Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-96-1000/2023 pagal ieškovės N. B. patikslintą ieškinį atsakovei D. V., trečiajam asmeniui UAB „RM-AUTO“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti 2021 m. spalio 29 d. Transporto priemonės Opel Zafyra Tourer, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikyti restituciją įpareigojant D. V. (toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) grąžinti ieškovei N. B. 5 300 Eur sumokėtus pinigus už automobilį, o ieškovei grąžinti automobilį surinktu varikliu, priteisti iš atsakovės D. V. visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog Sutartis 2021 m. spalio 29 d. buvo pagal internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt patalpintą skelbimą (skelbimą patalpino ir automobilį fiziškai pardavinėjo įmonė UAB „RM-AUTO“). Ieškovė visapusiškai patikrino automobilį, pardavėjas UAB „RM-AUTO“ pasiūlė savo sąskaita atlikti Automobilio techninę apžiūrą. Nusipirkus Automobilį ir nuvažiavus juo apie 4 000 km (išvažinėjus apie šešis degalų bakus), kuriant automobilį pasigirdo duslus garsas ir pasirodė daug aitraus kvapo išmetamųjų dujų. Automobilio apžiūrą atlikę autoserviso meistrai informavo, kad Automobilyje rado daug rimtų, paslėptų defektų ir kad remontas kainuos brangiai. Ieškovė, gavusi informaciją apie paslėptus defektus ir numatomą brangų remontą, nutarė susisiekti su Pardavėja ir rasti kompromisą dėl automobilio remonto. Siekiant nustatyti tikslią Automobilio remonto kainą ir apimtis, ieškovė kreipėsi į oficialų OPEL atstovą UAB „Minauta“, kuri paskaičiavo, jog Automobilio remontui reikalinga 9 709,27 Eur suma, t. y. remonto suma kone dvigubai didesnė už paties Automobilio kainą. Iš defektinio akto matyti, kad Automobilio defektai yra esminiai, dėl kurių negalima Automobilio naudoti pagal jo paskirtį ir defektai buvo bandomi paslėpti remontuojant Automobilį, tačiau nesilaikant remonto technologinių reikalavimų, t. y. detales virinant, o ne keičiant naujomis. Dėl to padaryta išvada, kad po tokio remonto Automobilis ilgai veikti negalėjo, t. y. neišvažinėjus šešių kuro bakų, Automobilis sugedo. Atsižvelgus į tai, kad Automobilio remontuoti neapsimokėjo, nes remonto kaštai būtų didesni nei Automobilio kaina, prašė nutraukti Automobilio pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei 5 300 Eur sumokėtus pinigus už automobilį, o ieškovę grąžinti atsakovei Automobilį surinktu varikliu.

3. Atsakovė su jai reiškiamais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad Automobilį nusipirko Panevėžyje mašinų turguje, nusipirko vasarą, o rudenį nutarė parduoti. Atsakovė nurodė, jog nedaug naudojosi automobiliu, pasivažinėjo po aikštelę, važiavo užsipilti dujų, važiuojant nei ant skydelio kokių ženklų, nei garsų buvo, nekilo įtarimų, kad gali būti kažkas netvarkoje su automobiliu. Atsakovės teigimu, ji pardavė važiuojantį Automobilį, ieškovė naudojosi apie pusę metų Automobiliu, techninė apžiūra praeita, todėl pasiimti nevažiuojantį Automobilį būtų nesąžininga. Kokiomis sąlygomis būtų galima išspręsti situaciją, atsakovė nenurodė, tačiau teigė, kad po pusės metų dvylikos metų senumo automobiliui negalima suteikti garantijos, kad jis važiuos be gedimų.

4. Trečiasis asmuo UAB „RM-AUTO“ atsiliepime prašė ieškinį išspręsti teismo nuožiūra ir priteisti turėtas bylinėjimo išlaidas iš pralaimėjusios šalies.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 14 d. sprendim u ieškinį tenkino visiškai – nutraukė 2021 m. spalio 29 d. transporto priemonės Opel Zafyra Tourer, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę D. V. grąžinti ieškovei N. B. 5 300,00 Eur bei įpareigojo ieškovę N. B. grąžinti atsakovei D. V. 2021 m. spalio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgytą automobilį Opel Zafyra Tourer, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad byloje nuostolių atlyginimo yra siekiama argumentuojant paslėptais automobilio kokybės trūkumais, apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota, sudarant automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė buvo informuota, jog automobilis turi tokius rimtus trūkumus, kurie nustatyti UAB „Minauta“ automobilio apžiūros akte bei sudarytoje automobilio dalių/remonto pasiūlymo sąmatoje, taip pat UAB „Remtesta“ automobilio apžiūros akte. Teismas nurodė, kad apklausęs teismo posėdyje liudytojus, neturi pagrindo netikėti jų duotais parodymais, jog automobilio variklis buvo netinkamai ir nekokybiškai anksčiau remontuotas, dėl ko jis sugedo. Nors atsakovės atstovė teigė, kad apžiūrint automobilį UAB „Remtesta“ nebuvo atlikta jo ekspertizė, pati atsakovė, bylos nagrinėjimo metu teigusi, kad prašys skirti autotechninę ekspertizę, vėliau tokio prašymo nepareiškė, jokių įrodymų, paneigiančių liudytojų parodymus, taip pat kitus byloje esančius rašytinius įrodymus (t. y. automobilio apžiūros aktus, automobilio remonto sąmatą), neteikė. Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčo sutarties nuostatose „informacija apie trūkumus“ nėra nurodyta automobilio trūkumų, informacijos apie automobilio trūkumus taip pat nebuvo pateikta ir automobilio viešame skelbime portale www.autoplius.lt. Teismas sprendė, kad ieškovė, pirkdama daiktą, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog dešimties metų senumo neturintis automobilis, kainuojantis beveik 5 300 Eur, po jo įsigijimo nereikalaus papildomų investicijų, kurie kaip vėliau paaiškėjo, kainuos automobilio vertę.

7. Teismo vertinimu, nors atsakovė tvirtino, kad automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, todėl laikoma, kad buvo tvarkingas ir be trūkumų, tai, jog iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo praeita automobilio techninė apžiūra, nepaneigia automobilio variklio defektų buvimo jo pardavimo metu, nes privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, ji skirta tik įvertinti automobilio būklę saugumo požiūriu, suteikiant galimybę jį naudoti eisme, todėl ir atitinkantis techninius reikalavimus automobilis gali būti pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų. Nurodė, kad atliekant techninę apžiūrą yra atliekama vizuali automobilio apžiūra, automobilis nėra ardomas ir tikrinamos variklio dalys.

8. Nors atsakovė teigė, kad dėl ieškovės intensyvaus automobilio naudojimo ir galimai netinkamos jo priežiūros, automobilis sugedo, teismas vertino, kad byloje nėra jokių duomenų, kad automobilio trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjai. Daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu ir jeigu neįrodoma kitaip. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nepagrįstai ginasi aplinkybe, kad ieškovė įgijo naudotą daiktą, todėl paslėpti trūkumai, kurie buvo nustatyti UAB „Remtesta“, yra laikytini normalaus nusidėvėjimo rezultatu, kadangi teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, jog automobilio variklis jau anksčiau buvo remontuotas, purkštukai sudėti netvarkingai, dėl ko blogai tepė variklis. Nurodė, kad šių liudytojų parodymų atsakovė nepaneigė, o teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Teismas nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, atsakovė nesutiko remontuoti parduoto automobilio, todėl ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą – nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, ir reikalauti grąžintą sumokėtą kainą – 5 300 Eur, laikė proporcinga jos pažeistų teisių gynimo priemone.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą, priteisti iš ieškovės N. B. atsakovei D. V. bylinėjimosi išlaidas.

9.1. Teigia, kad bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo ir taikymo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.33 straipsnis, 6.334 straipsnis, 6.431¹ straipsnis) taip pat nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 6.327 straipsnį, 6.33 straipsnį, bei CK 6.145 straipsnį, numatantį restitucijos taikymą.

9.2. Pasak apeliantės, atsakovė pardavė kokybišką automobilį, atitinkantį įprastus tokiems automobiliams keliamus kokybės reikalavimus, jis galėjo būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį ir kurio kokybė byloje nėra paneigta jokiais kitais leidžiamais įrodymais, todėl teismas nepagrįstai be teisėto pagrindo pripažino sutartį negaliojančia sutartį ir taikė restituciją.

9.3. Mano, kad liko neįvertinti nustatyti pačios ieškovės sprendimai – remontuoti, išrinkti automobilį savo pasirinktu būdu, savo pasirinktuose autoservisuose apie tokį remontą neinformuojant atsakovės, neaišku kaip eksploatuoti automobilį, užkertant kelią ateityje šalims objektyviai ir tiksliai nustatyti tikrąsias variklio gedimo priežastis.

9.4. Pirmos instancijos teismas nevertino, kad UAB ,,Remtesta“ darbuotojas patvirtino, jog automobilis stovi po atviru dangumi autoservise su sumestomis variklio srities detalėmis į bagažinę 18 mėnesių, nejudinamas.

9.5. Teigia, kad ieškovė, pirkdama 10 metų naudotą ir 260 035 km nuvažiavusį automobilį, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus jo trūkumus, kurie nebuvo žinomi atsakovei, bus atsakinga atsakovė. Mano, kad tai nėra proporcinga ieškovės teisių gynimo priemonė, nes sukelia neadekvačius teisinius padarinius sąžiningai atsakovei. Po automobilio pirkimo, jis buvo pristatytas į techninę apžiūrą. Po to, automobilį ieškovė intensyviai eksploatavo 6 mėn., remontavo. Pažymi, kad minėta aplinkybė suponuoja išvadą, jog atsakovė automobilio pardavimo metu taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti apie po pardavimo atsirasiančius variklio trūkumus. Nurodė, kad variklio trūkumai galėjo atsirasti dėl ilgalaikės automobilio eksploatacijos, o byloje nėra duomenų, kad atsakovė, sąmoningai, juos žinodama, nuslėpė juos nuo pirkėjos.

9.6. Taip pat teigia, kad sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikra laiką po to, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybes pokytis, lyginant ji su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

9.7. Apeliantės teigimu, atsakovės atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, ieškovė įgijo naudotą 2012 m. gamybos automobilį, o perkant jau naudotą transporto priemonę, pirkėjas, sudarydamas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, turi būti atidesnis, aktyvesnis, apdairesnis bei atidžiai apžiūrėti daiktą, kurį perka, o prireikus – kreiptis į specialistus, tačiau ieškovė to nepadarė. Pažymi, kad vien aplinkybė, jog eksploatuojant automobilį reikalingi jo taisymo darbai, neįrodo atsakovės atsakomybės už paslėptus automobilio trūkumus ir jos atsakomybę už juos. Teismas nesirėmė medžiaga ir nepatvirtino ir neįrodė aplinkybės, kad ieškovei buvo perduotas automobilis, turintis paslėptų trūkumų, t. y. kad automobilio perdavimo metu atsakovė nuslėpė nuo ieškovės kokius nors automobilio trūkumus.

9.8. Pasak apeliantės, pagal UAB ,,Remtesta“ įstatus veiklos tikslas ir rūšis – automobilių remontas, priežiūra ir prekyba. Teismas neatsižvelgė, kad UAB ,,Remtesta“ pelno siekianti įmonė. Šis servisas užsiima tik automobilių remontu, tačiau neturi pagrindžiančių duomenų ir teisės atlikti techninę ekspertizę. UAB ,,Remtesta“ darbuotojai D. K. (tik su viduriniu išsilavinimu, išardęs automobilio variklio sritį) ir D. G. (surašęs transporto priemonės apžiūros aktą) remiasi vien savo subjektyvia nuomone ir įgūdžiais, neatsakė į klausimą ar esant tokiems esamiems servizo nustatytiems gedimams automobilis galėjo pravažiuoti dar apie 4329 km. Teismas nevertino, kad neatmetama galimybė, kad automobilis buvo remontuotas ir Italijoje.

9.9. Mano, kad teismas neatsižvelgė, kad daiktiniai įrodymai buvo sunaikinti ir neišsaugoti bei pasikeitę (išrinkus variklį detalės netinkami buvo sandėliuojamos) ieškovės, nebuvo apžiūrėtas automobilis pilnai, buvo apsiribota nuotraukomis, neišsiaiškintos aplinkybės dėl dabartinės automobilio būklės. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė negalėjo pavesti atlikti ekspertizę ekspertui turinčiam reikiamą kvalifikaciją technikos srityje, išsiaiškinant tam tikrus bylai reikšmingus klausimus. Teismas neįvertino, kokia pagrindinė automobilio gedimo (variklio) priežastis, dėl kurios susidarė didžioji dalis ieškovės nuostolių. Taip pat mano, kad dėl subjektyvių priežasčių gedimas galėjo atsirasti dėl intensyvaus automobilio naudojimo ir netinkamos priežiūros ar pačios ieškovės remonto darbų, nes teismui pati ieškovė patvirtino, kad automobilį remontavo, o po to tai paneigė.

9.10. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino ir nepasisakė dėl restitucijos, neįvertino, kad ieškovė nenaudoja ginčo automobilio, be to, nesirūpina automobiliu, tai yra transporto priemonė išrinkta ir neeksploatuojama ilgą laiką. Ginčo automobilis gali būti nepataisomai sugadintas arba žymiai sumažinta jo vertė. Nenaudojama ginčo transporto priemonė buvo ilgą laiką eksploatuojam, o po to neeksploatuojama, todėl automobilio būklė pablogėjo, dėl ko mažėja transporto priemonės vertė. Mano, kad ieškovės reikalavimai neatitinka ekonomiškumo ir teisingumo principų, nepadeda išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros. Restitucijos objektu esančio daikto negalima grąžinti natūra tokios būklės, kokios jis buvo negaliojančia pripažintos sutarties sudarymo (įvykdymo) metu, nes ieškovės daiktas buvo eksploatuojamas ilgą laiką ir jo vertės sumažėjimas yra esminis, daikto grąžinimas natūra šiuo atveju būtų netinkama civilinių teisių gynimo priemonė. Šiuo atveju restitucijos natūra taikymas, grąžinant automobilį, neatitinka restitucijos tikslų. Teigia, kad teismas nevertino, jog pati ieškovė savo veiksmai taip pablogino automobilio būklę, kad jis yra visiškai netinkamas naudoti, be to, nėra teismui pateikta jokių duomenų apie šiuo metu esančią transporto priemonės vertę ir tikrąją būklę, todėl šiuo atveju restitucija negali būti taikoma.

9.11. Pasak atsakovės, byloje nesant objektyvių duomenų (specialisto išvados ir/ar ekspertizės akto ir pan.) dėl automobilio techninės būklės ir jo tikrosios rinkos vertės, pirmos instancijos teismo išvada, kad automobilis šiuo metu yra netinkamas eksploatuoti ir dėl to jo grąžinimas atsakovei būtų jai pačiai nenaudingas, yra visiškai nepagrįsta, nes neįvertintos visos aplinkybės dėl automobilio defektų ir jo dabartinės būklės.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.1. Nurodo, kad automobilį apeliantė ar jos vardu brolis N. S. pirko su siekiu suremontavus parduoti, o ne asmeniniams tikslams kaip klaidingai nurodo apeliantė. Kelia klausimą, kaip apeliantė, kuri nesupranta nieko apie automobilius, kuriuo ji faktiškai gatvėmis nevažinėjo, jo patikrinti įgūdžių neturi, tvirtina ir žino, kad automobilio variklyje nedingdavo tepalas, kad automobilis įsigijimo momentu buvo tvarkingas ir pan. Ieškovei bandant gauti automobilio pardavėjo kontaktus, automobilį pardavusi UAB „RM-AUTO“, atsiuntė kontaktus būtent atsakovės brolio, į automobilio apžiūrą taip pat atvyko būtent jis ir pats atliko automobilio dalies detalių apžiūrą, diskutavo su meistrais, ardžiusiais automobilį bei vedė derybas su ieškove dėl kompensacijos už netinkamos kokybės prekės pardavimą, t. y. pradžiai siūlė 1 000 Eur kompensaciją, tačiau vėliau palinkėjo sėkmės teismuose.

10.2. Nors apeliaciniame skunde nuolat kartojama frazė „intensyvus naudojimas“, t. y. bandoma įteigti, kad ieškovė intensyviai naudojo automobilį, jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad automobiliu bus galima naudotis vos puse metų, tokio automobilio tikrai nebūtų pirkusi. Nors siekiama suklaidinti teismą ir sukelti abejones dėl automobilio defektų kilimo priežasties, iš įrodymų byloje visumos, pirmosios instancijos teismas padarė absoliučiai pagrįstą išvadą, kad automobilio defektus lėmė netinkamai suremontuotas variklis, kuris buvo suremontuotas prieš ieškovei įsigyjant automobilį, todėl apeliantė privalėjo garantuoti parduodamo daikto kokybę.

10.3. Mano, kad apeliaciniame skunde taip pat pakartotinai klaidingai nurodoma, kad ieškovė nekvietė atsakovės į automobilio apžiūrą, tačiau apeliantė pateikdama tokius argumentus, akivaizdžiai ignoruoja kartu su ieškiniu ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovė su atsakove bandė susisiekti visais įmanomais būdais, t. y. el. paštu, socialiniais tinklais, SMS žinutėmis, tačiau apeliantė neatrašė į jokią ieškovės žinutę, o į automobilio apžiūrą buvo nuvykęs apeliantės brolis.

10.4. Teigia, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad prekės (automobilio) defektai atsirado ir (ar) buvo sąlygoti veiksnių po automobilio perdavimo ieškovei. Ieškovė teismui pateikė įrodymus – defektinį automobilio aktą, kuriame nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai, nors apeliantė kritikuoja minėtą defektinį aktą ir (ar) liudytojus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų savo teiginiams pagrįsti, t. y. nors nurodė, kad prašys teismo skirti ekspertizę, tokio prašymo atsisakė, taip pat su jokiais specialistais neapžiūrėjo automobilio ir nepateikė jokio apžiūros ar defektų kilimo priežasties nustatymui alternatyvaus defektinio akto, o vien apeliantės samprotavimai, neturint jokio techninio išsilavinimo ir sistemingai viso proceso metu teigiant, kad apie automobilius nieko nesupranta, vertinti kritiškai kaip nepagrįsti, dėl ko turi būti remiamasi byloje esančiais įrodymais: UAB „Remtesta“ apžiūros aktu ir šios bendrovės darbuotojų, apklaustų teisme liudytojais, parodymais, kurie buvo nuoseklūs, aiškūs ir informatyvūs.

