- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-1718-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20369-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ANREKA“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti valstybinės žemės
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „ANREKA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ANREKA“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ne teismine tvarka ab initio neteisėtu ir įpareigojimo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su pakeitimais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ieškinio reikalavimo įvykdymą, pagrįstumo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-513-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 582N01/2000-23586, pakeisto susitarimu Nr. K01/2005-181, susitarimu Nr. K01/2007-208, susitarimu Nr. 49SŽN-306-(14.49.57), nutraukimo prieš terminą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 1SS-1708-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“; 2) pripažinti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą ab initio neteisėtu ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 582N01/2000-23586, pakeistą susitarimu Nr. K01/2005-181, susitarimu Nr. K01/2007-208, susitarimu Nr. 49SŽN-306-(14.49.57).
3. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas prašė iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo pabaigos suteikti jam nuomos teise naudotis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri UAB „Vilniaus miesto projektas“ 2007 metais parengtame projekto, komplekso Nr. MP-441-TP, kurio vadovas V. Č., 2007 04 brėžinyje „Sklypo plano schema, objekto statybos eiliškumo schema“ priskirta antrajai statybų eilei (pažymėta mėlyna spalva) ir trečiajai statybų eilei (pažymėta žalia spalva) įpareigojant ieškovą mokėti už šią Žemės sklypo dalį teisės aktuose nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio žemės nuomos mokestį bei įpareigojant laikytis visų kitų valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 582N01/2000-23586, pakeistos susitarimu Nr. K01/2005-181, susitarimu Nr. K01/2007-208, susitarimu Nr. 49SŽN-306-(14.49.57), sąlygų.
4. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, proporcingai suderinti ieškovo ir atsakovo interesus ginčo metu ir maksimaliai užkirsti kelią nuostolių didėjimui dėl akivaizdžiai neteisėto atsakovo atlikto žemės nuomos sutarties nutraukimo ir neteisėto apribojimo ieškovui naudotis jam priklausančiais žemės sklype esančiais statiniais. Pažymėjo, jog nesant nuginčytiems 2015-08-14 statybos leidimui, jo nuosavybės teisei į statinius, jis turi nenutrūkstamą teisę naudotis žemės sklypo dalimi tam, jog galėtų naudoti statinius pagal jų paskirtį. Nurodo, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nepažeistų ir valstybės bei atsakovo interesų, kadangi pagal faktinę situaciją joks kitas trečiasis asmuo neturi teisės naudotis nurodyta žemės sklypo dalimi, o pritaikius laikinąją apsaugos priemonę ne tik būtų užtikrinti ieškinio reikalavimų bent jau dalinis įvykdymas, tačiau valstybė gautų iš ieškovo už naudojamą žemės sklypą ir žemės nuomos mokestį, kas atitiktų valstybės interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Teismas nurodė, jog prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas dar iki bylos išnagrinėjimo pretenduoja į realų ieškinio patenkinimą. Pažymi, jog toks prašymas prieštarauja civilinio proceso bei laikinųjų apsaugos priemonių esmei bei tikslams, kadangi tik išsprendus ginčą iš esmės taps aišku, ar ieškovas turi nuomos teisę į ginčo sklypą. Vertino kritiškai ieškovo argumentą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas patirs neproporcingai didelių nuostolių, kadangi suteikus ieškovui galimybę veikti toliau ginčo sklype didės jo investuojamų lėšų dydis ir ieškinio netenkinimo atveju ieškovas patirs gerokai didesnius nuostolius nei atliktos ieškovo nurodomos investicijos.
I. Apeliacinio skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Anreka“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį ir ieškovo ieškinyje pareikštą prašymą išspręsti iš esmės, taikant prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuojama, jog nagrinėjamoje stadijoje reikia neginčijamai nustatyti ieškinio pagrįstumo klausimą. Pažymi, jog pakanka, kad teismas preliminariai įvertinęs ieškinį ir pateiktus įrodymus manytų esant galimybę ieškinį tenkinti;
7.2. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagrįstas ir prima facie įrodymais;
7.3. laikinoji apsaugos priemonė nėra tapati ieškinio reikalavimui, kadangi ieškovas prašo suteikti tik laikiną naudojimą ginčo periodu ir tik dalimi žemės sklypo, kuri reikalinga jam priklausančių statinių naudojimui ir eksploatavimui, o minėta dalis yra aiškiai apibrėžta statybų projekte;
7.4. teismas neįvertino šalių interesų apsaugos proporcingumo, kadangi nepasisakė dėl aplinkybių, jog nuomos teisę įgijo atsakovo sprendimu, be to, iki šios dienos galioja 2015-08-14 statybos leidimas;
7.5. teismas nepasisakė, kaip bus užtikrintas ieškinio reikalavimo įvykdymas tuo atveju, jeigu laikinoji apsaugos priemonė nebus pritaikyta, o ieškinio reikalavimai patenkinti.
8. Atsiliepimas į ieškovo atskirąjį skundą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 335 straipsnio 2 dalį nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
10. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, remiasi aplinkybe, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakanka preliminaraus ieškinio tikėtinumo įvertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).
12. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo ne kartą išaiškinta, kad ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010 ir kt.).
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog apylinkės teismas nurodė, kad pateikti byloje įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami ta, jog teismas įsitikintų galima ieškinio tenkinimo aplinkybe. Pažymėtina, jog minėtas argumentas nurodytas aptariant teisinį reglamentavimą, ir savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkami vertino pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Tačiau, pažymėtina, jog iš skundžiamos nutarties argumentų nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas vertino ieškinio preliminarų pagrįstumą, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes dėl statybų leidimo galiojimo, atsakovų ir kitų institucijų ankstesnių priimtų sprendimų.
14. Konstatuotina, jog iš skundžiamos nutarties turinio negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas ieškinio reikalavimų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tapatumu, bei galimų nuostolių įvertinimu, vertino ir antrąją sąlygą (grėsmę teismo sprendimo įvykdymui), be to, teismas, spręsdamas prašymą, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas prašo leisti naudotis dalimi žemės sklypo, ir kaip matyti, minėtos aplinkybės taip pat nevertino.
15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog civilinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-513-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 582N01/2000-23586, pakeisto susitarimu Nr. K01/2005-181, susitarimu Nr. K01/2007-208, susitarimu Nr. 49SŽN-306-(14.49.57), nutraukimo prieš terminą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 1SS-1708-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ vienašališkai nutrauktos nuomos sutarties. Ieškinys grindžiamas aplinkybe, jog ieškovui ginčijamame žemės sklype priklauso du teisėtai pastatyti ir statomi nekilnojamieji daiktai, jog veikla vykdoma atitinkamų institucijų priimtų sprendimų pagrindais, o statybos leidimas yra galiojantis. Prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama nuomos teise mokant nuomos mokestį naudotis žemės sklypo dalimi, reikalinga veiklai vykdyti. Taigi pagal pobūdį laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su ieškinio reikalavimu, ir nėra pagrindo pritarti apylinkės teismo argumentams, jog minėta laikinąja apsaugos priemone siekiama realaus ieškinio patenkinimo, o vadovaujantis minėtu argumentu ieškovo prašymo netenkinti.
16. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas laikinųjų apsaugos priemonių, netinkamai ištyrė ir įvertino proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis naikinama ir, atsižvelgiant į tai, jog šalims nebūtų apribota apeliacijos teisė, laikinųjų apsaugos priemonių klausimas perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ANREKA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.