- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1430-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20369-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Anreka“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anreka“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo neteismine tvarka pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti valstybinės žemės nuomos sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, daugiabučių gyvenamųjų namų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų savininkai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Anreka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-513-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 582N01/2000-23586, pakeisto susitarimu Nr. K01/2005-181, susitarimu Nr. K01/2007-208, susitarimu Nr. 49SŽN-306-(14.49.57), nutraukimo prieš terminą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 1SS-1708-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ bei pripažinti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą ab initio (nuo pradžios) neteisėtu ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 582N01/2000-23586, pakeistą susitarimu Nr. K01/2005-181, susitarimu Nr. K01/2007-208, susitarimu Nr. 49SŽN-306-(14.49.57).
2. Nurodė, kad 2000 m. spalio 24 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 582 (toliau su visais jos pakeitimais – Sutartis), kuria UAB „Justiniškių turgus“ išnuomotas valstybinės žemės sklypas, buvęs adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). Išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo pagal Sutartį paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – kitai paskirčiai (agroprekybiniam centrui statyti ir eksploatuoti). 2005 m. vasario 4 d. susitarimu Nr. K01/2005-181 numatyta teisė nuomininkui pakeisti žemės sklypo pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą pagal patvirtintą žemės sklypo detalųjį planą; 2007 m. vasario 22 d. susitarimu Nr. K01/2007-208 nustatyta nauja ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas – kitos paskirties žemė – gyvenamosios teritorijos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos. Pažymėjo, jog UAB „Justiniškių turgus“ užsakymu 2007 m. parengtas trijų daugiabučių namų statybos projektas ir jo pagrindu gautas 2007 m. birželio 12 d. statybos leidimas, todėl, ieškovės nuomone, žemės sklypas Sutartyje numatytai paskirčiai gali būti naudojamas iki nuomos sutartyje numatyto termino, t. y. iki 2095 m. Statybos buvo numatytos trimis etapais, todėl ankstesnis savininkas sklype pradėjo statyti tris daugiabučius namus, iš kurių baigė statyti du ir juose pardavė visus butus, o vieno pačio didžiausio daugiabučio statybų nebaigė. UAB „Justiniškių turgus“ nusprendė perleisti nebaigtą statyti namą, todėl kreipėsi į atsakovę dėl leidimo kartu perleisti sklypo nuomos teisę. Atsakovė 2015 m. gegužės 5 d. išdavė tokį sutikimą. 2015 m. liepos 1 d. UAB „Justiniškių turgus“ ir ieškovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įgijo nebaigtą statyti daugiabutį, visą projektinę dokumentaciją bei teisę persirašyti statybos leidimą ieškovės vardu ir iš viso 1,68 ha ploto ginčo žemės sklypo nuomos teisę. 2015 m. liepos 30 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė susitarimą Nr. 49SŽN-306-(14.49.57), kuriuo buvo pakeista Sutartis – ieškovė tapo viso sklypo nuomininku ir įgijo teisę naudoti sklypą pagal jo paskirtį. Ieškovė sklype vykdė statybos darbus. Nurodė, kad 2016 m. sausio 12 d. atsakovė atliko sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė valstybinės žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriuo įspėjo dėl nuomos sutarties nutraukimo, nes nuomojame sklype nėra pastato, o vakarinėje pusėje tėra tik armatūros segmentai. Atsakovė 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu nutraukė su ieškove Sutartį. Minėtas įsakymas ir sprendimas yra neteisėti, priimti piktnaudžiaujant valstybės institucijai suteiktais įgaliojimais, nuomos sutartis nutraukta neteisėtai tam nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, taip pat nuomos sutarties nutraukimo motyvai grindžiami netinkamu teisės normų aiškinimu ir taikymu, argumentai prieštarauja faktams ir neparemti leistinais įrodymais, sutartis nutraukta netinkama ir neleistina tvarka. Sklype ieškovės vardu įregistruoti du nekilnojamieji statiniai: 26 proc. baigtumo daugiabutis gyvenamasis namas ir 100 proc. baigtumo automobilių stovėjimo aikštelė, kas suteikia ieškovei teisę nuomotis sklypą ne aukciono tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nuo 2015 m. liepos 30 d. susitarimo pasirašymo tapo Sutarties šalimi ir įgijo galimybę valdyti ir naudoti visą sklypą, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovei nuosavybės teise priklauso tik gyvenamasis namas, kurio baigtumas yra tik 10 proc., ir kuris negali būti naudojamas pagal paskirtį, ir automobilių stovėjimo aikštelė, kuri negali savarankiškai funkcionuoti, kadangi yra skirta tarnauti sklype esantiems savarankiškiems statiniams. Kiti žemės sklype esantys statiniai priklauso kitiems asmenims. Todėl ieškovė negali būti nuomojamo sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys statiniai, o ieškovei priklauso tik nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kuris negali būti naudojamas pagal paskirtį, ir aikštelė, kuri taip pat negali savarankiškai funkcionuoti, nuomininke. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties su žemės sklype esančių statinių statytoju.