10.5. Pasak ieškovės, automobilio variklis buvo išardytas siekiant nustatyti jo gedimo priežastis ir nebuvo surinktas todėl, kad apeliantė turėtų galimybę įsitikinti gedimų apimtimi ir kilme, atlikti ekspertizę, jeigu nesutinka su ieškovės pateiktu defektiniu aktu. Dėl to, kad automobilis kaip teigia apeliantė, stovi jau du metus nejudinamas, tai yra išimtinai pačios apeliantės kaltė, pardavus ieškovei netinkamos kokybės automobilį ir nesileidžiant į jokius kompromisus ar taikius ginčo sprendimo būdus. Pažymi, kad ieškovė siūlė kone visus, alternatyvius ginčo sprendimo būdus (atsakovei suremontuoti automobilį savo pasirinktame autoservise, kompensuoti remonto išlaidas ir k.t.), tačiau dėl atsakovės ginčas sprendėsi gana ilgo laiko tarpą ir už kurio trukmę yra atsakinga išimtinai apeliantė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl naudoto daikto – automobilio atitikties kokybės reikalavimams bei atsakomybės už parduoto daikto trūkumus. Ieškovė (pirkėja) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 2021 m. spalio 29 d. sudarytą transporto priemonės Opel Zafyra Tourer, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant D. V. grąžinti ieškovei N. B. 5 300 Eur sumokėtus pinigus už automobilį, o ieškovei grąžinti automobilį surinktu varikliu. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad nusipirkus automobilį ir nuvažiavus juo apie 4 000 km, 2022 m. balandžio mėn. kuriant automobilį pasigirdo duslus garsas ir pasirodė daug aitraus kvapo išmetamųjų dujų, apžiūrą atlikę autoserviso meistrai informavo, kad automobilyje rado daug rimtų, paslėptų defektų ir kad remontas kainuos brangiai. Ieškovė teigė bandžiusi susisiekti su pardavėja ir rasti kompromisą dėl automobilio remonto, tačiau pardavėja nereagavo, į automobilio apžiūrą buvo atvykęs tik jos brolis, kuris po to taip pat ieškovei nebeatsakė. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigė, kad pardavė tvarkingą automobilį, kuriam ką tik buvo atlikta techninė apžiūra, argumentavo, kad gedimai galėjo atsirasti nuo intensyvaus automobilio eksploatavimo ir automobilio nusidėvėjimo.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, konstatavęs, kad ieškovė įrodė paslėptus automobilio trūkumus ir kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – nutraukti sutartį taikant restituciją natūra, yra proporcinga jos pažeistų teisių gynimo priemonė.

14. Atsakovė (apeliantė) su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės teigdama, kad teismas, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė esmines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas.

Dėl daikto trūkumų ir pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo

15. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 16 punktas). Kadangi CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 23 punktas). CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimus grindė UAB „Remtesta“ atlikta automobilio apžiūra ir surašytu aktu, pateiktu kartu su pradiniu ieškiniu, kuriame nurodyta, kad atlikus pirminę automobilio apžiūrą buvo matoma, kad variklis jau buvo remontuotas, buvo nuspręsta nuimti automobilio turbiną tolimesnei apžiūrai. Nuėmus turbiną buvo matomos didelės tepalo sankaupos variklio išmetimo angose; pagal matomus požymius nuspręsta, kad variklio gedimas gali būti susijęs su susidėvėjusiomis variklio bloko dalimis, stūmokliais arba stūmoklių žiedais. Pilnai išardžius variklį buvo nustatyta, kad variklio bloko gilzės išsidėvėjusios, variklio bloko plokštuma nelygi, variklio stūmokliai ir žiedai susidėvėję; pirmas variklio bloko cilindras susidėvėjęs labai stipriai, variklio bloko 1 ir 2 cilindro tepimo purkštukai sugadinti nepataisomai. Akte nurodoma, kad pirmo cilindro purkštukas buvo remontuotas (suvirintas), antras apgadintas (sulankstytas), šie purkštukų pažeidimai turi labai didelę įtaką variklio stūmoklių tepimui variklio darbo metu; visi ardymo metu pamatyti požymiai rodo, kad automobilio variklis buvo pilnai išrinktas, taisytas ir vėl surinktas, matoma, kad pakeista variklio cilindrų galvutės tarpinė, vožtuvų dangtelio tarpinė, bandyta sutaisyti cilindrų tepimo purkštukus. Nurodyta, kad aušinimo sistemoje esantis tepalas į šią sistemą galimai pateko per nesandarius variklio ir aušinimo sistemos bendrus mazgus, įtariama per nesandarų alyvos aušintuvą, o alyvos aušintuvas, pagal jo vizualinę apžiūrą, galimai pakeistas, bet sistema užteršta varikline alyva, visos aušinimo sistemos žarnos sugadintos. Nurodyta, kad visos kitos variklio dalys paliktos senos, nors turėjo būti keisti stūmoklių žiedai, abu sugadinti variklio bloko cilindrų purkštukai, visos variklyje esančios tarpinės ir riebokšliai, visos aušinimo sistemoje esančios žarnos (jos išburkusios nuo tepalo atsiradusio aušinimo sistemoje ir prarado savo technines savybes). Konstatuota, kad remontas atliktas nekokybiškai, nekeičiant sugadintų detalių, prastai sutvarkyti tepimo purkštukai (jie turėjo būti keičiami kitais), turėjo būti suremontuotas susidėvėjęs variklio blokas, stūmokliai arba stūmoklių žiedai turėjo būti pakeisti naujais. Dėl prastai atliktų darbų nepataisomai sugadintas automobilio turbokompresorius. Akte padaryta išvada, kad toks variklis tinkamai veikti ilgą laikotarpį negalėjo.

