- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- 2-412-450/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02137-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Ieškovas
- "Algidana" Autotechpaslauga Vilgersta
- Kreditorius
- "Emilė" R.Gruodžio mokslo, projektavimo ir komercinė įmonė "Georima" "Romiris" TAIKOMOSIOS GRUNTŲ MECHANIKOS MOKSLO INSTITUTAS
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria patikslinti dalies kreditorių reikalavimai, bankrutavusios viešosios įstaigos „Taikomosios gruntų mechanikos mokslų institutas“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta R. R. (toliau – bankroto administratorė). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtintas bankrutavusios VšĮ (toliau – BVšĮ) „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ kreditorių sąrašas, kuris tikslintas vėlesnėmis nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Bankroto administratorė prašė teismo patikslinti BVšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ kreditorių reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad buvo atsiskaityta su dalimi kreditorių. Antros eilės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė patikslinti jos finansinį reikalavimą BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ bankroto byloje, atsižvelgiant į tai, kad buvo perskaičiuotos mokestinės prievolės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi prašymus tenkino: išbraukė iš BVšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ pirmos eilės kreditorių sąrašo R. G. su 1 345,23 Eur finansiniu reikalavimu; išbraukė iš BVšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ antros eilės kreditorių sąrašo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyrių su 28,77 Eur finansiniu reikalavimu; sumažino trečios eilės kreditoriaus UAB „Autotechpaslauga“ reikalavimą iki 1 897,63 Eur; sumažino trečios eilės kreditoriaus UAB „Verslo sprendimų sistema“ reikalavimą iki 716,82 Eur; sumažino trečios eilės kreditoriaus UAB „Algidana“ reikalavimą iki 630,42 Eur; sumažino trečios eilės kreditoriaus R. G. projektavimo ir komercinė įmonė „Georima“ reikalavimą iki 2 374,15 Eur; sumažino trečios eilės kreditoriaus UAB „Romiris“ reikalavimą iki 5 733,85 Eur; sumažino trečios eilės kreditoriaus UAB „Emilė“ reikalavimą iki 3 431,50 Eur; patikslino antros eilės kreditoriaus VMI reikalavimą 265,49 Eur sumai.
4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi ir, atsižvelgdamas į prašymuose nurodytas aplinkybes bei į administratorės pateiktus prie prašymo dokumentus, administratorei sutinkant bei prašant, sprendė, kad yra tikslinga patikslinti BVšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ kreditorių reikalavimų sąrašą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Pareiškėjas R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti bankroto administratorę susigrąžinti lėšas išmokėtas kreditoriams bei jas laikyti įmonės banko sąskaitoje iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00382-12, bei kol Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas išnagrinės 2019 m. gruodžio 6 d. R. G. skundą; patikslinti BVšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ kreditorių sąrašą ir išbraukti iš jo UAB „Emilė“, UAB „Romiris“ ir UAB „Algidana“ iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00382-12, bei kol Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas išnagrinės 2019 m. gruodžio 6 d. R. G. skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog dėl dalies kreditorių reikalavimų teisėtumo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame siekiama nustatyti ar kreditorių turtiniai reikalavimai buvo įgyti teisėtai, o ne suklastotų dokumentų ar apgaulės pagrindu. Todėl negalima pervesti lėšų šiems kreditoriams ir atitinkamai patikslinti kreditorinių reikalavimų sąrašo. Pervedus lėšas asmenims, kurių turtiniai reikalavimai įgyti įgyvendinus nusikalstamas veikas, buvo pažeisti kitų kreditorių reikalavimai, kadangi jie gavo mažiau lėšų nei būtų gavę, patvirtinus tik teisėtai įgytus kreditorinius reikalavimus.
5.2. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra nustačiusi, kad dėl dalies kreditorių, t. y. UAB „Emilė“ neteisėtų veiksmų, R. G. patyrė žalą, šiuo pagrindu jis gali pateikti civilinį ieškinį. Klausimą dėl kitų kreditorių (buvusio kreditoriaus BUAB „Vilgersta“, naujojo kreditoriaus UAB „Romiris“ ir UAB „Algidana“) galimai neteisėtų veiksmų, šiuo metu nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas.
