- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-1460-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18765-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Edita Šliumpienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- R. M.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.5Kiti ginčai dėl vaikų
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.4.9.3.1Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui V. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2012 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1458-199/2012 patvirtintą pareiškėjų sutartį ir priteisti iš atsakovo V. L. išlaikymą nepilnamečiui sūnui I. L. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, mokant skiriamą išlaikymą pavedimu į R. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovę R. M. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1458-199/2012 nutraukė santuoką tarp ieškovės R. M. (buv. L.) (toliau - ieškovė) ir atsakovo V. L. (toliau - atsakovas). Nutraukiant santuoką ir patvirtinus tarp šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, V. L. įsipareigojo sūnui I. L. mokėti išlaikymą po 86,89 Eur/mėn. (atitiko 300 Lt). Teismo sprendimu patvirtintas išlaikymas per mėnesį šiuo metu neatitinka realybės, nes per laikotarpį nuo 2012 metų minimali mėnesinė alga Lietuvoje išaugo nuo 246,18 Eur (850 Lt) iki 607 Eur, ją planuojama didinti. Be to, augant infliacijai ir pragyvenimo lygiui, nuolat kyla maisto produktų, higienos, ugdymo ir lavinimo, kitų būtiniausių vartojimo prekių bei paslaugų kainos, todėl natūraliai mažėja galimybė tenkinti vaiko būtiniausius poreikius iš tėvo gaunamų periodinių išmokų. Nutraukiant santuoką sūnaus poreikiai nebuvo vertinami, su atsakovu buvo sutarta tik dėl konkrečios ir fiksuotos išlaikymo sumos mokėjimo. Tačiau santuokos nutraukimo metu sūnui buvo tik (duomenys neskelbtini) metukai, nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo aštuoneri metai, sūnus auga, nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti mokyklą, sportuoja, todėl išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti padidėjo iš esmės. Atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, praktiškai nesimato ir nesirūpina sūnumi (per metus pasiima 1-2 dienoms), vengia tiesiogiai dalyvauti jo ugdyme ir lavinime, net ir sutartas vaiko išlaikymo sumas moka nereguliariai, mokėjimus atlieka tik pradėjus priverstinį išieškojimą. Atsakovas turi nuolatinį darbą ((duomenys neskelbtini)) ir pastovias pajamas, todėl turi materialinių galimybių prisidėti prie tinkamo vaiko išlaikymo. Sūnus gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei atsakovui kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką, nes gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas praktiškai neprisideda. Ieškovė taip pat yra sukūrusi kitą šeimą, turi nuolatinį darbą (duomenys neskelbtini), jos mėnesinės pajamos sudaro apie 900 Eur (atskaičius mokesčius). Tačiau šių pajamų neužtenka sūnaus ir jos pačios elementarių poreikių tenkinimui, neleidžia gyventi oriai. Siekdama kuo racionaliau ir ekonomiškiau leisti gaunamas lėšas, ieškovė daugumą namų apyvokos prekių, rūbų, produktų perka turgeliuose, kur prekeiviai kasos aparatų nenaudoja ir neteikia čekių, kurie galėtų dalinai patvirtinti patiriamas išlaidas. Sūnaus poreikių tenkinimui ieškovė išleidžia vidutiniškai 620,31 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė priteisti atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui I. L. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Nutraukiant šalių santuoką sūnaus I. L. poreikiai buvo vertinami tiek, kiek tuo metu leido galimybės. Su ieškove buvo sutarta, jog santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), su visa buitine technika, namų apyvokos daiktai lieka sūnui, nors atsakovas dar ir po skyrybų mokėjo būsto paskolą, kuri buvo išduota jo vardu. Dėl šios priežasties ir buvo sutarta dėl konkrečios fiksuotos išlaikymo sumos mokėjimo (300 Lt). Tuo tarpu atsižvelgiant į atsakovo turimus įsipareigojimus tiek dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tiek kreditoriams (duomenys neskelbtini), naujos šeimos išlaikymo atsakovas neturi galimybės teikti sūnui 300 Eur išlaikymą. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2012 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1458-199/2012 nustatytą V. L. mokamo išlaikymo nepilnamečiui sūnui I. L. dydį. Priteisė iš atsakovo V. L. išlaikymą nepilnamečiui sūnui I. L. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, mokant skiriamą išlaikymą pavedimu į R. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Paskyrė ieškovę R. M. nepilnamečiui sūnui I. L. mokamo išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi. Priteisė iš atsakovo V. L. ieškovės R. M. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Valstybei iš atsakovo V. L. priteisė 7,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2012 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 1458-199/2012 bendru sutarimu nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas V. L. įsipareigojo sūnui I. L. mokėti išlaikymą po 300 Lt/mėn.