4. Trečiasis asmuo V. Z. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinys turi būti atmestas visiškai. Pažymėjo, jog kai žemės sklype yra keli savarankiški funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame žemės sklypo naudojimo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Ieškovei nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis namas yra tik 10 proc. baigtumo, todėl negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Automobilių stovėjimo aikštelė, priklausanti ieškovei, negali savarankiškai funkcionuoti, nes skirta tarnauti žemės sklype esantiems savarankiškiems statiniams. Ginčo žemės sklype savarankiški statiniai yra du: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi šių gyvenamųjų namų savininkai turi teisės aktų garantuojamą ir ginamą teisę įsigyti / išsinuomoti jų valdomų pastatų eksploatavimui skirtas žemės sklypo dalis.
5. Kiti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti daugiabučių gyvenamųjų namų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų savininkai atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu nuo priėmimo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-513-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 582N01/2000-23586, pakeisto susitarimu Nr. K01/2005-181, susitarimu Nr. K01/2007-208, susitarimu Nr. 49SŽN-306-(14.49.57), nutraukimo prieš terminą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 1SS-1708-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ bei pripažino valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą ab initio (nuo pradžios) neteisėtu ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 582N01/2000-23586, pakeistą susitarimu Nr. K01/2005-181, susitarimu Nr. K01/2007-208, susitarimu Nr. 49SŽN-306-(14.49.57); priteisė ieškovei UAB „Anreka“ iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 6 864,47 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 287,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė 2016 m. vasario 10 d. raštu įspėjo ieškovę dėl Sutarties nutraukimo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir šio straipsnio 14 dalies pagrindu, t. y. jog ginčo žemės sklypas nėra užstatytas ieškovei priklausančiais statiniais, kurie suteiktų teisę nuomotis žemės sklypą (jo dalį), ir ieškovė naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė pripažįsta, jog ginčo žemės sklype jau pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų situacija panaši į nebaigto statyti ieškovei priklausančio namo situaciją, t. y. žemės sklypas išnuomotas statyboms, o ne jau pastatytų statinių eksploatavimui. Tačiau atsakovė, nenurodydama jokių objektyvių tokio skirtingo elgesio priežasčių, jau pastatytų namų savininkų teisę nuomoti žemės sklypo dalį pripažįsta, o ieškovės tokią pačią teisę neigia. Teismas pažymėjo, jog atsakovė beveik 10 metų nuo to momento, kuomet 2007 m. vasario 22 d. sudarytas susitarimas, pakeitęs išnuomoto žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, jokių pretenzijų dėl žemės sklypo neteisėtos nuomos ankstesniam žemės sklypo nuomininkui neteikė, nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad, jos vertinimu, jau nuo 1999 m. valstybinės žemės sklypo nuoma galima tik esamų statinių eksploatavimui. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė 2015 m. gegužės 5 d. išdavė sutikimą perleisti ginčo žemės sklypo nuomos teisę ieškovei, tokiu būdu patvirtindama tokios nuomos ieškovei teisėtumą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog 2015 m. liepos 30 d. susitarimo pripažinimas negaliojančiu, ypač atsižvelgiant į tai, jog pačios ieškovės jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų sudarant šį sandorį nenustatyta, ieškovė veikė turėdama atsakovės leidimą, būtų neproporcinga priemonė.