5.3. Bankroto administratorės nurodytos lėšos, kurios buvo išieškotos iš R. G. turto, ir pervestos kreditoriams, turi būti sugrąžintos į įmonės sąskaitą ir nepervedamos kreditoriams iki tol, kol prokuratūra ir / ar teismas nustatys, kad buvo atliktos nusikalstamos veikos, kurių pagrindu atsirado neteisėti turtiniai reikalavimai, nukreipti į BVšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ turtą.
Atsiliepimas
6. BVšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą ir apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties nutraukti arba Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
6.1. Pareiškėjas, nebūdamas įstaigos kreditoriumi (skundžiama nutartimi jis išbrauktas iš įstaigos kreditorių sąrašo ir šioje dalyje nutarties neskundžia), neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo, todėl jo atskirasis skundas neturėjo būti priimtas, o skundui esant priimtam – jis turėtų būti paliekamas nenagrinėtas ir apeliacinis procesas dėl skundžiamos nutarties nutrauktas.
Šalies argumentai
6.2. Apelianto atskirajame skunde nurodytų kreditorių (UAB „Emilė“, UAB „Algidana“, UAB „Vilgersta“, UAB „Romiris“) iki skundžiamos nutarties buvę finansiniai reikalavimai įstaigos bankroto byloje yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu jie yra nepagrįsti ar neteisėti.
6.3. Aplinkybė, kad dėl dalies įstaigos kreditorių finansinių reikalavimų teisėtumo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame siekiama nustatyti, ar kreditorių turtiniai reikalavimai buvo įgyti teisėtai, o ne suklastotų dokumentų ar apgaulės pagrindu, nesudaro pagrindo bei nesuteikia teisės bankroto administratorei nepervesti lėšų apelianto nurodytiems kreditoriams, atitinkamai nepatikslinti kreditorių sąrašo.
6.4. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo konkrečių materialinės ir proceso teisės normų, remiantis kuriomis, tiek bankroto administratorė turėjo nepaskirstyti lėšų įstaigos kreditoriams, tiek teismas turėjo nepatenkinti bankroto administratorės prašymo ir nepatikslinti kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų dydžio.
6.5. Nei bankroto bylą nagrinėjantis teismas, nei bankroto administratorė, neturėjo ir neturi faktinio ir teisinio pagrindų sustabdyti bankroto procedūrų vykdymo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Jei ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyti kokie nors neteisėti kreditorių veiksmai, iš šių kreditorių ar kitų neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų, būtų galima išieškoti žalą. Bankroto procesas turi būti operatyvus, priešingu atveju bus nepasiektas bankroto proceso tikslas – kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais ir pašalinti iš apyvartos nemokų rinkos dalyvį.
6.6. Pareiškėjas, teikdamas aiškiai nepagrįstą ir neteisėtą atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia neteisėtų tikslų, siekia užvilkinti bankroto procesą bei bankroto procedūrų įgyvendinimą. Todėl prašo svarstyti klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą pareiškėjui skyrimo, pusę jos paskiriant BVšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Tiek pagal bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, tiek pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį bankroto (nemokumo) bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
9. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis dėl kreditorinių reikalavimų sąrašo patikslinimo priimta 2019 m. gruodžio 10 d. Todėl sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties patikslinti kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį teisėtumo ir pagrįstumo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusios ĮBĮ nuostatos.
10. Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui jo dydis turi būti padidintas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414/2012; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1284-881/2019).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patikslino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, atsižvelgdamas į tai, kad išieškotomis iš R. G. turto lėšomis, buvo visiškai ar iš dalies atsiskaityta su kreditoriais. Taigi, kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimas, buvo siejamas su bankroto bylos nagrinėjimo eigoje gautų lėšų paskirstymu (išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus reikalavimą, kuris patikslintas, perskaičiavus mokestines prievoles). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas, tikslindamas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, papildomai netikrina aplinkybių, ar bankrutuojančios įmonės lėšos kreditoriams buvo paskirstytos laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, o tik nustato kreditorių reikalavimų dydžio pasikeitimo faktą.
12. Apeliantas R. G., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir įpareigoti bankroto administratorę susigrąžinti lėšas iš kreditorių, bei jas laikyti įmonės banko sąskaitoje iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00382-12, bei kol Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas išnagrinės 2019 m. gruodžio 6 d. apelianto skundą; taip pat prašo patikslinti kreditorių sąrašą ir išbraukti iš sąrašo kreditorius: UAB „Emilė“, UAB „Romiris“ ir UAB „Algidana“ iki tol, kol bus baigtas minėtas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėtas jo skundas. Iš esmės pareiškėjas atskirąjį skundą sieja su bankroto administratorės veiksmais, jos pareigų vykdymu bankroto procese.
