- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2A-57-302/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00427-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- E. Š., I. Š.
- Ieškovas
- D. C.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. Š. ir I. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. C. ieškinį atsakovams E. Š. ir I. Š. dėl skolos priteisimo, sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo E. Š. 19 165,17 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti ieškovės D. C. ir atsakovo E. Š. 2018 m. balandžio 13 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir taikyti restituciją – atsakovams E. Š. ir I. Š. priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad dėl sveikatos problemų jai tapo sunku vienai tvarkytis namuose, buvo reikalinga nuolatinė pagalba. Ieškovė susipažino su kaimynu atsakovu E. Š., kuris nepaisant ieškovės dukros I. C. – V. prašymo nelankyti ieškovės ir neaprūpinti jos alkoholiniais gėrimais, siūlė ieškovei savo pagalbą. Atsakovas įkalbėjo ieškovę panaikinti dukrai I. C. – V. išduotą įgaliojimą tvarkyti ieškovės turtinius ir neturtinius reikalus. 2017 m. liepos 31 d. ieškovė išdavė įgaliojimą atsakovui tvarkyti jos turtinius ir neturtinius reikalus.
3. Ieškinyje pažymėta, kad 2018 m. balandžio 13 d. ieškovė ir atsakovas sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė perdavė atsakovams bendra jungtine nuosavybe savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o už perleistą butą atsakovas įsipareigojo neatlygintinai rūpintis ieškove ir jos kasdieninių poreikių tenkinimu. Ieškovė akcentavo, kad atsakovas, paėmęs jos banko kortelę, kurioje buvo ieškovės santaupos, gaunama senatvės pensija bei kitos lėšos, gaunamos iš garažų nuomos, kiekvieną mėnesį lėšas išgrynindavo / pervesdavo į savo sąskaitą. Ieškovės kasdieniniai poreikiai nėra ypatingi, jiems tenkinti pakanka gaunamos senatvės pensijos, todėl pagrįsta manyti, kad atsakovas dalį ieškovės asmeninių lėšų pasisavino.
Šalies argumentai
4. Ieškovės teigimu, nuo 2017 m. birželio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. iš ieškovės kredito įstaigoje akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“ esančios sąskaitos atsakovas išgrynino ir pervedė į savo sąskaitą 10 838 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. iš ieškovės banko sąskaitos išgrynino 5 912,90 Eur, 2018 m. birželio 28 d. iš ieškovės banko sąskaitos pervedė į savo sąskaitą 3 496,87 Eur, iš viso 20 247,77 Eur. Pagal ieškovės banko sąskaitų suvestines atsakovas panaudojo ieškovės poreikiams 1 082,6 Eur, iš jų pirkiniams – 194,39 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas privalo gražinti ieškovei 19 165,17 Eur (20 247,77 Eur – 1 082,60 Eur = 19 165,17 Eur). Kadangi atsakovas šiurkščiai pažeidė Sutartį ir savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, priešingai, Sutartimi siekė tik materialinės naudos ir sudarė ją iš savanaudiškų paskatų, ieškovė prašė nutraukti Sutartį ir grąžinti jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2766-1070/2019 pripažino ieškovę ribotai veiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: turtinių santykių, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusių su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu juo, nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas taip pat nustatė ieškovei rūpybą, jos rūpintoja bei turto administratore paskyrė ieškovės dukrą I. C. – V.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės ir atsakovo 2018 m. balandžio 13 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), taikė restituciją – atsakovams E. Š. ir I. Š. priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžino ieškovei, priteisė ieškovei iš atsakovo E. Š. 11 165,17 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines už priteistą 11 165,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
7. Teismas sprendė, kad liudytojų parodymai patvirtina tik vienkartinio pobūdžio paslaugų ieškovei teikimo aplinkybes, tačiau įrodymų, jog atsakovas būtų tinkamai įvykdęs Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nėra pateikta. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovė I. Š. yra atsakovo sutuoktinė, todėl ji turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir jos paaiškinimas nesivadovaujama.
8. Teismas pažymėjo, kad pateikti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendrosios medicinos praktikos“ 2020 m. lapkričio 19 d. raštas ir ieškovės sutikimas, taip pat kiti atsakovo teikiami raštai tiesiogiai nepatvirtina atsakovo rūpinimosi ieškovės sveikata fakto.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovas savo įsipareigojimų nuolat nevykdė, o epizodiškas atsakovo prisiimtų Sutartimi pareigų vykdymas, kai ieškovei buvo reikalingos kasdieninės paslaugos, negali būti pripažintas tinkamu atsakovo prievolės vykdymu. Teismas sprendė, kad atsakovui nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kai jų vykdymas ieškovei svarbus, yra pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai ir jos interesai, prarastas ieškovės pasitikėjimas atsakovu, kuris išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas, todėl atsakovo padaryti pažeidimai pripažinti esminiais, o tai sudaro pagrindą nutraukti šalių sudarytą Sutartį ir grąžinti ieškovei perduotą nekilnojamąjį turtą.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įrodyta, jog iš ieškovės atsakovas gavo 19 165,17 Eur pinigines lėšas, taip pat 2018 m. rugsėjo 6 d. raštas patvirtina, kad 8 000 Eur suma ieškovei atsakovo buvo perduota ir ieškovė pinigus gavo, tačiau kitų iš ieškovės banko sąskaitos išgrynintų ar pervestų į atsakovo banko sąskaitą piniginių lėšų panaudojimo ieškovės poreikių tenkinimui faktas neįrodytas, todėl iš atsakovo priteisti ieškovei 11 165,17 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovai E. Š. ir I. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Atsakovė I. Š. paaiškino reikšmingas aplinkybes, kuriomis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo.
11.2. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktų 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. lapkričio 6 d., 2018 m. gegužės 8 d. bei 2018 m. liepos 6 d. raštų, kuriuos pasirašė ieškovė ir kurie patvirtina, kad ieškovė nereiškė atsakovui pretenzijų dėl jo teikiamos priežiūros. Be to, teismo išvada, kad UAB „Bendrosios medicinos praktikos“ 2020 m. lapkričio 19 d. raštas, kuriame atsakovas ieškovės asmens sveikatos istorijoje nurodytas kaip kontaktinis asmuo, ir ieškovės sutikimas nepatvirtina atsakovo rūpinimosi ieškovės sveikata fakto, yra nemotyvuota.
11.3. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo veiksmai neatitiko sąžiningo rentos mokėtojo kriterijų, priešingai, atsakovai įrodė, jog tenkino ieškovės poreikius ir vykdė tinkamai sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas dalies gautų iš ieškovės piniginių lėšų panaudojimo tikslo rašytiniais įrodymais pagrįsti negali, nes nėra išsaugojęs mokėjimo už prekes ir paslaugas kvitų.
11.4. Šalys Sutartyje sulygo, kad ieškovės išlaikymo išlaidos bus dengiamos iš jos asmeninių lėšų, be to, ieškovė 2017 m. liepos 31 d. įgaliojimu įgaliojo atsakovą valdyti, naudotis ir disponuoti jos piniginėmis lėšomis, taip pat perdavė atsakovui banko sąskaitos kortelę.
12. Ieškovė D. C. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė negavo to, ko tikėjosi gauti sudarydama Sutartį. Atsakovas nepagrindė, kokia forma ir kuriems ieškovės poreikiams jis per mažiau kaip 1,5 metų laikotarpį sugebėjo panaudoti sumą, viršijančią 20 000 Eur. Priešingai, iš byloje pateiktų ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas ieškovės poreikiams panaudojo tik 1 082,60 Eur sumą. Atsakovas nepateikdavo ieškovei pirkinių įsigijimo kvitų, todėl neaišku, kiek skirdavo piniginių lėšų ieškovės kasdieninių poreikių tenkinimui.
12.2. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė I. Š. yra atsakovo sutuoktinė ir suinteresuota bylos baigtimi, o kitų liudytojų parodymai patvirtina tik vienkartinio pobūdžio paslaugų ieškovei teikimo aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nuolat nevykdė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.460 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai taikomos rentą iki gyvos galvos reglamentuojančios normos (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra; sutartyje gali būti numatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).
15. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą CK 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Taigi rentos gavėjas reikalaudamas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perduotą nekilnojamąjį daiktą turi įrodyti, kad rentos mokėtojas pažeidė sutartį ir tai sudaro esminį sutarties pažeidimą. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne turi būti vadovaujamasi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytais kriterijais, taip pat atsižvelgiama į išlaikymo iki gyvos galvos ypatumus.
16. Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).
17. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013). Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 19 punktas).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 13 d. ieškovė ir atsakovas sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria ieškovė perdavė atsakovams bendra jungtine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), o už perleistą butą atsakovas įsipareigojo neatlygintinai rūpintis ieškove ir jos kasdieninių poreikių tenkinimu.
19. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. apeliantai teigia, kad byloje pateikti 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. lapkričio 6 d., 2018 m. gegužės 8 d. bei 2018 m. liepos 6 d. raštai, kuriuos pasirašė ieškovė, patvirtina, jog ieškovė nereiškė atsakovui pretenzijų dėl jo teikiamos priežiūros, o UAB „Bendrosios medicinos praktikos“ 2020 m. lapkričio 19 d. raštas, kuriame atsakovas ieškovės asmens sveikatos istorijoje nurodytas kaip kontaktinis asmuo, patvirtina rūpinimosi ieškovės sveikata faktą. Be to, apeliantų teigimu, atsakovė I. Š. paaiškino reikšmingas aplinkybes, kuriomis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo.
20. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
21. Iš į bylą pateiktų 2018 m. balandžio 13 d. bei 2018 m. liepos 6 d. raštų nustatyta, kad ieškovė pareiškė, jog atsakovas ja rūpinasi, išlaiko, teikia paramą maistu ir vaistais. Kita vertus, iš 2018 m. lapkričio 6 d. rašto nustatyta, kad ieškovė pareiškė, jog nuo 2018 m. lapkričio 6 d. atsisako atsakovo globos, kadangi, kaip nurodė ieškovė, Sutarties vykdymo metu, ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas nuo 2017 m. birželio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. išgrynino iš ieškovės banko sąskaitos jos pinigines lėšas, tačiau, pareikalavus paaiškinti lėšų panaudojimo aplinkybes, to nepadarė, nepagrindė šių lėšų panaudojimo tikslo, pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą dėl Sutarties nutraukimo, vengė ieškovės, neteikė jai priežiūros, t. y. nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantai, ieškovė jau 2018 m. lapkričio 6 d. buvo išreiškusi valią atsisakyti atsakovo E. Š. teikiamo išlaikymo pagal Sutartį dėl netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Bendrosios medicinos praktikos“ 2020 m. lapkričio 19 d. raštas, kuriame atsakovas nurodytas kaip ieškovės kontaktinis asmuo, neįrodo, jog atsakovas visą Sutarties galiojimo laikotarpį tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ieškovei. Priešingai, nustačius, kad jau nuo jau 2018 m. lapkričio 6 d. atsakovas nevykdė Sutarties ir dėl to ieškovė buvo išreiškusi valią Sutartį nutraukti, UAB „Bendrosios medicinos praktikos“ 2020 m. lapkričio 19 d. raštas, nesant jame informacijos apie konkretų laiką, kada atsakovas nurodytas kaip kontaktinis asmuo, nepagrindžia, jog atsakovas teikė tinkamą išlaikymą, rūpinosi ieškove. Įvertinusi minėtų rašytinių įrodymų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai neįrodė, jog tinkamai vykdė Sutarties nuostatas (CPK 178 straipsnis). Akcentuotina, kad tai, jog atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, nereiškia, kad teismas šią savo pareigą atliko netinkamai.
22. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, kad I. Š. teismo posėdyje paaiškino reikšmingas aplinkybes, kuriomis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo, teisėjų kolegija akcentuoja, jog I. Š. yra dalyvaujantis byloje asmuo, t. y. atsakovė, kuri turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, vien atsakovės teismo posėdyje teikti paaiškinimai, nesant kitų byloje objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo tinkamą Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ieškovei, negali būti laikomi pakankamais pripažinti atsakovų nurodytas aplinkybes įrodytomis (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
23. Apeliantai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo veiksmai neatitiko sąžiningo rentos mokėtojo kriterijų, priešingai, atsakovai įrodė, jog tenkino ieškovės poreikius ir vykdė tinkamai sutartinius įsipareigojimus, nors dalies gautų iš ieškovės piniginių lėšų panaudojimo tikslo rašytiniais įrodymais pagrįsti negali, nes nėra išsaugoję mokėjimo už prekes ir paslaugas kvitų.
24. Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
25. Kaip minėta, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis gali būti nutraukta tik nustačius esminius pažeidimus, t. y. aplinkybes, kad nebuvo patenkinti rentos gavėjo ar gavėjų (šiuo atvejų – ieškovės) būtiniausi, gyvybiškai svarbūs poreikiai. Atsakovai, kuriems numatyta procesinė pareiga įrodyti tinkamo Sutarties vykdymo aplinkybes, iš esmės nepateikė jokių patikimų įrodymų savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymui pagrįsti. Priešingai, atsakovai, teigdami, kad tenkino ieškovės poreikius, apeliaciniame skunde nurodo, jog gautų iš ieškovės piniginių lėšų panaudojimo tikslo rašytiniais įrodymais pagrįsti negali. Pažymėtina, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu, rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio išlaikymą, savybės, lemiančios pasitikėjimą rentos davėjo asmeniu ir atitinkamai rentos gavėjo sprendimą sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pasitikėjimo praradimas rentos davėju, kuris gali lemti sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, įprastai atsiranda ir turi reikšmę tik tuo atveju, kai rentos davėjas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsiranda iš netinkamo rentos davėjo prievolių vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų nuolat nevykdė, o epizodinis Sutartimi prisiimtų pareigų vykdymas negali būti pripažintas tinkamu prievolės vykdymu.
26. Apeliantai nurodo, kad šalys Sutartyje sulygo, jog ieškovės išlaikymo išlaidos bus dengiamos iš jos asmeninių lėšų, todėl iš ieškovės gautos lėšos buvo panaudotos jos poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti šio argumento pagrįstu.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2017 m. liepos 31 d. įgaliojimu įgaliojo atsakovą valdyti, naudotis ir disponuoti jos piniginėmis lėšomis, įnešti ir išimti pinigines lėšas iš banko sąskaitos. Iš byloje pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad nuo 2017 m. birželio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. išgryninta ir atsakovas pervedė į savo banko sąskaitą 10 838 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. iš ieškovės banko sąskaitos išgryninta 5 912,90 Eur, 2018 m. birželio 28 d. iš ieškovės banko sąskaitos atsakovas pervedė į savo sąskaitą 3 496,87 Eur, iš viso 20 247,77 Eur, iš kurių ieškovė pripažįsta, jog jos poreikiams tenkinti buvo panaudota 1 082,6 Eur.
28. Pagal Sutarties 5.1 punktą atsakovas įsipareigojo nedarbingai ieškovei iki gyvai esant aprūpinti gyvenamąja patalpa, teikti pilną išlaikymą maistu, drabužiais bei kita apranga, aptarnavimą, priežiūrą ligos atveju bei teikti kitą pilną išlaikymą, įvertinant per mėnesį ne mažiau kaip viena minimalia mėnesine alga.
29. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą).
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Sutarties 5.1 punkto sąlygą, sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantai, Sutarties nuostatose nėra šalių sulygta sąlyga, jog ieškovės išlaikymo išlaidos bus dengiamos iš jos asmeninių lėšų. Taigi, atsakovui, disponavusiam ieškovės piniginėmis lėšomis, tenka pareiga pagrįsti šių lėšų panaudojimą ieškovės išlaikymui. Nagrinėjamu atveju, atsakovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų visų gautų iš ieškovės 19 165,17 Eur (20 247,77 Eur – 1 082,6 Eur) piniginių lėšų panaudojimą įsipareigojimams pagal Sutartį vykdyti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu patvirtino, jog 8 000 Eur suma jai atsakovo buvo perduota. Kitų įrodymų apie atsakovo iš ieškovės gautų lėšų panaudojimą jos poreikių tenkinimui atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovei iš jos gautas 11 165,17 Eur (19 165,17 Eur – 8 000 Eur) pinigines lėšas.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantų apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
33. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovų E. Š. ir I. Š. apeliacinis skundas atmetamas, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
34. Ieškovė D. C. pateikė prašymą priteisti 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).
35. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Ieškovės D. C. teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2022 m. rugsėjo 19 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2022 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 729,90 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 2 248,87 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose patvirtintus maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius, ieškovei priteisiama iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 1 124,44 Eur (2 248,87 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagrindo viršyti apskaičiuotą bylinėjimosi išlaidų dydžio sumą byloje nenustatyta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 1 124,44 Eur (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt keturis eurus ir 44 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini).