Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1372-894/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-08
Bylos Nr.: e2A-1372-894/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18436-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: E. Š.
Ieškovas: R. Š.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-1372-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18436-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui E. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo E. Š. priešieškinį ieškovei R. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. Š. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui E. Š. (toliau – ir atsakovas), kuriame prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7246-451/2012 iš atsakovo priteisto nepilnamečiams vaikams P. Š. ir L. Š. išlaikymo dydį, padidinant išlaikymą iki 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 d. nuo ieškinio padavimo (2021 m. lapkričio 24 d.) teismui dienos iki vaikų pilnametystės; vaikams mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu iš atsakovo L. Š. priteisto 700 Lt, o P. Š. priteisto 800 Lt išlaikymo atsakovas neteikia, su vaikais nebendrauja. Vaikams reikalingas išlaikymas ne mažesnis kaip po 500 Eur/mėn. kiekvienam. Nuo išlaikymo priteisimo 2012 metais, vaikai išaugo, jų poreikiai yra pasikeitę, todėl vaikų išlaikymui reikalinga didesnė suma nei nustatyta sprendimu.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo siūloma 120 Eur išlaikymo suma neatitinka orientacinio kriterijaus – 730 Eur per mėnesį minimalios mėnesinės algos, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, užkrauna neproporcingą išlaikymo naštą ieškovei. Atsakovas turi pakankamai pinigų be nurodyto darbo užmokesčio, naudojasi samdomos advokatų kontoros paslaugomis.

Šalies argumentai

4. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu iš jo priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos iš jo kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 120 Eur išlaikymą mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, atsakovo finansinė padėtis esmingai pablogėjo, dėl ko šiuo metu jis neturi jokių objektyvių galimybių teikti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą. 2012 metais jis bei ieškovė su jų nepilnamečiais vaikais gyveno Norvegijoje. Tuo metu jo mėnesinės pajamos sudarė apie 10 000 Lt/mėn., t. y. apie 3 500 Eur/mėn. atskaičius mokesčius. Prieš skyrybas jam kilo didelių problemų su sveikata. Norvegijoje atsakovui buvo atliktos kelios širdies operacijos, po kurių jis ilgą laiką iš viso negalėjo dirbti, dėl ko prarado darbą Norvegijoje. Net ir atgavus darbingumą po operacijų, jis negalėjo dirbti jokio sunkaus fizinio darbo. Šiuo metu atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 650 -700 Eur/mėn. atskaičius mokesčius. Dėl ieškovės inicijuotos priverstinio išieškojimo procedūros iš jo siekiama išieškoti daugiau nei 6 000 Eur neteikto išlaikymo. Nurodė, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, turi mokėti kasmėnesines 114,75 Eur įmokas už įsigytą automobilį. Mano, jog vaikų poreikių lentelėje nurodytos išlaidos vitaminams ir vaistams, avalynei ir rūbams, laisvalaikiui, internetui, maistui, kitoms išlaidoms yra išdidintos ir nedetalizuotos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė; pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7246-451/2012, priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. Š. ir P. Š. kiekvienam po 250 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. lapkričio 25 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei; priteisė ieškovei iš atsakovo 369,65 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 35,92 Eur bylinėjimosi išlaidas; sprendimo dalį dėl išlaikymo nukreipė vykdyti skubiai.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo grindžia iš esmės padidėjusiais vaikų poreikiais, o atsakovas, prašydamas sumažinti priteistą išlaikymą, savo reikalavimą grindžia iš esmės pasikeitusia turtine padėtimi. Šalys yra nepilnamečių vaikų L. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-7246-451/2012 nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo mokėti L. Š. išlaikymui po 700 Lt (202,73 Eur), o P. Š. išlaikymui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. birželio 23 d. po 700 Lt (202,73 Eur), nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2023 m. birželio 23 d. po 800 Lt (231,69 Eur), nuo 2023 m. birželio 23 d. iki pilnametystės po 900 Lt (260,65 Eur) kasmėnesinių išmokų. Vaikams nepritapus prie aplinkos, ieškovė su vaikais grįžo gyventi į Norvegiją.

8. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, įvertinęs ieškovės nurodytas patiriamas išlaidas, padarė išvadą, jog visiems šalių vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaikų amžių, sveikatos būklę, mokymąsi, papildomus užsiėmimus, protinga suma per mėnesį jų išlaikymui, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti 757 Eur kiekvienam vaikui (367,42 Eur būstui, 180 Eur maistui, 15 Eur higienai, 20 Eur sveikatai, 50 Eur aprangai, 20 Eur avalynei, 20 Eur mokyklai, 50 Eur laisvalaikiui, 25 Eur telefonui, 10 Eur kirpyklai). Teismas, atsižvelgęs į orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijų, kurio dydis šiuo metu yra 730 Eur, atskaičius mokesčius – 518 Eur, pusė minėtos minimalios mėnesinės algos yra 259 Eur, į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažiau nei šiuo metu esanti pusė minimalios mėnesinės algos, t. y. 250 Eur, konstatavo, kad ieškovės nurodytas vaikui reikalingas išlaikymo dydis nagrinėjamu atveju tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko faktinių poreikių, patiriamų realių, neišdidintų išlaidų pagrįstumą, vaiko poreikiams patenkinti reikalinga pinigų suma nėra per didelė. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ir pasaulinę nūdienos ekonominę situaciją, augančią infliaciją ir pragyvenimo lygį, nuolat kylančias maisto produktų, higienos, ugdymo ir lavinimo, kitų būtiniausių vartojimo prekių bei paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nustatytas objektyvias nagrinėjamos bylos aplinkybes (vaikų amžių; būtinybę lankyti ugdymo įstaigą, būtinybę užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro, muziejų lankymui; kt.), gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas įvertino, kad ieškovė nurodė, jog gauna 310 Eur išmokas abiem vaikams (vienam 155 Eur), todėl sprendė, kad vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikams išlaikyti nustatytiną dydį, ir teismo nustatytą 757 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių sumą mažino minėtais vaiko pinigais (757-155=602 Eur). Teismas, atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, į nustatytą kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti reikalingą 602 Eur sumą, padarė išvadą, kad vaikams augant jų poreikiai tik padidėjo, todėl 2012 m rugsėjo 24 d. teismo sprendimu priteistas iš atsakovo išlaikymas negali patenkinti sparčiai augančių ir bręstančių nepilnamečių vaikų poreikių, kurie dėl objektyvių priežasčių (vyresnio paaugliško amžiaus, sūnaus P. pradėtos lankyti mokyklos, odontologinio ir akių sutrikimų gydymo poreikių, būtinybės lankyti ugdymo įstaigas, būtinybės tokio amžiaus vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui ir kt.) jau yra keliskart didesni. Antra vertus, per dešimties metų laikotarpį (nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo priėmimo) nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų kainų, padidėjusių paslaugų kainų, padidėjusių įvairių prekių kainų, ir t.t. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė esminį, o ne mažareikšmį šalių vaikų poreikių padidėjimą, todėl egzistuoja CK 3.201 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas (CPK 178 straipsnis).

9. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis nekilnojamojo turto atžvilgiu nepasikeitė, tiek teismo sprendimo priėmimo metu, tiek dabar ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo turtinė padėtis nekilnojamojo turto atžvilgiu laikytina iš esmės nepasikeitusia, nes nors ir teismo sprendimo priėmimo metu jis turėjo nekilnojamąjį turtą, tačiau turėjo ir kreditorinius su tuo susijusius įsipareigojimu, po teismo sprendimo priėmimo nekilnojamąjį turtą pardavė, šiuo metu nei nekilnojamojo turto, nei jam įsigyti sudarytų kredito paskolų atsakovas neturi. Dėl kilnojamojo registruotino turto, teismas sprendė, kad šalių turtinė padėtis pagerėjo, nes abi šalys sprendimo priėmimo metu neturėjo kilnojamojo registruotino turto, o šiuo metu abi šalys turi po vieną transporto priemonę. Teismas nustatė, kad pajamų atžvilgiu ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi, jos pajamos nuo 1 000 Eur padidėjo iki 2 300 Eur. Atsakovo turtinė padėtis pajamų atžvilgiu yra pablogėjusi, nes jo darbinės pajamos nuo 3 500 Eur sumažėjo iki 750 Eur. Teismas vertino, kad ieškovė gyvena užsienio valstybėje, kurioje yra aukštesnis pragyvenimo lygis, tačiau ir didesnės paslaugų bei priekių kainos, kad atsakovas nepatiria išlaidų būsto nuomai, o ieškovė moka būsto komunalinius mokesčius. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad abiejų šalių dabartinė turtinė padėtis pajamų atžvilgiu nors ir pasikeitusi nuo teismo sprendimo priėmimo, tačiau yra panaši. Teismas nustatė, kad praeityje atsakovas turėjo sveikatos problemų, tačiau duomenų apie prarastą darbingumą, nustatytas ribotas darbo sąlygas nėra. Nepateisinamu teismas laikė atsakovo įstatyminės pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdymą. Teismas kritiškai vertino atsakovo vartojimo kredito sutarties dėl automobilio įsigijimo sudarymo būtinybę, kurią laikė nelogiška ir neatitinkančią apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens standarto. Atsakovas, būdamas darbingas, nesiėmė jokių realių priemonių didesnėms pajamoms gauti. Teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų ginimo principu, nukrypdamas nuo šalių lygių dalių principo, padidino iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui iki 250 Eur. Nurodė, kad ieškovė prie šalių kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, išlaikymui skirdama 350 Eur.

