- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-289-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00840-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- B. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, B. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT‑113-913/2023 pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys B. Š., pareiškęs savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, VĮ Turto bankas ir notarė J. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. S. po savo motinos V. Š. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškime nurodė, kad po savo motinos V. Š. mirties, pareiškėjas naudojasi jai priklausiusiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), prižiūri šį butą, moka komunalinius mokesčius ir jame gyvena, t. y. atliko ir atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo B. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. B. Š. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė pratęsti B. Š., įstatymo nustatytą terminą palikimui po žmonos V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priimti. Paaiškino, kad po velionės mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, oficialioje santuokoje su palikėja išgyveno daugiau nei 13 metų. Taip pat nurodė, kad nuo 2021 m. birželio 1 d. jis buvo perkeltas į Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, o nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. apsigyveno globos namuose ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriuose gyvena iki šiol. B. Š. niekas nelankė, dėl sveikatos būklės išvykti iš globos namų savarankiškai jis negalėjo. Apie žmonos mirtį jis sužinojo tik iš globos įstaigos ,, (duomenys neskelbtini)“ administracijos, kuriai paskambino velionės sūnus, A. S., jo amžius, emocinė ir sveikatos būklė neleido jam laiku suvokti jo teisių bei jų įgyvendinimo būdų.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimus į pareiškimą bei savarankišką reikalavimą, kuriais prašo pareiškėjo A. S. ir suinteresuoto asmens, pareiškusios savarankišką reikalavimą B. Š. pareiškimus nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo notarė J. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo A. S. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą byloje, B. Š. pareiškimus patenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. po savo motinos V. Š., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, ir atnaujino suinteresuotam asmeniui B. Š. praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinės V. Š., mirties (duomenys neskelbtini), priimti, priteisė valstybei iš suinteresuoto asmens B. Š. 23,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalių bei liudytojų parodymus, konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių faktą, kad A. S. priėmė palikimą aktyviais veiksmais, kadangi liko gyventi tame pačiame bute, mokėjo mokesčius (dengė įsiskolinimą už komunalinius mokesčius), tvarkė ir prižiūrėjo butą, tokiu būdu aktyviais veiksmais valdydamas ir rūpindamasis nekilnojamuoju turtu, priėmė palikimą. Nurodė, kad kadangi nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo bei kiti asmenys, po V. Š. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, sprendė, kad pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo motinos V. Š. mirties.
8. Atsižvelgęs į suinteresuoto asmens atstovo nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens praleisto termino trukmę, taip pat į tai, jog pareiškėjo A. S. atstovas iš esmės prašymą dėl termino atnaujinimo paliko spręsti teismo nuožiūra, į tai, kad suinteresuotas asmuo B. Š. yra palikėjos sutuoktinis, kuris turi teisę paveldėti su pirmos eilės įpėdiniu, teismas darė išvadą, kad suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą, atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes nors įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo yra pasibaigęs, byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys prieštarautų dėl to, kad B. Š. paveldėtų po V. Š. atsiradusį palikimą. Teismas svarbiomis laikė suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, kad jis terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, t. y. sveikatos problemų ir karantino apribojimų, kuomet būdamas blogos sveikatos būklės negalėjo vykti į Anykščius ir per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pateikti pareiškimą palikimui priimti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo, byloje pareiškęs savarankiškus reikalavimus, B. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimą pakeisti – A. S. pareiškimą atmesti ir priteisti iš jo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
9.1. Apeliantas mano, kad A. S. pareiškime teismui nėra nurodoma, kad pareiškėjas per 3 mėnesius po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti kaip savo motinos turtą ir tokia buvo pareiškėjo valia. Po motinos mirties, be jos vyro B. Š. sutikimo išmetė jos rūbus, sofą-lovą, spintą. Apelianto teigimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad per tris mėnesius mokėjo mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas, teikiamas butui, ir tokiu būdu perėmė palikėjos prievoles. Mokesčius jis pradėjo mokėti jau po pareiškimo padavimo teismui dienos, t. y. praėjus daugiau kaip 10 mėnesių po motinos mirties, todėl teismo išvada, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius per tris mėnesius po motinos V. Š. mirties nepagrista ir nepatvirtinta įrodymais.
9.2. Taip pat mano, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gyveno bute iki velionės mirties ir po to, savaime nepatvirtina fakto, kad jis priėmė motinos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, nes jis pats pripažino kad butu toliau naudojosi, o ne jį užvaldė, perimdamas skolinius įsipareigojimus mokėti už komunalines paslaugas bei mokėdamas mokesčius. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo valią priimti palikimą, priešingai, pasak apelianto, pareiškėjas pats pripažino, kad į notarą dėl palikimo nesikreipė, nors žinojo kad reikia kreiptis.
9.3. Pasak apelianto, pareiškėjas išmetė velionės drabužius, buto baldus ir tai tik patvirtina, kad jokios valios per tris mėnesius po motinos mirties priimti palikimą jis neturėjo bei jos neįgyvendino. Teigia, kad naudojimasis butu nemokant mokesčių nėra tapatus daikto valdymui kaip savo, dėl to ši aplinkybė teismo nepagrįstai pripažinta daikto valdymu. Nurodo, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių daiktų ir dokumentų, suvenyrų, relikvijų priėmimas ar pasidalinimas tarp įpėdinių, dėl to pareiškėjo veiksmas – drabužių ir baldų išmetimas, nėra palikimo priėmimas.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjas A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priimtą sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėjo teigimu, apeliantui apeliaciniame skunde nurodytos ir sprendime ginčijamos palikimo priėmimo faktiškai priėmus turtą valdyti aplinkybės nėra žinomos, nes sutuoktinės mirties metu ir po to, ginčo bute jis negyveno, nesilankė, nes buvo slaugos ligoninėje. Mano, kad svarbu ir tai, jog B. Š. ir jo atstovas neginčija aplinkybių, kad prieš ir po motinos mirties pats A. S. ginčo bute gyveno.
