kad nepilnamečiui sūnui 300 Eur išmoka per mėnesį yra proporcinga ir protinga žalos kompensacija netekus maitintojo. J. G. turi teisę į žalos atlyginimą nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki pilnametystės, kurios jis sulauks 2023 m. rugpjūčio 29 d., t. y. už 60 mėnesių, gaunant po 300 eurų, kas sudaro 18 000 Eur, tai yra žala dėl maitintojo netekimo. Šiuo metu J. G. yra skirta 211,46 Eur našlaičio pensija (iki pilnametystės gautina suma sudaro 12 660 Eur), todėl prašo iš atsakovės priteisti skirtumą, kuris sudaro 5 340 Eur. Į bylą pateikti duomenys, kad J. G. nustatytas lengvas neįgalumo lygis iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. (t. 7, b. l. 53).

4. Kauno apygardos teisme 2022 m. gruodžio 14 d. buvo gautas patikslintas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo J. G. netekus maitintojo, kuriuo prašoma priteisti iš N. R. J. G. naudai 29 891,02 Eur turtinės žalos atlyginimą netekus maitintojo bei priteisti atstovavimo išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad J. G. mokosi (duomenys neskelbtini), kurioje mokslas kainuoja 1 000 Eur mokslo metams (Priedas Nr. 2), t. y. po 111 Eur per mėnesį (mokslo metais). Taip pat dėl prastos sveikatos (turi neįgalumą, todėl reikia mankštintis ir palaikyti fizinį aktyvumą) nukentėjusysis lankosi sporto klube, kuris kas mėnesį kainuoja 29 Eur. Be to, nukentėjusiojo mamai I. D. G. tenka vienai išlaikyti sūnų ir atsiskaityti už komunalines paslaugas, kurių suma siekia net iki 500 Eur per mėnesį (Priedas Nr. 3), kas rodo, kad gyvenant dviese J. G. dalis būtų beveik 250 Eur. Be minėtų išlaidų taip pat paaugliui reikalingi maistpinigiai, higienos ir kanceliariniai reikmenys, rūbai, kišenpinigiai ir pan. Taigi, atsižvelgus į per kelis pastaruosius metus pasikeitusią ekonominę situaciją ir byloje pateiktą medžiagą, J. G. prašo pripažinti, kad 400 Eur žalos atlyginimas yra proporcinga ir protinga žalos kompensacija netekus maitintojo. Tenkinus ieškinį ir pripažinus, jog J. G. priteistina suma yra 400 Eur, susidarytų situacija, kai nukentėjusysis nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. (kai teikiamas šis ieškinys) jau yra patyręs žalą ir netekęs 20 503,22 Eur jo išlaikymui skirtų pinigų. Be kita ko, patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu nukentėjusysis J. G. mokosi gimnazijoje, o vėliau planuoja studijuoti universitete, manoma, kad nukentėjusysis turi teisę gauti žalos atlyginimą, lygų minėtoms R. G. vidutinėms pajamoms nuo R. G. mirties dienos (2018 m. rugpjūčio 21 d.) iki nukentėjusiojo J. G. 24-tojo gimtadienio, t. y. 2029 m. rugpjūčio 29 d., todėl susidariusi suma bus 400 x 132 mėnesiai 26 dienos = 53 135, 40 Eur. Kadangi J. G. yra skirta 316,87 Eur našlaičio pensija (iki pilnametystės gautina suma sudaro 19 012,20 Eur), tai atsakovei tenka prievolė atlyginti skirtumą, t. y. – 1 491, 02 Eur (pinigų skirtų iki pilnametystės) + 28 400 Eur (išlaikymo nuo pilnametystės iki 24-ojo gimtadienio), todėl galutinė priteistina suma yra lygi 29 891,02 Eur (t. 11, b. l. 133–140).