10. Teismas, ieškinį patenkinęs visiškai, o priešieškinį atmetęs, iš atsakovo priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei 18 Eur ir 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo pagrindus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio nustatymo;

1.2. Nesutiktina su teismo bylos aplinkybių vertinimu. Kai ieškovė gyveno su vaikais Lietuvoje pas ieškovės tėvus, jokių būsto išlaidų ji nepatirdavo. Pagal kasacinio teismo praktiką, dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015). Ieškovė, išvykdama gyventi į Norvegiją, turėjo įvertinti šioje šalyje egzistuojantį pragyvenimo lygį ir neperkelti išlaikymo naštos dėl savo sprendimo gyventi kitoje šalyje. Teismas nepagrįstai išlaidas už būsto nuomą įtraukė į kiekvieno vaiko poreikių sumą. Net ir laikant, jog visos kitos teismo sprendimu nustatytos dabartinės vaikų išlaikymo išlaidos yra pagrįstos, iš teismo nustatytos (be būsto nuomos) 380 Eur/mėn. kiekvieno vaiko išlaikymo sumos, išskaičiuojant ieškovės gaunamus vaiko pinigus, vieno vaiko išlaikymo mėnesinė suma sudaro 235 Eur/mėn., todėl ½ dalis sudarytų 115 Eur, kas sudaro pagrindą tenkinti priešieškinį ir iš atsakovo priteistą išlaikymą sumažinti iki 120 Eur/mėn.;

1.3. Teismas pripažino įrodytomis 50 Eur/mėn. išlaidas vaikų laisvalaikiui, remdamasis vien ieškovės paaiškinimais. Kiekvienam vaikui užtektų laisvalaikiui po 25 Eur/mėn. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kiekvieną mėnesį vaikų vaistams ir/ar vitaminams išleidžia kiekvienam po 20 Eur. Nebuvo pateikti jokie duomenys apie nepilnamečiams vaikams taikytinas kompensacijas. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog P. dantų gydymas kainavo ne 4 403,14 Eur, bet apie 2 000 Eur. Dantų gydymo išlaidos ir akių tyrimams sumokėtos sumos buvo vienkartinio pobūdžio išlaidos, kurios ateityje nebus patiriamos. Kadangi vaikai kiekvieną mėnesį neserga ir, kaip patvirtino pati ieškovė, jie yra sveiki, neturintys jokių specialių poreikių, kiekvieno vaiko vaistams per mėnesį pagrįsta suma laikytina 5 Eur. Internetas yra įskaičiuotas į ieškovės būsto nuomos mokestį, todėl nėra būtinumo mokėti papildomai už internetą vaikų mobiliuosiuose telefonuose po 25 Eur/mėn. Tokios išlaidos negalėtų sudaryti daugiau nei 8 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, nes tiek buvo mokama ieškovei gyvenant Lietuvoje. Kiekvieno vaiko rūbams ir batams galima skirti ne daugiau 20 Eur/mėn. Kiekvieno vaiko maistui užtektų po 120 Eur/mėn., kadangi tokią sumą maistui skiria atsakovas. Teismas nevertino, kad ieškovė neturi polinkio taupyti;

1.4. Teismas, teikdamas, kad atsakovas nepaneigė išaugusio vaikų poreikių fakto, netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą. Šiuo atveju ne atsakovas turėjo paneigti ieškovės nurodomus vaikų poreikius, bet ieškovė turėjo įrodyti esmingai pasikeitusius vaikų poreikius, kas šioje byloje nebuvo padaryta;

