Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-03 · Civilinė byla Nr. e2S-5-262/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-09-06Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-11-11Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-03Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-05Panevėžio apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2019-11-12Vilniaus apygardos teismas
  6. KasacijaNutartis · 2020-12-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-03
Bylos Nr.
e2S-5-262/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20369-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Ieškovas
UAB „ANREKA“
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui
Civ. b. Nr. e2S-5-262/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20369-2016-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.7; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „ANREKA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ANREKA“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ne teismine tvarka pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti valstybinės žemės nuomos sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-513-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0028:13, Rygos g. 44, Vilniuje, valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 582N01/2000-23586 nutraukimo prieš terminą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 1SS-1708-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio Rygos g. 44, Vilniuje, nuomos“ bei pripažinti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0028:13, Rygos g. 44, Vilniuje, valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą ab initio neteisėtu ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0028:13, Rygos g. 44, Vilniuje, valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 582N01/2000-23586, pakeistą susitarimu Nr. K01/2005-181, susitarimu Nr. K01/2007-208, susitarimu Nr. 49SŽN-306-(14.49.57)

2. Siekiant užtikrinti reikalavimų įvykdymą, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo pabaigos suteikti UAB „Anreka“ nuomos teise naudotis žemės sklypo, unikalus numeris 0101-0028-0013, dalimi, kuri UAB „Vilniaus miesto projektas“ 2007 metais parengtame projekto, komplekso Nr. MP-441-TP, kurio vadovas V. Č., 2007 04 brėžinyje „Sklypo plano schema, objekto statybos eiliškumo schema“ priskirta antrajai statybų eilei (pažymėta mėlyna spalva) ir trečiajai statybų eilei (pažymėta žalia spalva) įpareigojant UAB „Anreka“ mokėti už šią Žemės sklypo dalį teisės aktuose nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio žemės nuomos mokestį bei įpareigojant laikytis visų kitų valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0028:13, Rygos g. 44, Vilniuje, valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 582N01/2000-23586, pakeistos susitarimu Nr. K01/2005-181, susitarimu Nr. K01/2007-208, susitarimu Nr. 49SŽN-306-(14.49.57), sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą.

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį ir ieškovo UAB „ANREKA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perdavė spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinė instancija konstatavo, kad nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas vertino ieškinio preliminarų pagrįstumą, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes dėl statybų leidimo galiojimo, atsakovų ir kitų institucijų ankstesnių priimtų sprendimų. Teismas, spręsdamas prašymą, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas prašo leisti naudotis dalimi žemės sklypo, ir kaip matyti, minėtos aplinkybės taip pat nevertino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ieškovas taip pat grindžia pradėtais statybos darbais ir siekiu tuos statybos darbus užbaigti. Ieškovui nuosavybės teise priklauso tik gyvenamasis namas, kurio baigtumas yra tik 10 proc., kuris šiai dienai negali būti naudojamas pagal paskirtį bei automobilių stovėjimo aikštelė, esanti pagrindinio statinio priklausiniu. Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pats nurodo, kad jo tikslas yra užbaigti pradėtus statybos darbus, o tai reiškia neišvengiamą investicijų didėjimą. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra neproporcingas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje Nr. e2S-1718-803/2016 išdėstytas aplinkybes ir netinkamai atliko preliminarų ieškinio reikalavimų vertinimą, t. y. neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas turi galiojantį statybos leidimą, kuriuo vadovaudamasis ieškovas turi teisę vykdyti statybas ginčo žemės sklype, taip pat neįvertino galimos grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes jas pritaikius būtų pažeistas proporcingumo principas. Be to, ieškovas įgytų teisę toliau vykdyti statybas ginčo sklype, o tai ieškinio atmetimo atveju sukeltų naujus teisinius ginčus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

9. Byloje yra kilęs ginčas dėl valstybinės žemės nuomos. Šis ginčas dar nėra išspręstas, todėl ar ieškinys yra pagrįstas, ar nepagrįstas, teismas nustatys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

10. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi, akivaizdu, kad ne statybos leidimo turėjimas suteikia teisę nuomoti valstybinės žemės sklypą, bet atvirkščiai, teisėtas žemės sklypo valdymas sąlygoja teisės būti statytoju atsiradimą. Be to, statybos leidimo turėjimas dar nesukuria teisės į valstybinės žemės nuomą, tokios teisės atsiradimą lemia teisėtas žemės sklype esančių statinių valdymas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad statybos leidimas ir nuomos sutartis yra du savarankiški dokumentai bei įvertinęs šią aplinkybę kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste, nurodė, kad minėti dokumentai nekeičia teismo pozicijos dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

11. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas pažeistų proporcingumo principą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės butų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

13. Pažymėtina, kad jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas, neigiamų padarinių patirtų tiek atsakovas, tiek pats ieškovas, kurio investicijos į ginčo sklype ieškovo statomus pastatus galėtų padidėti (t. y. ieškovas toliau tęstų statybas), be to turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nebaigto statinio tolimesnio egzistavimo žemės sklype galimybės, jo nugriovimo ir pan. Akivaizdu, kad tai sukeltų ne tik finansinių nuostolių šalims, tačiau pareikalautų ir papildomų laiko sąnaudų. Be to, susidariusi situacija galėtų skatinti naujų teisinių ginčų kilimą ne tik tarp UAB „Anreka“ ir Nacionalinės žemės tarnybos, tačiau galimai ir su ginčo žemės sklype esančių daugiabučių gyvenamųjų namų savininkais.

14. Ieškovas teigia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nukentės jo interesai. Su šiuo teiginiu nesutiktina. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas jau yra užtikrintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartimi pritaikius laikinąją apsaugos priemonę - uždraudus atsakovei priimti sprendimus dėl ginčo žemės sklypo ar jo dalies valdymo, naudojimo ar disponavimo, paliekant tik teisę sudaryti sandorius su ieškovu.

15. Įvertinęs, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė