Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-07-08 · Civilinė byla Nr. e2-283-390/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-07-08Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-31Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-08
Bylos Nr.
e2-283-390/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00427-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
D. C.
Atsakovas
E. Š., I. Š.
Advokatai
Kęstutis Jonaitis, Gintarė Girdzijauskienė
Civilinė byla Nr. e2-283-390/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00427-2020-3
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.14.4;3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, atsakovų atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. C. patikslintą ieškinį atsakovams E. Š., I. Š. dėl skolos priteisimo, sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė D. C. patikslintu ieškiniu atsakovams E. Š., I. Š. prašo priteisti iš atsakovo E. Š. ieškovei D. C. 19 165,17 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti ieškovės D. C. ir atsakovo E. Š. 2018 m. balandžio 13 d. Kauno m. 11-jame notarų biuro notarės I. J. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. D-3005 ir taikyti restituciją - atsakovams E. Š. ir I. Š. priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovei D. C., priteisti iš atsakovų E. Š. ir I. Š. ieškovei D. C. 300 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, ieškovės turėtas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei dėl sveikatos problemų (nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 12 d. yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl dimensijos) tapo sunku vienai tvarkytis namuose, buvo reikalinga nuolatinė pagalba. Ieškovė atsitiktinai susipažino su tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenančiu kaimynu E. Š., kuris nepaisant ieškovės dukros I. C. – V. prašymo nelankyti ieškovės ir neaprūpinti jos alkoholiniais gėrimais, pradėjo įkyriai siūlyti ieškovei savo pagalbą. Atsakovas, manipuliuodamas ieškove, įkalbėjo ją atsisakyti dukros pasamdytos moters pagalbos namuose, panaikinti dukrai I. C. – V. išduotą įgaliojimą tvarkyti ieškovės turtinius ir neturtinius reikalus. 2017 m. liepos 31 d. ieškovė, įtakota atsakovo, pas notarą surašė įgaliojimą atsakovui tvarkyti jos turtinius ir neturtinius reikalus, taip pat 2018 m. balandžio 13 d. Kauno m. 11-jame notarų biure sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (toliau - Sutartis), kuria ieškovė perdavė atsakovo ir jo sutuoktinės I. Š. bendra jungtine nuosavybe savo butą adresu (duomenys neskelbtini). Už perleistą butą atsakovas įsipareigojo neatlygintinai rūpintis ieškove ir jos kasdieninių poreikių tenkinimu. Kaip pasirodė vėliau, ieškovė, vykdama į Kauno m. 11-ąjį notarų biurą ir pasirašydama Sutartį, nesuprato, kad ji nuosavybės teise perleidžia savo butą atsakovams. Atsakovas paėmęs ieškovės turimą AB Swedbank kortelę, kurioje buvo Ieškovės santaupos ir kiekvieną mėnesį pervedamos senatvės pensijos bei kitos lėšos, gaunamos iš garažų nuomos, kiekvieną mėnesį išgrynindavo/pervesdavo į savo sąskaitą. Ieškovės kasdieniniai poreikiai nėra ypatingi, kuriems užtenka gaunamos senatvės pensijos, todėl pagrįsta manyti, kad atsakovas dalį ieškovės asmeninių lėšų paprasčiausiai pasisavino. Ieškovė taip pat patikėjo atsakovo gerais ketinimais ir atidavė visas savo turimas namuose 7 000 Eur santaupas. Vėliau atsakovas ne tik nepaaiškino ieškovei, kur dingo jos santaupos, tačiau ir pradėjo vengti ieškovės, atsisakė nutraukti Sutartį, pasiūlė ieškovei dėl Sutarties nutraukimo kreiptis į teismą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-2766-1070/2019 pagal ieškovės dukters pareiškimą pripažino ieškovę ribotai veiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: turtinių santykių, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiu su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu juo; nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūra; šeimos santykiai; darbo teisiniai santykiai. Teismas taip pat nustatė ieškovei rūpybą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, kuriose ieškovė pripažinta ribotai veiksnia, jos rūpintoja bei turto administratore paskiriant ieškovės dukrą I. C.