- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 2-407-330/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02137-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autotechpaslauga“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autotechpaslauga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5891-258/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Autotechpaslauga“ ir bendraieškio uždarosios akcinės bendrovės „ALGIDANA“ ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui viešajai įstaigai „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vilgersta“.
Ieškovas UAB „Autotechpaslauga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Pacta servanda“. Nurodė, jog 2014-08-26 raginimu informavo atsakovą, jog pastarasis skolingas ieškovui 20 688,23Lt, taip pat 8,49 proc. palūkanų, kurios 2014-08-25 sudarė 4 616,73Lt. Atsakovas buvo įspėtas, jog ieškovas imsis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytų priemonių dėl bankroto bylos VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ iškėlimo. Tačiau ir po įspėjimo atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų.
UAB „ALGIDANA“ pateikė prašymą, kuriuo prašė įtraukti jį į bylą bendraieškiu, iškelti atsakovui VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivira“. Nurodė, kad UAB „ALGIDANA“ yra atsakovo kreditorius, kurio reikalavimas sudaro 8 406,75 Lt.
BUAB „Vilgersta“ prašė įtraukti į bylos procesą trečiuoju asmeniu ir nurodė, kad atsakovas VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ yra skolingas 63 199,76 Lt. Prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi UAB „UBC“.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą atsakovui VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“. Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi ieškiniui dėl bankroto bylos iškėlimo užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-16 išdavė ieškovui vykdomąjį raštą Nr. 2-4040-600/2012 dėl 19 671,10Lt skolos, 8,49 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo 2011-11-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 017,13Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“. Iš Teismų informacinės LITEKO sistemos nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB „Vilgersta“ ieškinį atsakovui VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ dėl 50 293,40 Lt skolos, 5 293,45 Lt palūkanų, 10 108,97 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų bei 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pagal UAB „ALGIDANA“ pateiktą skolų suderinimą su VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ 2013-08-26 buvo suderinta atsakovo 8 406,75 Lt skola. Teismas iš byloje pateikto atsakovo bandomojo balanso už laikotarpį nuo 2013 m. nuo sausio 1 d. iki 2014 m. spalio mėn. nustatė, kad įmonės balansinio turto vertė sudarė 215 165,123 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 137 157,15 Lt sumą. Pagal VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pateiktą įmonės skolų sąrašą neįvykdyti įmonės įsipareigojimai sudarė 32 421,06 Lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skola sudarė 2 660,80 Lt. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovą VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pripažinti nemokiu juridiniu asmeniu, todėl prašymą kelti bankroto bylą pripažino nepagrįstu.
Ieškovas UAB ,,Autotechpaslauga“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas nėra tinkamai atlikęs ĮBĮ numatytos pareigos perduoti visus dokumentus teismui, reikalingus bankroto bylos iškėlimo klausimui išspręsti. Atsakovo pateikti dokumentai neatitinka įstatymo jiems keliamų reikalavimų, kadangi į bylą pateiktas bandomasis balansas, klientų apyvartos ataskaitos, iš kurių nėra aišku, kokia yra bendra kreditorių masė, kokie įsipareigojimų terminai, be to, pateiktoje ataskaitoje yra daug klaidų, pvz., nėra įtraukti BUAB ,,Vilgersta“ ir UAB ,,ALGIDANA“ reikalavimai.
2. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai, priešingai nei konstatavo teismas, sudaro ne 32 421,06 Lt. Ši suma sudaro skirtumą tarp atsakovo visų kreditorių ir skolininkų skolų, o ne liudija bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, be to, bendroji suma nėra paremta tarpusavio skolų suderinimo aktais. Teismui nebuvo pateiktas bendras įmonės kreditorių sąrašas su duomenimis apie tai, kada suėjo terminas įvykdyti skolinius įsipareigojimus konkretiems kreditoriams.
3. Atsakovo pateiktais duomenimis, jis esą turi turto už 215 165,12 Lt. Tačiau byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą abejoti atsakovo nurodytais duomenimis. Antstolė, vykdydama Vilniaus m. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-4040-600/2012, nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, piniginių lėšų banko sąskaitoje taip pat nėra, atsakovas turi tik savo vardu registruotą 1 000 Lt vertės transporto priemonę. Taip pat antstolė buvo pateikusi reikalavimą skolininkui nurodyti visą savo turtą, o atsakydamas į tai, atsakovas nurodė, kad registruoto kilnojamojo turto neturi, o kitų asmenų turtinių įsipareigojimų nurodyti negali. Teismas, nesiaiškindamas šių aplinkybių, netinkamai atliko įrodymų vertinimą byloje bei priėmė sprendimą, pagrįstą prielaidomis. Teismas ne tik netikrino ieškovo pateiktų įrodymų, tačiau ir neišreikalavo papildomų įrodymų.
4. Šios bylos esmė nebuvo atskleista, teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas dėl to skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta.
Atsakovas VšĮ ,,Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skirti ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 10 000 Lt baudą, pusę sumos priteisiant atsakovui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas tiek ieškinį, tiek skundą pateikė piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, bandydamas neteisėtai pateiktu ieškiniu bei skundu daryti įtaką atsakovui, siekdamas, kad šis įvykdytų teismo sprendimą kitaip nei vykdymo procese, kad išgautų konfidencialią informaciją apie atsakovą. Ieškovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Nei UAB ,,ALGIDANA“, nei BUAB ,,Vilgersta“ nėra atsakovo kreditoriai. Ieškovo abejonės atsakovo pateiktu balansu, skolų ir turimo turto dydžiu niekaip nepagrįstos ir dėl to negali būti vertinamos. Ieškinys bankroto bylai iškelti ieškovo pareikštas tik tam, kad piktnaudžiaujant civiliniu procesiniu įstatymu, naudojant ieškinį kaip poveikio priemonę atsakovui, sukelti atsakovui nepatogumus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju analizuojama, ar yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui VšĮ ,,Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“. Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas).
Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Įmonių bankroto įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, nusprendęs, kad šis yra mokus, t. y. jo finansinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtos nemokumo būsenos. Tokią išvadą teismas padarė iš esmės vien pagal atsakovo pateiktame bandomajame balanse už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. įrašytus duomenis (b. l. 118-119) bei klientų apyvartos ataskaitose nurodytus duomenis už tą patį laikotarpį (b. l. 116-117).
Ieškovo UAB ,,Autotechpaslauga“ atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, kad teismas, remdamasis tik atsakovo pateiktais duomenimis, kurie yra neišsamūs, nepilni, formaliai įvertino atsakovo turtinę padėtį, todėl nenustatė realios atsakovo finansinės būklės.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad tikroji atsakovo finansinė padėtis pagal pateiktos medžiagos apimtį bei sudėtį nėra aiški, o ilgas uždelsimas atsiskaityti su ieškovu kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo mokumo, kurių nepašalina byloje esantys įrodymai.
Sprendžiant dėl atsakovo mokumo, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jo santykį su įmonės turto verte. Šiuo aspektu svarbu nustatyti tikrąją įmonės turto masę ir jo vertę bei kiek įmanoma tiksliau tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovas pateikė klientų apyvartos ataskaitų duomenis už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., iš kurių visiškai nėra aiškūs pradelstų įsiskolinimų dydžiai, įsipareigojimų vykdymo terminai. Pastebėtina, kad į šias apyvartos ataskaitas nėra įtrauktas atsakovo 8 406,75 Lt dydžio įsiskolinimas bendraieškiui UAB ,,ALGIDANA“, kurio reikalavimą atsakovui patvirtina 2013 m. rugpjūčio 26 d. pasirašytas skolų suderinimo aktas (b. l. 99). Vien jau dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovo pateiktos klientų apyvartos ataskaitos yra tikslios ir pilnos. Be to, pažymėtina, kad atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti finansiniai (apskaitos) dokumentai neatitinka nei ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalyje (analogiškai – ĮBĮ 9 str. 1 d.) nurodytų reikalavimų, nei pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartyje dėl pasirengimo nagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą nurodytų įpareigojimų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie (ne)esamus atsakovo įsiskolinimus valstybės ir VSDF biudžetams.
Nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir nėra pašalintos abejonės ir dėl to, ar atsakovo nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo turtinę ir finansinę padėtį. Pagal atsakovo pateiktą bandomąjį balansą (pažymėtina, kad bandomasis balansas nelaikytinas suvestiniu finansinės atskaitomybės dokumentu, o tai yra lentelė, kurios debeto ir kredito stulpeliuose surašomi sąskaitų likučiai) nėra galimybės tiksliai nustatyti nei įmonės turto, nei įsipareigojimų dydžio. Pažymėtina, kad viena iš sąlygų, turinčių teisinę reikšmę, sprendžiant dėl įmonės mokumo, – tai į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė. Šis įmonės finansinę būklę apibūdinantis rodiklis nustatomas, vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenys apie įmonės turto vertę gali būti reikšmingi tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl to, jog balanse nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas nepateikė nei finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto, nei jokio kito dokumento, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo turto sudėtį ir daryti išvadą, kad byloje pateiktame bandomajame balanse nurodyto turto vertė atitinka realią jo vertę ir atspindi šios įmonės finansines galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais iš turimo turto. Neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas bandomojo balanso paskutinėje eilutėje („Iš viso“) esantį įrašą apie debeto likutį periodo pabaigai priskyrė dėmeniui apie atsakovo turtą, kurio balansinė vertė esą lygi 215 165,12 Lt sumai. Sprendžiant iš įrašų tame bandomajame balanse galima būtų preliminariai spręsti, kad atsakovas 2014 m. lapkričio 30 d. apskaitė turto ne daugiau kaip už 44 169,80 Lt balansinę vertę, iš to skaičiaus: ilgalaikio materialaus turto (įranga) – už 3 198,13 Lt, trumpalaikio – už 40 971,77 Lt (sudėtinės dalys: išankstiniai apmokėjimai – 15 990,84 Lt, gautinos sumos – 21 321,03 Lt, pinigai sąskaitose banke – 3 659,90 Lt). Bandomajame balanse fiksuojama atsakovo trumpalaikių įsipareigojimų suma (137 157,15 Lt) yra daugiau kaip tris kartus didesnė už balansinę turto vertę, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo faktinio mokumo būklės. Abejones dėl atsakovo gebėjimo vykdyti finansines prievoles ir įsipareigojimus sustiprina ir ta aplinkybė, kad dėl 20 688,23 Lt skolos ir 8,49 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš atsakovo ieškovas UAB ,,Autotechpaslauga“ kreipėsi į antstolį, kuris 2014 m. rugsėjo 2 d. rašte nurodė, kad vykdymo procese buvo areštuota atsakovui priklausanti transporto priemonė, areštuota atsakovui priklausanti banko sąskaita, tačiau piniginių lėšų nenurašyta, atsakovas nekilnojamojo turto neturi, į antstolės reikalavimą pateikti informaciją apie turimą turtą, atsakovas nurodė, kad registruoto kilnojamojo turto neturi, o turtinių kitų asmenų įsipareigojimų nurodyti negali (b. l. 22).
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį, ne tik formaliai, bet ir klaidingai įvertino atsakovo pateiktus dokumentus, neišsiaiškino atsakovo turto sudėties bei realios jo vertės, nenustatė tikrosios pradelstų įsipareigojimų sumos. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nepareikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, formaliai įvertino atsakovo pateiktus reikalavimų neatitinkančius dokumentus, tinkamai nenustatė atsakovo turto, realios jo vertės, pradelstų įsipareigojimų dydžio, todėl atsakovo mokumo klausimą galėjo išspręsti neteisingai.
Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytas prašymas dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo netenkinamas. Tai, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, šiuo atveju neleidžia daryti išvados, jog ieškovas piktnaudžiauja turimomis procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos atsakovui VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ iškėlimo spręsti iš naujo.