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nesant pareikštų reikalavimų nei dėl Sutarties negaliojimo, nei dėl Sutarties pakeitimo, sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo peržengti nagrinėjamo ginčo ribų ir nustatyti konkrečių žemės sklypo naudotojams turinčių tekti naudojamo žemės sklypo dalių. Teismas nenustatė pagrindo veikti savo iniciatyva ir pripažinti 2015 m. liepos 30 d. susitarimą niekiniu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog ieškovė jai išnuomotą žemės sklypą naudojo ne pagal paskirtį. Teismas nustatė, kad ieškovė per maždaug pusmetį laiko ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais jai išnuomotą žemės sklypą naudojo pagal paskirtį. Teismas vertino, jog atsakovė be pagrindo sprendė esant Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatytą pagrindą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Atsižvelgdamas į visus sprendime išdėstytus argumentus, teismas sprendė, jog atsakovė nutraukė su ieškove sudarytą Sutartį nesant tam pagrindo, todėl ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Žemės sklype be ieškovės valdomų statinių (10 proc. baigtumo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitas inžinerinis statinys (nesavarankiškas) – automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra dar du savarankiški pastatai: pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 100 proc. baigtumo, pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 100 proc. baigtumo, nėra. Net ginčijamo Sprendimo 26 punkte teismas pasisako, kad „iš esmės sutiktina su atsakovės argumentais, jog tretieji asmenys šioje byloje turi teisę į jiems priklausančių statinių naudojimui reikalingą sklypo dalį, tačiau šios konkrečios dalies nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas“. Taigi nors teismas pripažino, kad pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) turi teisę į Žemės sklypą statinių eksploatavimui, bet priėmė visiškai priešingą teismo sprendimą.
11.2. Ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime, daromas retrospektyvinis valstybinės žemės patikėtinio elgesio vertinimas ir daroma išvada, kad jeigu buvo leidžiama statyti pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinėje žemėje, tai turi būti leidžiama ir UAB „Anreka“ vystyti verslą valstybinėje žemėje, nepaisant to, kad imperatyvūs teisės aktai tai draudžia. Sprendime nėra motyvuota, kodėl teismas netaiko aktualios ginčui teisės, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomą išimtine (lengvatine) tvarka be aukciono.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkinus ieškovės UAB „Anreka“ ieškinį visa apimtimi, visas Žemės sklypas nuomos teise ir toliau bus valdomas ieškovės, neturinčios Žemės sklype statinių, kurių eksploatavimui galėtų būti nuomojamas Žemės sklypas, tokiu būdu perkeliant laike, galimai iki nuomos sutarties galiojimo termino pabaigos 2095 m. rugpjūčio 27 d., o faktiškai – iš viso eliminuojant, Žemės sklype esančių statinių savininkų ir naudotojų galimybę nuomoti ar pirkti Žemės sklypo dalį, reikalingą valdomų statinių eksploatavimui, iš valstybės. Susidariusi situacija galėtų skatinti naujų ginčų, inter alia ir teisminių, kilimą ne tik tarp ieškovės UAB „Anreka“ ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, tačiau galimai ir su Žemės sklype esančių daugiabučių gyvenamųjų namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais, kurių įstatyminė teisė įgyti / nuomoti Žemės sklypo dalis, reikalingas šių Žemės sklype esančių savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatavimui, negalėtų būti realizuota patenkinus ieškovės šioje byloje pareikštus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimu yra pažeidžiamos pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų teisės.
11.4. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovei nuosavybės teise priklauso tik gyvenamasis namas, kurio baigtumas yra tik 10 proc., ir kuris negali būti naudojamas pagal paskirtį bei automobilių stovėjimo aikštelė, kuri negali savarankiškai funkcionuoti, kadangi yra skirta tarnauti Žemės sklype esantiems savarankiškiems statiniams. Kiti žemės sklype esantys statiniai priklauso kitiems asmenims. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė negali būti nuomojamo Žemės sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys statiniai, nuomininke, todėl nuomos sutartis su ieškove negalėjo būti sudaryta. Taigi, darytina išvada, kad susitarimas, kurio pagrindu ieškovė pradėjo valdyti Žemės sklypą, prieštarauja imperatyviosioms valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms.
11.5. Reikalavimą dėl niekinio sandorio negaliojimo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Kai toks reikalavimas nepareikštas, niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Sprendime nurodomas argumentas, jog „teismas atkreipė atsakovės dėmesį į šią kasacinio teismo praktiką parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau atsakovė nepasinaudojo teise reikšti atitinkamus reikalavimus“, jokiu būdu negali pateisinti aplinkybės, kad teismas, matydamas imperatyvius teisės aktų pažeidimus, nesiėmė aktyvių veiksmų.
11.6. Sprendimu priteista 287,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš Nacionalinės žemės tarnybos į valstybės biudžetą. Pabrėžtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos atstovų nėra priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2014), todėl ši sprendimo dalis taip pat turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB „Anreka“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
12.1. Žemės sklypo panaudojimo paskirties ir nuomos santykių raida bei tęstinumas užtikrino ieškovės teisėtą naudojimąsi Žemės sklypu nuomos teise, dėl ko atsakovės atliktas vienašališkas Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas ne teismine tvarka pagrįstai teismo buvo pripažintas neteisėtu. Žemės sklypas nuo jo nuomos pradžios iki dabar niekada nebuvo nuomojamas tik jau baigtų statyti statinių eksploatavimui, kaip neteisingai nusprendė apeliantė, ignoruodama pačios Žemės sklypo nuomos sąlygas ir tą faktą, kad jo nuomos paskirtis nuo pat pradžios buvo naujų statinių statyba, ir kad visos nuomos laikotarpiu Žemės sklype buvo teisėtai pagal Žemės sklypo nuomos sutartyje numatytą paskirtį statomų nebaigtų statyti statinių, o ne išimtinai tik baigtų statinių eksploatavimas.
12.2. Apeliantė neteisingai aiškina sudarytą Žemės sklypo nuomos sutartį, teigdama, kad ji sudaryta tik jau pastatytų pastatų eksploatavimui, ir todėl ja negali būti nuomojamas Žemės sklypas ieškovei pradėtų statyti statinių statybai užbaigti. Ištyręs bylos medžiagą, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovė teisėtai vykdo Žemės sklypo nuomos sutartyje numatytus statybos darbus, todėl naudoja Žemės sklypą pagal paskirtį ir pagrindo nutraukti su ieškove sudarytą Žemės sklypo nuomos sutartį nebuvo, todėl toks veiksmas yra neteisėtas.
Šalies argumentai
12.3. Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 26 d. įsakyme vienašališkai ir neteismine tvarka nutraukti Žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą nurodė, kad ieškovė tariamai Žemės sklypą naudoja ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Šis apeliantės minimas sutarties nutraukimo teisinis pagrindas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir tiesiogiai prieštarauja net ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniame skunde nurodytai ir prižįstamai aplinkybei, jog Žemės nuomos sutartyje (2007 m. vasario 22 d. susitarime pakeisti žemės nuomos sutartį) Žemės sklypo paskirtis ir yra ta, kuriai ieškovė nuo 2015 m. liepos 1 d. notarinės pirkimo–pardavimo sutarties, kuria įgijo Žemės sklypo nuomos teisę, naudojo Žemės sklypą – t. y. trijų naujų daugiabučių namų su infrastruktūra statyba. Nuo ieškovės daugiabučio (pastato1) įsigijimo momento daugiabučio (pastato1) ir Žemės sklypo naudojimo paskirtis yra užbaigti pastato1 ir visus kitus Žemės sklypo detaliuoju planu ir 2007 m. birželio 12 d. bei 2015 m. rugpjūčio 14 d. statybos leidimais leidžiamus darbus iki pabaigos, ką ieškovė ir daro nuo pat daugiabučio (pastato1) įsigijimo ir tapimo Žemės sklypo nuomininku.