6. Teismas pagrįstomis pripažino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimu patvirtintas išlaikymas per mėnesį šiuo metu neatitinka realybės, nes per laikotarpį nuo 2012 metų minimali mėnesinė alga Lietuvoje išaugo nuo 246,18 Eur (850 Lt) iki 607 Eur, be to, augant infliacijai ir pragyvenimo lygiui, nuolat kyla maisto produktų, higienos, ugdymo ir lavinimo, kitų būtiniausių vartojimo prekių bei paslaugų kainos, todėl natūraliai mažėja galimybė tenkinti vaiko būtiniausius poreikius iš tėvo gaunamų periodinių išmokų. Santuokos nutraukimo metu sūnui buvo tik (duomenys neskelbtini) metukai, nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo aštuoneri metai, sūnus auga, nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti mokyklą, sportuoja, todėl išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti padidėjo iš esmės.
7. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas pagal savo amžių ir sveikatos būklę, taip pat turimus išlaikytinius negalėtų teikti išlaikymo savo sūnui. Teismas atsižvelgė į ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę, pagal kurią I. L. poreikiams reikalinga pinigų suma yra įvertinta 620,31 Eur bei į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatomis vaiku yra mokama 70 Eur dydžio išmoka per mėnesį, kuria yra mažintinas nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.
8. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog atsakovo vardu buvo išduota būsto paskola, kurią jis mokėjo dar du metus po skyrybų, o atsakovas paliko savo būsto dalį vaiko I. L. naudai ir nereikalavo jokios kompensacijos. Remiantis Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo 8 punkto nuostata, jog kredito įsiskolinimas pagal 2010 m. kovo 26 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka solidaria V. L. ir R. L. prievole, teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog šalys santuokos nutraukimo byloje būtų susitarę dėl išlaikymo vaikui teikimo turtu ar kitokia nei periodinių išmokų forma.
9. Nesant šalių ginčo dėl bendravimo su sūnumi, teismas patvirtino bendravimo su sūnumi tvarką.
10. Teismas sprendė, kad ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo nepakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2012 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1458-199/2012 patvirtintos pareiškėjų skyrybų sutarties. Taip pat prašo išreikalauti rašytinius įrodymus arba išduoti atsakovui liudijimą apie teisę gauti rašytinius įrodymus: įrodymus apie R. M. gaunamas pajamas (darbo užmokestį pagal darbo sutartį ir kt.), turimas santaupas (banko sąskaitų išrašus), nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą; registruotas transporto priemones, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie ieškovei mokamą atlyginimą, gautas išmokas vaikui už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 6 d. iki 2021 m. birželio 16 d., duomenis iš bankų apie ieškovės turimas/turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos teismui, ieškovės turto/pajamų deklaracijas nuo 2017 m. iki apeliacinio skundo pateikimo dienos. Neįrodžius atsakovo sunkios turtinės bei finansinės padėties panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovas nedirba, neturi nuolatinių darbo pajamų, todėl dėl savo turtinės padėties neturi galimybės teikti 250 Eur išlaikymą vaikui. Atsakovas taip pat neturi kilnojamojo turto, byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį (santaupas, skolinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius ir pan.), atsakovas turi įsiskolinimų. Nurodo, kad apeliantas sūnui gali teikti 200 Eur išlaikymą per mėnesį.
1.2. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, sūnaus išlaikymui reikalinga suma yra 400 Eur per mėnesį. Nurodyta suma yra pakankama tokio amžiaus ir sveikatos būklės vaikui, atitinka vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį. Tuo tarpu ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodyta vaiko poreikiams reikalinga 620,40 Eur suma yra nepagrįsta, neatitinka realios situacijos.
