Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant kreditorinio reikalavimo bankroto byloje tikslinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas kreditoriaus UAB „Romiris“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Bylos faktinės aplinkybės

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7318-728/2015 priteisė ieškovės BUAB „Vilgersta“ naudai iš atsakovės VŠĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ 14 565,97 Eur skolą, 1 310,93 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 350,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, papildomai 552,2 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta Regina Ramanauskienė. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtintas BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ kreditorių sąrašas, taip pat ir trečios eilės kreditorės UAB „Vilgersta“ finansinis reikalavimas 16 779,36 Eur, į šią sumą neįskaičiavus 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą 15 876,9 Eur sumą.

12. 2019 m. kovo 13 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas pranešimas, kad pagal BUAB „Vilgersta“ ir UAB „Romiris“ 2019 m. vasario 15 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, BUAB „Vilgersta“ perleido visas savo reikalavimo teises kylančias iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7318-728/2015 teisių perėmėjui UAB „Romiris“.

13. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. patvirtino procesinių teisių perėmimą civilinėje byloje ir pakeitė pradinę kreditorę UAB „Vilgersta“ į naująją kreditorę UAB „Romiris“. Teismas patikslino BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ kreditorių sąrašą ir pakeitė BVšĮ“ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ trečios eilės kreditorę BUAB „Vilgersta“ su 16 779,36 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu į UAB „Romiris“ su 16 779,36 Eur trečios eilės kreditoriniu reikalavimu.

14. UAB „Romiris“ 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, kuriuo prašė patvirtinti jos patikslintą kreditorinį reikalavimą – 20 720,44 Eur. Paaiškino, kad pagal Vilniaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-7318-728/2015 jokia pinigų suma iš skolininkės nebuvo išieškota, todėl nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo pateikimo teismui dienos nuo priteistos 15 876,9 Eur sumos teismo sprendimu priteistos palūkanos sudaro 4 843,54 Eur.

15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi tenkino UAB „Romiris“ prašymą iš dalies ir patikslino BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ trečios eilės kreditorės UAB „Romiris“ kreditorinį reikalavimą 18 168,59 Eur sumai. Teismas nutartyje pasisakė, kad UAB „Romiris“ turi teisę į 5 proc. palūkanas, kurios susidarė per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. (nuo civilinės bylos Nr. 2-7318-728/2015 iškėlimo teisme dienos) iki 2015 m. gegužės 5 d. (iki nutarties iškelti BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto bylą įsiteisėjimo).

Dėl palūkanų, priteistų teismo sprendimu, skaičiavimo po bankroto bylos iškėlimo

16. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą apeliantė grindžia iš esmės tuo, kad IBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyti ribojimai negali būti pagrindu nevykdyti teismo sprendimo, ar jo dalies, nes šios įstatymo nuostatos gali būti taikomos palūkanoms, nepriteistoms teismo sprendimu, todėl šiuo atveju UAB „Romiris“ turi teisę į palūkanas, kurios turi būti apskaičiuotos nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo pateikimo teismui dienos, t. y. į 4 843,54 Eur dydžio palūkanas.

17. UAB „Romiris“ siekia, kad į jos kreditorinį reikalavimą būtų įskaičiuotos palūkanos, kurias ji kildina iš prievolės, atsiradusios iki BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto bylos iškėlimo dienos.

18. Bankroto bylos skolininkui iškėlimas sukelia materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių. Materialieji teisiniai padariniai reiškia, kad modifikuojamos skolininko prievolės kreditoriams. Kreditoriai per teismo nustatytą terminą turi teisę bankrutuojančiai įmonei pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Šio reglamentavimo tikslas – bankroto byloje išsiaiškinti kreditorių skaičių ir jų pareikštų reikalavimų apimtį. Kreditoriaus reikalavimo apimtis nustatoma pareikštą reikalavimą patvirtinus teismui nutartimi (ĮBĮ 26 straipsnis). Be to, ĮBĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Tai reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2014; kt.).

19. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte reglamentuota, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas materialiųjų teisinių bankroto bylos iškėlimo padarinių yra netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skolininkui iškėlus bankroto bylą. Jis turi tiesioginę įtaką bankroto byloje tvirtinamo kreditoriaus reikalavimo apimčiai. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, būtų nustatomos įmonės skolos ir kad jos nedidėtų bankroto bylos nagrinėjimo metu. Iškėlus bankroto bylą palūkanos ir netesybos už prievoles, atsiradusias iki bankroto bylos iškėlimo, nebeatlieka skatinamosios funkcijos, nes skolininkui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; kt.). Tokiu atveju nutraukiamas tiek palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją (pavyzdžiui, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu), tiek palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti (pavyzdžiui, skolininkui negrąžinant paskolos), skaičiavimas. Taip pat skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, nutraukiamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu skaičiuojamų ir procesinėmis vadinamų palūkanų skaičiavimas (įstatymų nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo). Nutraukiant procesinių palūkanų skaičiavimą, įgyvendinamas ir parconditio creditorum (kreditorių lygiateisiškumo) principas bankroto procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal įstatymą bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu netesybų ir palūkanų skaičiavimas nėra tiesiog sustabdomas, o yra apskritai neatliekamas ir nepriklausomai nuo to, kaip bankroto byla bus užbaigta – įmonės likvidavimu ar bankroto bylos nutraukimu, – skolininko (įmonės, kuriai iškelta bankroto byla) pareigos mokėti kreditoriui netesybas (palūkanas) bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu neatsiranda ir netgi nutraukus bankroto bylą ši pareiga retroaktyviai nerealizuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2014; kt.).

21. Pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju procesinės palūkanos susidariusios po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turi būti įskaičiuojamos į jo kreditorinį reikalavimą, kadangi jos yra priteistos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo ĮBĮ įstatymo nuostatas vertinti kitaip, nei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pareiškėjui suteikti privilegijas kitų kreditorių atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte yra nustatytas imperatyvus materialiojo teisinio pobūdžio kreditoriaus teisių ribojimas skolininkui iškėlus bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Šioje įstatymo nuostatoje nėra išskirta jokių išimčių, taip pat nenurodyta, kad jos taikymui gali turėti įtakos įsiteisėję teismo sprendimai, priešingai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos yra nutraukiamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu skaičiuojamų ir procesinėmis vadinamų palūkanų skaičiavimas (įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog bankroto proceso metu turi būti užtikrinamas visų kreditorių lygiateisiškumas, konstatuoja, kad UAB „Romiris“ reikalavimo dalis, patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro procesinės palūkanos susidariusios po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, buvo netenkinta pagrįstai. Kitu atveju, tenkinus UAB „Romiris“ tokį prašymą, būtų neužtikrinama visų įmonės kreditorių interesų pusiausvyra ir neįgyvendinami ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos tikslai.

22. Remdamasi šioje nutartyje nurodytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje keliamą klausimą, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl ko skundžiama teismo nutarties naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.