1.5. Teismo akcentuojamas orientacinis minimalios algos dydis, kuriuo vadovaudamasis teismas sprendė dėl vaikų išlaikymo dydžio, nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes ieškovė privalėjo įrodyti esminį vaiko poreikių dydžio pokytį;

1.6. Teismas nevertino aplinkybės, kad 2012 m. nustatytas vaikams išlaikymas buvo laikomas ypatingai dideliu ir buvo nustatytas tokio dydžio tik todėl, kad atsakovo finansinė padėtis, kuri šiuo metu yra esmingai pablogėjusi, leido tuo metu vaikams teikti tokio dydžio išlaikymą. Teismas aplinkybę, jog vaikai paaugo, priėmė kaip patvirtinančią poreikių padidėjimą, kas neatitinka kasacinio teismo praktikos;

1.7. Teismas, nustatydamas, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog esmingai pasikeitė atsakovo finansinė padėtis, netinkami vertino bylos duomenis. Byloje buvo pateikta eilė įrodymų, patvirtinančių atsakovo esminį turtinės padėties pablogėjimą. Teismas netinkamai vertino bylos duomenis, pagrindžiančius atsakovo gaunamų pajamų ženklų pokytį, pajamos sumažėjo penkis kartus. Teismas nevertino atsakovo bankų sąskaitų išrašų, patvirtinančių kad atsakovas neturi jokių santaupų. Teismas nevertino, kad atsakovo turėtas nekilnojamasis turtas buvo vertingesnis nei mokama paskola, tačiau turtas parduotas, siekiant išgyventi. Teismas nevertino, kad atsakovo automobilis įsigytas paimant vartojimo kreditą. Atsakovo turtinė padėtis kilnojamojo turto atžvilgiu negali būti prilyginama ieškovės turtinei padėčiai;

1.8. Teismas netinkamai vertino šalių vykdymo procese sudarytą taikos sutartį, pagal kurią per 5 metus atsakovas turės sumokėti 5 370 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą, kas sudaro per mėnesį apie 90 Eur, sumokėti vykdymo išlaidas. Teismas nevertino pačios ieškovės pripažintų aplinkybių, kad po atliktų širdies operacijų, atsakovas net du metus buvo nedarbingas, dėl ko reikėjo pinigų pragyvenimui. Pagal atsakovo profesiją ir sveikatos būklę jam Lietuvoje negali būti pasiūlytas didesnis atlyginimas. Teismas aplinkybę, kad atsakovas 8 m. nesikreipė dėl išlaikymo sumažinimo, vertino kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą nemažinti vaikams nustatyto išlaikymo dydžio, nevertino ieškovės veiksmų, t. y., kad ieškovė 8 metus nesikreipė dėl išlaikymo įsiskolinimo, dėl ko atsakovui nebuvo žinomas faktas apie išlaikymo įsiskolinimo egzistavimą. Ieškovei nebuvo reikalingas atsakovo prisidėjimas prie vaikų išlaikymo, nes jai pakako iš Norvegijos valstybės gaunamų išmokų;

1.9. Teismas netinkamai vertino bylos duomenis apie atsakovo sveikatos būklę. Nepaisant objektyvių duomenų apie atsakovo sveikatos būklę ir nepasisekusią širdies operaciją bei pačios ieškovės pripažintas aplinkybes dėl atsakovo itin sunkios sveikatos būklės, teismas konstatavo, kad atsakovo sveikatos būklė nelaikytina sunkia;

1.10. Teismas neteisingai vertino ieškovės turtinę padėtį. Ieškovės gaunamos pajamos ženkliai padidėjo nuo 1 000 iki 2 300 Eur ir yra didesnės nei atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos. Ieškovė neturi jokių skolinių įsipareigojimų. Nustačius, jog atsakovo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo, ieškovės pagerėjo, o vaikų poreikių pokytis nėra įrodytas, atsakovas neturi objektyvių galimybių teikti vaikams priteistą išlaikymo dydį, todėl vadovaujantis proporcingumo principu, yra pagrindas išlaikymą tik mažinti, bet ne didinti, kas sudaro pagrindą priešieškinio tenkinimui, o ieškinio atmetimui.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė netenkinti apeliacinio skundo ir priteisti 140 Eur advokato išlaidas už atsiliepimo parengimą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Apeliantas neįvertino, kad po 2012 m. priimto teismo sprendimo šalys su vaikais daugiau nei vienerius metus gyveno Norvegijoje. Vaikai gyveno Norvegijoje ir mokėsi 9 metus, kur susiformavo jų ryšiai, aplinka, kalbos įgūdžiai, todėl vaikai neišvyko gyventi į užsienį, o grįžo gyventi atgal. 2021 m. vasarą ieškovė parvyko gyventi į Lietuvą, tikėdamasi, kad atsinaujins vaikų bendravimas su tėvu. Tačiau vaikams Lietuvoje adaptuotis, gyventi, mokytis buvo psichologiškai sunku. Atsakovui vaikai nerūpėjo. Norvegijoje ieškovė yra registruota pagrindine vaikų globėja;

