Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir A. P. ieškinį atsakovams A. Š. ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

48. Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – išlaidų dokumentų sąrašą su detaliu aprašymu; remonto darbų dokumentus; namo planą; Nekilnojamojo turto registro išrašą; ieškovės darytas suniokoto turto nuotraukas; G. S. asmens dokumento kopiją.

49. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su rašytiniu įrodymu prijungimu nesutinka, nes jie į bylą teikiami pavėluotai, nėra pagrindo jų priimti.

50. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

51. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.

52. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad proceso metu pirmosios instancijos teisme šalys teikė papildomus įrodymus, įvyko keli teismo posėdžiai, ieškovai buvo atstovaujami profesionalios teisininkės – advokatės, todėl nėra pagrindo išvadai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Priešingai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, naujų įrodymų priėmimas apeliacinėje instancijoje būtų nesuderinamas su reikalavimu sąžiningai ir laiku naudotis procesinėmis teisėmis. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus ir jų nevertina.

53. Pažymėtina, kad ieškovai pateikė Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nuotrauką, kuria siekia įrodyti, kad sprendimą priėmė kitas teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyto įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl nurodytas įrodymas priimamas ir vertinamas apeliacinės instancijos teisme.

54. Ieškovų apeliaciniame skunde pateikti įrodymai pagrindžia, kad teisėjas V. A. ginčijimą sprendimą surašė Word programoje, pasinaudojęs kito asmens (duomenys neskelbtini) sukurto Word dokumento (šablono) pagrindu. Pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad ne teisėjas V. A. surašė ginčijamą sprendimą, kadangi jis paskutinis redagavo ginčijamą sprendimą. Bylos duomenis pagrindžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko pasirašė teisėjas V. A.. Taigi nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas kito asmens ar kito teismo.

55. Išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai apeliantų argumentams, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl ieškovų reikalavimų bei atsakovių atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliantai nurodytais skundo argumentais išreiškia savo nesutikimą su jai nepalankiomis teismo išvadomis, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Tai, kad apeliantai turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas.

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, prieš analizuodama konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas, o ne pakartotinas bylos nagrinėjimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).

57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 6.246 straipsnio 1 – 2 dalys nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, <...> privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ši teisės norma - specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma, įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Teismų praktikoje nurodoma, jog deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021 26 punktas). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019 20 punktas). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 20 punktas).

58. Pagal CK 6.499 straipsnį, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgus į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Taigi, tuo atveju, jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, t. y. grąžina nuomotojui daiktą, kurio būklė neatitinka sutarties nuostatų arba, jeigu šalys nėra aptarusios sutartyje šio klausimo, yra blogesnė, nei buvo jo perdavimo nuomininkui metu, jam gali kilti pareiga atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius. Pagal CK 6.500 straipsnį, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

59. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

60. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Pavyzdžiui byloje dėl sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymo, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, jog nuvertėjimo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

61. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo įrodyti patirtą žalą, kad žala kilo dėl atsakovės veiksmų ir priežastinį ryšį su patirta žala, o atsakovė, nesutikdama su prašomu priteisti žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį).

62. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovams nuo 2007 m. nuosavybės teise lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) priklauso ginčo pastatas, baigtas statyti 2009 metais, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

63. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovai butą nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2026 m. liepos 20 d. apdraudė ADB „Lietuvos draudimas“, 2009 m. gruodžio 17 d. su ADB „Lietuvos draudimas“ sudarydami draudimo sutartį, pasirenkant standartinį draudimo variantą, kuris apėmė piktavališką pastato sugadinimą dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

64. Ieškovai su atsakove A. Š. 2013 m. balandžio 1 d. sudarė buto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovai atsakovei išnuomojo ginčo pastatą vienerių metų laikotarpiui, kuris yra skaičiuojamas nuo pastato perdavimo-priėmimo akto tarp šalių pasirašymo dienos. Ieškovai su atsakove A. Š. 2013 m. balandžio 1 d. pasirašė pastato perdavimo-priėmimo aktą. Šalys susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, nuomos terminas gal būti pratęstas (atnaujintas). Pagal nuomos sutartį nuomininkas įsipareigojo naudoti pastatą savo ir savo šeimos gyvenamosioms reikmėms. Nuomotojas taip pat suteikė nuomininkui ir su juo susijusiems asmenims naudotis prie pastato priskirtu žemės sklypu (1/2 bendro sklypo). Pastatas buvo išnuomotas kartu su baldais, buitine bei sanitarine įranga ir visais kitais pastate esančiais įrengimais, prietaisais bei turtu.

65. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai nedraudė atsakovei išsinuomotame bute laikyti naminius gyvūnus, o atsakovė laikė gyvūnus – šunis ir kates.

66. Ieškovai nurodė, kad 2022 m. kovo 15 d. atvyko apžiūrėti pastato ir pastebėjo pastatui padarytą žalą, pareikalavo nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus, o atsakovei nepripažįstant nurodytų aplinkybių, pareikalavo iškeldinti iš nuomojamo namo G. S.. Nurodė, kad atsakovė A. Š. iš pastato išsikraustė tikėtinai 2022 m. kovo 20 d., tačiau raktų neperdavė.

