Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-24-413/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-24
Bylos Nr.: e2A-24-413/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16953-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
Atsakovas: Z. Č.
Ieškovas: R. D.

Kategorijos

2.6.14.3Renta iki gyvos galvos
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-24-413/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16953-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.14.3; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkes teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2054-950/2023, pagal ieškovo R. D., kurio teisių perėmėjas yra D. D., ieškinį atsakovei Z. Č. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir nekilnojamojo turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. G. esmė

1. Ieškovas R. D. teismui 2022 m. gruodžio 21 d. pateiktu ieškiniu prašė nutraukti jo ir atsakovės Z. Č. 2021 m. vasario 22 d. Kauno m. 11-ajame notarų biure sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (notarinio reg. Nr. 1395), grąžinti ieškovo asmeninėn nuosavybėn butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė susipažino 2016 m., užsimezgus artimiems tarpusavio santykiams gan greitai pradėjo gyventi kartu jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Be minėto gyvenamojo namo dalies, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Šalys 2021 m. vasario 22 d. Kauno m. 11-ajame notarų biure sudarė išlaikymo iki gyvos sutartį (notarinio reg. Nr. 1395) (toliau – Sutartis). Sutartį sudarė dėl to, kad jis (ieškovas) turėjo įvairių sveikatos problemų ir tikėjosi, jog sveikatai pablogėjus, jo faktinė sugyventinė – atsakovė Z. Č., toliau tinkamai juo pasirūpins. Sutartimi atsakovė įsipareigojo iki jam gyvam esant aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis, teikti pilną išlaikymą maistu, drabužiais bei kitokia apranga, teikti aptarnavimą, priežiūrą ligos atveju bei kitą pilną išlaikymą, įvertinant per mėnesį jo dydį viena minimalia mėnesine alga. Tos pačios Sutarties pagrindu atsakovei buvo perduotas ginčo butas. Po Sutarties sudarymo ieškovo sveikata toliau blogėjo, jam buvo nustatytas onkologinis susirgimas – (duomenys neskelbtini). Atsakovė tinkamai Sutarties sąlygų nevykdė, neaprūpino ieškovo vaistais, tinkamai jo neprižiūrėjo, neteikė net minimalios pagalbos, atsisakė trinti maistą, dažnai jį palikdavo vieną. Atsakovė pradėjo bendrauti nepagarbiai, pakeltu balsu ir kt. Ieškovo gaunamas pajamas atsakovė pradėjo naudoti asmeninėms reikmėms, o ginčo butą išnuomojo ir gavo iš to pajamas. Joks išlaikymas iš atsakovės gautos finansinės naudos ieškovui nebuvo skirtas. Dėl tokio atsakovės elgesio šalių santykiai nuo 2022m. lapkričio 23 d. visiškai nutrūko, atsakovė išsikraustė iš jam priklausančio gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini). Gera valia nutraukti Sutarties atsakovė nesutiko.

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu jos santykiai buvo darnūs ir geri, ji rūpinosi ieškovu, tačiau po jo ligos pradėjo prastėti jos santykiai su ieškovo šeima, t. y. su jo sūnumi D. D. ir sūnaus žmona. 2022 m. lapkričio 19 d. atsakovė gavo raštišką pasiūlymą nutraukti Sutartį šalių bendru susitarimu dėl tariamo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovei tai buvo netikėta, nes Sutartis buvo vykdoma tinkamai ir ieškovas niekada nereiškė jokių pastabų dėl to. Galutinai situacija su ieškovu ir jo šeimos nariais komplikavosi 2022 m. lapkričio 22 d. Jai buvo liepta išsikraustyti iš ieškovui priklausančios gyvenamojo namo dalies, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovo sūnus iškvietė policijos pareigūnus dėl tariamai netinkamo jos elgesio. Šiuo atveju susidarė teisiškai netoleruotina situacija, kai pats ieškovas sąmoningai atsisakė bendradarbiauti su ja ir neužkirto kelio neteisėtiems savo giminaičių (sūnaus ir jo žmonos) veiksmams, trukdantiems jai tinkamai vykdyti Sutartį. Atsakovė yra pasiruošusi toliau vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jei tik ieškovas priims jos teikiamą išlaikymą natūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovo R. D. ieškinį tenkino visiškai ir nutraukė tarp jo ir atsakovės Z. Č. 2021 m. vasario 22d. Kauno m. 11-ajame notarų biure sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (notarinio reg. Nr. 1395). Taip pat teismas nusprendė atsakovei Z. Č. priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovo R. D. asmeninėn nuosavybėn, priteisė ieškovui iš atsakovės 3 926,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:

5.1. 2016 m. balandžio mėn. atsakovė Z. Č. apsigyveno ieškovui R. D. priklausančio gyvenamojo namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini);

5.2. 2021 m. vasario 22 d. Kauno m. 11-ajame notarų biure R. D. ir Z. Č. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (not. reg. Nr. 1395)), pagal kurios 7.1 punktą atsakovė įsipareigojo aprūpinti nedarbingą ieškovą iki gyvam esant gyvenamosiomis patalpomis, teikti jam pilną išlaikymą maistu, drabužiais bei kitokia apranga, aptarnavimą, priežiūrą ligos atveju bei teikti kitą pilną išlaikymą, įvertinant per mėnesį kaip viena minimalia mėnesine alga.

5.3. Nurodytos Sutarties pagrindu atsakovei Z. Č. asmeninės nuosavybės teise buvo perduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė R. D..

5.4. Šalys gyveno kaip faktiniai sugyventiniai, kartu vedė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu. Šalių bendras gyvenimas pasibaigė po 2022 m. lapkričio 22 d. kilusios konfliktinės situacijos.

5.5. Ginčo butą atsakovė 2022 m. gegužės 1 d. sudarytos nuomos sutartimi išnuomojo D. V. už 350,00 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį.

5.6. Atsakovė iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), išsikraustė 2022 m. lapkričio 23 d.

5.7. Ieškovui nuo 2022 m. liepos 29 d. yra konstatuotas susirgimas – (duomenys neskelbtini), sveikatos būklė vidutinio sunkumo su pablogėjimais.

6. Pagal įstatyme įtvirtintą sąvokos apibrėžtį, išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kvalifikuojama tokia sutartis, pagal kurią rentos gavėjas - fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (Lietuvos Respublikos CK 6.460 str. 2 d.). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai, lemiantys šių teisinių santykių reglamentavimo specifiką, yra šie: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma - asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, - ir jo priežiūra (Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 1 d.). Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.189 str. 1 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013; ir kt.). Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti tokiems poreikiams tenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016; kt.).

7. Teismas nurodė, kad 2021 m. vasario 22 d. sudarytoje Sutartis jos dalykas buvo konkrečiai apibrėžtas 7.1 punkte: atsakovė įsipareigojo nedarbingą ieškovą iki gyvam esant aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis, teikti pilną išlaikymą maistu, drabužiais bei kitokia apranga, aptarnavimą, priežiūrą ligos atveju bei teikti kitą pilną išlaikymą, įvertinant per mėnesį kaip viena minimalia mėnesine alga. Teismas pažymėjo, kad ieškovui buvo reikalingas išlaikymas išimtinai natūra, t. y. jam buvo reikalinga asmeninė atsakovės priežiūra (pvz. higienos palaikymas), aptarnavimas (pvz. maisto įgijimas ir gaminimas), nuolatinis rūpinimasis (pvz. namų ruoša), patarnavimai, susiję su sveikatos palaikymu (pvz. medikamentų įgijimas, pagalba medicinos įstaigose), ir kt. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas buvo (ir šiuo metu yra) pilnai materialiai apsirūpinęs ir materialinis išlaikymas (piniginėmis išmokomis) jam nebuvo reikalingas (ieškovas gavo reguliarias socialines išmokas; papildomas pajamas iš turimos individualios įmonės „R. D. parduotuvė“; turėjo nemažai ir įvairių nekilnojamojo turto objektų, tame tarpe ir tinkamą gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini); turėjo santaupų). Ieškovas nuo 2016 m. iki Sutarties sudarymo (t. y. 6 metus) nepertraukiamai gyveno kartu su atsakove, kas liudija, kad jos priežiūra jam buvo priimtina ir jį tenkino, todėl būtent tokios asmeninės priežiūros natūra jis tikėjosi ir ateityje, po Sutarties sudarymo.

8. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors po Sutarties sudarymo jis toliau gyveno kartu su atsakove, tačiau pastarosios elgesys labai pablogėjo, susirgus onkologine liga ji atsisakė jam trinti maistą, pradėjo dažnai išvykti ir jį palikti vieną, pradėjo bendrauti nepagarbiu tonu. Šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovas iš esmės nepateikė jokių patikimų įrodymų. Tačiau, anot teismo, nepasitenkinimą atsakovės elgesiu ir jos teikiamu išlaikymu natūra netiesiogiai liudija tai, kad ieškovas 2022 m. lapkričio 9 d. asmeniškai kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę A. Ž. (žr. 2022 m. lapkričio 9 d. atstovavimo sutartis Nr. 84/2022), o pastaroji 2022 m. lapkričio 10 d. parengė rašytinį pasiūlymą „Dėl ginčo sprendimo ne ginčo teisenos tvarka“, adresuotą atsakovei Z. Č..

9. Įvertinęs bylos įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad nuo 2022 m. lapkričio 23 d. (t. y. praėjus 21 mėnesiui nuo Sutarties sudarymo) nutrūko šalių, kaip faktinių sugyventinių tarpusavio santykiai, taip pat nutrūko Sutarties vykdymas ir šiuo metu Sutartis nevykdoma. Iš pateiktų į bylą duomenų (maisto įsigijimo kvitų, medikamentų įsigijimo kvitų, pan.) teismas sprendė, kad nuo 2022 m. lapkričio mėn. ieškovas pats asmeniškai (arba padedamas savo šeimos narių) rūpinasi savimi ir savo buitimi.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.464 straipsnio 2 dalį rentos gavėjas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą jam nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Taigi rentos gavėjas reikalaudamas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perduotą nekilnojamąjį daiktą turi įrodyti, kad rentos mokėtojas pažeidė sutartį ir tai sudaro esminį sutarties pažeidimą. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne turi būti vadovaujamasi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytais kriterijais, taip pat atsižvelgiama į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus.