2.2. Neteisinga apelianto nuostata, kad šalių vaikų išlaikymo padidėjimo našta turėtų būti perkeliama ant ieškovės tėvų ar ant ieškovės. Ieškinys kartu su vaikų poreikiais pateiktas ieškovei gyvenant Lietuvoje. Išlaikymo dydis nustatomas ir paskirstomas ne tik atsižvelgiant į tėvų pajamas, bet į prioritetinius vaikų interesus. Prašoma išlaikymo suma yra ne didesnė, nei susiformavusi teisminė praktika. Apelianto siūloma 120 Eur/mėn. vienam vaikui, šiuo metu neatitinka nei vaiko poreikių, nei suformuotos teisminės praktikos, nei elementaraus protingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų;

2.3. Atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, pajamų šaltinių ir be to, turi realią galimybę dirbti ne tik daugiau, bet ir kitą darbą. Atsakovo medicinos dokumentų išrašai patvirtina labai senas sveikatos problemas, tačiau jis yra pasveikęs ir šiuo metu neturi specialių poreikių, jam nenustatytas darbingumo lygis, nenustatyti negalimi darbai, atsakovas nesigydo ligoninėse ar reabilitacijoje;

2.4. Norvegijos ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos skiriasi. Vaikams vaistų gal nereikia kiekvieną mėnesi, bet teigti, kad jie neserga yra neteisinga. Apeliantas neįvertino, kad vaikų dantų gydymas buvo pradėtas Norvegijoje privačioje klinikoje ir vaikams pagal ortodonto kriterijus buvo pritaikyta 40 procentų kompensacija. Dantų ir akių gydymas nėra vienkartinio pobūdžio. Akys tikrinamos ne profilaktiškai, nes vaikas turi sutrikimą, kurį būtina nuolat sekti, t. y. tikrintis kartą, du per metus. Norvegijoje internetas yra įskaičiuotas į nuomos kainą, tačiau 25 Eur/mėn. mokama už vaikų telefono abonementus. Mokyklose Norvegijoje vaikai turi turėti specialią aprangą - lauko aprangą, kalnų batus, neperšlampamas striukes ir kelnes, nes jie dažnai eina į lauką arba pasivaikščioti į kalnus ar kitas keliones. Tėvų pareiga aprūpinti tokiais daiktais vaikus. Tai, kad atsakovas išleidžia 4 Eur maistui per dieną, nereiškia, kad vaikams turėtų užtekti po 2 Eur per dieną. Paaugliams reikia pilnaverčio, sveiko maisto, o nepasirūpinimas tinkamu maitinimu vertinamas kaip vaiko nepriežiūra;

2.5. Atsakovas nepaneigė išaugusio vaikų poreikių fakto, nes po skyrybų nesirūpino vaikais, nesidomėjo jų poreikiais;

2.6. Klaidinga būtų lyginti šalių pajamas. Norvegijoje didesnis atlyginimas, bet ir mokesčiai ir kainos aukštesnės. Ieškovės finansinė padėtis nepagerėjo, nes ieškovei mokama alga yra minimali pagal Norvegijos pragyvenimo lygį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo), bei netenkintas priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (sumažinimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

15. Ieškovė apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus – pažymas apie šalių vaikų atstovą Norvegijoje. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su nepilnamečių vaikų interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, ieškovės pateiktus įrodymus priima.

Dėl apeliacinio skundo

17. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

18. Nagrinėjamoje byloje R. Š. ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad pasikeitė (padidėjo) nepilnamečių vaikų L. Š. ir P. Š. poreikiai. E. Š. priešieškinis pareikštas tuo pagrindu, kad iš esmės pasikeitė (pablogėjo) jo turtinė padėtis. Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti iš E. Š. priteistą išlaikymo dydį sūnums L. ir P. Š., turėjo nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimu – padidėjimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su E. Š. turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pablogėjimu).