67. Į bylą pateikta 2022 m. kovo 19 d. el. laiško kopija patvirtina, kad ieškovė pranešė atsakovei A. Š., jog atsakovės motina G. S. kraustosi iš namo jau dvi savaites, bet iki šiol dar ten gyvena; prašė per savaitgalį (iki pirmadienio, 2022 m. kovo 21 d.) iškeldinti iš ieškovės turto G. S. ir su ja gyvenančią nepilnametę mergaitę, nurodė, kad to nepadarius iškeldins pati. 2022 m. kovo 21 d. ieškovė atsakovės el. paštu prašė perduoti namą 2022 m. kovo 21 d., pasirašant perdavimo-priėmimo aktą. Nurodė, kad preliminari remonto darbų vertė yra 11 400 Eur, kuri bus patikslinta. Preliminari sudėvėtos įrangos ir baldų vertė – 6 686 Eur. Prašė 2022 m. kovo 21 d. atsiskaityti už namo nuomą ir suteiktas komunalinės paslaugas. Prašė atlaisvinti namą, garažą ir sutvarkyti teritoriją. Apie atvykimo laiką ir kitas detales prašė pranešti el. paštu.

68. 2022 m. kovo 22 d. atsakovė A. Š. pranešė ieškovei, kad namas dar nėra paruoštas priėmimui, nes buvo duotas labai trumpas laikas (2 paros), nurodė, kad fiziškai neįmanoma visko sutvarkyti, dar reikalingas laikas išvežti šiukšles ir iki galo sutvarkyti patalpas (tam bus iškviesta speciali tvarkymo kompanija).

69. 2022 m. kovo 23 d. ieškovė pranešė atsakovams, jog tvarkydami katilinės patalpą pastebėjo, kad yra sušlapusios ir supelijusios sienos, taip pat yra sudrėkusi ir virtuvės sieną, nuomininkė ir jos įkelti tretieji asmenys slėpė avariją, sudrėkusias sienas slėpdami daiktais, prašė atsiųsti ekspertą.

70. Nurodyti duomenimis pagrindžia, kad atsakovė A. Š. (jos giminaičiai) iš ginčo patalpų išsikėlė 2022 m. kovo 21 d. Dėl nustatytos aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

71. Nuomos sutarties 11.2 punkte šalys susitarė, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepasibaigus nuomos terminui šiais atvejais: a) nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokestį daugiau kaip 14 dienų; b) nuomininkas naudojasi pastatu ne pagal šioje sutartyje nurodytas sąlygas; c) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina Pastato būklę; d) Sutarties 4.8 punkte numatytu atveju. Nuomos sutarties 11.4 punkte šalys susitarė, kad šalis turi teisę nutraukti sutartį, raštu pranešusi apie tai kitai šaliai prieš 2 mėnesius iki nutraukimo. Jei sutartis nutraukiama anksčiau termino, nutraukianti sutartį šalis privalo sumokėti kitai šaliai 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Bauda turi būti sumokama per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kai sutartį nutraukianti šalis išsiunčia kitai šaliai pranešimą apie sutarties nutraukimą. Nuomos sutarties 11.6 punkte šalys susitarė, kad sutarties nutraukimo ar jos kitokio pasibaigimo atveju nuomininkui yra suteikiamas ne ilgesnis kaip 10 kalendorinių dienų laikotarpis išsikelti iš pastato ir jį atlaisvinti. Nuomos mokestis ir kiti pagal sutartį mokėtini mokesčiai už išsikėlimui skirtą laikotarpį yra skaičiuojami ir turi būti mokami nuomotojui iki galutinio pastato atlaisvinimo dienos.

72. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad atsakovė A. Š. (jos giminaičiai) iš ginčo patalpų išsikėlė 2022 m. kovo 21 d. reikalaujant ieškovei. Ieškovai, nesilaikydami nuomos sutartyje numatytų nuomos sutarties nutraukimo terminų (raštu pranešti apie tai kitai šaliai prieš 2 mėnesius iki nutraukimo; suteikti ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų laikotarpį išsikelti iš pastato ir jį atlaisvinti), neatsižvelgdami į aplinkybę, jog atsakovė ginčo patalpas nuomojo beveik 9 metus, pareikalavo atsakovės A. Š. atlaisvinti patalpas per 2 dienas, t. y. atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius ilgalaikius nuomos santykius, per neprotingai trumpą laiko tarpą. Pažymėtina, kad 2022 m. kovo 22 d. atsakovė A. Š. pranešė ieškovei, kad namas dar nėra paruoštas priėmimui (perdavimui), prašė papildomo laiko išvežti šiukšles ir iki galo sutvarkyti patalpas, tačiau bylos duomenis nepagrindžia, jog papildomas laiko tarpas atsakovei buvo suteiktas. Priešingai, 2022 m. kovo 23 d. ieškovė pranešė atsakovams, jog tvarkydami katilinės patalpą pastebėjo, kad yra sušlapusios ir supelijusios sienos, t. y. ieškovai, nepaisant atsakovės prašymo, 2022 m. kovo 23 d. pradėjo ginčo patalpų tvarkymo darbus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentu, jog atsakovė pati išsikėlė iš nuomojamo būsto 2022 m. kovo 21 d., tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tokį išsikėlimą lėmė būtent ieškovų veiksmai, t. y. ieškovai nustatė atsakovei itin trumpą terminą išsikelti, siekė apsunkinti atsakovės patekimą į ginčo patalpų teritoriją (bandė atimti leidimą naudotis automatine vartų sistema, į ginčo patalpas kvietė pareigūnus, policiją). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovai pažeidė sutartinę pareigą bendradarbiauti su kita sutarties šalimi – atsakove, šiai siekiant atlikti sutartinę prievolę sutvarkyti nuomojamą būstą bei paruošti jį perdavimui.