1.3. Nurodo, kad šiuo metu minimalus darbo užmokestis Lietuvoje yra 640 Eur neatskaičius mokesčių, o išmokama suma sudaro 468,40 Eur.
1.4. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi atsakovas įsipareigojo sūnui mokėti 86,89 Eur (300 Lt) išlaikymą per mėnesį. Nutraukiant santuoką buvo vertinami šalių sūnaus poreikiai, buvo sutarta su ieškove, kad santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visa buitine technika, namų apyvokos daiktais atsakovui priklausanti dalis lieka sūnui. Todėl buvo sutarta dėl konkrečios fiksuotos išlaikymo sumos mokėjimo mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovei pažeidžiant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsakovas bus priverstas ginti savo teises teisme ir kreiptis dėl kompensacijos už paliktą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą priteisimo.
1.5. Atsakovas nevengia geranoriškai išlaikyti sūnų, todėl kas mėnesį mokėjo 100 Eur išlaikymą. Be to, ieškovė papildomai iš Sodros gaudavo 80 Eur vaiko išmoką, kuri buvo paskaičiuota kaip atsakovo skola valstybei.
1.6. Ieškovė nurodė, kad yra sukūrusi šeimą, turi nuolatinį darbą, o jos mėnesinės pajamos sudaro apie 900 Eur (atskaičius mokesčius). Tačiau ieškovė nenurodė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas papildomas pajamas. Taip pat nepateikė duomenų apie atsakovo vaikui kas mėnesį mokamas sumas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Apeliaciniu skundu atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašo išreikalauti rašytinius įrodymus apie ieškovės gaunamas pajamas, turimas santaupas, turtą, turto deklaracijas ir pan., tačiau nenurodo kokias ginčo situacijai reikšmingas aplinkybes patvirtins/paneigs gauti duomenys ir kokią įtaką jie galėjo turėti teismo sprendimo priėmimui. Tuo tarpu ieškovė yra nurodžiusi, kad dirba (duomenys neskelbtini), yra pateikusi pažymą apie gaunamas pajamas ir kt., tačiau atsakovas teisminio bylos nagrinėjimo metu jų nekvestionavo, neprašė pateikti papildomų duomenų apie turtinę padėtį, todėl neturi pagrindo prašyti išreikalauti naujus įrodymus. Be to, piktnaudžiaudamas savo teisėmis atsakovas reikalauja, kad kiti proceso dalyviai pateiktų jam reikšmingus duomenis, kuriuos gali pateikti jis pats (pvz. apie jo mokamas išlaikymo vaikui sumas).
2.2. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino atsakovo sunkios turtinės padėties, tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių duomenų apie savo turinę padėtį. Tuo tarpu ieškovė neturėjo nei galimybės, nei pareigos tokius duomenis gauti ir teikti teismui. Be to, atsakovo nurodomi duomenys apie jo turtinę padėtį neatitinka faktinės situacijos. Sodros duomenys yra tik apie darbines pajamas Lietuvos Respublikoje, juose nėra duomenų apie pajamas, gautas dirbant pagal specialiuosius statutus, atliekant misijas užsienyje ir pan. Tuo tarpu atsakovas sūnui ir socialiniuose tinkluose deklaruoja esantis (duomenys neskelbtini). Nuotraukos su apsaugine kauke (covid-19 reikalavimai galioja nuo 2020 balandžio mėn.) ant veido patvirtina, kad bent jau ieškinio padavimo metu jis priklausė šiai struktūrai. Be to, pagal atsakovo skunde nurodomus rekvizitus, šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), todėl natūralu, kad turi kažkokį pragyvenimo šaltinį, o jeigu užsienyje gauna kokias nors pajams, tai apie tai privalėjo pateikti duomenis teismui.
2.3. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl gali dirbti ir užsidirbti. Byloje nėra duomenų leidžiančių teigti priešingai, todėl nuolatinių darbo pajamų neturėjimas šiuo metu nesudaro teisinio pagrindo atleisti jį nuo pareigos tinkamai išlaikyti savo sūnų.