17. Taigi, iš ieškovės paaiškinimų bei Automobilio apžiūros akte nurodytų automobilio trūkumų, nustatyta, jog ieškovė savo reikalavimus grindė esminiais užslėptais automobilio variklio trūkumais, be kita ko, pateikdama ir UAB „Minauta“ (OPEL atstovė Šiauliuose) automobilio dalių / remonto pasiūlymą, pagal kurį ginčo automobilio remontas, kartu su keistinomis detalėmis kainuotų 9709,27 Eur.

18. Aiškindamas bendrąsias pirkimo – pardavimo sutarčių normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 pastraipa).

19. Nors apeliaciniame skunde atsakovė gausiai kritikuoja tiek Automobilio apžiūros aktą, tiek UAB „Remtesta“ darbuotojų, 2023 m. rugsėjo 29 d. byloje apklaustų liudytojais, parodymus, jų gebėjimus atlikti automobilio apžiūrą, teigdama, kad ši įmonė neturi teisės atlikinėti automobilių techninių ekspertizių, taip pat plačiai nurodo argumentus apie automobilių techninius parametrus, technines savybes ir pan. Tačiau jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus apie automobilio variklio ir jo dalių gedimus bei defektus, juose pateiktos informacijos teisingumą, liudytojų parodymų teisingumą, atsakovė į bylą neteikė, specialių žinių reikalaujančios ekspertizės byloje atsakovė neprašė skirti. Šioje nutartyje prieš tai nurodytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė (pirkėja) šioje byloje tinkamai įgyvendino jai tenkančią įrodinėjimo pareigą pateikdama įrodymus apie įsigyto daikto – naudoto automobilio, kokybės trūkumus, dėl kurių automobilio naudojimas pagal paskirtį tapo neįmanomas, kadangi ieškovės į bylą pateiktas automobilio apžiūros aktas ir joje nustatytos aplinkybės atsakovės byloje nebuvo paneigti. Ieškovei įrodžius, kad automobilis yra su esminiais variklio defektais, apie kuriuos pirkimo metu jai nebuvo žinoma, atsakovė, kaip pardavėja, turėjo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą ieškovei, tačiau šios savo pareigos neįvykdė. Nors apeliantė teigia, kad ieškovė intensyviai naudojo automobilį beveik 6 mėnesius, kad neaišku kaip automobilis buvo prižiūrimas visą šį laiką, tokie argumentai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė niekaip nepagrindė savo teiginių, kad kiek didesnė nei 4 000 km rida, pasiekta per 6 mėnesių laikotarpį, turi būti laikoma kaip viršijančia normalias (vidutinio naudotojo) automobilio naudojimo normas (CPK 178 straipsnis). Apeliantės teiginius, kad ieškovė, pirkdama 10 metų naudotą ir 260 035 km nuvažiavusį automobilį, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad už vėliau paaiškėjusius visus jo trūkumus, kurie nebuvo žinomi atsakovei, bus atsakinga atsakovė, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ne tik dėl to, kad atsakovė neįrodė, jog minėti trūkumai atsirado tik po automobilio pardavimo, bet ir dėl to, kad ieškovė, pirkdama 10 metų transporto priemonę, kuri nebuvo nurodyta kaip turinti trūkumų, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad tokią transporto priemonę bus galima naudoti ne ilgiau kaip pusę metų, šią aplinkybę patvirtina ieškovės išsakyta pozicija, kad jei ji būtų žinojusi, jog automobilis suges už 6 mėnesių, ginčo pirkimo-pardavimo sutarties ji nebūtų sudariusi.

20. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl UAB „Remtesta“ akto ydingumo, dėl liudytojų nekompetencijos teikti išvadas apie automobilių būklę ir gedimus, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Remtesta“, be kitų paslaugų, atlieka lengvųjų automobilių remonto, variklio remonto darbus, o jos darbuotojas, surašęs automobilio apžiūros aktą, D. G., apklaustas liudytoju teisme, turi autotransporto priemonių remonto šaltkalvio specialybę (UAB „Remtesta“ teismui teikti duomenys). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne. Apeliantei pirmosios instancijos teismui nepateikus jokių priešingas nei akte bei duotuose liudytojų parodymuose nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti byloje esančių įrodymų visuma ar vertinti byloje esančius įrodymus kaip nepatikimus.

21. Nors, pasak apeliantės, ji automobilį pirko tvarkingą ir apie jokius variklio defektus jai nebuvo žinoma, svarbu tai, jog kasacinio teismo praktikoje, kurią nurodo ir pati apeliantė savo apeliaciniame skunde, nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia, be kita ko, paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 24 punktas). Apeliantė teigia, kad teismas nevertino, jog, neatmetama galimybė, kad automobilis buvo remontuotas ir Italijoje. Byloje nustatyta, kad atsakovė ginčo automobilio prikimo-pardavimo sutartį sudarė su Italijos subjektu (iš sutarties nėra aišku – fiziniu, ar juridiniu), tačiau dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad prielaidas tiek dėl automobilio defektų atsiradimo priežasčių, tiek dėl galimo buvusios automobilio remonto Italijoje, turėjo įrodyti būtent atsakovė, o ne ieškovė ar teismas. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta, t. y. šiuo konkrečiu atveju, atsakovės nenaudai.

22. Be to, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad prieš pat automobilio pirkimą jam buvo atlikta techninė apžiūra, ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo, ja savo atsikirtimuose remiasi ir atsakovė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais, kad privalomoji techninė automobilio apžiūra nėra skirta atskleisti visus galimus automobilio trūkumus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad paslėpti automobilio trūkumai paaiškėjo tik išardžius variklį, todėl, nesant priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad automobilis neturėjo užslėptų ar akivaizdžių trūkumų jo perdavimo metu.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei nepaneigus automobilio apžiūros akte užfiksuotų duomenų, kad automobilio variklis anksčiau jau buvo remontuotas ir tai atlikta nekokybiškai (žr. nutarties 16 punktą), pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo užslėptų defektų, kurių pirkėja negalėjo pamatyti, yra teisėta ir pagrįsta. Nors apeliantė ir teigia priešingai, byloje liko nepaneigta ieškovės įrodinėta ir byloje nustatyta aplinkybė, kad automobilio variklio gedimą lėmė ne jo ilgas naudojimo laikas (beveik 10 metų) ir natūralus nusidėvėjimas, bet tai, kad automobilis buvo netinkamai ir nekokybiškai remontuotas anksčiau – iš naujo surinktas variklis nekeičiant susidėvėjusių dalių, bet jas netinkamai remontuojant.

24. Atmestini ir apeliantės argumentai, kad liko neįvertinti nustatyti pačios ieškovės sprendimai – remontuoti, išrinkti automobilį savo pasirinktu būdu, savo pasirinktuose autoservisuose apie tokį remontą neinformuojant atsakovės, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė po automobilio apžiūros bandė susisiekė su atsakove (2022 m. gegužės 4 d.), kvietė ją į automobilio apžiūrą, tačiau į automobilio apžiūrą buvo atvykęs tik atsakovės brolis, kaip automobilių aikštelės, kuri tarpininkavo automobilio pardavime, nurodytas kontaktinis asmuo, tačiau pati atsakovė nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų nustatyta, pasak jos, tikroji automobilio būklė ir defektai iš karto po gedimų nustatymo. Apeliantė akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovei buvo apribota galimybė įsitikinti automobilio defektais, atlikti jo apžiūrą ir ekspertizę dėl išrinkto variklio, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ketino apžiūrėti ginčo transporto priemonę, bet tokios sąlygos jai nebuvo sudarytos, byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovei buvo apribota teisė kreiptis į specialistus, turinčius teisę atlikti transporto priemonių ekspertizę, kad tokie specialistai būtų atsisakę apžiūrėti automobilį dėl to, kad jis stovi su išrinktu varikliu, kad teismas nesuteikė atsakovei teisės prašyti skirti byloje ekspertizę. Dėl to minėti atsakovės apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini.

25. Apeliaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad pati ieškovė, kaip pirkėja, buvo neatidi ir nerūpestinga, nes išsamiai nepatikrino perkamo automobilio, tačiau, pagal byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad vėliau nustatytus automobilio variklio trūkumus būtų buvę galima pastebėti tik išardžius variklį, ko, labiau tikėtina, joks atidus ir rūpestingas pirkėjas, prieš pirkdamas transporto priemonę, neatliktų. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

26. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės pateikto apeliacinio skundo argumentai, susiję su automobilio trūkumais, su ieškovės teise ginti savo teisėtus interesus jos pasirinktu būdu – prašant nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, laikytini nepagrįstais ir atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, nustačius esminius transporto priemonės defektus, buvusius jos pardavimo metu, nutraukti šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti ar naikinti šios sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl restitucijos taikymo

27. Apeliaciniame skunde atsakovė argumentuoja, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl restitucijos, neįvertino, kad ieškovės reikalavimai neatitinka ekonomiškumo ir teisingumo principų, nepadeda išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros, kadangi, pasak apeliantės, restitucijos objektu esančio daikto negalima grąžinti natūra tokios būklės, kokios jis buvo negaliojančia pripažintos sutarties sudarymo (įvykdymo) metu – ieškovės daiktas buvo eksploatuojamas ilgą laiką ir jo vertės sumažėjimas yra esminis ir daikto grąžinimas natūra šiuo atveju yra netinkama civilinių teisių gynimo priemonė.

28. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis) .Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 22 punktas).

29. Nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu (kurį patikslino) prašė, be kita ko, taikyti restituciją įpareigojant D. V. grąžinti ieškovei N. B. 5 300 Eur sumokėtus pinigus už automobilį, o ieškovei grąžinti automobilį surinktu varikliu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė taikyti restituciją ir įpareigojo atsakovę D. V. grąžinti ieškovei N. B. 5 300,00 Eur bei įpareigojo ieškovę N. B. grąžinti atsakovei D. V. 2021 m. spalio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgytą automobilį Opel Zafyra Tourer. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodoma, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – nutraukti sutartį ir reikalauti grąžintą sumokėtą kainą – 5 300 Eur, yra proporcinga jos pažeistų teisių gynimo priemonė, todėl ieškinys, kaip nurodoma teismo, tenkinamas visiškai.

30. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl restitucijos taikymo teismas turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 54 punktas; 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020, 49 punktas). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Bendroji taisyklė yra ta, kad restitucija atliekama natūra. Kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, restitucija gali būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (žr. CK 6.146 straipsnį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-421/2021, 49 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo argumentus, sprendžia, kad sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo yra nepakankamai motyvuota. Pažymėtina, kad nors ieškovė patikslintu ieškiniu prašė grąžinti atsakovei automobilį surinktu varikliu, sprendime dėl šio ieškovės reikalavimo nepasisakyta, o sprendimo rezoliucinėje nuspręsta grąžinti transporto priemonę atsakovei, nenurodant jokių papildomų argumentų dėl automobilio esamos būklės, t. y. iš sprendimo nėra aišku kaip turėtų būti įvykdytas automobilio grąžinimas – surinktu varikliu, ar tokios būklės, kokios yra šiuo metu (galimai, variklis išrinktas ir sudėtas į automobilio bagažinę). Be to, sprendime nėra įvertinti ir atsakovės argumentai, kad automobilio vertė šiuo metu yra ženkliai sumažėjusi būtent dėl ieškovės veiksmų – dėl to, kad automobiliu buvo važinėjama apie pusmetį, dėl to, kad jis šiuo metu laikomas be variklio, lauke, neapsaugotas nuo drėgmės, korozijos grėsmės ir pan.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją, jos taikymo sąlygų nenustatė, atitinkamai jos taikymo galimumo ir būdo netyrė, nevertino nei ieškovės, nei atsakovės argumentų dėl restitucijos galimumo šioje byloje, dėl ko nebuvo atskleista bylos dalies esmė dėl restitucijos taikymo šioje konkrečioje byloje. Byloje nesant duomenų apie esamą ginčo transporto priemonės būklę, jos vertę, nesant nustatytoms aplinkybėms apie transporto priemonės laikymo sąlygas, jų įtaką transporto priemonės vertei, nėra galimybės nustatyti, kokia ir kokio būdo restitucija (ne)gali būti taikoma, spręstina, kad byla negali būti išnagrinėta iki galo, todėl ši bylos dalis yra grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta nutraukti 2021 m. spalio 29 d. transporto priemonės Opel Zafyra Tourer, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paliktina nepakeista, o skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo naikintina, šią bylos dalį grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Kadangi bylos dalis dėl restitucijos taikymo grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, dėl to, atitinkamai naikintinos ir skundžiamo teismo sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir dėl šių dalių grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusias sprendimo dalis dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir išlaidų už liudytojų iškvietimą grąžinimo palikti nepakeistas.

Teisėjos Ramunė Čeknienė Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė Dalia Pranckienė