Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą B. Š. atstovui advokatui Algiui Tursai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys B. Š., kuris byloje yra pareiškęs savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, VĮ Turto bankas ir notarė Jolita Viederienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimus į pareiškimą bei savarankišką reikalavimą, kuriais prašo pareiškėjo A. S. ir suinteresuoto asmens, pareiškusios savarankišką reikalavimą B. Š. pareiškimus nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ turto bankas atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

9. Suinteresuotas asmuo notarė Jolita Viederienė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo iš suinteresuoto asmens negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo patikslintas pareiškimas ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, pareiškimas tenkintini visiškai.

12. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

13. Dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

14. Bylos medžiaga, pareiškėjo A. S., jo atstovo advokato Vidmanto Žilinsko, suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą B. Š. atstovo advokato Algio Turso, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. S. motina, o suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą sutuoktinė V. Š., medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Po V. Š. mirties liko jos turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). V. Š. (Duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su B. Š.. Tačiau po V. Š. mirties nei vienas iš įpėdinių: nei jo sutuoktinis B. Š., nei sūnus A. S. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ką patvirtina Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės raštas, kuriame nurodyta, kad po V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 8).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. S. savo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos V. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti turtą grindė savo veiksmais, kurie pasireiškė tuo, jog po motinos tvarkė laidojimo reikalus ir palaidojo motiną, ir toliau liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo butą, mokėjo komunalinius mokesčius ir jame gyveno, keitė baldus, susitvarkė viską bei atliko kitus aktyvius veiksmus.

16. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą B. Š. atstovas nesutiko su pareiškėjo A. S. pareiškimu, kuriuo jis, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašė nustatyti juridinį faktą, kad jis po savo motinos V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Nesutikimą su šiuo pareiškėjo reikalavimu suinteresuotas asmuo grindė aplinkybe, jog pats gyvenimo faktas iki mirties ir po mirties nereiškia, kad atsirado valdymas teisėtu pagrindu. A. S. turėjo teisme įrodyti, kad teisėtu pagrindu jis po mamos mirties užvaldė ir valdė turtą, tokių įrodymų jis nepateikė. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad jau vėliau, po 10 mėnesių sumokėjo skolas, bet nepateikė įrodymų, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki kovo mėnesio jis atliko tokius veiksmus, kuriuos galima būtų vertinti, kad jis faktiškai priėmė palikimą.

17. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalių bei liudytojų parodymus konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių faktą, kad A. S. priėmė palikimą aktyviais veiksmais, kadangi liko gyventi tame pačiame bute, mokėjo mokesčius (dengė įsiskolinimą už komunalinius mokesčius), tvarkė ir prižiūrėjo butą, tokiu būdu aktyviais veiksmais valdydamas ir rūpindamasis nekilnojamuoju turtu, priėmė palikimą. Abejoti pareiškėjo paaiškinimais teismas neturi pagrindo.

18. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo, jo atstovo ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, jo atstovo paaiškinimais bei liudytojų parodymais, konstatuotina, jog pareiškėja A. S. priėmė palikimą po savo motinos V. Š., mirties pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo bei kiti asmenys, po V. Š. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įstatyminis įpėdinis turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo motinos V. Š. mirties (CK 5.11 straipsnis).

19. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

20. Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą B. Š. prašė teismo pratęsti įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po sutuoktinės V. Š. mirties.

21. Suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą B. Š. su savo sutuoktine V. Š. kartu gyveno jai priklausančiame bute iki 2021 m. gegužės 26 d., kai stipriai pablogėjus jo sveikatos būklei, pareiškėjas buvo hospitalizuotas į Anykščių rajono savivaldybės ligoninę, o nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. apsigyveno globos namuose ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriuose gyvena iki šiol. Apie sutuoktinės V. Š. mirtį sužinojo iš globos įstaigos ,,(duomenys neskelbtini)“ administracijos, kuriai paskambino velionės sūnus, A. S.. Pareiškėjo emocinė ir fizinė būklė tuo metu buvo prasta, jis nežinojo, kokių veiksmų reikia imtis norint priimti palikimą, dėl karantino, sveikatos būklės negalėjo vykti į Anykščius ir per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti pareiškimą palikimui priimti.

22. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

23. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

24. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti/atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

25. Iš byloje suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. Š. iš Anykščių ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus, kuriame gulėjo nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. į globos namus ,, (duomenys neskelbtini)“ atvyko 2021 m. rugpjūčio 13 d., kuriuose gyvena iki šiol. B. Š. sveikatos būklė buvo bloga. Iš B. Š. atstovo bei liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad B. Š. būklė patenkinama, jis adekvatus, supranta savo veiksmų esmę, tačiau prastai mato ir sunkiai juda. Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą B. Š. atstovas nurodė, kad dėl koronaviruso COVID-19 sukeltos pandemijos buvo įvestas karantinas, kuris globos namuose ,, (duomenys neskelbtini)“ karantinas buvo panaikintas tik 2022 m. balandžio 24 d. Pareiškėjo B. Š. niekas nelankė, dėl sveikatos būklės išvykti iš globos namų savarankiškai jis negalėjo. Apie žmonos mirtį jis sužinojo tik iš globos įstaigos ,, (duomenys neskelbtini)“ administracijos. B. Š., sužinojęs apie žmonos mirtį turėjo ketinimų dalyvauti laidotuvėse, tačiau administracija priėmė sprendimą pareiškėjo į laidotuves nevežti. Pareiškėjo emocinė ir fizinė būklė tuo metu buvo prasta, jis nežinojo, kokių veiksmų reikia imtis norint priimti palikimą, dėl karantino, sveikatos būklės negalėjo vykti į Anykščius ir per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti pareiškimą palikimui priimti. Vėliau, pagerėjus sveikatos būklei, padedamas globos namų administracijos, B. Š. susirado advokatą, kuris suteikė konsultaciją bei sutiko teikti tolimesnę teisinę pagalbą šiuo klausimu.

26. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens atstovo nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens praleisto termino trukmę, taip pat į tai, jog pareiškėjo A. S. atstovas iš esmės prašymą dėl termino atnaujinimo paliko spręsti teismo nuožiūra, į tai, kad suinteresuotas asmuo B. Š. yra palikėjos sutuoktinis, kuris turi teisę paveldėti su pirmos eilės įpėdiniu (CK 5.13 straipsnis), darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą, atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes nors įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo yra pasibaigęs, byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys prieštarautų dėl to, kad B. Š. paveldėtų po V. Š. atsiradusį palikimą. Teismas svarbiomis laiko suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, kad jis terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, t. y. sveikatos problemų ir karantino apribojimų, kuomet būdamas blogos sveikatos būklės negalėjo vykti į Anykščius ir per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti pareiškimą palikimui priimti.

27. Termino palikimui priimti praleidimo priežastis teismui pripažinus svarbiomis, suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą B. Š. pareiškimas tenkinamas, įstatyme numatytas terminas palikimui, atsiradusiam po V. Š. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

28. Byloje yra pateikta 2022 m. gruodžio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad suinteresuotas asmuo B. Š. patyrė 800,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

29. Byloje susidarė 46,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas A. S. 2022 m. lapkričio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl proceso išlaidos už pareiškėjo dalį apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų, o 23,35 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteistinos iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą B. Š. (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. pareiškimą ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą byloje B. Š. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomi paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimams išduoti.

Atnaujinti suinteresuotam asmeniui B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinės V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,35 Eur (dvidešimt tris eurus 35 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.