2.4. Nors apeliaciniu skundu atsakovas prašo teismo nekeisti Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1458-199/2012 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, tačiau iš skundo teksto matyti, kad jis pats sau prieštarauja ir sutinka vaiko išlaikymui skirti didesnę negu buvo sutarta suma - 200 Eur.
2.5. Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties sąlygų susijusių su turto pasidalijimu, vertinimas nėra šios bylos dalykas, tačiau ieškovė pažymi, kad prie skyrybų metu jai likusio buto įsigijimo ir išlaikymo atsakovas praktiškai neprisidėjo (1/3 buto pradinio įnašo sumokėjo ieškovės tėvai, ji viena išmokėjo kreditą bankui), todėl atsakovo dalis buvusioje bendrojoje nuosavybėje buvo visiškai minimali ir niekaip neatitiktų protingo vaiko išlaikymo natūra (turtu) dydžio. Be to, santuokos nutraukimo metu ieškovė nekėlė klausimo dėl faktiškai šeimai priklausiusio apynaujo automobilio (duomenys neskelbtini) atitekimo atsakovui, nereikalavo jokių kompensacijų (santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas).
2.6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydžio. Po skyrybų atsakovas su sūnumi praktiškai nebendrauja, todėl nežino jo poreikių.
2.7. Nors atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl ieškovės gautų mokėjimų iš vaikų išlaikymo fondo, tačiau nenurodo kokį ryšį tai turi su ieškinio dalyku, t. y. išlaikymo dydžio pakeitimu. Atsakovas, nesutikdamas su mokėjimų ar skolos atsiradimo pagrįstumu, turėtų reikšti pretenzijas fondo administratoriui arba teismui administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Apeliacijos dalykas – pirmos instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas padidinti Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimu priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikui dydį nuo 86,89 Eur (atitiko 300 Lt) iki 250 Eur, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
15. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti duomenis apie ieškovės vardu registruotas transporto priemones, apie ieškovei mokamą atlyginimą, jos gautas išmokas vaikui už laikotarpį nuo 2012 m vasario 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos, duomenis apie ieškovės turimas banke pinigines lėšas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėnesio iki apeliacinio skundo pateikimo dienos, ieškovės turto/pajamų deklaracijas už 2018–2021 metus.
16. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, pareiga laiku ir tinkamai įvardinti savo procesinę poziciją ir laiku pateikti įrodymus šiai pozicijai pagrįsti tenka šalims (CPK 12–13, 178 straipsnis). Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Toks teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, kad nepalankią bylos baigtį gali nulemti ir proceso dalyvio procesinis elgesys, kuomet laiku ir tinkamai neteikiami teismo sprendimui įtakos galintys turėti argumentai bei tokius argumentus galintys patvirtinti įrodymai, dėl ko jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas. Vadovaujantis CPK 301 straipsniu, apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, bet nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai. Būtent dėl šios priežasties apeliaciniame procese yra įtvirtintas ribojimas savo poziciją grįsti naujais argumentais, kurie nebuvo vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat teikti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
17. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, jog prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su ieškovės turtine padėtimi, todėl būtini bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog prašymą išreikalauti tokius duomenis jis teikė pirmosios instancijos teismui ir teismas jo prašymą atsisakė tenkinti. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kadangi teikiami įrodymai skirti jau ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, todėl apeliantas turėjo pareigą pasirūpinti, kad jie būtų gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad apelianto prašomi duomenys galėjo būti išreikalauti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliantas nenurodė reikšmingų pripažintinais argumentų, patvirtinančių, kad jis neturėjo galimybės šių įrodymų prašyti išreikalauti ir pateikti anksčiau, taip pat nesant pagrindo spręsti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po bylos išnagrinėjimo, apelianto prašymą dėl įrodymų išreikalavimo atsisako tenkinti.
18.Atakovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – fotonuotrauką iš atsakovo Facebook paskyros, kuri patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini). Atsakovė nenurodė dėl kokių priežasčių šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl šis įrodymas nepriimamas ir nagrinėjant apeliacinį skundą nebus vertinamas (CPK 314 straipsnis)
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
18. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
19. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
20. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis I. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. M. ir atsakovo V. L. vaikas. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1458-199/2012 iš atsakovo V. L. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista mokėti po 86,89 Eur (atitiko 300 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečiui šalių sūnui I. L. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, sprendimo priėmimo momentu – buvo (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad nuo sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, pasikeitė šalies ekonominė ir finansinė padėtis, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad priteisto nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymo po 86,89 Eur kas mėnesį jo būtiniausiems poreikiams patenkinti nepakanka ir vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.
22. Teismas nustatė, kad šalių sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga apie 620,31 Eur per mėnesį. Iš šios sumos teismas pagrįstai atėmė pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškovės gaunamą išmoką vaikui, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 70 Eur, todėl nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia 550 Eur.
23. Atsakovas nepaneigė išaugusio vaiko poreikių fakto, neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašo ieškovė (CPK 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49-324/2018).
24. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 642 Eur, atskaičius mokesčius – 468 Eur. Pusė minėtos minimalios mėnesinės algos yra 234 Eur, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nustatyta vaiko poreikiams patenkinti reikalinga pinigų suma yra per didelė.
25. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
26. Byloje esantys įrodymai patvirtina kad ieškovės R. M. darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 900 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovas V. L. apie savo turtinę padėtį įrodymų nepateikė, išskyrus duomenis apie skolą (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 3 d. atsiliepime nurodė, kad nekilnojamojo turto neturi, nuo (duomenys neskelbtini), turi sukaupęs apie 18 metų darbo stažo (duomenys neskelbtini) ir 7 metus (duomenys neskelbtini). Ieškovės turimais duomenimis, atsakovas dalyvaudavo įvairiose (duomenys neskelbtini) užsienyje ir gaudavo pastovias pajamas. SODROS duomenimis atsakovas nedirba. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad šiuo metu nedirba ir nuolatinių pajamų neturi. Pažymėtina, jog atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad disponuoja tam tikromis pajamomis ir iš jų pragyvena, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, iš kokių lėšų šiuo metu gyvena ir kodėl nedirba. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovas nesiekia atskleisti savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
27. Nustatant tėvo turtinę padėtį, vertintinas ne tik turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylos duomenimis atsakovas darbingas, jauno amžiaus, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, nepateikė įrodymų apie tai, kad didesnio išlaikymo jis negali teikti dėl objektyvių priežasčių, laikytina, kad jis turi galimybes teikti dabartinius vaiko poreikius atitinkantį 250 Eur išlaikymą sūnui. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 250 Eur per mėnesį ir taip nukrypo nuo šalių lygių dalių principo, nes nustatė, kad prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo motina turėtų prisidėti didesne dalimi, išlaikymui skirdama 300 Eur.
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2012 metais nutraukiant santuoką, buvo sutarta su ieškove, jog atsakovas savo santuokos metu įgyto buto dalį su visais kilnojamais daiktais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais palieka sūnui ir nereikalauja iš ieškovės piniginės kompensacijos, tačiau iki sūnaus pilnametystės mokės jam mažesnį – 300 Lt išlaikymą. Ieškovė šio susitarimo nesilaikė ir kreipėsi dėl išlaikymo padidinimo.
29. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, šį argumentą atmeta kaip neįrodytą. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra sudaryta ir pasirašyta abiejų sutarties šalių, vadinasi, atitinka jos dalyvių tikrąją valią. Sutartyje nėra numatyta, kad atsakovas išlaikymą sūnui iš dalies teiks turtu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tarp šalių buvo sudarytas kitoks susitarimas.
30. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – mokėti po 200 Eur vaiko išlaikymą, nes atsakovas mokėjo teismo priteistą 100 Eur išlaikymą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo pakenkta atsakovo finansinei būklei, sutriko skolų mokėjimo periodiškumas ir atsirado dar didesnės skolos.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliaciniu skundu yra skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimas. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina atsakovo argumentų, susijusių su Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties pagrįstumu. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl jos pagrįstumas nebegali būti kvestionuojamas.
32. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui nustatymą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, dėl to priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
35. Atsakovė pateikė 2021 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo parengimą turėjo 300 Eur išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovo V. L. priteisti ieškovei R. M. 300 Eur turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.