10.2. Pasak pareiškėjo, B. Š. patekus į slaugos ligoninę 2021 m. rugpjūčio mėn., pareiškėjas pats kartu bute gyvendamas prižiūrėjo ligotą motiną, kvietė pagalbai liudytoją N. V.. Po motinos mirties, ne tik ją laidojo, bet ir tvarkė paveldimą turtą, butą, išmetė nereikalingus daiktus, keitė baldus, o B. Š. atsisakius mokėti, perėmė buvusį komunalinių mokesčių už butą įsiskolinimą, kurį vienas dalimis mokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas po motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos V. Š. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
14. Pareiškėjas teigė, kad po savo motinos mirties naudojasi jai priklausiusiu butu, prižiūri šį butą, moka komunalinius mokesčius ir jame gyvena. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą patenkino, konstatavęs, kad pareiškėjas liko gyventi motinai priklausančiame bute, mokėjo mokesčius (dengė įsiskolinimą už komunalinius mokesčius), tvarkė ir prižiūrėjo butą, tokiu būdu aktyviais veiksmais valdydamas ir rūpindamasis nekilnojamuoju turtu, priėmė palikimą. Apeliantas – pareiškėjo motinos sutuoktinis iki jos mirties, su tokiu teismo sprendimu nesutinka, akcentuodamas, kad pareiškėjas nepriėmė palikimo faktiškai jį pradėdamas valdyti per tris mėnesius, mokesčius pradėjo mokėti vėliau, o ta aplinkybė, kad tvarkė butą ir išmetė kai kuriuos daiktus, nereiškia, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek skundžiamo sprendimo motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, su pastaraisiais nesutinka.
16. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012).
17. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
18. Byloje iš esmės nebuvo ginčo, kad pareiškėjas tiek motinai esant gyvai, tiek po jos mirties, gyvena palikėjai priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), duomenų, kad pareiškėjas turėtų kitą būstą, byloje nėra, to neteigia ir apeliantas, kurio atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad B. Š. neneigia, jog A. S. gyveno kartu su juo ir savo motina bute. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas bute, adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., gyvena globos namuose. Į bylą pareiškėjas A. S. pateikė 2022 m. gruodžio 6 d. sutartį dėl atsiskaitymo už suvartotą šiluminę energiją, 2022 m. rugsėjo mėn. sąskaitą mokėjimui UAB „Anykščių vandenys“, 2022 m. spalio 31 d. sąskaitą iš UAB „Anykščių komunalinis ūkis“, jos apmokėjimą bei sutarties apyvartos ataskaitą (65–69 b. l.), 2022 m. gruodžio 12 d. visišką atsiskaitymą su UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ (71 b. l.), mokėjimus už elektros energiją nuo 2021 m. kovo mėn. (72–73 b. l.). Pareiškėjas taip pat pateikė duomenis, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo registruotas užimtumo tarnyboje (70 b. l.).
19. Apeliantas skunde teigia, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas iki palikėjos mirties gyveno jos bute, savaime nelemia fakto, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti. Kasacinis teismas vienoje iš bylų yra nurodęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, o pretenzijas pareiškė tik po to, kai jis pats kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Jau minėta, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėjas iki palikėjos mirties kartu su ja gyveno jai priklausiusiame bute, pareiškėjas rūpinosi motina iki jos mirties, ką patvirtino ir byloje apklausta liudytoja, po motinos mirties liko gyventi bute, ir nors mokėti mokesčius bei dengti įsiskolinimus pradėjo jau praėjus trims mėnesiams po palikimo atsiradimo, ši aplinkybė nepaneigia, ypač įvertinus pareiškėjo buvusią finansinę padėtį, kad jis savo aktyviais veiksmais naudojosi butu, jį tvarkė ir jį prižiūrėjo, taip faktiškai priimdamas palikimą po motinos mirties.
20. Sutiktina su apeliantu, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų paėmimas ar išmetimas, tačiau visos kitos byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės patvirtina, kad palikėjos sūnus – pareiškėjas, aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises – palaidojęs motiną liko gyventi jos bute, teiravosi apelianto ar jis mokės įsiskolinimus kreditoriams, o šiam nesutikus, pats pradėjo mokėti mokesčius bei dengti įsiskolinimus, tvarkė butą bei jį prižiūrėjo.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas palikimo neatsisakė, liko gyventi jo motinai priklausančiame bute, jį tvarkė, pradėjo mokėti mokesčius bei sumokėjo įsiskolinimus kreditoriams, todėl pripažinimas fakto, kad pareiškėjas po motinos mirties pradėjo valdyti jos turtą, taip priimdamas palikimą, yra teisėtas ir pagrįstas, be kita ko, atitinkantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsniai).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai yra pakankami ir patvirtina palikimo priėmimo faktą, pareiškėjui pradedant paveldimą turtą faktiškai valdyti, priešingai nei teigia apeliantas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo A. S. pareiškimas patenkintas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. po savo motinos V. Š., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, yra teisėta ir pagrįsta, kurios keisti ar naikinti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Dėl šios priežasties, apeliacinis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.