Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5246-1103/2024 pagal ieškovės N. B. patikslintą ieškinį atsakovei D. V. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „RM-AUTO“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

6. Šalys 2021 m. spalio 29 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė iš atsakovės įsigijo automobilį „Opel Zafyra Tourer“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Automobiliu ieškovė naudojosi apie pusę metų, nuvažiavo apie 4 000 km. 2022 m. balandžio mėn. UAB „Remtesta“, atlikusi automobilio apžiūrą, nustatė automobilio variklio defektus ir daug kainuosiančio remonto poreikį. „Opel“ automobilių atstovė UAB „Mintauta“ apskaičiavo, jog automobilio remontui yra reikalinga 9 709,27 Eur suma. Ieškovė bandė susisiekti su pardavėja ir rasti kompromisą dėl automobilio remonto, tačiau pardavėja nereagavo. Į automobilio apžiūrą buvo atvykęs atsakovės brolis, kuris vėliau ieškovei taip pat nebeatsakė.

8. Automobilis nuo 2022 m. balandžio mėnesį atliktos apžiūros iki šiol stovi aikštelėje šalia UAB „Remtesta“ serviso, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio variklio dalys yra išardytos ir sudėtos automobilio bagažinėje.

9. Šalių sudaryta 2021 m. spalio 29 d. transporto priemonės „Opel Zafyra Tourer“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis nutraukta 2024 m. balandžio 23 d., t. y. įsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo daliai. Įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalimi ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi konstatuotas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirkėjo (ieškovės) teisių gynimo būdą – nutraukti sutartį, esant esminiam sutarties pažeidimui, pardavėjui (atsakovei) pardavus netinkamos kokybės daiktą.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo taikyta restitucija ir atsakovė įpareigota grąžinti ieškovei 5 300 Eur, o ieškovė įpareigota atsakovei grąžinti 2021 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą automobilį „Opel Zafyra Tourer“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo variklio detales, neatliekant variklio surinkimo darbų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

11. Apeliantė nurodo, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir tendencingai nusistačiusi prieš apeliantę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo svarbias apeliantės nurodytas aplinkybes, nevertino ekspertų išvadų, netinkamai perkėlė atsakomybę dėl automobilio saugojimo ir nepagrindė restitucijos taikymo. Teisėja rėmėsi nekompetentingų asmenų išvadomis, o kompetentingų ekspertų paaiškinimus vertino kritiškai. Toks teisėjos elgesys pažeidė apeliantės teisę į nešališką teismą, garantuojamą Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, 109 straipsnyje, Konvencijos 6 straipsnyje bei CPK 21 straipsnyje, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

13. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65, 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausių abejonių dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju teisėjai, nagrinėjantys bylą, turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

15. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).

16. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimas byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par. 45).

17. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121).

18. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 37 punktas).

19. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga nenustatė objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nušalinimo teismo sudėčiai nereiškė, su bylą nagrinėjančio teismo sudėtimi sutiko. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo ar tikėjosi atsakovė, negali būti pagrindu pripažinti bylą nagrinėjusią teisėją šališka arba pažeidusia įrodymų vertinimo taisykles. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjamu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes padarė nepalankias atsakovei išvadas, nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

20. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo nešališkumu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas, nagrinėdamas civilines bylas, turi teisę remtis vienos iš šalių argumentais, su jais sutikti, tačiau tai savaime nereiškia teisėjo šališkumo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjama, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, atmeta.

Dėl restitucijos taikymo

21. Apeliantė D. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai pritaikė restituciją natūra, grąžindamas automobilį. Ji argumentuoja, kad toks sprendimas neatitinka restitucijos tikslų, nes nebuvo atsižvelgta į automobilio eksploatacijos laiką ir vertės sumažėjimą. Be to, ieškovė netinkamai saugojo automobilį, dėl ko jo būklė pablogėjo, o vertė sumažėjo, kaip patvirtino byloje apklaustas specialistas. Dėl to atsakovės padėtis nepagrįstai pablogėja, nes ji privalo priimti ilgą laiką nenaudotą ir prastos būklės transporto priemonę.

22. Restitucijos taikymo pagrindas įtvirtintas CK 6.145 straipsnyje, numatant, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (1 dalis); išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (2 dalis). Šios nuostatos patvirtina, kad restitucijos taikymo sąlygiškumas gali pasireikšti tais atvejais, jeigu jos taikymas suponuotų sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimą. Vis dėlto, ką nurodo ir pats įstatymų leidėjas, restitucijos netaikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, vadinasi, sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti esminis.

23. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis). Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 2 dalis).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju suabsoliutinti apeliantės interesus, paneigiant ieškovės teises, nebūtų teisinga (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės nurodytais argumentais, jog ieškovė (pirkėja) patirtų didelį ir neproporcingą neigiamą poveikį, jei būtų taikoma restitucija natūra (t. y. prekei būtų grąžinta jos pradinė būklė arba ją pakeitus), t. y. ieškovė faktiškai liktų su netinkamos kokybės preke, nors teismas dėl atsakovės kaltės jau nutraukė sutartį, atsakovė negrąžintų pinigų už prekę, o nesąžiningai veikianti sandorio pusė (pardavėja – atsakovė) iš esmės išsaugotų didžiąją dalį už prekę gautų pinigų.

25. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningas elgesys turi būti tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Teisėjų kolegija sutinka, jog netaikant restitucijos dėl atsakovės kaltės ieškovė atsidurtų nesąžiningoje ir neproporcingoje padėtyje, kai būtų priversta laikyti netinkamą prekę, o sandorio nepažeidusi šalis (pardavėja – atsakovė) gautų finansinę naudą.

26. Apeliantė kelia abejones dėl aplinkybių, susijusių su automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu ir jos nutraukimu, kurios jau yra paneigtos įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-150-739/2024. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatyta ir patvirtinta, jog automobilio variklyje jau pirkimo–pardavimo metu buvo paslėptų reikšmingų trūkumų, dėl kurių transporto priemonė netinkama eksploatuoti pagal paskirtį. Dėl šių defektų automobilis negali būti naudojamas ir yra paliktas šalia autoserviso. Atsižvelgdamas į tai ir nekvestionuodamas įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų aplinkybių, teismas pasisakys tik dėl restitucijos taikymo būdo. Apeliantės sąžiningumas sudarant ginčo sutartį yra paneigtas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-150-739/2024.

27. Apeliantės vertinimu, ieškovė pažeidė automobilių saugojimo taisykles, dėl ko reikšmingai sumažėjo automobilio vertė, kurią grindžia pateikta konsultacine išvada, mano, jog restitucijos taikymas natūra neatitiktų restitucijos tikslų. Mano, kad teismas neatsižvelgė į šiuo metu esančią transporto priemonės vertę ir tikrąją būklę. Automobilis buvo be pagrindo išrinktas ir bus grąžintas nesurinktas, kai tuo tarpu parduotas automobilis atitiko kokybės reikalavimus, jis buvo eksploatuojamas pusę metų. Mano, kad ieškovės reikalavimas grąžinti atsakovei automobilį surinktu varikliu, neįgyvendinamas, nes variklio srities dauguma detalių surūdiję ir neaišku ar yra pilnos komplektacijos. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės, o tai neabejotinai turėjo esminės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

28. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs apeliantės pateiktą konsultacinę išvadą pagrįstai nusprendė, jog visos neigiamos pasekmės, dėl kurių automobilis negalėjo būti eksploatuojamas, dėl jo būklės pasikeitimo dėl stovėjimo, vertės pasikeitimo tenka sutartį pažeidusiai šaliai – atsakovei.

29. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Sutartis buvo sudaryta 2021 m. spalio 29 d. ir kad ieškovė, pastebėjusi skydelio indikacijos įsijungimą, nedelsiant kreipėsi į UAB „Remtesta“ autoservisą, kuriame buvo atlikta automobilio apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilyje yra rimtų, paslėptų defektų, dėl kurių reikalingas brangus remontas. Gavusi šią informaciją, ieškovė, siekdama išspręsti problemą taikiu būdu, kreipėsi į pardavėją siekdama rasti kompromisinį sprendimą dėl automobilio remonto. Vis dėlto byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė buvo informuota apie automobilio defektus nuo pat pradžių. Ieškovė nuosekliai siekė taikaus ginčo sprendimo, tačiau atsakovės atsakymų ar veiksmų trūkumas sąlygojo teisminio proceso pradžią ir vėlesnę jo trukmę. Atsakovės nesugebėjimas tinkamai ir savalaikiai reaguoti į ieškovės pateiktus reikalavimus bei bandymus išspręsti ginčą taikiu būdu turėjo tiesioginę neigiamą įtaką proceso trukmei, ko pasėkoje automobilis visą šį laiką buvo neeksploatuojamas, kas darė papildomą žalą ieškovei, taip pat sukelia ir neigiamas pasekmes atsakovei. Teisėjų kolegija iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių turi pagrindo nuspręsti, kad atsakovės elgesys prisidėjo prie ilgo teisminio proceso, todėl atsakovei tenka atsakomybė už šią situaciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek apeliantė, tiek jos brolis nuo 2022 m. iki šiol žinojo, kur ir kokiomis sąlygomis laikomas automobilis, tačiau per visą šį laikotarpį nė karto neišreiškė jokių pastabų ar pretenzijų ieškovei ir nesiėmė jokių priemonių automobiliui apsaugoti.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi yra konstatuota, jog esminiai automobilio variklio defektai (kurie paaiškėjo tik išardžius variklį) atsirado ne nuo ilgo automobilio stovėjimo, o dėl atliko netinkamo automobilio remonto prieš automobilio pardavimą, už juos yra atsakinga apeliantė. Apeliantė byloje įrodinėjo automobilio vertės sumažėjimą ir pateikė A. V. parengtą konsultacinę išvadą, užsakytą atsakovės, kurioje buvo nurodyta automobilio kaina ir aplinkybės, turinčios įtakos automobilio vertės sumažėjimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi konsultacinėje išvadoje nurodytus duomenis, pažymi, jog, nepaisant konsultacinėje išvadoje nurodytų automobilio vertės sumažėjimui darančių įtaką veiksnių, apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2024 m. rugsėjo 17 d. A. V. nurodė, jog esminį automobilio vertės sumažėjimą lėmė tai, kad yra išrinktas automobilio variklis ir jis yra nevažiuojantis. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Automobilis neveiks ir negali būti eksploatuojamas ne dėl apeliantės nurodytų automobilio vertę mažinančių aplinkybių, to, kad Automobilio akumuliatorius yra išsikrovęs, kai kurios automobilio dalys paveiktos korozijos, o dėl to, kad variklis buvo išrinktas dėl atsakovės kaltės, ir tai konstatuota įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-150-739/2024.

31. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl netinkamo restitucijos taikymo ir dėl to, jog Automobilio variklis išimtas bei išardytas, t. y. daikto būklė yra pabloginta. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė pasirinko reikalauti iš atsakovės, kaip automobilio pardavėjos, grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė nutraukti sutartį, yra įsiteisėjusi ir nekvestionuojama, tai, kad ieškovės įsigyto daikto kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikia teisę ieškovei atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėtos už automobilį kainos grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė, kaip pirkėja, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, o tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu bei taikyti restituciją (CK 6.222 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog automobilio variklis yra išimtas ir išardytas, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju taikant dvišalę restituciją yra iš esmės išbalansuojama sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Sutiktina su ieškove, kad ieškovei buvo parduotas automobilis, kuris neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų, kas yra esminis sutarties pažeidimas, ieškovė negali naudoti automobilio pagal jo paskirtį, nors už jį atsakovei yra sumokėjusi 5 300 Eur, be to, remontuojant automobilį bet kokiu atveju variklį vis vien reikės išimti ir jį pakeisti (taisyti), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė dvišalę restituciją, t. y. grąžino sandorio šalis į padėtį, buvusią iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais argumentus, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinis ir pasak apeliantės, restitucija natūra negalima ir šiuo atveju apskritai negali būti taikoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

32. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą, ieškovei iš atsakovės nusprendė priteisti 2 396 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą, skaičiuodamas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Apeliantė taip pat kvestionuoja ieškovės atstovui už dalyvavimą teismo posėdžiuose priteistas sumas, prašo jas sumažinti 50 proc.

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

34. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas oficialios statistikos portale skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

35. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

36. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, ieškovės argumentai, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo pareiga vertinti bylinėjimosi išlaidų dydį ir jas priteisti atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus dydžius bei kriterijus, yra teisinga.

37. Nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme: 1 307 Eur išlaidas, kurias sudarė: ieškinio parengimas – 847 Eur, žyminis mokestis –218 Eur, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje – 242 Eur. Ieškovės atstovas 2023 m. rugsėjo 29 d. teiktame prašyme bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme nurodė, jog, atsižvelgęs į sunkią materialinę ir finansinę ieškovės padėtį, ieškovės atstovas nusprendė teisines paslaugas teikti nemokamai (Pro Bono), todėl sąskaitos už posėdžius ir kitų procesinių dokumentų rengimą nebuvo išrašomos. Prie prašymo, pateikto pirmosios instancijos teismui 2023 m. rugsėjo 29 d., pridėti išlaidas pagrindžiantys įrodymai: PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai, kurių suma 1 307 Eur.

38. Nustatyta, kad ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme: 2 033 Eur išlaidas, kurias, kaip nurodyta 2024 m. rugsėjo 17 d. ieškovės atstovo prašyme, sudarė jau minėtos 847 Eur ieškinio parengimo išlaidos, minėtas 218 Eur žyminis mokestis, minėtas pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. spalio 25 d. posėdyje – 242 Eur, antrą kartą nagrinėjant bylą pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje – 363 Eur, antrą kartą nagrinėjant bylą pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje – 363 Eur, 100 Eur už eksperto atvykimą į teismo posėdį (šios sumos ieškovės atstovas neįtraukia į prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį).

39. Apeliantė nesutinka su ieškovei priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kurį sudaro ieškovės atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant antrą kartą išlaidos. Apeliantės vertinimu tikslinga sumažinti prašomą sumą 50 procentų ir priteisti 544,50 Eur.

40. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme vyko šie teismo posėdžiai, kuriuose byla buvo nagrinėjama antrą kartą: 2024 m. gegužės 27 d., iš informacinės pažymos nustatyta, jog posėdis vyko nuo 13.02 val. iki 13.31 val., trukmė – 29 min.; 2024 m. rugsėjo 17 d., iš informacinės pažymos nustatyta, jog posėdis vyko nuo 13.05 val. iki 15.14 val., trukmė – 2 val. 9 min.; 2024 m. lapkričio 19 d., iš informacinės pažymos nustatyta, jog posėdis vyko nuo 9.06 val. iki 10.26 val., trukmė – 1 val. 20 min. Bendra visų posėdžių trukmė – apie 3 val. 58 min. Teisėjų kolegija pažymi, jog atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Taigi faktiškai laikytina, jog bendra posėdžių trukmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą yra 4 valandos.

41. Remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Apskaičiuojant ir taikant nustatytus koeficientus imamas oficialios statistikos portale skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju taikomas 2024 m. I ketv. bruto, t. y. 2 161 Eur. Taigi 2 161 Eur (bruto) x 0,1 (koeficientas) x 4 (posėdžių trukmė valandomis) = 864,40 Eur.

42. Aptariamu atveju apeliantė kvestionuoja 715 Eur (363 Eur + 363 Eur) bylinėjimosi išlaidas, patirtas ieškovės bylą nagrinėjant antrą kartą ir jos atstovui dalyvaujant teismo posėdžiuose. Kaip nustatyta, maksimali priteistina suma už dalyvavimą 4 valandų bendros trukmės posėdžiuose yra 864,40 Eur. Atsižvelgdama į nurodytus skaičiavimus, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl neteisingų ir neprotingų už ieškovės atstovo pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame priteistų sumų, kaip nepagrįstus.

43. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Šios civilinio proceso taisyklės taikomos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 338 straipsniai).

44. Vertindama apeliantės argumentus, susijusius su skundžiamame teismo sprendime padaryta aritmetine klaida, teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą ir neteisingai vietoje 1 307 Eur sumos nurodė 1 331 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo ši klaida ištaisytina nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 2 372 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė pirmosios instancijos teisme. Tai, kad yra ištaisomas rašymo apsirikimas, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti (pakeisti) skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 328, 338 straipsniai).

45. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl restitucijos taikymo, nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl pirkėjos prašomo taikyti galbūt pažeistų teisių gynybos būdo įsigijus netinkamos kokybės naudotą automobilį, ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, jo panaikinti (ar pakeisti) remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

48. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos. Ieškovė pateikė duomenis dėl patirtų 1 759,40 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų 2025 m. pirmą ketvirtį. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užpraėjusio ketvirčio (2024 m. trečias ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 237,90 Eur. Taigi, maksimali atlygintina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 909,27 Eur (2 237,90 Eur x 1,3 (Rekomendacijų 8.10 p.)). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti 1 759,40 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 1 759,40 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant : „Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 372 Eur (du tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 759,40 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt devyni eurai ir 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.