Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės D. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų procesinių veiksmų, atliktų civilinėje byloje Nr. e2-96-1000/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) rezoliucija atsisakė (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kaip galima suprasti iš atskirojo skundo turinio, atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) rezoliuciją priimti N. B. patikslintą ieškinį ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliekamais procesiniais veiksmais, nagrinėjant šalių ginčą civilinėje byloje.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės (duomenys neskelbtini) pateiktą patikslintą ieškinį ne nutartimi, o rezoliucija. Toks procesinis veiksmas nepriimant nutarties dėl trūkumų šalinimo, o tik šiuos trūkumus nurodant žodžiu, apeliantės nuomone neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 115 straipsnyje įtvirtino reglamentavimo.

Teismas nepagrįstai surengė parengiamąjį teismo posėdį be atsakovės atstovės ir neteisėtai derino patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nenustatyta tvarka. Teismas nebuvo nešališkas ir neutralus, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. CPK 117 straipsnio nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) nebuvo įteikti procesiniai dokumentai dėl teismo posėdžio datos, nebuvo išsiųsti procesiniai dokumentai (CPK 119 straipsnis).

Atkreipia dėmesį, kad ieškovės atstovas (duomenys neskelbtini) parengiamojo teismo posėdžio metu, nedalyvaujant atsakovės atstovei ir ne per EPP pateikė teismui ranka pasirašytą kitą (duomenys neskelbtini) patikslinto ieškinio egzempliorių (skiriasi ir dokumento datos) bei derino ieškinio formuluotes su teismu. Kitą patikslinto ieškinio variantą į EPP įkėlė pats teismas, o ne ieškovės atstovas. Taip buvo pažeista atsakovės teisė būti išklausyta. Teismas buvo aktyvus tik ieškovės atžvilgiu, diskriminuodamas atsakovę ir nesilaikė šalių lygiateisiškumo principo.

Nei CPK, nei kituose teismui teikiamų procesinių dokumentų būdus ir formą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta galimybė procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) įrašų, pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) rezoliucija priėmė N. B. patikslintą ieškinį. Tas apeliantės vertinimu pažeidžia jos procesines teises.

CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo galima apskųsti: 1) šio Kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

Civilinio proceso kodekse numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ieškinio priėmimo klausimas išsprendžiamas rezoliucija. Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Klausimai, kurie CPK numatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas 2016-01-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016 yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė. Pagal teismų praktiką nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010).

Pabrėžtina, kad CPK 137 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio priėmimo tvarką, nenumato galimybės atskiruoju skundu priešingai šaliai apskųsti teismo nutartį (rezoliuciją), kuria nutarta priimti patikslintą ieškinį. Tokio procesinio veiksmo atlikimas nepagrindžia, kad tokiu būdu bus užkirstas kelias ir tolesnei bylos eigai, ir savaime nereiškia, jog nagrinėjamoje byloje nebus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką bei teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad dėl apeliantės skundžiamo procesinio sprendimo – teisėjo rezoliucijos priimti patikslintą ieškinį negali būti paduodamas atskirasis skundas, bet motyvai dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Sutiktina su apeliante, kad atsisakymas priimti ieškinį ar jo patikslinimą galimas tik dėl tokio sprendimo priimant rašytinę nutartį, kurioje turėtų būti aptarti tokio šalies procesinio dokumento trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti (CPK 115 straipsnis, 137 straipsnis), tačiau apeliantės minimu atveju, (duomenys neskelbtini) atsisakymas priimti patikslintą ieškinį jį pateikusios ir tiesioginį tokio veiksmo atlikimu suinteresuotumą turinčios ginčo šalies - ieškovės nebuvo apskųstas, tad formaliai toks procesinių normų pažeidimas neturėjo tiesioginės įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams. Taip pat svarbu paminėti, kad, išklausius (duomenys neskelbtini) parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, paaiškėjo, kad ginčo šalių atstovai išsakė poziciją dėl taikaus ginčo išsprendimo galimumo ir dėl to prašė atidėti teismo posėdį. Ieškovės atstovas papildomai pasisakydamas dėl pateikto patikslinto ieškinio prašė teismo dėl susiklosčiusios faktinės situacijos palikti jį nenagrinėtu, nes, kaip minėta buvo aptarta, kad šalys tarsis dėl taikaus sprendimo. Kartu jis nurodė, kad nepavykus pasiekti taikaus sprendimo, tas pats patikslintas ieškinys dar kartą būtų tikslinamas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, elektroninės bylos kortelėje pateikta netiksli teismo rezoliucijos formuluotė, nesudaro pagrindo spręsti apie ginčo šalių teisių, sprendžiant patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, pažeidimą.

Elektroninių paslaugų teikimą, procesinių dokumentų pateikimą teismams ir jų įteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 (2022-01-31 įsakymo Nr. 1R-41 redakcija) patvirtintas „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte numatyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP sistema. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015-09-17 įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės (2016-06-17 įsakymo Nr. 6P-90-(1.1)(toliau – Taisyklės). Lietuvos Respublikos teismų 37¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismų gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama, kai vedama elektroninė byla. Teismas yra įpareigotas skaitmeninti gaunamus rašytinius dokumentus tuo atveju, jei byla vedama vien elektroninė forma, savo ruožtu popierinėje byloje pateikti popieriniai dokumentai privalomai nėra skaitmeninami ir per Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemę nesiunčiami, nebent bylą nagrinėjantis teisėjas nuspręstų kitaip.

Spręsti, kad (duomenys neskelbtini) patikslinto ieškinio pateikimas neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų, atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Juo labiau pasisakyti dėl apeliantės minimo, bet byloje nesančio kito dokumento, kurį jį įvardija kaip kitokio turinio patikslintą ieškinį. Tai, kad priėmęs patikslintą ieškinį, teismas nustatė terminą atsiliepimams į jį pateikti, nepagrindžia, jog nebuvo užtikrinta priešingos šalies teisė atsikirsti į ieškinį, kuris buvo pateiktas, teismo priimtas ir kuriame atsispindi ieškovės reikalavimai atsakovei.

Parengiamojo teismo posėdžio metu siekiama tinkamai pasirengti teisminiam bylos nagrinėjimui – išsiaiškinti ir galutinai suformuoti šalių nuomonę ginčijamais klausimais, sudaryti sąlygas, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje, todėl tai, kad parengiamojo posėdžio metu teismas aiškinosi ieškovės (per atstovą) poziciją dėl patikslinto ieškinio reikalavimo, nesuponuoja, kad tokiu būdu teismas derino ieškinio formuluotes.

Nagrinėjama byla – elektroninė, o atsakovės atstovė (duomenys neskelbtini) pateikė sudarytą teisinių paslaugų sutartį su atsakove ir prašymą prijungti prie elektroninės bylos kortelės bei atidėti bylos nagrinėjimą. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovė į bylą įstojo (duomenys neskelbtini), tad nuo to laiko turėjo galimybes susipažinti su elektroninės civilinės bylos duomenimis ir proceso eiga. Šioje proceso stadijoje vertinti, kad buvo ribojama ginčo šalių teisė susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir dalyvauti procese, nėra pagrindo. Tik primintina, kad teismas privalo imtis įstatymo nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7, 8 straipsniai).

Pastebima, jog pagal Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 4 dalies reglamentavimą advokatas neturi priimti pavedimo, kai žino, kad negali reikiamu laiku ir (ar) tinkamai jo atlikti dėl profesinės kompetencijos stokos, užimtumo ar kitų priežasčių. Jei pavedimui atlikti kliudančios priežastys paaiškėjo priėmus pavedimą, advokatas privalo nedelsdamas apie tai informuoti klientą. Atstovą priėmė pavedimą atstovauti atsakovei sausio 16 d., nors žinojo, kad sausio 17 d. ji dėl užimtumo dalyvauti teismo posėdyje negalės. Įvertinus, jog pavedimas priimtas nepaisant Advokatų etikos kodekse nustatyto tam ribojimo, atstovė galėjo įvertinti, jog tokiu atveju yra rizika, jog teismas neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį dėl užimtumo kituose procesuose ,ypač, kai posėdyje byla iš esmės nenagrinėta, priežastys gali nebūti pripažintomis svarbiomis.

Procesinių veiksmų atlikimas su kuriais nesutinka viena ar kita ginčo šalis, savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas, tačiau turėdamas įsitikinimą, kad ginčas nagrinėjamas neobjektyviai proceso dalyvis turi procesinę teisę reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Tai turi būti atliekama ne teikiant atskirąjį skundą, bet CPK 69 straipsnio tvarka. Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko atsakovė šia teise yra pasinaudojusi, tad plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.

Atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kurie pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektais. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, jog prašomas panaikinti procesinis sprendimas – teismo rezoliucija priimti patikslintą ieškinį pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, t. y. ji neskundžiama atskiruoju skundu, šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) rezoliucijos priimti patikslintą N. B. ieškinį, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Dėl apeliantės atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktų ir apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytų procesinių veiksmų, kurie taip pat vertinami kaip neužkertantys galimybės tolimesnei bylos eigai, plačiau nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal D. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) rezoliucijos priimti N. B. patikslintą ieškinį, nutraukti.