13. Nurodytina, kad apelianto skundo reikalavimas – įpareigoti bankroto administratorę susigrąžinti lėšas iš kreditorių, bei jas laikyti įmonės banko sąskaitoje iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00382-12, bei kol Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas išnagrinės 2019 m. gruodžio 6 d. apelianto skundą, negali būti atskirojo skundo dalyku, kadangi toks reikalavimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ir pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 338 straipsnį – atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.
14. Įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo atlikti įmonės bankroto procedūras, kuris atstovaudamas įmonės interesams, kartu gina ir jos visų kreditorių teisėtus interesus. Įmonės bankroto administratoriaus pareigos numatytos ĮBĮ 11 straipsnyje. Apeliacinis teismas sprendžia, jog galiojant tokiam teisiniam reguliavimui, bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis, siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų. Jo pareigas aiškiai apibrėžia įmonių bankroto įstatymas. Todėl kreditoriai negali įpareigoti bankroto administratorių bankroto byloje atlikti konkrečius, tik kreditorių jam nurodytus veiksmus.
15. ĮBĮ 23 straipsnio 3 punktas nustato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų; 4 punktas nustato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, jog administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas. Įstatyme vienareikšmiškai suformuluota, kad būtent kreditorių susirinkimas nagrinėja kreditorių skundus dėl įmonės administratoriaus veiksmų. Būtent kreditorių susirinkimas pagal savo paskirtį sprendžia klausimus dėl įmonės veiklos tęstinumo, ginčus, kurie susiję su kreditoriais, jų teisių užtikrinimu, kontroliuoja bankroto administratoriaus veiklą (ĮBĮ 23 straipsnis). Taigi, bankroto administratorius yra atskaitingas kreditorių susirinkimui, todėl kreditorius su skundu dėl administratoriaus veiksmų (neveikimo), visų pirma turi kreiptis į kreditorių susirinkimą, ir skųsti teismui galėjo tik jį netenkinantį kreditorių susirinkimo nutarimą. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo nutarimai bankroto administratoriui yra privalomi vykdyti. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas nustato, kad bankroto administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Kreditorių susirinkimui neapgynus kreditoriaus interesų ir netenkinus pateikto skundo, kreditorius turi teisę apskųsti tokį nutarimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir teismas priima nutartį, kuri taip pat privaloma vykdyti bankroto administratoriui. Be to, bankroto bylą nagrinėjantis teismas ar kreditoriai, turėdami duomenų, kad įmonės administratorius nėra pakankamai aktyvus, ar iškilus pagrįstų abejonių dėl jo tinkamumo bei objektyvumo, turi teisę spręsti klausimą dėl jo atstatydinimo (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
16. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, kad dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ir / ar pareiškėjo R. G. skundo nagrinėjimo pabaigos, negalima buvo paskirstyti lėšų kreditoriams, gautų bankroto procese, atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje nuolat pabrėžiama, kad bankroto procesas turi būti vykdomas operatyviai, nes priešingu atveju bus nepasiektas bankroto proceso tikslas – kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais ir pašalinti iš apyvartos nemokų rinkos dalyvį. Kita vertus, įmonės bankroto administratoriaus veikla griežtai reglamentuojama ĮBĮ, ir kreditorių susirinkimo kontroliuojama per jo teikiamas ataskaitas. Be to, įmonės administratoriaus veiksmų kontrolė gali būti atliekama per kreditorių susirinkime nagrinėjamus skundus, susijusius su administratoriaus pareigų vykdymu. ĮBĮ nenumato jokių apribojimų ar kitų juridinių kliūčių, bankroto administratoriui atlikti jam pavestas įstatymo funkcijas ir bankroto procedūras, įskaitant ir pareigą gavus lėšas bankroto procese, jas paskirstyti ir pervesti kreditoriams. Priešingai, lėšų nepaskirsčius ir nepervedus, būtų pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai, bei bankroto proceso tikslai bei principai. Faktinė aplinkybė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00382-12, nesudaro pagrindo bankroto administratorei nepervesti lėšų įmonės kreditoriams, atitinkami nepatikslinti kreditorių sąrašo. Šiuo atveju iš skolininko R. G. bankrutavusios įmonės naudai išieškotos piniginės lėšos buvo paskirstytos (pervestos) įstatymo nustatyta tvarka visiems kreditoriams, todėl bankroto administratorė atitinkamai turėjo pareigą kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu patikslinti kreditorių sąrašą ir teismas – pagrįstai patikslino kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį.
17. Kaip teisingai nurodo bankroto administratorė, tuo atveju, jei ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatyti kokie tai neteisėti kreditorių veiksmai, iš neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų, galima būtų reikalauti atlyginti žalą.
18. Šiuo atveju apeliacine tvarka yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria R. G. išbrauktas iš pirmos eilės kreditorių sąrašo; išbrauktas iš antros eilės kreditorių sąrašo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius; patikslinti (sumažinti) dalies kreditorių finansiniai reikalavimai. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skundžiama nutartimi inter alia (liet. be kita ko), pareiškėjas R. G. išbrauktas iš bendrovės pirmos eilės kreditorių sąrašo su 1 345,23 Eur finansiniu reikalavimu, pareiškėjas minėtos teismo nutarties šioje dalyje neskundžia, t. y. pati bylos baigtis apeliantą tenkina, todėl galimai jis neturi teisės teikti atskirojo skundo. Nors atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokių motyvų dėl jo pašalinimo iš kreditorių sąrašo, tačiau apeliantas skunde iš esmės nesutinka su įmonės administratorės veiksmais – atliktu gautų bankroto procese lėšų paskirstymu kreditoriams (atsiskaitymu su įmonės kreditoriais), nurodydamas, jog iš jo išieškotos piniginės lėšos, turi būti laikomos įmonės sąskaitoje iki ikiteisminio tyrimo ir jo skundo išnagrinėjimo pabaigos. Taigi, atskirojo skundo pagrindinis argumentas, gautų lėšų bankroto procese išmokėjimas kreditoriams, kai nėra pabaigtas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėtas apelianto skundas. Atsižvelgiant į tai, kad gautomis lėšomis buvo atsiskaityta ir su apeliantu, kaip pirmos eilės kreditoriumi ir tuo pagrindu apeliantas skundžiama nutartimi pašalintas iš kreditorių sąrašo, o atskirojo skundo reikalavimas yra – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas yra tinkamas subjektas, turintis teisę paduoti atskirąjį skundą dėl šios nutarties apskundimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog apeliacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas.
19. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių išvadų pagrindu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai taikė ĮBĮ normas, reglamentuojančias administratoriaus atliekamus veiksmus bankroto procese, ir pagrįstai patikslino bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį, iš dalies atsiskaičius su kreditoriais gautomis bankroto procese lėšomis, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos skyrimo
20. BVšĮ „Taikomosios gruntų mokslo mechanikos institutas“ bankroto administratorė atsiliepime į skundą nurodė, kad apeliantas R. G., teikdamas aiškiai nepagrįstą ir neteisėtą atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia neteisėtų veiksmų, tame tarpe ir tyčia užvilkinti bankroto procesą ir bankroto procedūrų įvykdymą. Prašė svarstyti klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, pusę jos dydžio paskiriant bankrutavusiai įmonei.
21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3- 3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nenustatė pagrindo spręsti apie apelianto piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju argumentai, kad apeliantas, pateikdamas skundą, siekė ne atkurti pažeistas, jo nuomone, teises, o vilkinti bankroto procesą, nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis nei įrodymais. Vien tai, kad apeliantas teikė atskirąjį skundą, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, sudarančių pakankamą pagrindą skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apelianto atskirojo skundo, bankrutavusi įmonė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
24. BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, atstovaujama bankroto administratorės R. R., pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydama iš apelianto (pareiškėjo) priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Teismui pateikti duomenys (2020 m. sausio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas serija REGR Nr. 2020-001, 2020 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 10) patvirtina, kad bankrutavusi įmonė apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą paruošimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių, todėl iš apeliantės priteistina bylos sudėtingumą atitinkanti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti bankrutavusios Viešosios įstaigos „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ (juridinio asmens kodas 124626914) iš apelianto (pareiškėjo) R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.