12.4. Atsakovė Žemės sklypo nuomos sutartį vienašališkai ir nepagrįstai bando nutraukti tais motyvais, kurie egzistavo iki jos 2015 m. gegužės 5 d. sutikimo išdavimo dienos, todėl nenuginčijus šio sutikimo galioja ir yra teisėtas visos Žemės sklypo nuomos teisės perleidimas ieškovei. Taip pat galioja ir nenuginčyta 2015 m. liepos 1 d. notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, kuria nuo sutarties sudarymo ieškovei perėjo viso Žemės sklypo nuomos teisė, galioja ir nenuginčytas 2015 m. liepos 30 d. Žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimas, todėl atsakovei nesikreipus į teismą dėl šių dokumentų nuginčijimo, atsakovė neturėjo teisės nutraukti Žemės sklypo nuomos sutarties vienašališkai ne teismine tvarka.
3. Tretieji asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
4. Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš pareigos) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Bylos duomenimis 1993 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi, sudaryta vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1848V„Dėl sklypų nuomos ir leidimo statyti sklypuose įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“, ginčo žemės sklypas išnuomotas UAB „Namas“ požeminiams garažams su visuomeniniu – prekybiniu centru statyti. Vilniaus miesto valdyba 1995 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1860V „Dėl žemės sklypo nuomos kooperatinei bendrovei „Valstiečių turgus“, atsižvelgdama į 1995 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Namas“ ir Vilniaus kooperatinės bendrovės „Valstiečių turgus“, nusprendė išnuomoti kooperatinei bendrovei „Valstiečių turgus“ žemės sklypą agroprekybiniam centrui baigti statyti, pakeičiant UAB „Namas“ pradėto statyti požeminių garažų su visuomeniniu prekybos centru pastato paskirtį. Šio sprendimo 4 punkte nuspręsta pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 17 d. potvarkio Nr. 1848V 1.12 papunktį, kuriuo buvo išnuomotas UAB „Namas“ žemės sklypas požeminiams garažams su visuomeniniu prekybos centru statyti, o 5 punkte nustatyta, kad UAB „Namas“ nėra sklypo naudotoja. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1076-01 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo kooperatinei bendrovei „Valstiečių turgus“ nutraukta 1993 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Namas“; 16800 kv. m. ploto Žemės sklypas išnuomotas ne aukciono tvarka 99 metams kooperatinei bendrovei „Valstiečių turgus“ bei nustatyta, kad žemės sklypas bus naudojamas pramonės ir ūkio objektams statyti (agroprekybiniam centrui baigti statyti ir eksploatuoti). Vadovaujantis Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1076- 01, sudaryta 1996 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 225 NO 1/96-11220, kurios pagrindu kooperatinė bendrovė „Valstiečių turgus“ išsinuomojo 16800 kv. m. žemės sklypą; sutarties 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypas išnuomojamas agroprekybinio centro statybos baigimui ir eksploatavimui. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3555-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „Justiniškių turgus“ nutraukta 1996 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis ir žemės sklypas, naudojamas kitai paskirčiai (agroprekybinio centro statymui ir eksploatavimui), išnuomotas ne aukciono tvarka UAB „Justiniškių turgus“. 2000 m. spalio 24 d. sudaryta sutartis Nr. 582 NO 1/2000-23586 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“, kurios pagrindu sklypą išsinuomojo UAB „Justiniškių turgus“.
6. 2005 m. vasario 4 d. susitarimu Nr. KO1/2005-181 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 582 NO 1/2000-23586 dalinio pakeitimo“ ir 2007 m. vasario 22 d. susitarimu Nr. KO 1/2007-208 „Dėl 2000-10-24 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ sutarties Nr. 582 N01/23586, pakeistos 2005 m. vasario 4 d. susitarimu Nr. K01/2005-181, dalinio pakeitimo“, iš dalies pakeistos su UAB „Justiniškių turgus“ sudarytos nuomos sutarties sąlygos – buvo pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas – kitos paskirties žemė – gyvenamosios teritorijos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos.
7. Vilniaus apskrities viršininkas 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-976-(14.49.2.) „Dėl 2000 m. spalio 24 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 582 NO1/23586, pakeistos 2005 m. vasario 4 d. susitarimu Nr. K01/2005-181 ir 2007 m. vasario 22 d, susitarimu Nr. KO 1/2007-208, pakeitimo“ pakeitė Nuomos sutartį. Vadovaujantis minėtu įsakymu, 2015 m. liepos 30 d. sudarytas susitarimas Nr. SŽN-306-(14.49.57.) „Dėl 2000 m. spalio 24 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 582 N01/2000-23586, pakeistos 2005 m. vasario 4 d. susitarimu Nr. K01/2005-181 ir 2007 m. vasario 22 d. susitarimu Nr. KO 1/2007-208, pakeitimo“, kurio pagrindu žemės sklypo nuomininke tapo ieškovė UAB „Anreka“.
8. 2016 m. balandžio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 49VĮ-513-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 582N01/2000-23586, pakeisto susitarimu Nr. K01/2005-181, susitarimu Nr. K01/2007-208, susitarimu Nr. 49SŽN-306-(14.49.57), nutraukimo prieš terminą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 1SS-1708-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ nutraukė valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškove.
9. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl nurodytų įsakymo ir sprendimo panaikinimo pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo vykdyti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 582N01/2000-23586, pakeistą susitarimu Nr. K01/2005-181, susitarimu Nr. K01/2007-208, susitarimu Nr. 49SŽN-306-(14.49.57).
10. Skundžiamu 2018 m. gruodžio 3 d. teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas; apeliantė (atsakovė) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
11. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės priimto sprendimo, kuriuo vienašališkai buvo nutraukta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su ieškove teisėtumo.
12. Atsakovė konstatavo, kad buvo pažeistos sutarties sudarymo metu galiojusios Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatos, numačiusios, jog valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
13. Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu tvarką reglamentuoja CK 6.654 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai pripažįstami specialiosios teisės normomis CK 6.217 straipsnio atžvilgiu, t. y. juose įtvirtinti pagrindai laikomi žemės nuomos sutarties esminiais pažeidimais, leidžiančiais vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015; 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-219/2018 ).
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 12 d. atsakovė atliko sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė valstybinės žemės naudojimo patikrinimo aktą; 2016 m. vasario 10 d. raštu įspėjo ieškovę dėl Sutarties nutraukimo, nes ieškovė nenaudoja žemės sklypo pagal nustatytą tikslinę paskirtį, taip pat, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio statinio baigtumas – 3 procentai. Atsakovė 2016 m. balandžio 26 d. priėmė įsakymą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad ieškovė tapo valstybinio žemės sklypo nuomininke 2015 m. liepos 30 d., o faktas, jog žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį buvo nustatytas jau 2016 m. sausio 12 d. Sutarties nutraukimo pagrindu atsakovė vertina esant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir šio straipsnio 14 dalį, t. y. jog ginčo žemės sklypas nėra užstatytas ieškovei priklausančiais statiniais, kurie suteiktų teisę nuomotis žemės sklypą (jo dalį), ir ieškovė naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovė taip pat nurodė, kad, jos vertinimu, 2015 m. liepos 30 d. susitarimas su ieškove yra niekinis, nes jis prieštaravo imperatyvioms valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms – anot atsakovės, ieškovė negali būti viso žemės sklypo nuomininke, kai tame žemės sklype yra ir kitiems asmenims priklausantys statiniai. Atsakovė taip pat nurodo, jog šio susitarimo sudarymo metu ginčo žemės sklypas nebuvo užstatytas ieškovei priklausančiais statiniais, kurie suteiktų teisę nuomotis žemės sklypą (jo dalį). 2015 m. liepos 30 d. susitarimo negaliojimą teismas turėtų konstatuoti ex officio (savo iniciatyva).
15. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad susiklosčiusi faktinė situacija, kai 2015 m. liepos 30 d. susitarimu ieškovė tapo be aukciono išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomininke, kuriame be ieškovės įsigyto nebaigto statyti namo jau buvo pastatyti dar du tretiesiems asmenims priklausantys daugiabučiai gyvenamieji namai, negali būti vertinama, kaip nuomojamo žemės sklypo naudojimas ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, leidžiantis atsakovei vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.
16. 2007 m. vasario 22 d. susitarimo 1.1 punkte numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas – kitos paskirties žemė – gyvenamosios teritorijos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos. Teismas konstatavo, kad ieškovė ėmėsi aktyvių tęstinių veiksmų tam, kad pradėtų naudoti išnuomotą valstybinę žemę pagal paskirtį: 2015 m. rugpjūčio 14 d. išduotas (perrašytas) statybos leidimas ieškovės vardu (prieš tai buvo išduotas statybos leidimas UAB „Justiniškių turgus“ vardu), gyvenamojo namo baigtumas padidėjo nuo 3 procentų 2015 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu iki 10 procentų Sutarties nutraukimo metu, visiškai užbaigta statyti automobilių stovėjimo aikštelė. Teismas sprendė, kad ieškovė valstybinės žemės sklypo dalimi naudojosi nepažeisdama 2015 m. liepos 30 d. susitarimo ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, šio straipsnio 14 dalies nuostatų.
17. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė pagrindų vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.654 str.); pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovė šių teismo išvadų neginčija.
18. Apeliantė savo skundą grindžia tuo, kad Žemės sklype be ieškovės valdomų statinių (10 proc. baigtumo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitas inžinerinis statinys (nesavarankiškas) – automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra dar du savarankiški pastatai: pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 100 proc. baigtumo, pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 100 proc. baigtumo. Apeliantės vertinimu, patenkinus ieškovės UAB „Anreka“ ieškinį visa apimtimi, teismas pažeidė Žemės sklype esančių statinių savininkų ir naudotojų teisę nuomoti ar pirkti Žemės sklypo dalį, reikalingą valdomų statinių eksploatavimui, iš valstybės.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareikštas ieškinys dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu negalėjo būti patenkintas iš dalies. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.564 straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė vienašališkai nutraukti tik dalį žemės nuomos sutarties. Taikant CK 6.564 straipsnį yra nutraukiama visa žemės nuomos sutartis ir žemės nuomos santykiai tarp šalių baigiasi. Dalies žemės nuomos sutarties nutraukimas, sumažinant nuomojamo žemės sklypo dydį, savo esme yra žemės nuomos sutarties dalyko (CK 6.546 straipsnis) pakeitimas, todėl kvalifikuotinas ne kaip sutarties dalies nutraukimas, o kaip jos pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019). Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčijo atsakovės sprendimą, kuriuo atsakovė nutraukė visą valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove. Teismui pripažinus, kad ieškovė teisėtai naudojasi nuomojamo žemės sklypo dalimi, ir nesat reikalavimo dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir panaikino atsakovės sprendimą dėl vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo.
20. Pažymėtina, kad į žemės sklype esančių pastatų savininkų teisę nuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą valdomų statinių eksploatavimui, neatsižvelgė atsakovė, priimdama 2015 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 49VĮ-976-(14.49.2.) „Dėl 2000 m. spalio 24 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 582 NO1/23586, pakeistos 2005 m. vasario 4 d. susitarimu Nr. K01/2005-181 ir 2007 m. vasario 22 d, susitarimu Nr. KO 1/2007-208, pakeitimo“ bei pasirašiusi 2015 m. liepos 30 d. susitarimą Nr. SŽN-306-(14.49.57.), kurio pagrindu žemės sklypo nuomininke tapo ieškovė UAB „Anreka“. Atsakovė neatsižvelgė, kad du iš trijų daugiabučių namų, kurių statyboms buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas yra pastatyti (baigtumas 100 proc.). UAB „Justiniškių turgus“, kaip statytojo, teisė nuomotis valstybinės žemės sklypo dalį 2 namų statybos tikslams, išnyko, atsirado nauji subjektai, turintys teisę be aukciono sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, nuomojamo pagal sutartyje įtvirtintą paskirtį (daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba) žemės sklypo dalis sumažėjo, kas sudarė pagrindą modifikuoti 2007 m. vasario 22 d. susitarimą su UAB „Justiniškių turgus“ dėl valstybinės žemės sklypo nuomos.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019, teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Siūlant, ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas išnuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų būti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iš kurio būtų aiškios pakeistos žemės sklypo ribos (pvz., jos pažymėtos riboženklių koordinatėmis arba nurodant konkretų atstumą nuo riboženklio koordinačių). Teisinis pagrindas keisti valstybinės žemės nuomos sutartį taikant CK 6.223 straipsnio 2 dalį yra specialusis valstybinės žemės nuomos teisinis reguliavimas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), remiantis kuriuo žemės sklypo (jo dalies) nereikalingumas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį sudaro pagrindą modifikuoti valstybinės žemės nuomos santykius tokiu būdu, kad jie atitiktų valstybinės žemės nuomos be aukciono tikslą.
22. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepareiškė reikalavimo dėl valstybinės žemės sklypo dalies modifikavimo, neįrodinėjo, koks žemės sklypo dydis būtinas ieškovei naudojimui pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo būdą (kitos paskirties žemė – gyvenamosios teritorijos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos).
23. Atsakovė taip pat nepareiškė reikalavimo dėl 2015 m. liepos 30 d. susitarimo nuginčijimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pagrindų pripažinti 2015 m. liepos 30 d. susitarimą negaliojančiu ex officio. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017).
24. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad 2015 m. liepos 30 d. susitarimas nėra akivaizdžiai neteisėtas, ieškovė teisėtai, pagal paskirtį naudojasi nuomojamo žemės sklypo dalimi, ieškovės jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų sudarant šį sandorį nenustatyta, t. y. byloje nėra pagrindų pripažinti susitarimą niekiniu, negaliojančiu nuo sudarymo momento. Atsakovės argumentas dėl 2015 m. liepos 30 d. susitarimo su ieškove pripažinimo niekiniu ex officio parodo atsakovės pozicijos nenuoseklumą, nes ginčijamu sprendimu atsakovė nutraukė susitarimą, kuris, anot atsakovės, yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento.
25. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantė prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 287,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo iš Nacionalinės žemės tarnybos į valstybės biudžetą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra valstybės atstovė, o ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš jos nepriteisimos; teismo sprendimas šioje dalyje tikslintinas, nekeičiant teismo sprendimo esmės.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
27. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė prašo priteisti 3176,25 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme, patirtų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą ir 2019 m. spalio 23 d. nuomonės (paaiškinimų) dėl teismo precedentų taikymo parengimo. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str.). Maksimalus atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis – 1641,51 Eur (Rekomendacijų 8.11 p.). Ieškovės pateikta 2019 m. spalio 23 d. nuomonė dėl teismo precedentų taikymo nagrinėjamoje byloje (paaiškinimai) iš esmės papildo atsiliepimą, tokio dokumento pateikimas procese nenumatytas, todėl nėra pagrindo priteisti papildomą atlyginimą už šio dokumento parengimą.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą; patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį – panaikinti procesinį sprendimą dėl 287,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo iš Nacionalinės žemės tarnybos į valstybės biudžetą.
Priteisti ieškovei UAB „Anreka“ (j. a. k. 123 571297) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 1641,51 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą, 51 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.