Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui E. Š. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir pagal atsakovo E. Š. priešieškinį ieškovei R. Š. dėl išlaikymo sumažinimo nepilnamečiams vaikams, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

III. Institucijos teikiančios išvadą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas, priešieškinys atmestinas.

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas

ir teismo išvados

11. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2014; 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

13. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė, prašydama padidinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, šį ieškinio reikalavimą grindžia iš esmės pasikeitusiais – padidėjusiais vaikų poreikiais. Atsakovas priešieškiniu prašydamas sumažinti priteistą vaikams išlaikymą, tai grindžia nurodoma iš esmės pasikeitusia turtine padėtimi.

14. Kaip matyti iš bylos duomenų šalys yra nepilnamečių vaikų: L. Š., gimusio 2005 m. birželio 9 d., ir P. Š., gimusio 2010 m. birželio 23 d., (toliau – ir vaikai, nepilnamečiai vaikai) tėvai. Bylos duomenys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-7246-451/2012, nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatyta, kad atsakovas mokės L. Š. išlaikymui po 700 Lt (202,73 Eur), o P. Š. išlaikymui skirs nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. birželio 23 d. po 700 Lt (202,73 Eur), nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2023 m. birželio 23 d. po 800 Lt (231,69 Eur), nuo 2023 m. birželio 23 d. iki pilnametystės po 900 Lt (260,65 Eur) kasmėnesinių išmokų.

15. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, kuomet nepilnamečiams vaikams buvo priteistas išlaikymas praėjo 10 metų, šiuo metu šalių vaikai yra paaugliško amžiaus (L. 17 metų, P. 12 metų). Ginčo byloje nekilo, jog ieškinio pateikimo metu ieškovė su šalių vaikais gyveno Lietuvoje, ieškinio lentelėje nurodytos išlaidos patiriamos Lietuvoje, tačiau vaikams nepritapus prie aplinkos, ieškovė su vaikais grįžo gyventi į Norvegiją, kur šiuo metu ir reziduoja, todėl išlaidos vaikų poreikiams tenkinti vertintinos pagal bylos duomenų visumą.

16. Iš pateiktos preliminarios nepilnamečių šalių vaikų išlaikymui patiriamų išlaidų paskaičiavimo detalizacijos ir ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiai susideda iš gyvenamojo būsto nuomos ir komunalinių mokesčių kiekvienam tenkančios dalies 367,42 Eur (būsto nuoma 914,61 Eur, 187,65 Eur elektra), maisto 180 Eur, higienos prekių 15 Eur, vitaminų, vaistų, paslaugų 20 Eur, aprangos 50 Eur, avalynės 50 Eur, prekių mokyklai 20 Eur, laisvalaikiui 50 Eur, telefono abonentui 25 Eur, kirpyklai 10 Eur, kitos papildomos išlaidos 50 Eur. Pažymėtina, kad į poreikių/ išlaidų lentelę ieškovė neįtraukė tokių išlaidų, kaip atostogos, vaikų stovyklos, buities ir namų apyvokos reikmenys, transporto bilietai, kuras ir pan., nors logiška, kad šias išlaidas ieškovė taip pat patiria. Pastebėtina, kad pačio atsakovo teismo posėdžio metu nurodyti jo poreikiai ir išlaidos yra panašios kaip ir ieškovės nurodytos vaikams patiriamos išlaidos (pvz. vaikams telefono abonentas po 25 Eur, atsakovo telefonas 20 Eur; vaikams drabužiams 50 Eur per mėnesį, atsakovas nurodė išleidžiantis 40 Eur per mėnesį; vaikams higienos reikmenys 15 Eur, atsakovas nurodė, jog išleidžia 10 Eur; vaikams laisvalaikiui 50 Eur, atsakovas nurodė išleidžiantis 30 Eur, vaikams kirpyklai po 10 Eur, atsakovas nurodė 15 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ieškovės nurodytų aplinkybių dėl vaikų poreikių telefono abonentui po 25 Eur, drabužiams po 50 Eur, higienos reikmenims po 15 Eur, laisvalaikiui po 50 Eur, kirpyklai po 10 Eur, ieškovei įrodinėti nereikia, juolab nurodytos išlaidos nėra neprotingos ar išdidintos (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