Atsiliepimas

5. 2023 m. sausio 2 d. atsiliepime į patikslintą civilinį ieškinį atsakovė N. R. su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad patikslintame ieškinyje visiškai nėra pateikta motyvų, kodėl prašoma tariamai patirtos turtinės žalos suma ieškovui turi būti išmokėta vienkartine išmoka, kadangi, net ir maitintojui esant gyvam, J. G. išlaikymui skirtinos lėšos būtų skiriamos einamuoju metu įvairiomis periodinėmis išmokomis. Todėl, net ir tenkinus ieškovo ieškinį, tai turėtų būti daroma paskyrus periodines mėnesines išmokas, kurios atitiktų netekto išlaikymo dalį. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje R. G. vidutinės mėnesinės pajamos paskutinius šešis mėnesius buvo lygios 862,69 Eur, o J. G. pagal teismų praktiką būtų tekusi 1/3 jų dalis, t. y. 287,56 Eur. Akivaizdu, kad šis dydis yra padidintas, nes nuo 2018 m. birželio 1 d. iki mirties 2018 m. rugpjūčio 21 d. R. G. gavo ligos išmokas, po mirties pasibaigus socialiniam draudimui buvo skirta darbovietės išmoka dėl galutinio atsiskaitymo, todėl iš tikrųjų jo vidutines pajamas atspindi nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. gautas atlyginimas iš UAB (duomenys neskelbtini) – 540 Eur, neatskaičius mokesčių. Tačiau, net įvertinus ieškovo skaičiavimą kaip teisingą, šiuo atveju svarbesnė kita aplinkybė – J. G. yra skirta 316,87 Eur našlaičio pensija, ši suma viršija 287,56 Eur, todėl, vadovaujantis teismų praktika, ieškovas nepatyrė jokios turtinės žalos. Atsiliepime nurodoma, kad patikslintame ieškinyje keliant papildomus reikalavimus, remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostata, t. y. tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, tuo tarpu atsakovė N. R. neturi pareigos išlaikyti ieškovo. Visų pirma, vaiko išlaikymą turi skirti abu, o ne vienas iš tėvų. Ieškovo įstatyminė atstovė nepateikė jokių duomenų, kad ji gali teikti jos prašomo išlaikymo sumos dalį. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tokį išlaikymą jam būtų galėjęs teikti R. G..

6. Atsiliepime į patikslintą ieškinį pažymima, jog nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad jo išlaikymui kas mėnesį tikrai yra būtina ne mažesnė kaip 800 Eur suma. Patikslintame ieškinyje yra prašoma atlyginti ne tik tariamai iki pilnametystės patirtą turtinę žalą, bet ir po to iki 24 metų, nes jis tikrai mokysis kurioje nors aukštojoje mokykloje. Toks reikalavimas yra visiškai niekuo nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 267 straipsnis nustato imperatyvų draudimą priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Tik po to, kai iš tikrųjų mokslas būtų tęsiamas sulaukus pilnametystės aukštojoje mokykloje, toks klausimas galėtų iš viso būti sprendžiamas. Be to, kaip nurodyta CK 3.192¹ straipsnyje, sprendžiant dėl išlaikymo sulaukus pilnametystės, turi būti atsižvelgiama į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Apie tai patikslintame ieškinyje nieko nėra ir kol kas negali būti užsimenama. Maža to, pateiktuose apskaičiavimuose visiškai ignoruojamas faktas, kad ieškovui tęsiant mokslą po pilnametystės jam iki 24 metų gali būti pratęstas ir maitintojo netekimo pensijos mokėjimas (t. 11, b. l. 143–147).