73. Nuomos sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad pastato nuomos mokestis pagal sutartį yra lygus 2 000 Lt (579,24 Eur) per vieną mėnesį. Vėliau nurodytas nuomos mokestis buvo didinamas. Tarp šalių nėra ginčo, kad nuo 2021 m. gegužės mėn. nuomos mokestis atsakovei buvo pakeltas iki 800 Eur per mėn., kurį atsakovė mokėjo imtinai iki 2022 m. vasario mėn. pabaigos. Pažymėtina, kad už 2022 m. sausio ir vasario mėn. 1 600 Eur atsakovė ieškovams sumokėjo 2022 m. vasario 11 d. (pavėlavusi), tačiau dėl nurodytos aplinkybės ieškovai atsakovei pretenzijų nereiškė.

74. Ieškovai prašė priteisti 1 300 Eur nuomos mokesčio už 2022 m. kovo mėn. Kadangi nuomos mokestis ir kiti pagal sutartį mokėtini mokesčiai už išsikėlimui skirtą laikotarpį buvo skaičiuojami ir turėjo būti mokami nuomotojui iki galutinio pastato atlaisvinimo dienos (Nuomos sutarties 11.6 punktas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuomos sumą už 2022 m. kovo mėn. skaičiavo iki nurodyto mėnesio 21 d., remdamasis aplinkybe, kad tarp šalių dar 2021 m. buvo suderintas 800 Eur per mėnesį nuomos mokestis. Todėl pirmosios instancijos teismas bendrai už dalį 2022 m. kovo mėn. pagrįstai paskaičiavo 541,94 Eur (800 Eur / 31 d. x 21 d.) nuomos mokesčio.

75. Nuomos sutarties 4.3 punkte šalys susitarė, kad iki 2013 m. balandžio 1 d. nuomininkas sumoka nuomotojui 2 000 Lt (579,24 Eur) užstatą kaip savo įsipareigojimų pagal sutartį užtikrinimą. Užstatas nuomininkui grąžinamas nutraukus nuomos sutartį ar jai pasibaigus, tačiau su sąlyga, kad nuomininkas yra visiškai atsiskaitęs su nuomotoju pagal sutartį ir kad pastatui nepadaryta jokia žala arba už ją tinkamai atlyginta. Nuomotojas turi teisę pasilikti užstatą ar jo dalį įskaitymui į tokias nuomininko nesumokėtas sumas atlikti.

76. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė A. Š. buvo sumokėjusi ieškovams 2 000 Lt (579,24 Eur) užstatą, kurio ieškovai, tarp šalių nutrukus nuomos teisinėms santykiams, atsakovei negrąžino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės sumokėtas užstatas viršija ieškovų reikalaujamą priteisti nuomos mokestį už dalį kovo mėn., todėl pagrįstai ieškovams nepriteisė 541,94 Eur nuomos mokesčio už 2022 m. kovo mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 579,24 Eur užstato sumos atėmus 541,94 Eur nuomos mokesčio už dalį 2022 m. kovo mėn., lieka nepanaudota 37,30 Eur suma.

77. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 700 Eur skolos už komunalines paslaugas, tačiau byloje nesant tai pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytos sumos ieškovams iš atsakovės nepriteisė.

78. Ieškovai taip pat prašė priteisti 3 900 Eur negautų pajamų už 2022 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn., t. y. už tris mėnesius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad numos sutartis su nuomininkės iš esmės buvo nutraukta ieškovų iniciatyva, reikalaujant palikti nuomojamas patalpas. Tarp ieškovų ir atsakovės nutrukus nuomos teisinėms santykiams, ieškovai remontavo ir atnaujino ginčo patalpas. Pažymėtina, kad patalpų atnaujinimo darbus iš esmės sąlygojo ne tik ginčo patalpoms padaryta žalą, kurią byloje siekia įrodyti ieškovai, bet ir ieškovų noras atnaujinti natūraliai nusidėvėjusi butą bei jame esančius daiktus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai neįrodė, kad 3 900 Eur pajamų negavo dėl atsakovės kaltės, ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp negautų pajamų ir atsakovės veiksmų.