17. Vaikai lanko ugdymo įstaigą gyvenamojoje šalyje Norvegijoje, mokslas nemokamas, tačiau patiriamos išlaidos perkant mėnesinius bilietus važiavimui į mokyklą. Nors ieškovė nenurodė konkretaus minėtų išlaidų dydžio, nepateikti byloje duomenys dėl važiavimo bilietų, tačiau atsakovas neginčijo šios aplinkybės, kad vaikams perkami transporto bilietai, akivaizdu, jog ieškovė patiria kuro išlaidas, siekdama patenkinti vaikų poreikius. Vienas šalių vaikų L. lanko papildomą mokamą būrelį – futbolą, dėl ko ieškovė patiria 150 Eur šešiems mėnesiams išlaidas būrelio mokestį (25 Eur mėnesiui), bei papildomas išlaidas futbolo aprangai. Atsakovas neginčijo minėto vaiko poreikio ir tam patiriamų išlaidų. Kitas vaikas P. papildomų būrelių nelanko, nors kaip nurodė ieškovė norėtų taip pat lankyti futbolą, baseiną, kurio abonementas mėnesiui kainuoja 30 Eur kiekvienam vaikui.

21. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, kvitai dėl jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, komunalinių išlaidų sąskaitos, medicininiai dokumentai, yra tik vienos iš daugelio įrodinėjimo priemonių, juolab nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas; tokių poreikių nereikia įrodinėti (pavyzdžiui teikiant pirkinių čekius). Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, įvertinus ieškovės nurodytas patiriamas išlaidas ir aukščiau minėtas neįtrauktas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti bei aukščiau pateiktą argumentaciją, daro išvadą, jog visiems nepilnamečių šalių vaikų L. ir P. poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaikų amžių, sveikatos būklę, mokymąsi, papildomus užsiėmimus, protinga suma per mėnesį jų išlaikymui, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti 757 Eur kiekvienam vaikui (367,42 Eur būstui, 180 Eur maistui, 15 Eur higienai, 20 Eur sveikatai, 50 Eur aprangai, 20 Eur avalynei, 20 Eur mokyklai, 50 Eur laisvalaikiui, 25 Eur telefonui, 10 Eur kirpyklai). Atsižvelgiant į orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijų, kurio dydis šiuo metu yra 730 Eur, atskaičius mokesčius – 518 Eur, pusė minėtos minimalios mėnesinės algos yra 259 Eur, į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažiau nei šiuo metu esanti pusė minimalios mėnesinės algos, t. y. 250 Eur, konstatuotina, kad ieškovės nurodomas vaikui reikalingas išlaikymo dydis nagrinėjamu atveju tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko faktinių poreikių, patiriamų realių, neišdidintų išlaidų pagrįstumą, vaiko poreikiams patenkinti reikalinga pinigų suma nėra per didelė. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ir pasaulinę nūdienos ekonominę situaciją, augančią infliaciją ir pragyvenimo lygį, nuolat kylančias maisto produktų, higienos, ugdymo ir lavinimo, kitų būtiniausių vartojimo prekių bei paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nustatytas objektyvias nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes (vaikų amžių; būtinybę lankyti ugdymo įstaigą, būtinybę užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro, muziejų lankymui; kt.), gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas pažymi, kad esant galimybei, tėvai turi teikti ne tik minimalų išlaikymą, o tokį išlaikymą, kurio pakaktų visapusiškai patenkinti vaikų poreikius, juos ugdyti papildomai, gerinti jų aplinką.

22. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Atsižvelgiant į tai, į byloje esančius rašytinius įrodymus, į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog gauna 310 Eur išmokų abiem vaikams (vienam 155 Eur), todėl vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikams išlaikyti nustatytiną dydį, todėl teismo aukščiau nustatyta 757 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių suma mažintina minėtais vaiko pinigais (757-155= 602 Eur).

23. Aukščiau teismo nustatytos aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad šalių vaikams augant, būnant paaugliško amžiaus, reikia žymiai daugiau lėšų maistui, greitai išaugamiems drabužiams ir avalynei, ugdymui, laisvalaikiui, mokslo reikmėms ir su sveikatos palaikymu bei gerinimu susijusioms reikmėms. Neabejotina, jog augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko poreikių užtikrinimui užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaikų poreikių padidėjimą lemia jau vien tai, kad per dešimt metų esminiai pasikeitė jų amžius, L., būdamas jau 17 metų, neabejotina, jog turi savo nuomonę įvairiais jo poreikių užtikrinimo klausimais, tiek kas liečia aprangą, apavą, maistą, tiek laisvalaikį. Jo poreikių padidėjimą lemia ir lankomas papildomas užsiėmimas- futbolas, su tuo susijęs būrelio mokestis, futbolo apranga. Tas pats pasakytina ir apie jo brolį P., kuris būdamas jau 12 metų paauglys, mažai tikėtina, jog kaip nurodė atsakovo atstovė gali nešioti brolio išaugtus drabužius, batus, kurie pagrįstai tikėtina jog gali būti jau netinkami dėvėti vien dėl nusidėvėjimo, arba dėl dydžių neatitikimo. Vaiko P. poreikių esminį padidėjimą rodo vien tai, kad vaikas teismo sprendimo priėmimo metu buvo 2 metukų, šiuo metu 12 metų, lanko mokyklą, kas lemia papildomas išlaidas mokslams ir su jais susijusiomis priemonėmis, mokyklos rinkliavomis. Šalių vaikų poreikiai per laikotarpį nuo kada buvo priteista išlaikymas (sūnui L. buvo 7 metai, P. – 2 metai) iki nagrinėjamo laikotarpio (L. – 17 metų, P. – 12 metų, abu sūnūs pradėjo lankyti mokyklą, abu turi pomėgį susijusį su futbolu, turi odontologinių, akių sutrikimų) pasikeitė jau vien dėl esminių vaikų raidos, vystymosi, gyvenimo pasikeitimų. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, į aukščiau nustatytą kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti reikalingą 602 Eur sumą, darytina išvada, kad vaikų poreikiai nepasikeitė mažėjimo linkme, o atvirkščiai, vaikams augant jų poreikiai iš esmės dėl minėtų priežasčių tik padidėjo. Visos nurodytos faktinės aplinkybės liudija, kad 2012 m rugsėjo 24 d. teismo sprendimu priteistas atsakovo šiuo metu turėtinas teikti 202,73 Eur mėnesinis išlaikymas 17 metų sūnui L. ir 231,69 Eur išlaikymas 12 metų sūnui P., patenkinti sparčiai augančių ir bręstančių nepilnamečių vaikų poreikių nebegali, nes jie dėl objektyvių priežasčių (vyresnio paaugliško amžiaus, sūnaus P. pradėtos lankyti mokyklos, odontologinio ir akių sutrikimų gydymo poreikių, būtinybės lankyti ugdymo įstaigas, būtinybės tokio amžiaus vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui ir kt.) jau yra keliskart didesni. Antra vertus, per dešimties metų laikotarpį (nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo) nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų kainų, padidėjusių paslaugų kainų, padidėjusių įvairių prekių kainų, ir t.t. Atsižvelgiant į visas minėtas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė įrodė esminį, o ne mažareikšmį šalių vaikų poreikių padidėjimą, todėl konstatuotina, kad egzistuoja CK 3.201 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas (CPK 178 straipsnis).