11. Remdamasis paminėtu teisiniu reguliavimu, teismas esminėmis aplinkybėmis pripažino dvi aplinkybes:

11.1. pirma esminė aplinkybė (kuri, be kita ko, sudaro nagrinėjamos civilinės bylos išskirtinę specifiką) yra tai, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2022 m. lapkričio 23 d. atitiko faktinių sugyventinių tarpusavio santykius, o tokie santykiai iš esmės yra analogiški sutuoktinių tarpusavio santykiams bei yra grindžiami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatytais abipusio pasitikėjimo, lojalumo, meilės ir pagarbos, nepertraukiamo rūpinimosi vienas kitu principais. Būtent toks šalių, kaip faktinių sugyventinių bendravimas ir sudarė prielaidas ginčo Sutarties pasirašymui 2021 m. vasario 22 d. bei sukėlė ieškovui pagrįstus lūkesčius, kad jis gaus išlaikymą iki gyvos galvos būtent natūra (atsakovės Z. Č. priežiūra, teikiamomis paslaugomis, namų ruošos atlikimu), nes ieškovo materialinė padėtis buvo gera ir materialinis aprūpinimas (pinigine forma) jam nebuvo ir šiuo metu nėra reikalingas;

11.2. antra esminė aplinkybė yra tai, kad nuo Sutarties sudarymo (2021 m. vasario 22 d.) iki tarpusavio santykių tarp ginčo šalių pabaigos (2022 m. lapkričio 23 d.) praėjo itin trumpas laiko tarpas – vos 21 mėn. Nuo 2022 m. lapkričio 23 d. ginčo Sutartis nėra realiai vykdoma. Šiuo metu ginčo šalių tarpusavio santykiai yra blogi bei konfliktiški, todėl sunku tikėtis, kad esant tokiems tarpusavio santykiams, Sutarties vykdymas gali būti atnaujintas ir toliau realiai (efektyviai) tęsiamas. Ieškovas teismo posėdžio metu kategoriškai nurodė, kad su atsakove jokių santykių nebepalaiko ir jokiomis aplinkybėmis neketina jų palaikyti ateityje. Ginčo šalims kartu nebegyvenant, išlaikymo natūra teikimas (ieškovo higienos priežiūra, kasdienis maisto jam ruošimas, jo slaugymas ir priežiūra; vežiojimas pas gydytojus, ir t.t.) yra sunkiai įmanomas.

12. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad Sutartis nėra vykdoma nuo 2022 m. lapkričio 23 d. (t. y. daugiau kaip 6 mėn.). Iš ieškovo paaiškinimų ir elgesio teismo posėdžio metu yra akivaizdu, jog jis yra praradęs pasitikėjimą atsakove, kuris išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas ir ypač svarbus. Atsakovei, nors ir norint, tačiau dėl visiškai nutrūkusių tarpusavio santykių su ieškovu, ji negali realiai vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (teikti ieškovui išlaikymą išimtinai natūra – jį prausti, prižiūrėti, slaugyti, ruošti maistą, vežioti į gydymo įstaigas, ir t.t.), kai jų vykdymas ieškovui, atsižvelgiant į jo amžių ir vis prastėjančią sveikatos būklę, yra ypač reikalingas ir būtinas, todėl Sutarties išsaugojimas reikštų teisėtų R. D. lūkesčių pažeidimą.

13. Todėl teismas sprendė, kad esant tokiai situacijai būtų nesąžininga ir neteisinga, kad Sutartis toliau liktų galioti, o didelės vertės nekilnojamasis turtas atitektų atsakovės nuosavybėn.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė Z. Č. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

14.1. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį, tuo tarpu teismas taikė CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 4 punktą, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo (nebuvo Sutarties nutraukimo pagrindo ir įrodymų). Sutarties nutraukimo pagrindus aiškiai reglamentuoja sutarčių teisės normos. Specialioji CK 6.464 straipsnio norma numato išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindus. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus.

14.2. Teismas iš esmės nors ir nustatė, kad atsakovė iki pat jos iškraustymo iš ieškovo namų (t. y. 2022 m. lapkričio 23 d.) tinkamai vykdė Sutartį ir toliau pasirengusi Sutartį vykdyti, tačiau, atsižvelgęs į ieškovo, kaip buvusio sugyventinio, norą (konfliktinę situaciją) ir jo atstovės (advokatės) parengtą ir atsakovei išsiųstą 2022 m. lapkričio 10 d. pasiūlymą, sprendė, kad išlaikymo teikimas natūra yra nebeįmanomas, nes ieškovas praradęs pasitikėjimą atsakove, todėl yra pagrindas taikyti kraštutinę priemonę – Sutartį nutraukti. Teismas nenustatė jokios atsakovės kaltės (tame tarpe ir jos bendradarbiavimo stokos), sudarančios pagrindą nutraukti Sutartį sprendimu, tačiau atsižvelgė išimtinai į ieškovo norą (vienašališką sprendimą), kuris buvo nepagrįstas jokiu teisiniu Sutarties nutraukimo pagrindu ir įrodymais bei buvo nesąžiningas.

14.3. Teismas padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas. Teismas sprendė, kad atsakovė nepažeidė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (teikti ieškovui išlaikymą išimtinai natūra); atsakovė norinti toliau vykdyti Sutartį; ieškovo sveikatos būklė reikalauja priežiūros (išlaikymo natūra); tačiau nepaisant to, Sutartį vis tiek nutraukė. Atsižvelgiant į tai, toks prieštaringas sprendimas neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų.

14.4. Teismas išimtinai vertino tik ieškovo teisėtą lūkestį gauti Sutarties vykdymo rezultatą, taip visiškai nevertindamas ir ignoruodamas atsakovės teisėtą lūkestį gauti Sutarties vykdymo rezultatą, nors tą privalėjo padaryti. Sutartis sudaryta tarp dviejų šalių, kiekvienai jų turint savo lūkesčių: ieškovas - kad juo bus pasirūpinta iki gyvos galvos, o atsakovė - kad vykdžiusi įsipareigojimus prižiūrėti ieškovą, įgys tam tikrą atlygį – ieškovo nekilnojamąjį turtą. Todėl atsakovės lūkestis, jai Sutartį vykdžius beveik 2 metus, neturėjo būti ignoruojamas vien todėl, kad ieškovui atsakovė nebepatinka, nėra seksualinės traukos, nepatinka jo giminaičiams ar dėl kitų priežasčių.

14.5. Teismas taip pat neatsižvelgė į kitą svarbią aplinkybę, kad byloje esantys duomenys liudija, jog atsakovė faktinę ieškovo globą vykdė dar iki Sutarties pasirašymo, t. y. iš esmės nuo ginčo šalių pažinties pradžios – nuo 2016 metų. Būtent tais metais ieškovas su atsakove susipažino, neilgai trukus apsigyveno pas jį, atsakovė pirko ir gamino ieškovui maistą, skalbė drabužius, tvarkė namus ir atlikdavo kitas faktines sugyventinės pareigas. Būtent tokie atsakovės veiksmai, labiau tikėtina, ir lėmė, kad ieškovas norėdamas perleisti ginčo turtą (butą), turėjo įsitikinti atsakovės patikimumu ir geranoriškumu. Taigi, faktiškai atsakovė ieškovo globą vykdė nuo 2016 m. balandžio 9 d., tačiau beveik po 5 metų (t. y. 2021 m. vasario 22 d.) šią globą ginčo šalys įformino įstatymų nustatyta tvarka sudarydamos Sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo neatsižvelgti į šias aplinkybes.

14.6. Vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Byloje esantys duomenys (įrodymai) patvirtina, kad ieškovas apribojo atsakovei galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus (t. y. atsisakė atsakovės pagalbos, iškraustė atsakovę iš namų, pakeitė spynas, neįsileido į namus, vengė toliau su ja bendrauti (blokavo skambučius, neatsakė į žinutes ir pan.)) ir faktiškai nevykdė šios bendradarbiavimo pareigos. Bylos įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovo besąlygiškas noras nutraukti sutartį buvo susijęs su kitų asmenų (ieškovo giminaičių) įtaka, kurią patvirtina ieškovo išduotas sūnui įgaliojimas; ieškovo marčiai perleista atsakovės prievolė prižiūrėti ieškovą (tą patvirtino ieškovo marti teisme ir ieškovas); marčiai perleistas ieškovo verslas; taip pat ieškovo sūnaus pranešimas policijai dėl noro iškraustyti nepageidaujamą atsakovę iš ieškovo namų. Ieškovo siekis buvo susigrąžinti butą, tai patvirtina 2023 m. kovo 5 d. garso įrašas. Šių aplinkybių iš esmės pirmosios instancijos teismas nevertino.

14.7. Teismas privalėjo tinkamai įvertinti atsakovės kviestų liudytojų parodymus, kurie atitinka bylos medžiagos visetą apie tai, kad ieškovas atsakove labai džiaugėsi, ilgą laiką su ja gražiai sutardavo, visur kartu dalyvaudavo, rodydavo prie aplinkinių šiltus jausmus. Taip pat teismas privalėjo įvertinti liudytojos R. A. nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovas pats važinėja automobiliu, taigi, geba savimi pasirūpinti.

14.8. Teismui, vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, buvo pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kadangi būtent ieškovo procesinis elgesys ir teisei prieštaraujantys veiksmai lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, teismas nenustatė atsakovės kaltų veiksmų dėl sutarties pažeidimo.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

15.1. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesilaikė Sutarties 7.1. punkte nustatytų įsipareigojimų ir ieškovo neaprūpino gyvenamosiomis patalpomis (ieškovas gyveno su savo sūnaus šeima savo nuosavybėje), jokia forma neteikė ieškovui išlaikymo, jo nepalaikė. Priešingai, atsakovė naudojosi jo gaunamomis piniginėmis lėšomis, bendravo pakeltu balso tonu, keikė ieškovą, darė jo gyvenimą neįmanomą. Dar daugiau, ieškovui turint didelių sveikatos problemų atsakovė neaprūpino jo vaistais bei jo neprižiūrėjo, neteikė jam net minimalios pagalbos, o ieškovui turint alkoholio problemų, jo gėrimą palaikė. Sūnaus šeima, matydama tokį tėvo gyvenimą, ieškovui padėjo materialiai ir moraliai, susirgus vežė į gydymo įstaigas, pirko vaistus, darė ligoniui pritaikytą maistą.

15.2. Atsakovė ir kiti liudininkai 2023 m. gegužės 4 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė visą gyvenimo kartu su ieškovu laiką buvo pilnai išlaikoma ieškovo ir gyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame turte, nors ieškovui nuo 2022 m. liepos mėnesio, pilnai pasireiškus onkologinei ligai, ir pačiam reikėjo priežiūros, aptarnavimo ir išlaikymo. Dar daugiau, ieškovą paguldžius į gydymo įstaigą, atsakovė vietoje ieškovo priežiūros pasirinko kelionę į Palangą.

15.3. Iš pateiktų į bylą čekių, sąskaitų už komunalines ir kitas išlaidas bei maisto užsakymą į namus matyti, kad ieškovą aprūpino sūnaus šeima. Sūnus su savo žmona D. D. apmokėdavo visas komunalines išlaidas, aprūpindavo ieškovą vaistais bei maistu, kiekvieną dieną jį prižiūrėjo. Be to, D. D. nuo ieškovo susirgimo onkologine liga jam visada ruošdavo (sutrindavo) maistą, nes ieškovas kitu būdu negalėjo įsisavinti maisto. Šiuos veiksmus, t. y. sutrinti maistą, atsakovė atsisakė atlikti.