79. Ieškovai nurodė, kad atsakovė A. Š. prisiėmė pareigą pataisyti ar pakeisti tinkamais visus sugadintus daiktus, esančius pastate ir priklausančius nuomininkui bei atsakyti už žalą, padarytą pastatui ir /ar jame esančioms elektros, vandentiekio, šildymo bei kitoms sistemoms, įrangai, baldams, kitam turtui dėl nuomininko kaltės, įskaitant nuomininko svečių, lankytojų ar gyvūnų padarytą žalą bei daryti einamąjį remontą. Ieškovai teigė, kad išmatomis buvo išteptos grindys ir sienos, šlapimu ir vandeniu sulaistytos grindys, subraižytos durys, nuslėpta avarija katilinės patalpoje, suniokota įranga, būste buvo įsigėrusi ekskrementų smarvė.

80. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentas 2022 m. kovo 16 d. surašė „Gauto pranešimo dėl gyvūnų augintinių gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimų patikrinimo aktą“ Nr. 69GGP-194, kuriame nurodė, jog 2022 m. kovo 14 d. buvo gautas pranešimas, jog ginčo patalpose nelegaliai laikomi gyvūnai veisimui. Patikrinimo metu ginčo patalpose rastas Meino meškėnų veislės katinas bei špicų veislės mišrūnė. Patikrinimo metu ekskrementų nebuvo, gyvūnų kailis nėra suteptas išmatomis. Taip pat nurodė, kad padaryta žala nuomojamoms patalpoms, kadangi jaučiamas stiprus gyvūnų šlapimo kvapas.

81. Į bylą pateiktas antstolio M. D. 2022 m. kovo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuotos 2022 m. kovo 15 d. aplinkybės, kad prie namo yra pastatyti du voljerai, kuriuose nėra vejos. Taip pat prie namo yra dalis teritorijos atskirta ir toje vietoje nėra vejos. Namo pirmame aukšte, katilinės durys ir durys iš koridoriaus į katilinės pusę yra prie apačios subraižytos. Atidarius katilinės duris pasklido stiprus gyvūnų šlapimo ir išmatų dvokas. Gyvūnų šlapimo ir išmatų dvokas stiprus yra ir antrame aukšte esančiame viename iš kambarių. Name, faktinių aplinkybių konstatavimo metu yra šuo ir katinas. Garažo durys apačioje yra subraižytos. Garažas yra pilnas prikrautas įvairių daiktų. Svetainėje baldai yra subraižyti. Grindys name yra vietomis subraižytos. Name prie svetainės yra sustatyti maišai su sukrautais į juos daiktais.

82. Nuomos sutarties 7.1 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja tinkamai ir rūpestingai naudoti pastatą bei prižiūrėti aplink pastatą esančią teritoriją. Pastatą naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį. Nuomos sutarties 7.3 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas privalo atlikti pastato einamąjį remontą. Nuomos sutarties 7.4 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas privalo savo sąskaita ir priemonėmis užtikrinti pastate esančių priešgaisrinių, šildymo, kanalizacijos, vandentiekio, elektros bei telefoninio ryšio linijų ir sistemų saugumą bei teisingąją eksploatavimą, atitinkantį jų gamintojo ar galiojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, tinkamą ir periodišką minėtų sistemų techninę priežiūrą bei aptarnavimą. <...> Nuomininkas privalo pataisyti ar pakeisti tinkamais visus sugadintus daiktus, esančius Pastate ir priklausančius nuomotojui, išskyrus kai jie yra sugadinti dėl nuomotojo kaltės. Jei nuomininkas laiku ir tinkamai neatlieka šioje dalyje numatytų reikalingų įsipareigojimų, tokius įsipareigojimus turi teisę nuomininko sąskaita atlikti nuomotojas ir pareikalauti iš nuomininko atlyginti dėl to susidariusias išlaidas. Nuomininkas atsako už žalą, padarytą pastatui ir/ar jame esančioms elektros, vandentiekio, šildymo bei kitoms sistemoms, įrangai, baldams, kitam turtui dėl nuomininko kaltės, įskaitant nuomininko svečių, lankytojų ar gyvūnų padarytą žalą. Nuomos sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad visos sutarties nuostatos, kurios yra taikomos ar susijusios su pastatu, mutatis mutandis yra taikomos ir įrangai. Nuomos sutarties 11.5 punkte (Nuomos sutartyje klaidingai nurodytas 1.5 punktas) šalys susitarė, kad pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkas privalo nedelsiant atlaisvinti pastatą, palikdamas jas tvarkingas, švarias ir tokios pat būklės, kaip ir perduodant nuomininkui, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą, ir su įranga bei visais daiktais, kurie jose buvo šios sutarties pasirašymo metu, bei sumokėti nuomotojui visas sumas kurios turėjo būti sumokėtos pagal šią sutartį, bet iki jos pasibaigimo nebuvo sumokėtos. Pastatas grąžinamas šalims pasirašant pastato perdavimo aktą, kuriame turi būti aprašyta grąžinamo pastato būklė.