24. Dėl atsakovo nurodyto pagrindo išlaikymo dydžiui sumažinti, nurodant jog po teismo sprendimo iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis teismas pažymi, jog 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-7246-451/2012, po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko Norvegijoje esantis nekilnojamasis turtas, prievolė pagal kreditavimo sutartį. Ginčo byloje nekilo, jog atsakovas minėtą nekilnojamąjį turtą pardavė netrukus po santuokos nutraukimo, kaip nurodė atsakovas 2013 metais, gavo 10 tūkstančių pelno atskaičius padengtą paskolą, šiuo metu Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Taip pat nekilo byloje ginčo, kad teismo sprendimo priėmimo metu atsakovo darbinės pajamos buvo 3500 Eur, o dabar 750 Eur. Ieškovė, skirtingai nei atsakovas, po teismo sprendimo priėmimo, nekilnojamojo turto neįgijo, jo neturi ir šios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovės pajamos teismo sprendimo priėmimo metu, kaip nurodė ieškovė posėdžio metu, buvo apie 1000 Eur, šiuo metu apie 2300 Eur. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nėra registruoti Užimtumo tarnyboje, negauna iš jos jokių išmokų. Teismo sprendimo priėmimo metu abi šalys neturėjo kilnojamojo registruotino turto, šiuo metu tiek bylos rašytiniais duomenimis, tiek šalių paaiškinimais nustatyta, jog abi šalys turi po vieną transporto priemonę. Vertinant šalių turtinę padėtį, teismas įvertina ir kreditorinius įsipareigojimus. Ieškovė tiek teismo sprendimo priėmimo metu, tiek nagrinėjamos bylos metu kreditorinių įsipareigojimų nenurodė. Atsakovas nurodė, jog turi vieną vartojimo paskolos sutartį, imtą tikslu įsigyti automobilį, o likusias lėšas panaudoti savo reikmėms. Visų pirma, teismas pažymi, jog nelogiškas ir neracionalus, neatitinkantis apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens standarto, laikytinas atsakovo elgesys, turint atitinkamas pajamas ir nesiekiant jų pagerinti, šalia vaikams privalomo teikti išlaikymo kartu prisiimant kreditorinius įsipareigojimus, jiems teikiant prioritetą, kadangi kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovas savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikė, 2022 m. kovo 16 d. taikos sutartimi vykdymo procese atsakovas patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 5307 Eur, net ir paėmęs paskolos sutartį, ją panaudojo savo reikmėms, o ne vaikų išlaikymui. Kita vertus, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį - pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis Nr. e3K-3-37-687/2018).