15.4. Vadovaujantis Sutarties 7.5. punktu, ieškovas su pasiūlymu „Dėl ginčo sprendimo ne ginčo teisenos tvarka“ , kreipėsi į atsakovę šalių bendru sutarimu nutraukti Sutartį, kadangi atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal ją. Tai rodo, kad ieškovui 2022 m. liepos mėnesį sunkiai susirgus ir padidėjus jo poreikiams asmeninei priežiūrai, tinkamos priežiūros, kaip tai yra nustatyta Sutarties 7.5. punkte, iš atsakovės jis nesulaukė. Šios aplinkybės įrodo, jog ieškovas bendradarbiavo su atsakove ir elgėsi sąžiningai, t. y. negaudamas tinkamos priežiūros, kaip tai numatyta Sutarties 7.5. punkte, nurodė atsakovei, kad pageidauja bendru sutarimu nutraukti Sutartį.

15.5. Gavusi minėtą pasiūlymą atsakovė ieškovo atstovei nurodė, jog atsisako Sutartį nutraukti ir laikėsi pozicijos, kad ieškovas girtauja, o jo sūnaus šeima neleidžia atsakovei vykdyti pareigų pagal Sutartį nuo 2022 m. lapkričio 23 d. Ieškovas pažymi, kad minėtame atsakyme nėra nurodama, jog atsakovė iki 2022 m. lapkričio 23 d. būtų vykdžiusi savo pareigas ieškovui pagal Sutartį. Tai rodo, kad atsakovė nuo pat Sutarties sudarymo dienos neketino vykdyti savo įsipareigojimų pagal Sutartį ir jokio ieškovui išlaikymo (materialaus ir nematerialaus) jam neteikė. Priešingai, atsakovė naudojosi ieškovo gaunamomis piniginėmis lėšomis, kai jam buvo reikalinga pagalba, ji savaitėmis laiką praleisdavo ne namuose.

15.6. Sužinojusi, kad ieškovas kreipėsi ar gali kreiptis teisinės pagalbos dėl Sutarties sąlygų vykdymo, atsakovė bandė parduoti ginčo butą. Minėtas aplinkybes patvirtina skelbimo kopija, kuri šiai dienai atsakovės jau yra panaikinta. Tačiau atsakovė buto nepardavė, nes visą piniginę sumą už butą būtų reikėję pervesti ieškovui.

15.7. Atsakovės pusėje liudiję asmenys yra jos šeimos nariai, todėl suinteresuoti, kad butas atitektų atsakovei. Jie byloje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, liečiančias ieškovo priežiūrą. Ieškovo nuomone, atsakovė savo įsipareigojimų nuolatinai nevykdė, o nepilnas atsakovės prisiimtų sutartimi pareigų vykdymas, kai tuo metu ieškovui buvo reikalingos kasdieninės paslaugos, negali būti pripažintas tinkamu atsakovės prievolės vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. D. (toliau – ir rentos gavėjas, perleidėjas) ir atsakovė Z. Č. (toliau – ir rentos mokėtoja, įgijėja) 2021 m. vasario 22 d. Kauno miesto 11-ajame notarų biure sudarė Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. 1395 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį R. D. perdavė Z. Č. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

18. Į teismą dėl Sutarties nutraukimo ir nekilnojamojo turto grąžinimo 2022 m. gruodžio 21 d. kreipėsi ieškovas (rentos gavėjas) R. D., kuris (duomenys neskelbtini) mirė.

19. Dėl rentos gavėjo, pareiškusio reikalavimą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti perduotą turtą, materialinių ir procesinių teisių perėmimo galimumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2001, kt. ) yra išaiškinęs, kad reikalavimas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perleistą turtą yra turtinio pobūdžio, todėl gali pereiti įpėdiniams tuo atveju, kai rentos gavėjas iki savo mirties buvo pareiškęs reikalavimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo.

20. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi pradinis ieškovas R. D. (rentos gavėjas) buvo pakeistas jo teisių perėmėju D. D..

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.460 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo – perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai taikomos rentą iki gyvos galvos reglamentuojančios normos (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra; sutartyje gali būti numatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

22. CK 6.464 straipsnyje įtvirtinti du skirtingi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pabaigos pagrindai: 1 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi dėl rentos gavėjo mirties pasibaigus išlaikymo prievolei, t. y. įvykdymu; 2 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia prievolę teikti išlaikymą.

23. Nagrinėjamu atveju rentos gavėjo ieškinys dėl sutarties nutraukimo buvo pareikštas jam esant gyvam ir buvo grindžiamas CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu – rentos mokėtojui iš esmės pažeidus prievolę teikti išlaikymą.

24. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovo ieškinį tenkino. Atsakovė (rentos mokėtoja), nesutikdama su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai taikė bendrąsias, o ne specialiąsias sutarties nutraukimo nuostatas, įtvirtintas CK 6.464 straipsnyje. Anot apeliantės, nors teismas nenustatė rentos sutarties vykdymo pažeidimo, tačiau vis tiek sutartį nutraukė atsižvelgdamas išimtinai tik į ieškovo norus ir nepaisydamas atsakovės teisėtų lūkesčių – gauti butą. Taigi, apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

25. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar buvo vykdoma, ir ar tinkamai buvo vykdoma 2021 m. vasario 22 d. Sutartis iki rentos gavėjo (ieškovo) mirties.

26. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

27. Pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo civiliniame procese pareiga tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Todėl šiuo atveju ieškovui teko pareiga įrodyti Sutarties ir jo teisių pažeidimą lėmusius faktus, o atsakovei teko pareiga pateikti įrodymus, sudarančius jos atsikirtimų pagrindą.

28. Bylos medžiaga nustatyta, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo nedarbingam perleidėjui R. D. iki gyvam esant aprūpinti jį gyvenamąja patalpa, teikti pilną išlaikymą maistu, drabužiais bei kitokia apranga, aptarnavimą, priežiūrą ligos atveju bei teikti kitą pilną išlaikymą, įvertintą ne mažiau kaip viena minimalia mėnesine alga (Sutarties 7.1 p). Sutarties 7.5 punkte šalys susitarė, kad pažeidus sutarties sąlygas rentos gavėjas (perleidėjas) R. D. turi teisę reikalauti grąžinti perduotą nekilnojamąjį turtą. Šalims nesusitarus, ginčą sprendžia teismas.

29. Byloje nėra ginčo, kad šalys pardėjo kartu gyventi nuo 2016 m. balandžio, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui 2022 m. liepos 29 d. buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovas ne kartą buvo gydomas ligoninėje, 2022 m. liepos mėnesio ligos anamnezėje įrašyta, (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio mėnesį ieškovas dar kartą kreipėsi į gydymo įstaigą, jo sveikatos būklė blogėjo, ieškovas negalėjo nuryti jokio maisto, buvo skubiai stacionarizuotas. Vėlesni medicininiai dokumentai patvirtina, kad R. D. galėjo valgyti tik trintą maistą, kurį jam ruošė, kaip nurodyta procesiniuose dokumentuose, ne atsakovė, o sūnaus žmona D. D.. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui procesiniuose dokumentuose nurodžius, jog jam susirgus, atsakovė netrynė jam maisto, atsakovė šios aplinkybės neneigė ir jokių argumentų nepateikė.

30. Policijos registruojamų įvykių registre 2022 m. lapkričio 22 d. 18 val. 53 min. buvo užregistruotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), iš pranešėjo (namo savininko) namų nepasišalina nepageidaujama tėvo sugyventinė. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tą dieną kilo konfliktas su atsakove, ji su ieškovu ir jo šeimos nariais bendravo pakeltu tonu.

31. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo pajamos nebuvo didelės. Invalidumo/netekto darbingumo pensija 2021 metais siekė 138,79 Eur per mėnesį, nuo 2022 metų padidėjo iki 152,37 Eur; našlio pensija 2021 metais siekė 28,63 Eur per mėnesį, nuo 2022 metų padidėjo iki 32 Eur. Nuo 2022 m. balandžio R. D. buvo pradėta mokėti apie 350 Eur dydžio senatvės pensija. Atsakovė neneigia, kad prie būsto, kuriame gyveno su R. D., išlaikymo ji neprisidėjo ir pripažino, jog būstas buvo išlaikomas iš ieškovo gaunamų pajamų.

32. Sutarties galiojimo laikotarpiu į bylą pateiktos sąskaitos už elektrą, kitus komunalinius patarnavimus, kurios buvo išrašytos R. D. vardu, nuo 2022 m. vidurio buvo apmokėtos iš D. D. sąskaitos (ieškinio priedai, DOK-42037/2023-04-04).

33. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad vaistus ir maistą, kurį užsakydavo internetu, jam pirkdavo šeimos nariai (sūnus su žmona). Šias ieškovo įrodinėjamas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti čekiai, PVM sąskaitos faktūros, kuriuose nurodyti perkami vaistai, išrašyti būtent R. D., užsakymo/pristatymo internetu išrašai, kuriuose nurodytas maisto pristatymo adresas – (duomenys neskelbtini), o maistas – trintos sriubos, antrieji patiekalai, bulvių košės. Atsakovė šių aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ir nepateikė įrodymų, kad tokius veiksmus Sutarties galiojimo metu atliko ji pati ar jos pavedimu kiti asmenys.

34. Pablogėjus šalių santykiams, ieškovas 2022 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į advokatę, kuri 2022 m. lapkričio 10 d. atsakovei pateikė pasiūlymą nutraukti 2021 m. vasario 22 d. Sutartį šalių bendru sutarimu. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė nevykdo Sutarties, neaprūpina rentos gavėjo gyvenamuoju būstu, neperka sunkiai sergančiam ligoniui vaistų, maisto, neprižiūri jo, ieškovas gyvena savo sūnaus šeimoje, kuri juo ir rūpinasi.

35. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovė ketino parduoti jai pagal Sutartį perduotą butą ir jau 2022 m. balandžio 11 d. buvo įkėlusi skelbimą į interneto tinklalapį www.aruodas.lt, tačiau butas liko neparduotas, nes galiojo įrašas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo, todėl visi gauti už butą pinigai turėjo atitekti R. D.. Minėtos aplinkybės atsakovė taip pat nepaneigė.

36. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad iki Sutarties sudarymo ir po to ji rūpinosi ieškovu, gamino maistą, o 2022 m. liepos 15 d. diagnozavus ieškovui piktybinį naviką ir tų metų rugsėjį pablogėjus jo sveikatai, atsakovės prašymu jos darbovietėje UAB „SCAPA BALTIC“ apeliantei buvo sudarytas individualus darbo grafikas, kad laisvą nuo darbo laiką ji galėtų derinti su R. D. slauga. Po 2022 m. spalio mėnesį atliktos operacijos R. D. galėjo savimi pasirūpinti, pats vairavo automobilį, tačiau nevengdavo vartoti alkoholį, kelis kartus buvo gydytas priklausomybių centre, o draugaujant su atsakove. Konfliktai su ieškovo šeima prasidėjo po diagnozuotos sunkios ligos. Po išsikraustymo iš ieškovo namų, atsakovė keletą kartų skambino R. D., rašė jam SMS žinutes, tačiau R. D. į skambučius neatsakinėjo, atsakovės numerį blokavo.

37. UAB „SCAPA BALTIC“ 2023 m. sausio 13 d. pažymoje nurodyta, kad Z. Č. įmonėje dirba nuo 2006 m. rugpjūčio 30 d. baldų surinkėja. 2022 m. rugsėjo mėnesį darbuotojos prašymu, dėl asmeninių priežasčių, slaugant/prižiūrint asmenį, buvo sudaromas individualus grafikas, kad darbuotoja galėtų darbo laiką derinti su asmeniniu laiku. Tačiau iš šios pažymos nematyti, koks buvo atsakovės darbo grafikas ir kaip ji derino savo darbo laiką su ieškovo slaugymu, nors procesiniuose dokumentuose atsakovė buvo nurodžiusi priešingai, jog ieškovas 2022 m. rudenį dar pats savimi galėjo pasirūpinti, t. y. kad jam visiška slauga nebuvo reikalinga.

38. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad R. D. 2022 m. lapkričio 28 d. išdavė savo sūnui D. D. ilgalaikį įgaliojimą, kuriuo suteikė sūnui teisę atstovauti ieškovą visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, tame tarpe notarų biuruose, panaikinti 2021 m. vasario 22 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, patvirtintą Kauno m. 11-ojo notarų biuro notarės, Nr. 1395, ir atlikti kitus veiksmus (pvz. atstovauti gydymo įstaigose, išrašyti pažymas ir vaistus).

39. VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ 2023 m. sausio 17 d. pažymoje nurodyta, kad medicininė informacija apie R. D. sveikatos būklę Z. Č. nebus teikiama, nes ji nėra įtraukta į atnaujintą ir galiojantį paciento valios pareiškimą.

40. Į bylą pateikta 2022 m. gegužės 1 d. ieškovo R. D. vardu su D. V. sudaryta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kurioje nustatytas 350 Eur dydžio nuomos mokestis per mėnesį. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė patvirtino, kad minėta nuomos sutartis buvo nutraukta tik 2023 m. gegužės 5 d., o per nuomos laikotarpį būtent ji gavo 4 200 Eur pajamų (prieš mokesčius). Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad gautos lėšos ar jų dalis būtų panaudota ieškovo išlaikymui ir jo poreikių tenkinimui.

41. Teismui pateiktos atsakovės R. D. rašytos SMS žinutės dėl noro toliau laikytis Sutarties sąlygų yra parengtos (parašytos) jau po ieškinio teismui pateikimo, todėl Sutarties tinkamam (ne)vykdymui įrodomosios reikšmės neturi. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų matyti šeimyniniai susibūrimai, tačiau byloje nėra ginčo, kad šalių santykiai iki Sutarties sudarymo ir kažkurį laiko po to buvo normalūs (DOK-44331/2023-04-11; DOK-60971/2023-05-16). Atsakovė taip pat pateikė į bylą kelias nuotraukas, darytas telefonu 2022 m. lapkričio 20 d., iš kurių matyti maisto produktai (nuskustos dvi bulvės, paruošti virimui mėsos produktai, mėsos gaminiai sudėti šaldytuve), darytas (duomenys neskelbtini). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pateiktas įrodymas ir vienkartinis epizodas nepatvirtina Sutarties 7.1. punkto reikalavimų vykdymo.

42. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo ginčus, be kita ko, yra aktualūs ir CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama įvertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Kitaip tariant, klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas atsižvelgiant į nurodytame straipsnyje įvardytus kriterijus bei į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus. Kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 21–22 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-571-464/2023).

43. Be to, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas (ieškovas) įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas (atsakovė), nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013). Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 19 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-57-302/2023).

44. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kuriai numatyta procesinė pareiga įrodyti tinkamo Sutarties vykdymo aplinkybes, iš esmės nepateikė jokių patikimų įrodymų savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymui pagrįsti. Priešingai, atsakovės atstovas teismui pateiktoje baigiamojoje kalboje pripažino, kad atsakovės priežiūra neatitiko klasikinio rentos formos turinio, numatyto CK 6.461 straipsnio 1 dalyje, nes atsakovė ieškovo neaprūpino gyvenamąją aplinka, kadangi nuolat ieškovas su ja gyveno jam priklausančiuose erdviuose namuose, ir taip buvo susitarę. Pripažino, kad atsakovė nemokėjo už ieškovo namo daliai paskaičiuotus komunalinius mokesčius, nes buvo pasiskirstę pareigas šeimoje bei susitarę, kad ieškovas sumokės iš savo santaupų, kad atsakovė nerinko jokių čekių, sąskaitų faktūrų, kurie patvirtintų jog ji pirko ieškovui maistą, drabužius ir pan., nes jie gyveno kaip šeima. Taip pat ir tai, kad atsakovės teiktas išlaikymas natūra galėjo būti mažesnis nei viena minimali mėnesinė alga, kas galėjo neatitikti Sutarties 7.1. punkto reikalavimų, tačiau gyvenant šeimoje pajamų disproporcija neturi reikšmės, nes žmonės gyvena pagal kiekvieno galimybes, susitarimus, padeda vienas kitai bei džiaugiasi vienas kito draugija.

45. Taigi, atsakovė jau pirmosios instancijos teisme pripažino, kad sutarties tinkamai nevykdė, nors dėl netinkamo vykdymo ji kaltino ieškovo R. D. šeimos narius. Vis tik, Sutarties nutraukimo iniciatoriumi buvo ne ieškovo šeimos nariai, bet pats ieškovas. Ieškovas teisme patvirtino, kad nors po Sutarties sudarymo jis toliau gyveno kartu su atsakove, tačiau pastarosios elgesys labai pasikeitė (pablogėjo), kai ieškovas susirgo onkologine liga. Atsakovė atsisakė jam daryti gydytojų rekomenduotą trintą maistą, kad atsakovė pradėjo dažnai išvykti ir jį palikti vieną, pradėjo bendrauti nepagarbiu tonu. Nors šiems teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepasitenkinimą atsakovės elgesiu ir jos teikiamu išlaikymu natūra netiesiogiai liudija ieškovo nurodyta aplinkybė, kad siekdamas apginti savo teises jis dėl teisinės pagalbos suteikimo 2023 m. kreipėsi į advokatę A. Ž., su kuria pasirašė ir atstovavimo sutartį Nr. 84/2022. Be to, ieškovas patvirtino, kad su atsakove jokių santykių nebepalaiko ir neketina jokiomis aplinkybėmis palaikyti jų ateityje. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad atsakovė šių ieškovo paaiškinimų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ir jų neginčijo.

46. Pažymėtina, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu, rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio išlaikymą, savybės, lemiančios pasitikėjimą rentos davėjo asmeniu ir atitinkamai rentos gavėjo sprendimą sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pasitikėjimo praradimas rentos davėju, kuris gali lemti sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, įprastai atsiranda ir turi reikšmę tik tuo atveju, kai rentos davėjas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsiranda iš netinkamo rentos davėjo prievolių vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019).

47. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovei nuo 2022 m. lapkričio mėnesio nustojus vykdyti Sutartimi nustatytas pareigas, ieškovas turėjo pagrįstą pagrindą prarasti pasitikėjimą atsakove. Atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo vis gilėjo ir ilgėjo, dėl to ieškovas 2022 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismą dėl Sutarties nutraukimo.

48. Kadangi atsakovės veiksmai neatitiko maksimalių ir būtinų ieškovo poreikių, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimas neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.

49. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos teisėtus lūkesčius – teisėtai gauti butą, kadangi nagrinėjamu atveju teismas prieš tai jau nustatė, kad atsakovė prie ieškovo išlaikymo neprisidėjo, o gautus už buto nuomą pinigus naudojo savo reikmėms. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant tokiai situacijai būtų nesąžininga ir neteisinga, kad ginčo Sutartis toliau galiotų ir didelės vertės nekilnojamasis turtas liktų atsakovės nuosavybėje, kai atsakovė neteikė Sutartyje minėto pobūdžio išlaikymo.

50. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šalių santykių nuo 2016 m. (faktinio gyvenimo kartu pradžios), kad nagrinėjamam ginčui spręsti yra aktualus po Sutarties sudarymo sekęs laikotarpis (CK 6.464 straipsnio 2 dalis).

51. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl procesinės bylos baigties

52. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atlyginimo

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

55. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 3 926,50 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Apeliantės nuomone, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, turėjo pagrįstą pagrindą nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kadangi būtent ieškovo procesinis elgesys ir teisei prieštaraujantys veiksmai lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, atsakovės kalti veiksmai dėl sutarties pažeidimo nebuvo nustatyti.

56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

57. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

58. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 3 926,50 Eur, kurios susidarė už 2022 m. gruodžio mėn. ieškinio parengimą, papildomų dokumentų ir įvairių prašymų pateikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, baigiamųjų kalbų parengimą.

59. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

60. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

61. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

62. Dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.).

63. Nagrinėjamu atveju ieškovo R. D. turėtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (vien maksimalus dydis už 2022 m. gruodžio mėnesį parengtą ieškinį yra 4 451,25 Eur (1 780,50 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.).

64. Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ir jo atstovas advokatas savo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu naudojosi sąžiningai, jomis nepiktnaudžiavo, nepagrįstų skundų, prašymų teismui neteikė, teismo posėdžiuose dalyvaudavo. Be to, ieškovas siekė ginčą išspręsti be teismo, bendro sutarimu, tačiau atsakovei nesutikus, ieškovas savo pažeistas teises buvo priverstas ginti teismine tvarka. Tai leidžia daryti išvadą, kad dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra kalta pati atsakovė, todėl mažinti šias išlaidas nėra teisinio pagrindo.

65. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. D. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 2023 m. rugpjūčio 18 d. sumokėjo advokatei 1 391,51 Eur. Pagal Rekomendacijas maksimalus dydis už 2023m. liepos mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 547,87 Eur (1 959,90 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.).

66. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo R. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, ieškovo teisių perėmėjui D. D. priteistina iš atsakovės 1 391,50 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo R. D. teisių perėmėjui D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 391,50 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro 50 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisAlbina Rimdeikaitė