Dėl vaikų poreikių esminio (ne)pasikeitimo

19. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7246-451/2012 nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo mokėti L. Š. išlaikymui po 700 Lt (202,73 Eur), o P. Š. išlaikymui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. birželio 23 d. po 700 Lt (202,73 Eur), nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2023 m. birželio 23 d. po 800 Lt (231,69 Eur), nuo 2023 m. birželio 23 d. iki pilnametystės po 900 Lt (260,65 Eur) kasmėnesinių išmokų.

Žemesnės instancijos teismas

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą.

21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. yra praėję dešimt metų ir šalių sūnūs yra labai paaugę (2012 m. rugsėjį L. Š. buvo 7 metai, o P. Š. buvo 2 metai, skundžiamo sprendimo priėmimo metu – L. Š. buvo 17 metų, o P. Š. buvo 12 metų), todėl ir jų poreikiai natūraliai yra padidėję. Šalių sūnums paaugus, atsiranda papildomos išlaidos maistui, aprangai, laisvalaikiui, ugdymui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad išaugusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos taip pat lėmė, kad vaikų išlaikymui reikalinga skirti didesnę pinigų sumą, nei 2012 m. rugsėjo 24 d. Per dešimt metų šalių sūnų L. ir P. Š. poreikiai esmingai padidėjo ir atsakovo sūnui L. Š. teikiamas 202,73 Eur, o sūnui P. Š. teikiamas 231,69 Eur išlaikymas nebeatitinka šiuo metu esančių vaikų poreikių, net jeigu ir laikyti, kad prieš dešimt metų galimai jie ir buvo padidinti.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė, išvykdama gyventi į Norvegiją, turėjo įvertinti šioje šalyje egzistuojantį pragyvenimo lygį ir neperkelti išlaikymo naštos dėl savo sprendimo gyventi kitoje šalyje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos. Bylos duomenys (šalių paaiškinimai, dokumento numeris DOK-74208 priedai) patvirtina, kad ieškovė su vaikais L. Š. ir P. Š. po šalių santuokos nutraukimo 2012 m. rugsėjo 24 d. liko gyventi Norvegijoje. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Registruotos tėvų atsakomybės patvirtinimus, iš kurių matyti, kad ieškovė R. Š. nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. Norvegijoje yra užregistruota pagrindine sūnaus P. Š. globėja, o nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. ir sūnaus L. Š. globėja. Į Lietuvą ieškovė su vaikais L. Š. ir P. Š. atvyko 2021 m. birželio mėnesį, tačiau nuo 2022 m. sausio mėnesio jie sugrįžo gyventi atgal į Norvegiją. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, sprendžia, kad šalių vaikai su savo motina dar iki 2021 m. birželio mėnesio gyveno Norvegijoje. Todėl, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė su vaikais sugrįžo gyventi į vaikams įprastą gyvenamąją vietą, o ne naujai išvyko gyventi į užsienio valstybę. Šiame kontekste paminėtina, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad vaikų sugrįžimas gyventi į Norvegiją, kurioje yra aukštesnis nei Lietuvoje pragyvenimo lygis, lėmė jam tenkančią didesnę vaikų išlaikymo naštą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad priteistas išlaikymo dydis yra net šiek tiek mažesnis už orientacinį išlaikymo dydį, priteistiną Lietuvoje gyvenantiems vaikams.

23. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui. Net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

24. Nurodytos teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, neturi pareigos įrodinėti vaiko poreikius teikiant detalius rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas kiekvieną mėnesį. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikų poreikiams tenkinti ir yra proporcingos vaikų tėvų turtinei padėčiai. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nustatant vaikų poreikių tenkinimui reikalingą pinigų sumą atmestini, kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

Dėl esminio atsakovo turtinės padėties (ne)pasikeitimo

25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant šią normą, priklausomai nuo reikalavimo pobūdžio (sumažinti ar padidinti išlaikymą), reikia nustatyti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

26. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

27. Atsakovas E. Š. įrodinėja, kad jo turtinė padėtis nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo yra esmingai pablogėjusi. Tokį turtinės padėties pablogėjimą atsakovas iš esmės siejo su savo bloga sveikatos būkle. Atsakovas nurodė, kad dabartinės jo pajamos, lyginant su 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu buvusiomis pajamomis (3 500 Eur/mėn) yra sumažėję daugiau nei 5 kartus, t. y. iki 650 Eur/mėn. Atsakovo teigimu, dėl nuo 2013 m. pablogėjusios sveikatos jam Norvegijoje nepavyko susirasti jokio darbo. Todėl atsakovas išvyko dirbti staliumi į Daniją, tačiau darbas ten „nebuvo itin gerai apmokamas“. Dėl tos priežasties atsakovas nusprendė sugrįžti ir dirbti Lietuvoje. Atsakovas įrodinėjo, kad pagal savo sveikatos būklę jis negali dirbti daugiau, siekiant gauti didesnes pajamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui teko pareiga įrodyti ne tik esminį turtinės padėties pablogėjimą, bet ir tai, kad tokį pablogėjimą lėmė objektyvios (nuo atsakovo valios nepriklausančios) priežastys bei kad jis dėjo reikiamas pastangas, siekdamas uždirbti pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

28. Atsakovas savo prastą sveikatos būklę įrodinėjo į bylą pateiktais iš Norvegijos gydymo įstaigų gautais dokumentais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių medicininių dokumentų turinį, nustatė, jog E. Š. 2010 m. balandžio 4 d. vienai dienai buvo hospitalizuotas dėl prieširdžių virpėjimo. Atsakovui buvo paskirtas gydymas, be to, jis buvo nukreiptas į Haukeland universitetinę ligoninę radijo dažnio abliacijai (prideginimui) atlikti, gavo vietą 2012 metams. Iš pateikto 2011 m. birželio 9 d. medicininio dokumento matyti, kad atsakovui buvo pasireiškęs staigus prieširdžių virpėjimas, jam buvo atlikta abliacija (prideginimas). Šiame dokumente nurodoma, kad per 3 mėnesius pasikartojus ilgesnės trukmės prieširdžių virpėjimui, reikės atlikti elektrokonversiją. Pirmas 3-4 savaites nurodyta vengti sunkaus fizinio krūvio, paskirti medikamentai. Atsakovui 2012 m. rugsėjo 18 d. buvo paskirtas laikas transseptalinei radijo dažnio abliacijai (dokumento numeris DOK-50565 priedai). Atsakovas savo prastą sveikatos būklę taip pat įrodinėjo į bylą pateiktu jam adresuotu Norvegijos bendrosios praktikos gydytojo B. S. elektroniniu laišku (dokumento numeris DOK-26824 priedas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas laiškas patvirtina aplinkybę, jog 2009 m. pasireiškus širdies veiklos sutrikimams, atsakovui buvo taikomas gydymas, 2013 m. gegužės 2 d. jam buvo taikytas naujas gydymas. Laiške nurodoma, kad iš dalies gydymas buvo sėkmingas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptarti dokumentai patvirtina aplinkybę, jog E. Š. 2009-2013 m. turėjo širdies veiklos sutrikimų, jam buvo taikomas gydymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos kategorijos bylose vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis yra nustatomi ne retrospektyviai, bet esantys sprendimo priėmimo momentu. Todėl atsakovas, įrodinėdamas, kad jo turtinė padėtis yra pablogėjusi dėl prastos sveikatos būklės, turėjo pateikti objektyvius įrodymus apie šiuo metu esančius savo sveikatos sutrikimus (ribotą darbingumo lygį).

29. E. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad po atliktos operacijos jo sveikata pagerėjo. Nurodė, jog grįžęs į Lietuvą į medikus nesikreipė, medikamentai jam nėra paskirti. Atakovo teigimu, dėl darbingumo lygio nustatymo jis nėra kreipęsis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas į bylą nėra pateikęs objektyvių įrodymų (medicininių dokumentų, darbingumo lygio nustatymo pažymos), kurie leistų daryti teisiškai pagrįstą išvadą apie E. Š. prastą sveikatos būklę. Atitinkamai, nėra pagrindo ir vienareikšmei teisinei išvadai, jog atsakovo turtinės padėties pablogėjimą įtakojo jo sveikatos būklė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinio proceso metu nėra pateikęs kitų (be šios nutarties 28 punkte aptartų) objektyvių duomenų (medicininių dokumentų), kurie sudarytų pagrindą pripažinti pagrįstais jo teiginius, kad dėl prastos sveikatos būklės šiuo metu jis neturi galimybės padidinti savo darbines pajamas (CPK 12, 178 straipsniai).