83. Taigi pagal nuomos sutartį nuomininkas privalo pataisyti ar pakeisti tinkamais visus sugadintus daiktus, esančius pastate ir priklausančius nuomotojui, taip pat privalo atlikti pastato einamąjį remontą, o pasibaigus sutarčiai nuomininkas privalo nedelsiant atlaisvinti pastatą, palikdamas jį tvarkingą, švarų ir tokios pat būklės, kaip ir perduodant nuomininkui, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą, ir su įranga bei visais daiktais, kurie jose buvo šios sutarties pasirašymo metu. Pažymėtina, kad ginčo šalys numos sutartyje apibrėžė, jog nuomininkas privalo atlikti pastato einamąjį remontą, tačiau sutartyje neaptarė, kada einamasis remontas turėtų būti atliekamas. Pastebėtina, kad einamojo remonto atlikimo būtinybė savo esme yra subjektyviai suvokiama aplinkybė, tai yra - vertinamoji aplinkybė. Svarbu, jog šalys sutartyje buvo susitarusios, jog išsikraustant pastatas turi būti paliktas (perduotas) atsižvelgiant į normalų jo nusidėvėjimą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pastatas tiek jame esantis daiktai, po nuomos sutarties pasibaigimo, nuomotojui galėtų būti perduodami ir natūraliai nusidėvėję, o ieškovų reikalavimas atnaujinti visą namą taip kaip jie nurodo ieškinyje, savo esme atitinka ne einamąjį, o kapitalinį pastato remontą.

84. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog nuomininkė tyčia būtų bloginusi pastato būklę ir būtų naudojusi jį ne pagal paskirtį, tą pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad nuomininkė ar su ja susiję asmenys (nuomininkės mama) ir / ar jų laikyti gyvūnai padarė patalpoms žalos, nesudaro pagrindo vertinti, kad patalpos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, o ieškovų argumentai, kad patalpose buvo vykdomas nelegalus veisimas, objektyviais CP leistinais įrodymais byloje nėra patvirtinta. Pažymėtina, kad patys ieškovai neprieštaravo, kad nuomininkė laikytų naminius gyvūnus. Tačiau aplinkybė, kad patalpos buvo naudojamos pagal paskirtį nereiškia, jog atsakovė neturi atlyginti patalpoms padarytos žalos.

85. Tiek Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tiek antstolis konstatavo aplinkybę, jog patalpose jaučiamas stiprus gyvūnų šlapimo kvapas. Antstolis konstatavo, kad atidarius katilinės duris pasklido stiprus gyvūnų šlapimo ir išmatų dvokas. Gyvūnų šlapimo ir išmatų dvokas stiprus yra ir antrame aukšte esančiame viename iš kambarių.

87. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateiktos nuotraukos pagrindžia, jog grindys ginčo patalpose įvairiuose vietose buvo sugadintos, t. y. arba išbrinkusios, arba subraižytos (2 t., b. l. 142, 146-151, 154, 156-157, 162). Teisėjų kolegija sprendžia, jog labiau tikėtina, kad į bylą pateiktuose nuotraukose užfiksuoti grindų ir grindjuosčių sugadinimai patalpose atsirado ne natūraliai grindims nusidėvint, tačiau dėl netinkamos grindų priežiūros laiku nepašalinant iš jų drėgmės arba jas subraižant, todėl ieškovams turėtų būti atlyginama žala padaryta grindims.

88. Byloje pateikti duomenys pagrindžia, jog ieškovei buvo išrašyta 2 004 Eur sąskaitą už grindų dangos išmontavimą (304 Eur), už šiukšlių išvežimą 500 Eur, už laminato klojimą (760 Eur), už grindjuosčių montavimą (440 Eur); taip pat 150,62 Eur sąskaita už medinę feneruotą grindjuostę; 610 Eur už ąžuolo parketlentę; 43,96 Eur už medinę feneruotą grindjuostę; 9,99 Eur už aliumininę grindų juostelę, t. y. bendrai ieškovai pateikė 2 818,57 Eur dydžio vertės sąskaitas už grindų dangą ir jos keitimą. Ieškovai prašė priteisti 3 930,55 Eur už grindų dangos keitimą, tačiau įrodymų, jog grindų keitimas su medžiagomis kainavo daugiau negu 2 818,57 Eur nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę, jog grindys ir grindjuostės įvairiuose vietose tiek pirmame aukšte, tiek antrame aukšte buvo sugadintos, atsižvelgiant į natūralų grindų nusidėvėjimą, proporcingai įvertinant sugandintų patalpų plotą, sprendžia esant pagrindą padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį dėl grindų sugadinimo nuo 200 Eur iki 1 000 Eur.

89. Byloje pateiktos nuotraukos pagrindžia, jog sienos ir lubos ginčo patalpose įvairiuose vietose buvo sugadintos, t. y. įskilusios, padengtos pelėsio, tikėtina nuo drėgmės patamsėjusios, dažai nusilupę (2 t., b. l. 53, 146, 153, 156, 157, 158, 161). Teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad į bylą pateiktuose nuotraukose užfiksuoti sienų ir lubų sugadinimai patalpose atsirado ne natūraliai joms nusidėvint, tačiau dėl netinkamos jų priežiūros laiku nepašalinant iš jų drėgmės, per retai vėdinant patalpas, jas subraižant, todėl ieškovams turėtų būti atlyginama žala padaryta sienoms ir grindims. Pažymėtina, kad ieškovai prašė priteisti 5187,66 Eur žalos susijusios su sienų ir lubų dažymu, tačiau pateikė įrodymų, kad patyrė 5 187,66 Eur su sienų ir lubų dažymų darbais susijusių išlaidų, iš kurių 4 200 Eur dažymo darbų išlaidos, o 521,42 Eur medžiagos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai sienas ir lubas perdažė visame name, o ne tik sugadintus plotus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybę, jog sienos ir lubos keliose vietose tiek pirmame aukšte, tiek antrame aukšte buvo sugadintos, proporcingai įvertinant sugandinimų plotą, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, sprendžia esant pagrindą priteisti ieškovams iš atsakovėms 400 Eur dydžio žalos dėl sienų ir lubų sugadinimų.

90. Ieškovai teigė, jog turėjo 800 Eur išlaidų dezinfekcijai ir šiukšlių išvežimui, pateikė 800 Eur dydžio vertės sąskaitą, kurią už nurodytas paslaugas ieškovas išrašė atsakovei. Ieškovai pripažino, kad ieškovė ieškovui už nurodytas paslaugas nėra apmokėjusi, taigi ieškovai nepagrindė, jog turėjo išlaidų susijusiu su patalpų išvalymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovai nesuteikė atsakovei sutartyje numatyto termino išsikelti iš pastato ir jį atlaisvinti, taip pat termino pašalinti sutarties pažeidimus (iš pastato gyvūnų kvapą, išvežti pastate susikaupusius daiktus bei šiukšles), todėl ne tik atsakovė bet ir ieškovai už šiuos padarinius yra atsakingi. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, ieškovų nurodomos tariamos išlaidos už dezinfekcija ir šiukšlių išvežimą ieškovams pagrįstai nėra priteistos.

91. Byloje pateiktos nuotraukos pagrindžia, jog 3 durys ir staktos ginčo patalpose buvo apgadintos, t. y. subraižytos (2 t., b. l. 138-141, 160). Apeliacinės instancijos teismas, priešingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad į bylą pateiktuose nuotraukose užfiksuoti durų ir staktų sugadinimai patalpose atsirado ne natūraliai joms nusidėvint, tačiau dėl netinkamos jų priežiūros, jas subraižant, apgadinant, todėl ieškovams turėtų būti atlyginama žala padaryta durims ir staktoms. Ieškovai teigė, jog turėjo 1 200 Eur išlaidų už 6 durų rekonstravimą ir alyvavimą, pateikė 1 200 Eur dydžio vertės sąskaitą, kurią už nurodytas paslaugas ieškovas išrašė atsakovei. Patys ieškovai pripažino, kad ieškovė ieškovui už nurodytas paslaugas nėra apmokėjusi, taigi ieškovai nepagrindė, jog turėjo 1 200 Eur išlaidų susijusiu su durų atnaujinimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad durys restauruotinos, o jų restauravimo protinga kaina yra 350 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nurodytu vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodytoje dalyje palieka nepakeistą. Pažymėtina, kad ieškovai iš esmės nepagrindė, jog už durų ir staktų atnaujinimą ieškovams turėtų būti priteista didesnė suma negu priteisė pirmosios instancijos teismas.

92. Byloje pateiktos nuotraukos pagrindžia, jog pastate esančios kėdės buvo sugadintos, subraižytos, tikėtinai katės į jas galando nagus (2 t., b. l. 159). Atsižvelgiant į tai, kad kėdės buvo sugadintos atsakovų gyvūnų (kačių), tai atsakovė turėtų atlyginti dėl to kėdėms padarytą žalą. Ieškovai pateikė įrodymus, kad už 4 kėdes sumokėjo 262 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į natūralų kėdžių nusidėvėjimą kėdės naudojant 9 metus, naujai įsigytų kėdžių vertę, į kurią neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas, sprendžia esant pagrindą padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą sumą už kėdėms padarytą žalą iki 120 Eur.

93. Byloje pateiktos nuotraukos pagrindžia, jog buvo padaryta žala spintelėms prie lovos (2 t., b. l. 161-162, matosi tikėtinai ant spintelių statomų karštų puodelių paliktos žymos, žala spintai (2 t., b. l. 155, matosi sugadinta spintos apačia), židiniui (2 t., b. l. 153, matosi, kad trūksta dalies plytelių). Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovams iš atsakovės 30 Eur už gartraukio išvalymą, 50 Eur už spintelių prie lovos restauravimą, 256,31 Eur žalos už spintos sugadinimą, 100 Eur už židinio remontą, t. y. bendrai 436,31 Eur žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo priteistos sumos už daiktams padarytą žalą yra pagrįstos ir protingos.

94. Pastebėtina, kad ieškovai nurodė, kad patyrė 1 193 Eur papildomų remonto išlaidų ir prašė jas priteisti iš atsakovės, tačiau iš esmės nepagrindė dėl kokių atsakovės veiksmų (kokios žalos) šios išlaidos atsirado. Ieškovai taip pat nurodė, kad patyrė 931,70 Eur išlaidų svetainės komplektui, 79 Eur stalui, 1 597,94 Eur virtuvės spintelei, 40,50 Eur virtuvės spintelei, 381,70 Eur virtuvės stalviršiui, 58,53 Eur virtuvės stalviršiui, 485,00 Eur virtuvės surinkimui, 108,75 Eur virtuvės kriauklei, 90,00 Eur žurnaliniam staliukui, 168,00 Eur rašomam stalui ir kėdėms, 300,00 Eur lovai su čiužiniu, tačiau iš esmės nepagrindė, nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog išvardintiems daiktams buvo padaryta žala, įvertinus natūralų nusidėvėjimą. Ieškovai taip pat nurodė, kad turėjo 1 187,85 Eur kitų išlaidų, tačiau iš esmės nepaaiškino, kokios tai išlaidos, kokiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien išlaidų patyrimas, nesiejant jų su atsakovės veiksmais, nenurodant priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir patirtų išlaidų, negali būti pagrindu ieškovams jas priteisti. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytų dydžių ieškovams iš atsakovės nepriteisė.

95. Apibendrinant išdėstytas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovams iš atsakovės turėtų būti priteista 2 706,31 Eur žala už ieškovų turtui padarytą žalą, kuri mažinama 37,30 Eur atsakovės sumokėto užstato dalimi. Taigi bendrai ieškovams iš atsakovės priteisiama 2 669,01 Eur suma.

96. Ieškovai ieškiniu taip pat iš draudimo bendrovės prašė priteisti 14 199,32 Eur žalą, reikalavimą grįsdami šalių sudaryta pastato draudimo sutartimi.

97. Bylos duomenimis nustatyta, kad galiojant draudiminei apsaugai ieškovė informavo draudiką apie pastebėtus buto apgadinimus: 2023 m. kovo 15 d. surašytame pranešime apie įvykį, ieškovė draudiką informavo, kad jos apdraustame name, nuomininkės atsakovė A. Š. (nuomininkė), G. S. (atsakovės motina), L. D. (atsakovės sesuo) gyvenamąjį namą naudojo ne pagal paskirtį, laikė gyvenamosiose patalpose šunis veisimui bei laukinę katę (Azijos leopardinę katę) tuo padarant ieškovės turtui didelę materialinę žalą.

98. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

99. Remiantis CK 6.987 straipsniu, kuriame įtvirtinta minėta draudimo sutarties samprata, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 19 punktu, 98 straipsniu, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Dėl šios priežasties, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, tik pripažinus, kad konkretus įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).

100. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitarusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

101. Vadovaujantis draudimo teisinių santykių reguliavimu, pagrindinės draudimo sutarties sąlygos nurodomos draudimo liudijime (polise), jos gali būti detalizuojamos, papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.991, 6.992 straipsniai, DĮ 2 straipsnio 22 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (DĮ 92 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo taisyklėse turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kai abejojama, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002).

102. Nagrinėjamu atveju Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 II dalies 5 punkte numatyta, kad draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudiminiai įvykiai): naminių gyvūnų, gyvulių, vabzdžių, graužikų padarytos tiesioginės žalos apdraustam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai dėl naminių gyvūnų, gyvulių, vabzdžių, graužikų įvyko draudimo sutartyje įvardintas draudiminis įvykis ir buvo sunaikintas (sugadintas) kitas turtas (nuostoliai atlyginami tik kitam apdraustam turtui) (Taisyklių II dalies 5.4 punktas); bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, šių Taisyklių Bendrosiose sąlygose ir Taisyklių Draudimo sąlygose ar draudimo sutartyje neįvardintų kaip draudiminiai įvykiai (Taisyklių II dalies 5.6 punktas).

103. Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 II dalies 4.1.3 punkte numatyta, kad draudimo apsauga apdraustajam turtui apima įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl pasireiškimo šiame skyriuje išvardintų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje, rizikų: piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų – bet koks tiesioginis apdrausto pastato ar jo dalių sugadinimas, sunaikinimas ar vagystė dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų.

104. Taisyklių I dalies 1.9 punkte numatyta, kad trečiasis asmuo, tai asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu sudarytą draudimo sutartį. Trečiuoju asmeniu nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiais; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkį vedantis asmuo.

105. Taigi draudimo nuo trečiųjų asmenų piktavališkų veiksmų esmė yra ta, kad apdraudžiama nuo įvykių, kuriuos sukelia ne draudėjas ar su juo asmeniškai ar civiliniais teisiniais santykiais susiję asmenys, o kiti – svetimi, t. y. su draudėju jokių sąsajų neturintys asmenys.

106. Ieškovai teigė, kad žala butui buvo padaryta dėl atsakovės A. Š. ir trečiojo asmens G. S. veiksmų, t. y. nurodyti asmenis yra atsakingi už pastatui padarytą žalą.

107. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė A. Š., kuri buvo pagrindinė pastato valdytoja, civiliniais sutartiniais santykiais buvo susijusi su ieškovais, t. y. tarp ieškovų ir atsakovės A. Š. buvo sudaryta nuomos sutartis, todėl remiantis Taisyklių I dalies 1.9 punktu, atsakovė ar jos šeimos nariai negali būti laikomi trečiuoju asmeniu ieškovų ir atsakovės draudimo įmonės sudarytos draudimo sutarties kontekste.

108. Taip pat pažymėtina, kad byloje trečiojo asmens procesiniu statusu dalyvaujanti G. S. (atsakovės A. Š. motina), ieškovams sutikus ginčo bute buvo deklaravusi gyvenamąją vietą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis Taisyklių I dalies 1.9 punktu taip pat negalėtų būti laikoma trečiuoju asmeniu draudimo sutarties prasme, t. y. ieškovai leido gyventi ginčo bute G. S., kaip nuomininkės atsakovės A. Š. motinai, žinojo kad ji ten gyvena, tam neprieštaravo.

109. Atsižvelgiant į tai, kad žala turtui buvo padaryta dėl ieškovų susijusių asmenų, kuriems ieškovai leido ginčo pastate gyventi ar / ir deklaruoti gyvenamąją vietą) veiksmų, ieškovai negali turėti teisėto lūkesčio gauti draudimo išmoką, nes draudimo apsauga tokių įvykių neapėmė.

110. Taip pat būtina įvertinti ar neegzistuoja aplinkybės pašalinančios draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką, kuriomis draudikas grindė atsisakymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Pažymėtina, jog draudikui atsisakius mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu ir draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme draudikas negali papildomai nurodyti kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016).

111. Ieškovai įrodinėjo, kad žala ginčo butui buvo padaryta gyvūnų, kuriuos laikė nuomininkė atsakovė A. Š. ir nuomininkės motina trečiasis asmuo G. S.. Pažymėtina, kad nuomininkams, remiantis nuomos sutartimi, nebuvo uždrausta laikyti gyvūnų, ieškovai žinojo, kad nuomininkė laiko gyvūnus, tam neprieštaravo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad gyvūnų padaryta žala laikoma nedraudžiamuoju įvykių pagal Taisyklių II dalies 5.4 punktą. Įvykiui esant nedraudžiamuoju, draudikas neturi pareigos atlyginti pastatui padarytos žalos (mokėti draudimo išmoką).

112. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

113. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovai, nesutikdami su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Ieškovai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

114. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

115. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovams padarytos žalos dydžio, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodytoje dalyje, padidinant ieškovams iš atsakovės priteistos žalos dydį nuo 798,89 Eur iki 2 669,01 Eur sumos. Pastebėtina, kad kitoje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

116. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

117. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

118. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

119. Ieškovai pateikė įrodymus, kad patyrė 2 429,40 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, atsakovė A. Š. pateikė įrodymus, kad patyrė 2 607,55 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

120. Ieškovų ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (9,77 proc., prašė priteisti 27 322,35 Eur, priteista 2 669,01 Eur suma), todėl ieškovų naudai iš atsakovės A. Š. priteistina 238,33 Eur (2 429,40 Eur x 9,77 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsakovei A. Š. iš ieškovų priteistina 2 352,79 Eur (2 607,55 Eur x 90,23 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

121. Atlikus įskaitymą, atsakovei A. Š. iš ieškovų priteistina 2 114,46 Eur bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme.

122. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 36,66 Eur, todėl valstybei iš ieškovų priteistina 33,08 Eur (36,66 Eur x 90,23 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

123. Ieškovai pateikė įrodymus, kad patyrė 615 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacines instancijos teisme, sumokėdami žyminį mokestį. Atsakovė A. Š. pateikė įrodymus, kad patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacines instancijos teisme, sumokėdama už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

124. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti atsakovės A. Š. prašomos priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacines instancijos teisme iki 1 000 Eur dydžio sumos.

125. Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (7,05 proc., t. y. ieškovai iš esmės prašė padidinti priteistą 798,89 Eur žalos atlyginimą iki 27 322,35 Eur sumos, t. y. 26 523,46 Eur suma, apeliacinės instancijos teismas padidino priteistą sumą 1 870,12 Eur), todėl ieškovams iš atsakovės A. Š. priteistina 43,36 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei A. Š. iš ieškovų priteistina 929,5 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įskaitymą, atsakovei A. Š. iš ieškovų priteistina 886,14 Eur bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 669,01 Eur žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 114,46 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 33,08 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 16,54 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti iš ieškovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 886,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.