Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ANREKA“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ne teismine tvarka pripažinimo ab initio neteisėtu ir įpareigojimo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su pakeitimais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl atsisakymo taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, siekiant išsaugoti status quo padėtį.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui UAB „Anreka“ vykdyti bet kokius statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

4. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog ieškovas, nepaisydamas nuomos sutarties nutraukimo, ignoruoja gaunamus įspėjimus, toliau vykdo statybos darbus ginčo sklype, tokiu būdu didindamas pastatų baigtumo procentą bei registruodamas jį viešuose registruose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, veikdamas per Vilniaus miesto skyrių, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus, kadangi jie negalėjo būti pateikti kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui, tačiau jie būtini visapusiškam ir objektyviam aplinkybių išnagrinėjimui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. atmesdamas prašymą teismas neįvertino faktinių aplinkybių, pagal kurias ieškovas ir toliau, nepaisydamas nutrauktos nuomos sutarties aplinkybės, vykdo statybos darbus žemės sklype, tokiu būdu padidindamas gyvenamojo namo baigtumą;

7.2. su atskiruoju skundu pateikiamas atlikto pakartotinio patikrinimo 2016-07-01 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-269 pagrindžia aplinkybę, jog faktinis statybos darbų atlikimas nėra sustabdytas, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas argumentas, jog statybos darbai žemės sklype nevykdomi, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neužtikrina realaus žemės sklype vykdomų statybų sustabdymo;

7.3. nors ieškovas veikdamas ginčo sklype didina savo išlaidas ir asmeniškai prisiima riziką, tačiau tokia aplinkybė nepašalina kliūčių galimo atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi tokiu atveju turėtų būti sprendžiama dėl status quo situacijos atkūrimo, imamasi papildomų priemonių, siekiant atkurti buvusią padėtį, kas sukeltų ne tik finansinių nuostolių šalims, bet ir pareikalautų papildomų laiko sąnaudų, skatintų naujų teisminių ginčų kilimą;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas ginčija atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-513-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 582N01/2000-23586, pakeisto susitarimu Nr. K01/2005-181, susitarimu Nr. K01/2007-208, susitarimu Nr. 49SŽN-306-(14.49.57), nutraukimo prieš terminą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 1SS-1708-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ vienašališkai nutrauktą nuomos sutartį. Atsakovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui UAB „Anreka“ vykdyti bet kokius statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrodinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokios atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ginčo objektu ir jos teisiškai negali paveikti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Taigi prašymas neatitinka vieno iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų – būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, negali būti taikoma, nes priešingu atveju būtų pažeistas ekonomiškumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su ieškinio dalyku, pažymėta ir teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2589/2011 ir kt.).

12. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas nereiškia jokių savarankiškų reikalavimų. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas, pagal kurį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgiant į tai, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama pagal CPK 13 straipsnį, teismas neturi teisės veikti už ginčo ribų, todėl atsakovui nereiškiant jokio atskiro reikalavimo ieškovui, negali būti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės.

13. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino remdamasis argumentu, jog nutrūkus nuomos santykiams ieškovas neturi teisinio pagrindo vykdyti statybas nuomotame žemės sklype, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netikslingas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir tokiam teismo argumentui, kadangi pagrįstą argumentą suponuoja susiklosčiusi faktinė situacija, be to, pažymėtina, jog iš neteisės teisė neatsiranda (,,ex iniuria ius non oritur“).

14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos šioje dalyje bylos baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

15. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl prašymo prijungti rašytinius įrodymus

16. Atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš apelianto pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi pakartotinis patikrinimas buvo atliktas po skundžiamos nutarties priėmimo. Tačiau vertintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimui, atsakovui nereiškiant savarankiškų reikalavimų, bei prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms viršijant ieškinio dalyką, prašomi priimti rašytiniai įrodymai apie galimai faktiškai atliekamus darbus neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, atsisakoma priimti pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.