30. Savo iš esmės pablogėjusią turtinę padėti atsakovas taip pat įrodinėjo po santuokos nutraukimo įgytu finansiniu įsipareigojimu – 6 500 Eur vartojimo kreditu, kurio dalį (3 800 Eur) skyrė transporto priemonei įsigyti, o likusią dalį skyrė pragyvenimui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, turėdamas įsipareigojimą teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, ir savo valia prisiimdamas papildomą finansinį įsipareigojimą transporto priemonei įsigyti, privalėjo įvertinti savo turimų įsipareigojimų ir gaunamų pajamų santykį. Todėl šis papildomai E. Š. prisiimtas įsipareigojimas negali būti laikomas aplinkybe, atleidžiančia atsakovą nuo pareigos teikti nepilnamečių vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

31. Apeliantas nurodo, jog teismas nevertino, kad atsakovo turėtas nekilnojamasis turtas buvo vertingesnis nei mokama paskola, tačiau turtas parduotas, siekiant išgyventi. Teisėjų kolegija tokį argumentą atmeta, kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo teiginiai, jog jo turėtas turtas buvo vertingesnis, nei už jį mokama paskola, nepateikus šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų, laikytini deklaratyviais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas po šalių santuokos nutraukimo savo turėtą nekilnojamąjį turtą pardavė, pati savaime nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmę išvadą apie dėl to pablogėjusią atsakovo turtinę padėtį, kadangi pardavus turtą, atsakovas gavo pinigus.

32. Apeliantas savo turtinės padėties esminį pablogėjimą, be kita ko, įrodinėjo ta aplinkybe, kad tarp šalių 2022 m. kovo 18 d. vykdymo procese buvo sudaryta taikos sutartis dalyje dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo. Pagal šią sutartį E. Š. įsipareigojo per 5 metus sumokėti R. Š. 5 370 Eur (90 Eur/mėn.) išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą (DOK-36949). Teisėjų kolegija akcentuoja, jog aplinkybė, kad apeliantas visai nevykdė arba netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kurį dabar apeliantui tenka mokėti, nesudaro pagrindo sumažinti vaikams teiktiną išlaikymą.

33. Atsakovo teigimu, teismas neteisingai vertino ieškovės turtinę padėtį. Ieškovės gaunamos pajamos ženkliai padidėjo nuo 1 000 Eur/mėn. iki 2 300 Eur/mėn. ir yra didesnės nei atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nurodydamas, kad ieškovė, nukrypstant nuo šalių lygių dalių principo, prie šalių kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, išlaikymui skirdama kiekvienam vaikui po 350 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad abu nepilnamečiai vaikai liko gyventi su motina R. Š., apeliantas neprisideda prie kasdienės vaikų priežiūros, didžioji vaikų išlaikymo ir tinkamų vystymuisi sąlygų sukūrimo našta tenka ieškovei. Teisėjų kolegija sutinka su ginčijamo teismo sprendimo motyvu, jog vertinant ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovė gyvena ir dirba Norvegijoje, o atsakovas gyvena ir dirba Lietuvoje. Teisėjų kolegija pažymi, jog visuotinai yra žinoma aplinkybė, kad Norvegijoje yra aukštesnis pragyvenimo lygis, nei Lietuvoje. Vadinasi, ieškovė, nors ir gauna didesnį darbo užmokestį, tačiau ji patiria ir didesnes išlaidas, nei patirtų gyvendama Lietuvoje. Todėl neteisinga būtų vertinti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė proporcingai tiek, kiek ji daugiau uždirba už Lietuvoje gyvenantį ir dirbantį atsakovą.

34. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra įgijęs mūrininko kvalifikaciją. E. Š. nurodė, kad Norvegijoje dirbo staliumi, statė karkasinius namus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turi tiek Lietuvos, tiek užsienio darbo rinkoje itin paklausią ir gerai apmokamą profesiją. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. Š. leistinais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jis neturi galimybės dirbti jo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą, siekiant gauti daugiau pajamų, iš kurių galėtų teikti reikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CPK 12, 178 straipsniai).

35. Apibendrindama 27-34 punktuose nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagindo išvadai, kad E. Š. dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgus teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams sūnums L. Š. ir P. Š.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

37. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

39. Į bylą pateikta tarp advokatės K. Č. ir ieškovės R. Š. 2022 m. liepos 19 d. sudaryta Teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis Nr. 1841 bei tos pačios dienos ieškovės advokatei atliktas mokėjimo nurodymas 140 Eur sumai (dokumento numeris DOK-96594 priedai). Ieškovės R. Š. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti R. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė