Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L., atstovaujamo S. A., apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L., po kurios mirties jos teises ir pareigas perėmė A. L. ir N. K. (L.), ieškinį atsakovui A. L., atstovaujamam S. A., dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.5. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė savo lėšomis mokėjo už būsto išlaikymą, ja rūpinosi visi vaikai, ne tik atsakovo globėja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

3. Iš šalių į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad 2009 m. lapkričio 24 d. pradinė ieškovė N. L., jos sutuoktinis A. L. ir apeliantas sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (1 t., b. l. 8–14). Pagal šią sutartį N. L. ir A. L. (toliau – ir rentos gavėjai) įsipareigojo perleisti, o apeliantas (toliau – ir rentos mokėtojas) priimti tris nekilnojamojo turto objektus: pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Apeliantas pagal sutarties 5.1 papunktį įsipareigojo sutuoktinius A. L. ir N. L. išlaikyti iki gyvos galvos, suteikiant jiems gyvenamąjį plotą, maitinimą, drabužius, nuperkant reikiamus vaistus, slaugant ligos atveju ir suteikiant kitas būtinas paslaugas jų prašymu, o taip pat įsipareigojo juos palaidoti ir prižiūrėti kapus. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad apeliantui pažeidus sutarties 5.1 papunktyje įtvirtintas sąlygas, sutuoktiniai A. L. ir N. L. turi teisę reikalauti grąžinti jų sūnui perduotą turtą.

4. Byloje esantys santuokos liudijimas ir Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2019 m. kovo 29 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (1 t., b. l. 27–20, 31) patvirtina, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties šalys yra artimi giminaičiai – tėvai ir vienas iš jų trijų vaikų, t. y. apeliantas. Taigi, pagal ginčo sutartį apeliantas įsipareigojo išlaikyti savo abu tėvus iki jų gyvenimo pabaigos, o jie mainais perleido apeliantui nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir jo priklausinius.

5. Iš Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo (1 t., b. l. 4–7), priimto išnagrinėjus pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, matyti, kad apeliantas, 2015 m. birželio 7 d. nukritęs nuo laiptų, patyrė sunkią galvos traumą, po kurios nebegali vaikščioti, kalbėti, judinti dešinės kūno pusės. Toje byloje pateiktoje socialinio darbuotojo išvadoje ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Socialinės apsaugos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad apeliantas negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jam konstatuota (duomenys neskelbtini) yra nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio, dėl to jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi (1 t., b. l. 24–25) išaiškino 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą, nurodydamas konkrečias turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose apeliantas pripažintinas neveiksniu.

6. Apelianto tėvas A. L., kuriam jis buvo įsipareigojo teikti išlaikymą iki gyvos galvos, praėjus beveik 3 metams nuo apelianto traumos, t. y. 2018 m. balandžio 25 d. mirė (1 t., b. l. 26). Po A. L. mirties jo testamentu paliktą turtą – banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir automobilį, paveldėjo jo sutuoktinė, pradinė ieškovė N. L. (1 t., b. l. 19–20).

7. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad tik po A. L. mirties, S. A. prašymu, Kauno apygardos prokuratūra inicijavo bylą dėl apelianto pripažinimo neveiksniu, kurią išnagrinėjęs teismas inicijavo bylą ir dėl globos jam nustatymo bei globėjo skyrimo. Iš Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties (1 t., b. l. 21–23) matyti, kad norą būti apelianto globėja išreiškė tik jo sugyventinė S. A., kuri kartu su apeliantu augina nepilnametę dukrą. Nei apelianto pilnametė dukra, nei jo brolis ir (ar) sesuo noro globoti apeliantą neišreiškė. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis, kuria apeliantui buvo nustatyta globa ir jo globėja paskirta S. A., įsiteisėjo 2020 m. vasario 24 d.

8. Tik po dvejų metų nuo globos apeliantui nustatymo ir praėjus net penkeriems metams po jo patirtos galvos traumos pradinė ieškovė N. L. 2020 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir apelianto 2009 m. lapkričio 24 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kaip priežastį sutarčiai nutraukti įvardijusi jos nevykdymą dėl aplinkybių, įvykusių prieš penkerius metus. Kaip nurodyta ieškinyje, apeliantas dėl objektyvių priežasčių – sunkios sveikatos būklės, negali vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pasirūpinti ja, todėl, nutraukus prieš vienuolika metų sudarytą sandorį, taikytina restituciją ir jai grąžintina nuosavybės teises į visą sūnui perleistą nekilnojamąjį turtą. Vėliau ieškinys, atsižvelgiant į tai, kad antrasis rentos gavėjas A. L. iki savo mirties nereikalavo nutraukti sutarties, buvo patikslintas, prašant grąžinti ne visą, o pusę perleisto turto.