25. Įvertinus šio sprendimo 24 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės turtinė padėtis nekilnojamojo turto atžvilgiu nepasikeitė, tiek teismo sprendimo priėmimo metu, tiek dabar ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo turtinė padėtis nekilnojamojo turto atžvilgiu laikytina iš esmės nepasikeitusia, nes nors ir teismo sprendimo priėmimo metu jis turėjo nekilnojamąjį turtą, tačiau turėjo ir kreditorinius su tuo susijusius įsipareigojimus, neužilgo po teismo sprendimo priėmimo nekilnojamąjį turtą pardavė, šiuo metu nei nekilnojamojo turto, nei jam įsigyti sudarytų kredito paskolų atsakovas neturi. Taigi, šalių turtinė padėtis nekilnojamojo turto atžvilgiu nėra iš esmės pasikeitusi. Dėl kilnojamojo registruotino turto konstatuotina, kad šalių turtinė padėtis pagerėjo, nes abi šalys sprendimo priėmimo metu neturėjo kilnojamojo registruotino turto, o nagrinėjamojoje byloje abi šalys turi po vieną transporto priemonę. Ieškovės turtinė padėtis pajamų atžvilgiu yra pagerėjusi, teismo sprendimo priėmimo metu - 1000 Eur, šiuo metu – 2300 Eur. Atsakovo turtinė padėtis pajamų atžvilgiu yra pablogėjusi, nes teismo sprendimo priėmimo metu jo darbinės pajamos 3500 Eur, šiuo metu – 750 Eur. Šiame kontekste įvertintina, kad minėtos skirtingos pajamos atsakovo gautos dirbant skirtingose savo pragyvenimo lygiu, darbo užmokesčio dydžiais šalyse, nes 3500 Eur atsakovas uždirbdavo Norvegijoje, o 750 Eur uždirba Lietuvoje. Minėtas atsakovo šiuo metu gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei minimalus mėnesinis užmokestis, tačiau mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Taip pat įvertintina ir tai, kad ieškovės didesnės pajamos šiuo metu yra gaunamos dirbant užsienio valstybėje, su aukštesniu pragyvenimo lygiu, tačiau ir tuo pačiu su didesnėmis paslaugų bei priekių kainomis, ką patvirtina ir į bylą ieškovės pateikta būsto nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išleidžia vien būsto nuomai 914,61 Eur per mėnesį. Įvertinant tai, kad ieškovės šeimą sudaro trys asmenys, ir tai, kad iš ieškovės pateiktos nuomos sutarties matyti, jog būstas susideda tik iš dviejų kambarių, virtuvės, vonios, sandėliuko, pagrįstai manytina, jog būstas nėra didelis, prabangus. Tuo tarpu, atsakovas išlaidų būsto nuomai nepatiria, o aplinkybė, kad jis prisideda prie sugyventinės mokamų mokesčių nėra išskirtinė, nes ir ieškovė analogiškai patiria būsto komunalinius mokesčius. Taigi, atsižvelgiant į pastarąsias aplinkybes, skirtingus valstybių, kuriose šalys šiuo metu reziduoja, pragyvenimo lygius, konstatuotina, kad abiejų šalių dabartinė turtinė padėtis pajamų atžvilgiu nors ir pasikeitusi nuo teismo sprendimo priėmimo, tačiau yra panaši.

26. Be to, nors pajamų prasme ieškovės turtinė padėtis pagėrėjo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė net ir esant teismo sprendimu priteistam išlaikymui abiem vaikams, kreipėsi Norvegijoje į kompetentingas institucijas dėl socialinių išmokų gavimo, kaip nurodė teismo posėdžio metu šiuo metu gauna 310 Eur išmokas abiem vaikams. Atkreiptinas dėmesys, jog priteistas išlaikymas už periodą nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. išieškomas priverstine tvarka antstolio, kas rodo, jog atsakovas įsiteisėjus teismo sprendimui jį vykdė nepilnai penkis mėnesius, o vėliau vaikams išlaikymo neteikė ir nesikreipė į teismą dėl jo sumažinimo iki pat šios bylos užvedimo, t. y. daugiau kaip 8 metus. Pažymėtina, kad nors atsakovas nurodė, jog turi sveikatos sutrikimų, susijusių su praeityje atliktomis širdies operacijomis, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog nuo grįžimo į Lietuvą jis pas gydytojus nebuvo, vaistų jam nėra priskirta vartoti ir jis jų nevartoja, jis nėra kreipęsis ir jam nėra nustatytas nei ribotas darbingumas, nei nedarbingumas, kas rodo, jog atsakovui dėl sveikatos būklės nėra nustatyti jokie darbinės veiklos apribojimai. Atsižvelgiant į tai, vien tas faktas, kad praeityje atsakovas turėjo sveikatos problemų, tačiau duomenų apie prarastą darbingumą, nustatytas ribotas darbo sąlygas, nenustatyta, nepateisina įstatyminės pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdymo, juolab nėra duomenų apie esamus kitus pagal įstatymą atsakovo išlaikytinus asmenis, nėra pateikta duomenų ir kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikiamo dydžio išlaikymas vaikams (CPK 178, 186 straipsniai). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba iki vėlumos, nors vėliau nurodė, jog jo darbo valandos yra nuo 7:00 val. iki 15:45 val., atsakovas pripažino, jog geriau apmokamo darbo ieško į du mėnesius vieną kartą, žino, jog kitoje baldų gaminimo bendrovėje Fredoje yra didesnis darbo užmokestis, maždaug 1300 Eur į rankas, tačiau ten nenori dirbti, nes nors nebandė, bet mano, jog būtų per sunku dirbti pamaininį darbą. Šios pastarosios aplinkybės rodo atsakovo subjektyvų ir nepakankamai atsakingą požiūrį į darbą, turimus įsipareigojimus ir įrodo, jog atsakovas nesiėmė realių, nuolatinių pastangų, siekiant gauti atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, užtikrinančias reikiamo dydžio išlaikymo teikimą savo nepilnamečiams vaikams (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Kritiškai vertintina ir atsakovo vartojimo kredito sutarties, tikslu įsigyti automobilį ir patenkinti savo poreikius, sudarymo būtinybė, kuri yra nelogiška ir neracionali, neatitinkanti apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens standarto, turint atitinkamas pajamas ir nesiekiant jų pagerinti, šalia vaikams privalomo teikti išlaikymo kartu prisiimant kreditorinius įsipareigojimus. Kita vertus, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį - pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis Nr. e3K-3-37-687/2018). Pažymėtina ir tai, kad šalių vaikai faktiškai gyvena su ieškove, todėl akivaizdu, kad ieškovei, dalį laiko, tenka skirti kasdieninei vaikų priežiūrai, kasdieniniam auklėjimui, bendravimui, ugdymui, tad rūpinimasis vaikais atima didžiąją laiko dalį, todėl neabejotina tuo, kad ieškovės galimybės papildomai dirbti ir gauti papildomas pajamas yra apribotos jau vien todėl, kad vaiko priežiūrai būtinas skirti laikas negali būti aukojamas didesnių pajamų gavimui.

27. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aukščiau išvardintoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šalių vaikų poreikiai nuo teismo sprendimo praėjus 10 metų pasikeitė iš esmės didėjimo linkme, tačiau atsakovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo taip pat pasikeitė - kilnojamojo turto atžvilgiu pagerėjo, pajamų atžvilgiu iš esmės pablogėjo, tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis, gaunant ženkliai didesnes pajamas, įgijus kilnojamojo registruotino turto – ženkliai pagerėjo (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Kaip aukščiau nustatyta, kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti reikia daugiau nei 600 Eur sumos, todėl įvertinant šalių turtinę padėtį, tai, jog atsakovo turtinė padėtis pajamų atžvilgiu pablogėjo, tačiau iš esmės jis, būdamas darbingas, nesiėmė jokių realių priemonių didesnėms pajamoms gauti, o ieškovės turtinė padėtis pagerėjo tiek kilnojamojo turto tiek pajamų atžvilgiu, todėl teismas vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų ginimo principu, nukrypdamas nuo šalių lygių dalių principo, teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės padidina kiekvienam vaikui iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir nustato, jog prie šalių kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymo motina turėtų prisidėti didesne dalimi, išlaikymui skirdama 350 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas (CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str., 3.208 straipsnis). Ieškovė skirtina nepilnamečiams vaikams priteisto padidinto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str., 3.186 str.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

29. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, priešieškinys atmestas, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 31,65 Eur už dokumentų vertimus ir 338 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai, kaip neviršijančios Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintų advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalių dydžių (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis).

30. Ieškovės ieškinys apmokestintinas žyminiu mokesčiu, skaičiuotinu už padidinto išlaikymo skirtuminę dalį (už L. – 47x3x12/100= 17 Eur; už P. – 18x3x12/100=7 Eur; viso 24 Eur, kurio 75 procentai sudaro 18 Eur). Teismas šioje byloje patyrė 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Minėtos išlaidos viso sudaro 37,80 Eur, kurios ieškinį tenkinus visiškai, priešieškinį atmetus priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Pakeisti 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7246-451/2012, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis – kiekvienam po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct), nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. lapkričio 25 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukte teise valdyti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 369,65 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,92 Eur (trisdešimt penkis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.