-V.. 2017.06.04–2018.11.06 iš ieškovės Swedbank sąskaitos atsakovas išgrynino ir pervedė į savo sąskaitą 10 838 Eur, 2017.12.14 iš „Citadele banko“ ieškovės sąskaitos išgrynino 5 912,90 Eur, 2018.06.28 d iš „Šiaulių banko“ ieškovės sąskaitos pervedė į savo sąskaitą 3 496,87 Eur iš viso 20 247,77 Eur . Pagal ieškovės banko sąskaitų suvestines atsakovas panaudojo ieškovės poreikiams 1 082,6 Eur, iš jų pirkiniams – 194,39 Eur. Todėl atsakovas privalo gražinti ieškovei 19 165,17 Eur (20247,77 Eur – 1082,60 Eur = 19165,17 Eur). Atsakovas, disponuodamas ieškovei priklausančiomis lėšomis, be jokios informacijos jai teikimo, be pranešimo apie savo atliekamus veiksmus bei negrąžindamas gautų lėšų, veikė neteisėtai ir priešingai ieškovės interesams taip pažeisdamas įstatymo normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.760 straipsnis). Vertinant šalių sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymą, svarbiausią reikšmę turi paties atsakovo veiksmai, atskleidžiantys tikruosius ketinimus – ne tik pasisavinti ieškovei priklausančias pinigines lėšas, bet ir apgaulės būdu užvaldyti ieškovės nekilnojamą turtą – butą. Ieškovei sužinojus apie minėtus atsakovo ketinimus ir pradėjus reikšti pretenzijas dėl pasisavintų piniginių lėšų grąžinimo, atsakovas prarado bet kokį suinteresuotumą vykdyti minėtą sutartį. Kadangi atsakovas šiurkščiai pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, priešingai, išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi siekė tik materialinės naudos ir sudarė ją iš savanaudiškų paskatų, ieškovė prašo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti jai priklausiusį nekilnojamą turtą – butą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas E. Š. procesiniuose dokumentuose prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodo, kad prašymas išlaikyti ieškovę kilo jos pačios iniciatyva, kadangi nuo bendravimo su atsakovu pradžios nuolat skundėsi, jog yra vieniša, nelankoma ir neprižiūrima savo vaikų. Atsakovai nuolat besąlygiškai rūpinosi ieškove ir jai padėjo buityje. Išlaikymą atsakovai teikė maistu (kasdien buvo gaminamas maistas namuose ir pateikiamas bent du kartus per dieną, po skrandžio ligos maistas buvo trinamas), kasdien buvo perkama įvairi spauda, bei apmokama spaudos prenumerata, buvo prižiūrima higieniškai, tvarkomas butas, ieškovė buvo vežiojama, apmokama sodybos priežiūra bei garažų sąskaitos, perkama buitinė chemija, kūno priežiūros priemonės ir kiti smulkūs buities reikmenys. Ieškovės nurodomi išgryninti pinigai buvo perduoti pačiai ieškovei asmeniškai. Tai pagrindžia pateikti įrodymai: komunaliniai mokesčiai už ieškovę buvo mokami iš atsakovo atsiskaitomosios banko sąskaitos, ieškovės 2018-05-08 pareiškimas, kad pageidauja, jog jos laidojimo klausimais rūpintųsi E. Š.; ieškovės 2018-07-06 pareiškimas, kad E. Š. ja rūpinasi; ieškovės 2018-09-06 pareiškimas, kad iš E. Š. gavo 8 000 Eur. 2018 m. lapkričio mėn. ieškovė po bendravimo su dukra Irma pasiūlė nutraukti Sutartį, nes susitaikė su vaikais. Atsakovas dėl šio sprendimo neprieštaravo. Ieškovė savo valia, bei abipusiu sutarimu ir siekiant išvengti bet kokių ginčų ateityje, surašė raštą, jog neturi jokių pretenzijų ir taip šalys gražiuoju išsiskyrė. Po šio rašto surašymo ieškovė daugiau su atsakovu ir jo šeima nebendravo, ignoravo jo skambučius su siūlymais vykti nutraukti Sutartį pas notarą. Ieškovės reikalavimas dėl skolos grąžinimo yra nepagrįstas, kadangi atlikus detalią atsakovo banko sąskaitos išrašo analizę, akivaizdu, kad ieškovės nurodomos neva atsakovo pasisavintos piniginės lėšos buvo skirtos išimtinai ieškovės materialiniam išlaikymui. Iš viso atsakovas pavedimais ir grynaisiais yra gavęs 14 567,77 Eur (8 654,87 + 5 912,90), išleidęs ieškovės poreikių tenkinimui ir perdavęs jai grynais 11 262,67 Eur (3 262,67+8 000), tačiau ir skirtumas 3 305,10 Eur taip pat panaudotas ieškovės išlaikymui. Taigi, atsakovas maksimaliai tenkino ieškovės būtiniausius poreikius ir tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Kadangi atsakovas buvo įgaliotas atlikti veiksmus, įskaitant ir disponavimą lėšomis, todėl jo veiksmai išgryninant ir paimant lėšas iš sąskaitos nelaikytini neteisėtais, nes jis veikė išimtinai įgaliotosios interesais – pinigai panaudoti ieškovės interesams, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Ieškovė pagrįstų įrodymų, kad atsakovas neteikė rentos gavėjai jai būtinos pagalbos, nevykdė sutartinių įsipareigojimų nepateikė. Atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu pareigą aprūpinti rentos gavėją drabužiais, avalyne bei kitokia apranga vien dėl to, kad minėti daiktai nebuvo nupirkti. Tokių daiktų pirkimas priklauso nuo realaus jų poreikio. Jeigu rentos gavėja juos turi ir neprašo, kad nupirktų naujus, prievolė nelaikytina pažeista. Todėl ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti.

5. Atsakovė I. Š. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti atsakovams turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodo, kad visiškai palaiko atsakovo E. Š. poziciją ir pritaria jo nurodytiems argumentams. Ieškovė reikalavimo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir taikyti restituciją neįrodo, grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su atsakovu niekada neišsižadėjo rūpybos ieškove ar rentos sutarties, jie galėtų ir ketintų nedelsiant toliau rūpintis ieškove, jeigu tik butų galimybė.

Šalies argumentai

7. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškovės patikslintą ieškinį ir prašė jį patenkinti.

Atsiliepimas

8. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

9. Ieškinys iš dalies tenkintinas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2018 m. balandžio 13 d. ir atsakovas E. Š. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria ieškovė perdavė atsakovams bendroj sutuoktinių nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas E. Š. sutarties 5.1 punkto sąlyga įsipareigojo nedarbingai ieškovei iki gyvai esant aprūpinti gyvenamąja patalpa, teikti pilną išlaikymą maistu, drabužiais bei kita apranga, aptarnavimą, priežiūrą ligos atveju bei teikti kitą pilną išlaikymą, įvertinant per mėnesį ne mažiau kaip viena minimalia mėnesine alga.

11. Byloje nustatyta ir tai, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2766-1070/2019 ieškovę pripažino ribotai veiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūra; šeimos santykiai; darbo teisiniai santykiai. Nustatė ieškovei rūpybą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse, kuriose ieškovė pripažinta ribotai veiksnia, jos rūpintoja bei turto administratore paskyrė ieškovės dukrą I. C.-V..

12. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą ir sutikslinusi ieškinio reikalavimus prašo iš atsakovo E. Š. priteisti 19 165,17 Eur sumą, kuri buvo nepagrįstai pasisavinta iš ieškovės, o taip pat nutraukti tarp šalių sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl netinkamo jos vykdymo bei taikant restituciją – ginčo butą iš atsakovų grąžinti ieškovei.

13. Iš atsakovų pateiktų procesinių dokumentų turinio bei išsakytos pozicijos teismo posėdžio metu galima spręsti, kad atsakovai neprieštaravo ir neprieštarauja dėl šalių sudarytos sutarties nutraukimo pasikeitus situacijai ir ieškovei susitaikius su savo vaikais, tačiau tvirtina, kad ieškovės pozicija, jog atsakovas pažeidė sutarties sąlygas ją netinkamai vykdant yra nepagrįsta. Atsakovų nuomone, sutarties nutraukimas esamoje situacijoje galimas tik tada, jeigu nelieka jokių reikalavimų dėl piniginių lėšų grąžinimo.

14. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Toks klausimas sprendžiamas įvertinant konkrečios sutarties išvardintus ypatumus. Kasacinės instancijos teismas yra suformavęs praktiką, kokiais bendraisiais kriterijais vadovaujantis nustatomi esminiai sutarčių pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, 2004 m. birželio 29 d. nutarime nagrinėdama civilinę bylą Nr.3K-P-346/2004 nurodė, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti ir dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai.

15. Rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tuo konkrečiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m.lapkričio2d.nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-207/2006).

16. Bylos duomenimis nuo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo iki ieškovė pradėjo atsakovui reikšti pretenzijas dėl sudarytos sutarties vykdymo praėjo daugiau kaip du metai. Tai – nėra didelis laiko tarpas. Pastebėtina, kad ieškovės ieškinys teisme pareikštas po jos pripažinimo ribotai veiksnia. Ieškovė įrodinėja, kad 2018 m. rudenį atsakovui nurodė pasiaiškinti dėl sutarties nevykdymo ir prašė nutraukti sutartį. Tai reiškia, kad ieškovė nuo šio laiko pradėjo reikšti pretenzijas atsakovui dėl sutarties vykdymo. Kaip matyti iš kitų byloje esančių įrodymų, kad šalys 2018 m. lapkričio 6 d. pasirašė raštą tvirtindamos, jog viena kitai neturi jokių pretenzijų, vėliau kaip teigia atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, ieškovė vėl kreipėsi pagalbos į atsakovą dėl jos priežiūros. Tačiau esant ginčui tokie faktai negali būti patvirtinti.

17. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

18. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-462/2002; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

19. Minėta, kad atsakovas šalių sudarytos ginčo sutarties 5.1 punkto sąlyga įsipareigojo nedarbingai ieškovei iki gyvai esant aprūpinti gyvenamąja patalpa, teikti pilną išlaikymą maistu, drabužiais bei kita apranga, aptarnavimą, priežiūrą ligos atveju bei teikti kitą pilną išlaikymą, įvertinant per mėnesį ne mažiau kaip viena minimalia mėnesine alga. Teismo vertinimu, tokie atsakovo prisiimti sutartiniai įsipareigojimai yra kasdieninės priežiūros prievolė. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį įvykdė ir atsakovų nuosavybės perdavė ginčo butą. Atsakovas nurodė, kad ieškovei teikė maistą, buvo gaminamas maistas jo namuose ir pateikiamas ieškovei, ieškovė buvo prižiūrima higieniškai, buvo tvarkomas ieškovės butas, ji buvo vežama į bažnyčią, medicinines įstaigas, į sodybą, buvo ieškovei perkamos buitinės priežiūros priemonės ir pan. Atsakovo liudytojos J. B., I. M. parodė, kad ieškovę atsakovas vežė į bažnyčią, į polikliniką, su ieškove nuoširdžiai bendravo. Tačiau byloje patikimų įrodymų, kad atsakovas būtų įvykdęs pilnai sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Atsakovo teiginiai bei pateikti įrodymai, nagrinėjamos bylos metu įrodinėjamų aplinkybių fakto visumoje nepatvirtina, nes įrodinėjama prielaidomis, o teismas remtis prielaidomis priimdamas sprendimą negali. Atsakovė I. Š. yra atsakovo žmona ir suinteresuota bylos baigtimi, o minėtų apklaustų liudytojų parodymai patvirtina tik vienkartinio pobūdžio paslaugų ieškovei teikimo aplinkybes, todėl teismas priimdamas sprendimą jais nesivadovauja. UAB „Bendrosios medicinos praktikos“ 2020 m. lapkričio 19 d. raštas ir ieškovės sutikimas bei kiti atsakovo teikiami raštai tiesiogiai nepatvirtina atsakovės rūpinimosi sveikata fakto. Taigi, teismas atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, kad atsakovas savo įsipareigojimų nuolatinai nevykdė, o nepilnas atsakovo prisiimtų sutartimi pareigų vykdymas, kai tuo tarpu ieškovei buvo reikalingos kasdieninės paslaugos negali būti pripažintas tinkamu atsakovo prievolės vykdymu. Teismas sprendžia, kad atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kai jų vykdymas ieškovei tapo svarbus (blogėjo ieškovės sveikata), buvo pažeisti ieškovės teisėti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai ir jos interesai, prarastas pasitikėjimas ieškove, kuris išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas. Atsakovo padaryti pažeidimai pripažintini esminiais ir tai yra teisinis pagrindas nutraukti šalių sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti ieškovei perduotą nekilnojamąjį daiktą (CK 6.464 straipsnio 2 dalis).

20. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas išgrynindamas ir pervesdamas į savo asmeninę sąskaitą pinigines lėšas pasisavino 20247,77 Eur. Pagal patikslintame ieškinio pareiškime pateiktą paskaičiavimą ieškovės nuomone, išlaidos jos poreikių tenkinimui sudaro tik 1 082,60 Eur, todėl atsakovas 19 165,17 Eur privalo grąžinti ieškovei. Atsakovas įrodinėja, kad jis iš ieškovės yra gavęs 14 567,77 Eur, o ieškovės poreikių tenkinimui yra panaudojęs 11 262, 67 Eur, skirtumas – 3 305,10 Eur taip pat panaudoti ieškovės išlaikymui. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.460 straipsnyje išlaikymo iki gyvos galvos sutarties prasmę – rentos gavėjas perduoda rentos mokėtojui nuosavybės teise jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Rentos mokėtojo pareiga yra išlaikyti rentos gavėją ir akivaizdu, kad tai turi būti atliekama rentos mokėtojo lėšomis. Priešingu atveju, išlaikymo iki gyvos galvos institutas prarastų prasmę. Kaip rodo bylos duomenys ir tokių aplinkybių neneigia ir pats atsakovas, kad atsakovas savo piniginių lėšų ieškovės išlaikymui nenaudojo, o jos išlaikymui buvo naudojamos pačios ieškovės piniginės lėšos. Byloje įrodyta, kad iš ieškovės buvo gautos 19 165,17 Eur piniginės lėšos. Byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 6 d. raštas patvirtina, kad 8 000 Eur suma ieškovei atsakovo buvo perduota ir ieškovė pinigus gavo. Tokį faktą ieškovė patvirtino savo parašu. Tačiau kitų nuo ieškovės nuimtų piniginių lėšų panaudojimo faktas, esant ieškovės pavedimui, ar poreikių tenkinimui, bylos duomenimis neįrodytas (CPK 178 straipsnis), todėl vertinant byloje pateiktų įrodymų visumą ( CPK 185 straipsnis) iš atsakovo priteistini ieškovei 11 165,17 Eur.

21. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, nuo priteistos sumos, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

22. Tiek į ieškovės, tiek ir į atsakovų pagrindinius argumentus išdėstytus procesiniuose dokumentuose reikšmingus spręsti bylai yra atsakyta ir įvertinta. Kita šalių dėstoma procesiniuose dokumentuose argumentacija ginčui spręsti neturi teisinės reikšmės. Taigi, nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų pagrindu teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkina iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų E. Š. ir I. Š. 5 677 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 442 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 4235 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas E. Š. prašo priteisti iš ieškovės 4 011,70 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

24. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

25. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies – 79 proc. (pareikšti 2 reikalavimai (2x50 proc.), iš kurių antras reikalavimai patenkintas pilnai (50 proc.) ir pirmas patenkintas iš dalies (29 proc.) iš atsakovų priteistinos ieškovei 4 484,83 (5 677 x 79:100) Eur (1 139,18 Eur žyminis mokestis + 3 345,65 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 2 242,42 Eur ir iš ieškovės atsakovui E. Š. – 842,46 Eur (4 011,70 x 21:100) bylinėjimosi išlaidos.

26. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), darytinas priešpriešinių sumų užskaitymas ir ieškovei iš atsakovo E. Š. priteistinos 1 399,96 Eur (2 242,42–842,46) bylinėjimosi išlaidos.

27. Valstybė šioje byloje patyrė 10,44 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dydį, iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės D. C. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 13 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. D-3005. Taikyti restituciją – atsakovams E. Š. ir I. Š. priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovei D. C..

Priteisti iš atsakovo E. Š. 11 165, 17 Eur ieškovei D. C..

Priteisti aš atsakovo E. Š. ieškovei D. C. 5 procentų metines palūkanas, nuo 11 165,17 Eur priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2020 m. rugsėjo 3 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. Š. ieškovei D. C. 1 399,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės I. Š. ieškovei D. C. 2 242,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.

Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).

Teisėjas Algimantas Kukalis