9. Kaip jau minėta pirmiau, pradinė ieškovė N. L. 2023 m. vasario 24 d., t. y. praėjus 10 dienų nuo skundžiamo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo, kuriuo jos ieškinys buvo patenkintas visiškai, priėmimo, mirė (2 t., b. l. 50). Ieškovės N. L. palikimą pagal apyrašą priėmė jos vaikai, apelianto brolis ir sesuo A. L. ir N. K. (L.) (2 t., b. l. 61–62). Pirmosios instancijos teismas nutartimi, priimta 2023 m. birželio 7 d., ieškovę N. L. pakeitė jos teisių perėmėjais A. L. ir N. K. (L.) (2 t., b. l. 63–64).

10. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia išskirtinė faktinė situacija, kuomet abu rentos gavėjai yra mirę, vienas jų mirė dar iki bylos iškėlimo teisme, o bylą inicijavusi rentos gavėja mirė po skundžiamo jai palankaus teismo sprendimo priėmimo, ir jos teises perėmė apelianto artimieji giminaičiai, t. y. jo brolis ir sesuo.

11. Pažymėtina, kad dėl procesinių teisių perėmimo galimybės tokio pobūdžio ginčuose, t. y. dėl rentos gavėjo, pareiškusio reikalavimą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti perduotą turtą, materialinių ir procesinių teisių perėmimo jau yra pasisakęs kasacinis teismas, išaiškinęs, kad reikalavimas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perleistą turtą yra turtinio pobūdžio, todėl gali pereiti įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2001; 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006). Todėl rentos gavėjos N. L. mirties faktas nekliudo išnagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme pagal rentos davėjo A. L. apeliacinį skundą, siekiant įvertinti skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.464 straipsnio 2 dalį, todėl padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, jog apelianto sveikatos būklė, neatsižvelgiant į tai, kad rentos gavėja rūpinosi jo globėja ir įstatyminė atstovė, yra savaime pakankamas pagrindas išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai nutraukti ir restitucijai taikyti, pagrįstumą bei teisingumą.

Dėl faktinių ir teisinių prielaidų išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai nutraukti

12. Renta priskiriama sandoriams, kurių pagrindu turtas perleidžiamas kitam savininkui. Rentos sutarties samprata atskleista CK 6.439 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pagal rentos sutartį viena šalis – rentos mokėtojas (skolininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba manais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai – rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją.

13. Vienas iš rentos sutarties porūšių, kuris aktualus nagrinėjamoje byloje, yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. CK 6.460 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos.

14. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, sprendžiant būtent tokio pobūdžio ginčą aktualūs yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006). Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertinti pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti būtent tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 19 punktas; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 23 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju 2009 m. lapkričio 24 d. šalių sudaryta sutartis, kuria mainais į išlaikymą rentos gavėjai perleido apeliantui nuosavybės teises į jų gyvenamąjį būstą (namą ir jo priklausinius), atitinka visus pirmiau aptartus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties požymius, todėl byloje kilusiam ginčui išspręsti taikytinos tiek specialiosios šį rentos porūšį reglamentuojančios teisės normos, tiek ir bendrosios sutarčių bei rentos sutarties normos.

16. Specialioje išlaikymo iki gyvos galvos teisės normoje – CK 6.464 straipsnyje, reglamentuojančioje šios rūšies sutarties nutraukimą, teigiama, kad prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties (1 dalis); jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą CK 6.454 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, ir šiuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu (2 dalis).

17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo ginčus, be kita ko, yra aktualūs ir CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama įvertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Kitaip tariant, klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas atsižvelgiant į nurodytame straipsnyje įvardytus kriterijus bei į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus. Kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 21–22 punktai).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš esmės vien vadovaudamasis sutarties uždarumo principu, nusprendė, kad rentos sutartis buvo sudaryta tarp konkrečių asmenų, todėl rentos gavėjai nesutinkant, kad joje nurodytas pareigas atliktų apelianto atstovė pagal įstatymą, tokia sutartis negali likti galioti, kadangi ji neatitinka šalių valios. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios, be kita ko, neatitinka ir sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetiškai taikomo sutarties išsaugojimo principo, ir buvo padarytos netinkamai taikius įrodymų, susijusių su sutarties vykdymo aplinkybėmis, vertinimo taisykles.

19. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta tarp artimų giminaičių ir nėra jokios abejonės, kad rentos gavėjams buvo svarbus rentos mokėtojo asmuo. Rentos gavėjai pasitikėjo būtent apeliantu, nors turėjo ir kitų vaikų, todėl jam mainais į turto perleidimą ir pavedė rūpintis jų gerbūviu bei sveikata iki pat jų mirties. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad rentos mokėtojas savo pareigas vykdo per įstatyminį atstovą, savo globėją, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad sutarčių šalys yra pasikeitusios ir vien tai leidžia tokio pobūdžio sutartį nutraukti. Atstovai pagal įstatymą (nepilnamečių asmenų tėvai, neveiksnių asmenų globėjai), sudarydami ar vykdydami sandorius jų atstovaujamų asmenų vardu, patys netampa sudaromo ar vykdomo kito asmens interesais sandorio šalimi. Todėl šioje byloje kilusio ginčo dėl sutarties nevykdymo kontekste svarbu tik tai, ar rentos gavėja faktiškai toliau gavo tai, ką ji tikėjosi pagal sutartį gauti ir anksčiau gaudavo iš apelianto, kai šis dar buvo įgalus asmeniškai vykdyti sutartį. Ir tik nustačius, kad apelianto interesais veikianti jo globėja netinkamai vykdė iš sutarties kylančias pareigas ir tuo iš esmės buvo suvaržytos rentos gavėjos teisės bei teisėti interesai, galėtų būti konstatuotas sutarties pažeidimas (jos nevykdymas) kaip pagrindas tokiai sutarčiai nutraukti.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien rentos davėjo sveikatos būklė ir (ar) jo negebėjimas asmeniškai rūpintis tėvais nesudaro savaime pakankamo pagrindo pripažinti, kad ginčo sutartis nuo 2015 m. jo patirtos sunkios traumos iki ieškinio padavimo buvo nevykdoma. Menkai tikėtina, kad ieškovės įpėdiniai ir jos procesinių teisių šioje byloje perėmėjai tokią situaciją būtų toleravę, juo labiau byloje įrodinėdami, kad lankė ir prižiūrėjo motiną (pradinę ieškovę), kuri visą šį laiką gyveno kartu su neįgaliu sūnumi (apeliantu), jo globėja ir anūke. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nėra sąlygos, kad išlaikymą sudarančias pareigas (maisto, drabužių, vaistų nupirkimą, pagalbą buityje, lydėjimą į sveikatos priežiūros įstaigas ir t. t.) apeliantas įsipareigojo vykdyti asmeniškai. Tokio rentos davėjo įpareigojimo nenumato ir CK normos, reglamentuojančios išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo ir vykdymo principus. Teismų praktikoje taip pat jau ne kartą šiuo aspektu buvo pasisakyta, kad rentos davėjas, negalėdamas tiesiogiai pasirūpinti rentos gavėju, turi imtis tinkamų priemonių, kad juo pasirūpintų kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 28 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-241/2020, 26 punktas). Vadinasi, nustačius priešingą situaciją, t. y. kad rentos davėjas ėmėsi priemonių tam, jog būtų tinkamai pasirūpinta rentos gavėju, pagrindo tokiai sutarčiai nutraukti neatsirastų.

21. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė faktinė situacija, kad apeliantas, rentos davėjas, yra pripažintas neveiksniu ir jam paskirta globėja. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 23 punktas). Tokiems globos tikslams įgyvendinti yra skirtas globėjo institutas. Pagal CK 3.240 straipsnį globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo (1 dalis). Globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).

22. Taigi, paskirtas globėjas, be kita ko, privalo užtikrinti jau sudarytų sandorių tinkamą vykdymą. Kaip minėta, rentos davėjo (apelianto) globėja buvo paskirta jo sugyventinė S. A., kadangi jokie artimieji apelianto giminaičiai neišreiškė noro būti globėjais bei neprieštaravo, kad globėja būtų paskirta S. A., kuri, be kita ko, rūpinasi ir ginčo sutarties tinkamu vykdymu.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad apelianto galvos trauma ir (ar) globėjos jam paskyrimas turėjo esminės įtakos pradinės ieškovės, kaip rentos gavėjos, teisėms ir jos teisėtiems interesams, o atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad ne tik apelianto globėja, bet ir jie patys rūpinosi motina, kitokios išvados dėl ginčo sutarties vykdymo nesuponuoja. Rentos gavėjos, kiek tai susiję su jos orios senatvės užtikrinimu, gyvenimo sąlygos po rentos davėjo patirtos sunkios traumos iš esmės nepakito, ja buvo rūpinamasi taip pat, kaip ir anksčiau.