7. Ieškovo atstovas pateikė dubliką, atsikirsdamas į atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, kuriame pateikė preliminarią J. G. turimų išlaidų lentelę, kurioje nurodoma, kokias išlaidas patiria nepilnametis per mėnesį. Ieškovo atstovo manymu, 400 Eur per mėnesį turi būti priteisti nuo ieškovo tėvo R. G. mirties dienos (t. 11, b. l. 155–158).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinio ieškovo J. G., veikiančio per įstatyminę atstovę I. D. G., civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės N. R. civilinio ieškovo naudai priteisė 3 538,22 Eur žalos atlyginimo netekus maitintojo.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. yra nužudytojo sūnus ir pagal įstatymą turėjo teisę į išlaikymą iš tėvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio J. G. tėvą R. G. nužudė N. R., todėl ji atsakinga už atsiradusią žalą, patiriamą dėl maitintojo netekimo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio pokyčius civilinio ieškinio ir patikslinto civilinio ieškinio padavimo metu, nusprendė, kad visiškam vaiko poreikių tenkinimui civiliniame ieškinyje nurodyta ir prašoma priteisti suma 300 Eur kas mėnesį buvo pagrįsta ir teisinga, todėl tenkintina kaip neženkliai viršijanti MMA iki 2022 m. sausio 1 d. ir sudaro 12 130 Eur (40 mėnesių ir 11 dienų po 300 Eur). Per šį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius iki nurodomos datos mokėjo nukentėjusiajam našlaičio pensiją, kuri 2018 m. sudarė 1 061,02 Eur, 2019 m. – 2 731,44 Eur, 2020 m. – 2 973,24 Eur, 2021 m. – 3 255,60 Eur, viso išmokėta našlaičio pensija sudaro 10 021,48 Eur, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistas skirtumas, t. y. 2 108,52 Eur žalos atlyginimo netekus maitintojo.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. Vyriausybė nutarimu MMA pakėlė nuo 642 Eur iki 730 eurų, o nuo 2023 m. sausio 1d. iki 840 eurų, padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog šalyje augant pragyvenimo lygiui, pasikeitė ir paslaugų, maisto kainos, todėl patikslintu ieškiniu prašoma 400 Eur suma per mėnesį yra visiškai pagrįsta ir teisinga bei sudaro 8 000 Eur (20 mėnesių po 400 Eur). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius iki 2023 m. kovo 31 d. J. G. sumokėjo našlaičio pensiją, kuri sudaro 4 801,28 Eur, o iki J. G. pilnametystės sudarys našlaičio pensija – 1 769,02 Eur (4 mėnesius mokant po 358,43 Eur ir už 29 d.– 335,30 Eur). Nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. išmokėta našlaičio pensija sudarys 6 570,30 Eur, todėl iš atsakovės ieškovo naudai teismas priteisė 1 429,70 Eur žalos atlyginimo netekus maitintojo nuo 2022 m. sausio 1 d. iki J. G. pilnametystės. Viso pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovės priteisė ieškovui J. G. netekus maitintojo 3 538,22 Eur žalos.

11. Teismas, priteisdamas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui žalos atlyginimą ne periodinėmis išmokomis, o tvirta suma atsižvelgė į tai, kad beveik visa priteistina suma yra kompensacija netekus maitintojo už praeitį (iki pilnametystės liko apie keturi mėnesiai), atsakovė yra nuteista ir atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, o tai apsunkintų periodinių išmokų mokėjimą.

12. Civilinio ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo J. G. nuo pilnametystės iki 24 metų priteisimo pirmosios instancijos teismas netenkino, motyvuodamas tuo, jog J. G. šiuo metu yra nepilnametis, jis kol kas mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, J. G., atsiradus nutartyje nurodytoms sąlygoms ir įgijus civilinį veiksnumą, savo teises galės įgyvendinti bendra, civilinio proceso tvarka.

III. Apeliacinio skundo argumentai

13. Atsakovė N. R. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir atmesti ieškovo pareikštą patikslintą civilinį ieškinį, taip pat priteisti iš ieškovo, o jam dar nesulaukus pilnametystės, iš ieškovo įstatyminės atstovės atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Apeliantės teigimu, patikslintame ieškinyje ir skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad R. G. vidutinės mėnesinės pajamos paskutinius šešis mėnesius buvo lygios 862,69 Eur, o J. G. pagal teismų praktiką būtų tekusi 1/3 jų dalis, t. y. 287,56 Eur. Atsakovės nuomone, akivaizdu, kad šis dydis yra padidintas, nes nuo 2018 m. birželio 1 d. iki mirties 2018 m. rugpjūčio 21 d. R. G. gavo ligos išmokas, po mirties pasibaigus socialiniam draudimui buvo skirta darbovietės išmoka dėl galutinio atsiskaitymo, todėl iš tikrųjų jo vidutines pajamas atspindi nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. gautas atlyginimas iš UAB (duomenys neskelbtini) – 540 Eur, neatskaičius mokesčių. Tačiau, net jeigu ieškovo skaičiavimą laikyti teisingu, svarbi yra kita aplinkybė – J. G. yra skirta 316,87 Eur našlaičio pensija, o ši suma viršija 287,56 Eur, todėl, atsakovės vertinimu, šiuo atveju ieškovas nepatyrė jokios turtinės žalos.

13.2. Apeliantė pažymi, kad pagal teismų praktiką santuokos nutraukimo bylose vaikų išlaikymo dydis yra siejamas su minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Šis dydis, atskaičiavus mokesčius, paprastai dalinamas abiem tėvams lygiomis dalimis. Tik 2023 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas pasiekė 840 Eur (šis dydis beveik lygus R. G. atlyginimui), atskaičiavus mokesčius – 633 Eur. Taigi, santuokos nutraukimo atveju iš tėvo tik nuo 2023 m. sausio 1 d. galėtų būti priteista 317 Eur. Iki 2022 m. sausio 1 d. MMA siekė tik 642 Eur, iki 2023 m. sausio 1 d. – 730 Eur. Todėl, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas už 40 mėnesių ir 11 dienų išlaikymo dydis yra aiškiai per didelis, jis negalėtų viršyti 250 Eur. Įvertinus J. G. gaunamą našlaičio pensiją, iš N. R. J. G. atžvilgiu nieko nepriteistina.

13.3. Pirmosios instancijos teismo nuo 2022 m. sausio 1 d. priteista 400 Eur per mėnesį išlaikymo suma, apeliantės manymu, taip pat yra akivaizdžiai per didelė. Nuo 2022 m. sausio 1 d. galėjo būti priteista po 280 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – po 317 Eur, o, įvertinus našlaičio pensijos dydį, išlaikymas J. G. nepriteistinas.

13.4. Atsakovė pažymi, kad šiuo atveju, apskaičiuojant išlaikymo dydį, neįtraukta ieškovo įstatyminės atstovės gaunama iki jo pilnametystės vaiko išmoka, kuri taip pat turi būti naudojama tik jo išlaikymui. Įskaičiavus šią išmoką į motinai tenkančią vaiko išlaikymo dalį, teismo priteistas išlaikymo dydis dar labiau neatitinka teismų praktikos nustatyto dydžio. Šiuo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. 1-621 6 straipsniu, mokama 85,75 Eur dydžio išmoka vaikui. Vaiko išlaikymą turi skirti abu, o ne vienas iš tėvų. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau, anot apeliantės, tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Ieškovo įstatyminė atstovė nepateikė jokių duomenų, kad ji gali teikti jos prašomo išlaikymo sumos dalį. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tokį išlaikymą jam būtų galėjęs teikti R. G..

13.5. Apeliantė pažymi, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinis teismas, bendrai aiškindamas negautų pajamų institutą civiliniuose teisiniuose santykiuose, nurodo, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad jo išlaikymui kas mėnesį tikrai yra būtina ne mažesnė kaip 800 Eur suma. Pateikta tik viena apmokėta (duomenys neskelbtini) sąskaita ir viena sąskaita už komunalinius mokesčius. Šie duomenys nėra pakankami įvertinti visas būtinąsias išlaidas. Nėra pateikta poreikių tenkinimo skaičiavimų. Nėra pateikta duomenų, kiek iš viso asmenų gyvena name (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir ieškovo įstatyminė atstovė nepateikė duomenų apie kitas savo gaunamas pajamas, pvz., kaip jau minėta, neįtraukta ieškovo įstatyminės atstovės gaunama iki jo pilnametystės vaiko išmoka, kuri taip pat turi būti naudojama tik jo išlaikymui.

Atsiliepimas

13.6. Atsakovė pažymi, kad nurodoma išlaikymo suma akivaizdžiai viršija paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamas pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidas, siekiančias vieną minimalią mėnesinę algą. Be to, ieškovas J. G. yra pateikęs į bylą savo asmeninės sąskaitos išrašą, iš kurio galima daryti išvadą, kad lėšos iš šios sąskaitos yra skiriamos ne tik būtinųjų poreikių tenkinimui ar vystymosi sąlygų įgyvendinimui, pvz. apmokamos ,,Bolt“ pavėžėjo paslaugos, ,,McDonald‘s“ ir ,,Hessburger“ greito maisto restoranų sąskaitos, ,,WOLT“ maisto pristatymo paslaugos ir pan.

13.7. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas buvo patenkintas tik 12 procentų, atitinkamai turėjo būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kurias šalys patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu, dydžio nustatymo

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas; taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

17. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2009, Nr. 2K-400/2009 ir kt.). Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles.

18. Nagrinėjamu atveju N. R. nusikalstama veika padarytos žalos nepilnamečiui nužudytojo sūnui dydžio klausimas būtent ir buvo sprendžiamas pagal CPK taisykles pirmosios instancijos teismui baudžiamojo proceso metu konstatavus situaciją, nustatytą BPK 115 straipsnio 2 dalyje. CPK 182 straipsnio 3 punkte numatyta, kad tokiu atveju nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių faktų). Teismas tokiu atveju nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).

19. Nagrinėjamoje byloje N. R. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad nužudė R. G.. Minėtu nuosprendžiu išspręsti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. G. teismas civilinio ieškinio dalyje pripažino teisę į ieškinio patenkinimą dėl žalos kompensavimo netekus maitintojo ir ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

20. CK 6.284 straipsnyje reglamentuojami atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką R. G. mirties dieną teisę į žalos atlyginimą turėjo jo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus J. G., kuriems priklauso po 1/3 dalį (apskaičiuojant sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl kito sutuoktinio mirties imama 1/2 dalis apdraustojo pajamų, o esant dar vienam išlaikytiniam, pajamos dalytinos į tris dalis) mirusiojo pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. e3K-3-238-313/2019). Šioje byloje esminis dalykas yra nepilnamečiui J. G. po tėvo R. G. mirties netekus maitintojo iki pilnametystės iš atsakovės N. R. priteistinos žalos dydžio nustatymas.

22. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas J. G. atlygintinos žalos dydį netekus maitintojo, didelę reikšmę skyrė šalyje nustatytam MMA dydžiui atitinkamais metais, būtent šis rodiklis tapo esminiu, apskaičiuojant iš atsakovės ieškovui J. G. priteistinos turtinės žalos dydį iki jam sukaks pilnametystė. Tuo tarpu R. G. iki mirties gautų darbinių pajamų dydžiui, šių pajamų konkrečios dalies, tenkančios nužudytojo nepilnamečiui sūnui, nustatymui pirmosios instancijos teismas reikiamo dėmesio neskyrė, tik užsiminė, kad R. G. buvo dirbantis asmuo, jis gavo kas mėnesį pajamas, kurių dydis buvo apie 860 Eur, tačiau kokiais faktiniais duomenimis remdamasis nustatė būtent tokią nužudytojo gautų mėnesinių pajamų dydį, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nedetalizavo.

23. Teismų praktikoje turtinės žalos dydžio nustatymui ir apskaičiavimui gyvybės atėmimo atveju taikytinas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo (toliau – Aprašas) 5.1 papunktis, numatantis, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-155-684/2015, Nr. e3K-3-238-313/2019). Iš byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, jog R. G. aptariamu laikotarpiu iki mirties 2018 m. rugpjūčio 21 d. dirbo dviejose darbovietėse – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2018 m. birželio 1 d. iki mirties R. G. nedirbo, gavo ligos išmokas (t. 11, b. l. 135–136). Aprašo 5.8. papunktyje nurodyta, kad, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas; pagal 5.13. papunktį, jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į tai, jog R. G. mirė 2018 m. rugpjūčio 21 d., jo vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už tris mėnesius iki ligos, už kuriuos abiejose darbovietėse jam buvo mokamas pilnas darbo užmokestis, t. y. už 2018 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesius. Be kita ko, pažymėtina, kad žuvusio asmens sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų negautų pajamų dalis turi būti apskaičiuojama nuo žuvusio asmens darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Iš pateiktos VSDFV Kauno skyriaus pažymos matyti, kad už minėtus tris mėnesius R. G. darbo užmokesčio pajamos sudarė 1 746,08 Eur: UAB (duomenys neskelbtini) 242,81 Eur (kovo mėnesį); UAB (duomenys neskelbtini) 323,03 Eur (kovo mėnesį); UAB (duomenys neskelbtini) 291,37 Eur (balandžio mėnesį), UAB (duomenys neskelbtini) 323,03 Eur (balandžio mėnesį); UAB (duomenys neskelbtini) 242,81 Eur (gegužės mėnesį), UAB (duomenys neskelbtini) 323,03 Eur (gegužės mėnesį). Taigi R. G. vidutinis darbo užmokestis sudarė 582,03 Eur, o, atsižvelgiant į tai, kad J. G. turi teisę gauti 1/3 dalį R. G. pajamų, darytina išvada, kad J. G. turi teisę gauti 194 Eur mėnesiui išlaikymo.

24. Iš bylos duomenų matyti, kad VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. spalio 26 d. sprendimu J. G. paskirta ir iki pilnametystės mokėta našlaičio pensija, kuri 2018 metais buvo 211,46 Eur per mėnesį, 2019 metais – 227,62 Eur, 2020 metais – 247,77 Eur, 2021 metais – 271,30 Eur, iki 2022 m. gegužės 31 d. – 301,58 Eur, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 316,87 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. (2023 m. rugpjūčio 29 d. J. G. sulaukė pilnametystės) buvo mokama po 358,43 Eur. Kaip matyti iš VSDFV Kauno skyriaus duomenų, esančių byloje, našlaičio pensija J. G. paskirta iki 2029 m. rugpjūčio 28 d., t. y. kol J. G. sueis 24 metai. Tokiu būdu valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensija kompensuoja mirusiojo R. G. sūnaus J. G. dėl tėvo mirties prarastas darbines pajamas.

25. Be kita ko, pažymėtina, jog 2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-822 nustatė vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Pagal šiuo metu galiojančią 2021 m. gruodžio 7 d. Išmokų vaikams įstatymo Nr. XIV-720 6 straipsnio 1 dalies redakciją kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Taigi, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, J. G., kaip ir visi kiti vaikai Lietuvoje, iki pilnametystės gavo teisės aktais nustatyto dydžio vaiko išmoką kiekvieną mėnesį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, ne tik našlaičio pensijos, bet dar ir išmokos vaikui dydžiu turi būti mažinama J. G. iš atsakovės priteistina jam priklausanti mirusio tėvo pajamų dalis. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo iš atsakovės J. G. priteisti jo prarastą dėl tėvo mirties darbo užmokesčio dalį, nes ši žala kompensuojama jam periodiškai mokamomis valstybės išmokomis (išmoka vaikui ir našlaičio pensija).

26. Dėl žalos atlyginimo priteisimo mirusiojo R. G. nepilnamečiui sūnui teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis ir laikotarpis yra aiškiai reglamentuoti teisės normomis (CK 3.192, 3.196 straipsniai). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

28. Įrodinėti teisinę reikšmę civilinėje byloje turinčias aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Vadovaujantis rungimosi principu, civilinėje byloje šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2008, Nr. 3K-3-118/2010). Žalos fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskreciją dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-281/2012, Nr. 3K-3-152-686/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-166/2009, Nr. 3K-3-215/2012).

30. Patikslintame ieškinyje bei dublike pateikti skaičiavimai, kokias išlaidas ieškovas J. G. patiria kiekvieną mėnesį, bei nurodoma, kad šiuo metu ieškovo poreikius patenkinti yra reikalinga vidutiniškai apie 875,32 Eur per mėnesį, tad vienam iš tėvų tenkanti vaiko išlaikymo dalis sudaro 448,78 Eur. Ieškovo reikalavimai grindžiami tokiais argumentais – J. G. mokosi (duomenys neskelbtini), kurioje mokslas kainuoja 1 000 Eur mokslo metams (83,33 Eur/mėn.); dėl prastos sveikatos (turi neįgalumą, todėl reikia mankštintis ir palaikyti fizinį aktyvumą) J. G. lankosi sporto klube, kuris kas mėnesį kainuoja 29 Eur, iš viso sveikatos profilaktikai reikalinga 30 Eur/mėn.; J. G. mamai I. D. G. tenka vienai išlaikyti sūnų ir atsiskaityti už komunalines paslaugas, kurių suma, tenkanti ieškovui, nurodyta 320,90 Eur; laisvalaikiui reikia 60 Eur/mėn.; higienos prekėms 20 Eur/mėn.; drabužiams 1 000 Eur/metus = 83,33 Eur/mėn. (t. 11, b. l. 155–158).

31. Kaip jau buvo minėta, žalos fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui, būtent ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus. Iš ieškovo pateiktos (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog J. G. šioje mokymo įstaigoje mokosi nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., sutartis sudaryta dvejų metų trukmės programai, atlyginimo už ugdymą dydis per metus – 1 000 Eur (t. 11, b. l. 158–160). Į bylą ieškovo pateiktas AB SEB banko mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) I. D. G. 2022 m. spalio 11 d. pervedė 500 Eur sumą, tačiau kokia šio pavedimo paskirtis, mokėjimo nurodyme nenurodyta (t. 11, b. l. 137). Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių ieškovo atstovės pagal įstatymą turėtas išlaidas, susijusias su ieškovo mokymusi (duomenys neskelbtini), į bylą nepateikta. Byloje esanti Neįgalumo lygio pažymos NL-3 Nr. 3100 kopija patvirtina, kad J. G. nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. nustatytas lengvas neįgalumo lygis (t. 7, b. l. 53), tačiau jokių kitų medicininių dokumentų, pagrindžiančių būtinus J. G. poreikius, susijusius su jo sveikatos būkle (būtinybe lankyti sporto klubą ar baseiną ir pan.) ieškovas ir jo atstovai nepateikė. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kokio dydžio įmokas už komunalines paslaugas moka J. G. motina (pažymėtina, jog duomenys pateikti tik už du 2022 metų mėnesius (t. 11, b. l. 138–139, 163)). Nepilnametis J. G. gyvena kartu su motina, todėl tam tikra dalis mokesčių už komunalines paslaugas priklauso ir jam, tačiau nėra pagrindo sutikti su ieškovo atstovo pateiktais paskaičiavimais, kad nepilnamečiui vaikui tenka pusė sumos, kuri mokama už komunalines paslaugas. Kaip minėta, materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra tėvų pareiga (CK 3.192 straipsnio 1 dalyje). Teisėjų kolegijos vertinimu, mokesčiai už komunalines paslaugas didžiąja dalimi yra tėvų pareiga, todėl dalinti mokesčių sumą, sumokamą kas mėnesį už komunalines paslaugas, į dvi lygias dalis, kaip tai patikslintame ieškinyje ir dublike nurodo ieškovas, būtų neproporcinga ir neteisinga. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimų nurodyta apimtimi nėra pagrindo tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiems kitiems patikslintame ieškinyje ir dublike nurodytiems J. G. kasdieniams poreikiams (laisvalaikiui, higienai, drabužiams (netgi tokia suma, kuri nurodoma), sveikatos profilaktikai) patenkinti pilnai pakanka J. G. gaunamų valstybės jam mokamų pajamų kas mėnesį (našlaičio pensija ir išmoka vaikui). Be to, J. G. motina yra dirbanti ir gaunanti stabilias pajamas kiekvieną mėnesį (t. 11, b. l. 175), kurių, kartu su valstybės skiriama parama nepilnamečiui J. G., pakanka kasdieniams vaiko poreikiams patenkinti.

32. Kaip minėta, J. G. gaunama socialinė išmoka, tiesiogiai susijusi su maitintojo netekimu ir mokama jam periodiškai iki pilnametystės (našlaičio pensija) yra didesnė, negu jo prarasta dėl tėvo mirties pagal įstatymą jam priklausanti tėvo darbo užmokesčio dalis. Jeigu valstybės paskirta našlaičio pensija būtų mažesnė už tą nužudytojo darbo užmokesčio sumą, kuri J. G. priklausė iki tėvo mirties, tada teismas spręstų kokią dalį skirtumo turi kompensuoti žalą tiesiogiai padaręs asmuo. Kadangi nepilnamečio J. G. tėvą R. G. nužudė N. R., todėl ji atsakinga už atsiradusią žalą, J. G. patiriamą dėl maitintojo netekimo, ir turi pareigą šią žalą atlyginti, tačiau tik tiek, kiek nepadengia J. G. valstybės paskirta našlaičio pensija. Nagrinėjamu atveju realiai gaunamos našlaičio pensijos dydis yra didesnis, negu J. G. pagal įstatymą priklausanti tėvo darbo užmokesčio dalis. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei remiantis CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, nėra pagrindo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti dar papildomas pinigų sumas.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, konstatuoja, kad net ir įvertinus nuostatą, jog civilinėje teisėje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), negali būti naudojamas toks žalos atlyginimo mechanizmas (nustatant žalos atlyginimo būdą ir dydį), kuriuo būtų paneigiami žalą padariusio asmens teisminės gynybos principai (pavyzdžiui, jo teisė įrodinėti, kad nukentėjusysis prarado teisę į išlaikymą, kad gauna išlaikymą iš kito asmens ir pan.). Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.251 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-598/2013, Nr. 3K-3-286-313/2017, Nr. e3K-3-238-313/2019 52 punktas).

34. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam, o taip pat atsižvelgiant į civilinės atsakomybės, kaip kompensacinio pobūdžio priemonės paskirtį (kuo labiau kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau civilinės atsakomybės taikymas neturi tapti priemone ieškovui nepagrįstai praturtėti), nėra pagrindo tenkinti civilinio ieškinio dalies ir priteisti iš atsakovės N. R. ieškovo J. G. naudai turtinės žalos atlyginimą netekus maitintojo iki pilnametystės. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, atsakovės N. R. apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl civilinio ieškovo J. G., veikiančio per įstatyminę atstovę I. D. G., naudai priteisimo iš atsakovės 3 538,22 Eur žalos atlyginimo netekus maitintojo, tenkinama, ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir civilinis ieškinys netenkinamas pilna apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, taip pat nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pvz., EŽTT 2000 m. birželio 29 d. sprendimas byloje Garca Manibardo prieš Ispaniją, par. 36, 39; 2001 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Mortier prieš Prancūziją, par. 33). Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (EŽTT 2001 m. sausio 23 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95, 61 punktas).

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo tikslu CPK yra nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir EŽTT praktikoje (žr. EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18, 65 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023). Galimybės prisiteisti turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

39. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

40. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-207-313/2015, Nr. 3K-3-35-248/2016, Nr. e3K-3-443-969/2017).

42. Kaip matyti iš bylos duomenų, civilinio ieškovo J. G. įstatyminė atstovė I. D. G. patyrė 750 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už jos sūnaus J. G. atstovavimą pirmosios instancijos teisme (t. 11, b. l. 140, 181), kurias prašo priteisti iš atsakovės, atsakovė N. R. už jos atstovavimą pirmosios instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovo (t. 11, b. l. 183).

43. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju, iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, paskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepaskirstė, kaip to reikalauja civilinio proceso įstatymas. Kaip minėta, civilinis ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė – 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

44. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovas neturi teisės į turtinės žalos atlyginimą netekus maitintojo iki pilnametystės ir civilinio ieškinio netenkinus pilna apimtimi, civiliniam ieškovui bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, nepriteistinos, o atsakovei iš ieškovo priteistina visa suma bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovė patyrė pirmosios instancijos teisme, t. y. 500 Eur.

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovė patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, bylos apimtį ir jos sudėtingumą, į tai, jog atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, o ieškovo civilinis ieškinys atmetamas, taip pat atsižvelgdama į Rekomendacijose numatytus dydžius, daro išvadą, kad atsakovės N. R. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (500 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.10 papunkčiuose nurodytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos atsakovei priteistinos iš priešingą suinteresuotumą turėjusio ieškovo J. G., veikiančio per įstatyminę atstovę I. D. G. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kitokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų šalys bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nenurodė patyrę, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų paskirstymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria civilinio ieškovo J. G., veikiančio per įstatyminę atstovę I. D. G., naudai priteista iš atsakovės N. R. 3 538,22 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai trisdešimt aštuoni eurai 22 centai) žalos atlyginimo netekus maitintojo.

Priteisti iš civilinio ieškovo J. G., veikiančio per įstatyminę atstovę I. D. G., atsakovei N. R. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Jūratė JakubonienėDalia KačinskienėRegina Pocienė