24. Kaip minėta, pagal sutartį rentos davėjas įsipareigojo suteikti rentos gavėjams gyvenamąjį plotą. Teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. gruodžio 5 d., ieškovė N. L. paaiškino, kad ji ir apeliantas su savo globėja ir dukra gyvena tame pačiame name, kuriame įrengtos dvi atskiros gyvenamosios vietos, kurias jungia bendras koridorius. Viename namo gale gyvena ieškovė, kitame apeliantas, jo globėja ir jų dukra (ieškovės anūkė). Pasak ieškovės, ji dažnai nueina aplankyti apelianto, su juo pasikalba, su jo globėja santykiai yra geri, draugiški (2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 27 min. 47 sek. – 28 min. 50 sek.). Taigi, ieškovės gyvenamoji vieta ir jos gyvenimo sąlygos po apelianto traumos ir globos jam nustatymo nepasikeitė, ji naudojosi perleistu apeliantui turtu iki pat savo mirties. Akivaizdu, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis šioje dalyje buvo vykdoma tinkamai.

25. Pradinė ieškovė N. L. taip pat paaiškino, kad maistą ji gaminasi pati, pati savimi rūpinasi, kartais maistą pasiūlo pagaminti ir apelianto globėja, bet ji atsisako, nes supranta, kad ji turi didesnių rūpesčių ir pareigų, susijusių su jos sūnaus globa (2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 30 min. 17 sek. – 30 min. 40 sek.; 39 min. 17 sek. – 41 min. 01 sek.). Be to, ieškovė ne kartą pakartojo, kad apelianto globėja visada jai padeda, niekada neatsisako, abi gražiai gyvena, jei ištinka bėda taip pat kreipiasi į apelianto globėją, nes kitas sūnus negali visada atvažiuoti, o dukra Lietuvoje negyvena (2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 28 min. 58 sek. – 29 min. 50 sek.; 34 min. 03 sek. – 36 min. 00 sek.; 37 min. 00 sek. – 39 min. 16 sek.). Ieškovė taip pat patikino teismą, kad ji yra aprūpinta ne tik maistu, bet ir rūbais, kurių nurodė turinti pakankamai ir naujų jai net nereikia, ji turinti pakankamai lėšų tiek maistui įsigyti, tiek savo būsto daliai išlaikyti, pagalbos jai iš kitų nereikia (2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 32 min. 40 sek. – 33 min. 00 sek.). Ieškovė taip pat nurodė, kad apelianto globėja rūpinasi sąskaitų apmokėjimu, t. y. nurodo, kiek už ką reikia ieškovei sumokėti, ieškovė duoda pinigus, o mokėjimus atlieka apelianto globėja (2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min. 11 sek. – 27 min. 19 sek.).

26. Ieškovės paaiškinimus, kad apelianto globėja ja rūpinosi, patvirtina ir į bylą pateikti apelianto globėjos pokalbių su ja garso įrašai, iš kurių girdėti, kad apelianto globėja ne tik ieškovės prašymu perka jai maisto produktus ir medikamentus, bet ir rūpinasi jos sveikata. Ir nors ieškovės teisių perėmėjai atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad pagrindo vadovautis šiais garso įrašais nėra, visgi jų autentiškumo jie neginčija. Juo labiau kad ir pati ieškovė, apklausiama teismo posėdžio metu, nurodė tokias pačias, kaip yra užfiksuota šiuose garso įrašuose, aplinkybes. Tuo, kad ieškove buvo rūpinamasi tinkamai, leidžia įsitikinti ir apelianto globėjos Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantiems ieškovės vaikams išsiųstų trumpųjų žinučių turinys, kuriomis juos informavo apie ieškovės sveikatos būklės pablogėjimą, nugabenimą į gydymo įstaigas (1 t., b. l. 127–132), taip pat bylos medžiagoje esantis apelianto globėjos S. A. ir ieškovės dukters bei jos procesinių teisių perėmėjos N. K. (L.) pokalbio telefonu garso įrašas, kuriame pastaroji teiraujasi apie brolio būklę ir dėkoja už rūpinimąsi mamos poreikiais.

27. Pagrindo abejoti pirmiau aptartais ieškovės paaiškinimais, kad jai materialinis išlaikymas pinigais iš esmės nebuvo būtinas, kadangi ji turėjo pakankamai nuosavų lėšų, nėra. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovei iki 2015 m. apelianto patirtos traumos ar po to apeliantas arba kurie nors kiti asmenys būtų teikę finansinę paramą. Vadinasi, nepaisant rentos davėjo įsipareigojimo pirkti maistą, rūbus, vaistus ir kt., faktiškai nuo pat sutarties sudarymo iki ieškinio pareiškimo ši sutarties nuostata nebuvo vykdoma ir suprantama kaip kartu ir materialinės paramos piniginėmis lėšomis teikimas. Kitaip tariant, tiek iki rentos davėjo sveikatos pablogėjimo, tiek ir po to rentos gavėjai finansinės paramos neprašė. Klausimas, ar rentos gavėjai materialinės paramos nebūtų prireikę ateityje, jau nebeaktualus. Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro pareigų pagal ginčo sutartį vykdymas iki ieškinio pareiškimo ir būtent tokių aplinkybių teisinis vertinimas, instancine tvarka patikrinant, ar egzistavo toks sutarties pažeidimas, kuris būtų teikęs pagrindą ją nutraukti. Kadangi rentos gavėja netrukus po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme mirė, išlaikymo prievolė yra pasibaigusi dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

28. Taigi, kitaip nei skundžiamame sprendime įvertino pirmosios instancijos teismas, vien tokia aplinkybė, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nurodytas pareigas nuo 2015 m. vykdė ne pats rentos davėjas asmeniškai, o jo įstatyminė atstovė, globėja S. A., su kuria, kaip nurodė ir pati ieškovė, ji sutarė gerai, priimdavo teikiamą pagalbą ir jokių priekaištų dėl to nereiškė, neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad rentos sutartis, atsižvelgiant į rentos gavėjos turtinius, socialinius ir kitus poreikius, buvo nevykdoma ar buvo vykdoma tik formaliai. Nėra byloje ir jokių duomenų apie tai, kad rentos gavėjos sveikatai ar kitiems jos interesams buvo padaryta kokia nors žala.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodytas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esminis pažeidimas, atitinkamai, nėra ir pagrindo 2009 m. lapkričio 24 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos sutartį nutraukti bei taikyti restituciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

33. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra laimėjusi procesą šalis, kadangi jo apeliacinis skundas buvo patenkintas, o ieškovų pareikštas ieškinys atmestas. Todėl apeliantui, kaip procesą laimėjusiai šaliai, atlygintinos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos.

34. Apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Eur atsiliepimo į ieškinį ir 400 Eur atstovavimo teisme išlaidas (1 t., b. l. 195–196), o apeliacinės instancijos teisme – 800 Eur apeliacinio skundo parengimo bei 210,50 Eur žyminio mokesčio išlaidas (2 t., b. l. 49, 54, 86–87).

35. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytų maksimalių sumų, todėl jos atlygintinos visiškai.

36. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 2,5, už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą – 0,1, už apeliacinio skundo, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, skundą parengimą – 1,7 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.2, 8.10, 8.19 papunkčiai).

37. Apskaičiavus teisinių paslaugų maksimalų dydį pagal Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei mokėjimo laikotarpiui aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. II ir IV ketvirčių) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėtų būti 4 451,25 Eur (1 780,50 Eur x 2,5), už atstovavimą teismo posėdyje – 712,20 Eur ([1 780,50 Eur x 0,1] x 4 val.), už apeliacinio skundo parengimą – 3 230,51 Eur (1 900,30 Eur x 1,7). Abiejų instancijų teismuose patirtų atstovavimo išlaidų suma (2 000 Eur), neviršijanti Rekomendacijose nurodytų dydžių, apeliantui priteisiama iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno jų po 1 000 Eur (2 000 Eur / 2).

38. Taip pat apeliantui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinas ir jo sumokėtas 210,50 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 105,25 Eur (210,50 Eur / 2). Iš viso apeliantui priteistina po 1 105,25 Eur ([2 000 Eur + 210,50 Eur] / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant šią bylą tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimas.

39. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios taip pat valstybei priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis – iš kiekvieno po 4,48 Eur (8,96 Eur / 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Ir nors iš kiekvieno ieškovo priteistina šių išlaidų dalis yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią 5 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau bendra jų suma (8,96 Eur) visgi yra didesnė už nustatytą minimalią sumą, todėl turi būti paskirstomis ir šios išlaidos. Analogiškai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų paskirstymo keliems asmenims klausimas, kai kiekvienam jų teko atlyginti mažiau nei 5 Eur, buvo sprendžiamas ir kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023, 43 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam globėjos S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų N. K. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 105,25 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkis eurus ir 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti valstybei iš ieškovų N. K. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 4,48 Eur (keturis eurus ir 48 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.