Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei R. M., ieškovės atstovei advokatei Renatai Astrauskienei, atsakovui M. M., jo atstovui advokatui Vytautui Agintui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir jo gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo M. M. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje šalių, jų atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys bendro ūkio nebeveda ir šeimyninio gyvenimo nebegyvena nuo 2017 m. kovo mėnesio. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. M.. Gyvendamos santuokoje šalys įgijo: butą, esantį (duomenys neskelbtini); metalinį garažą, kilnojamuosius daiktus. Ieškovė ir atsakovas santuokos metu investavo pinigines lėšas UAB „Forekslitas“, taip pat turi kreditorių „Swedbank“, AB.

I. Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje ir CK 3.61 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.)

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas prieš ją vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, prisipažino buvęs neištikimas.

Šalys pripažįsta, kad kartu kaip šeima negyvena nuo 2017 m. vasario mėn., jau iki to laiko jų santykiai buvo pašliję, ieškovė daug laiko praleisdavo Šiauliuose pas savo tėvus, atsakovas – darbe, komandiruotėse. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis patvirtina, kad M. M. buvo teisiamas už tai, kad smurtaudamas, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y.: jis, 2017 m. kovo 12 d. apie 17 val. 10 min. bute (duomenys neskelbtini), grasindamas fiziniu susidorojimu sutuoktinei R. M., kaire ranka griebė jai už kairės rankos ir stūmė į durų staktą, taip nukentėjusiajai R. M. padarė poodinę kraujosruvą kairio žasto priekiniame vidiniame paviršiuje ir vidurinio trečdalių riboje, poodinę kraujosruvą kairio žasto priekiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kario žasto išoriniame nugariniame paviršiuje ir tokiu būdu, smurtaudamas, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui sutuoktinei R. M.. Baudžiamoji byla nutraukta ir M. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais - pagal laidavimą be užstato. Atsakovas, nors ir buvo teisiamas už tyčinį nusikaltimą, tačiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl formaliai konstatuoti jo kaltę CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu, negalima. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konfliktas tarp sutuoktinių įvyko jiems kaip šeimai kartu nebegyvenant. Pati ieškovė, apklausiama baudžiamojoje byloje patvirtino, jog tai buvo buitinis konfliktas, jos santykiai su vyru yra įtempti, ji daug laiko praleidžia Šiauliuose, yra paruošusi dokumentus dėl santuokos nutraukimo. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad savo apsinuoginusios nuotraukas talpindavo viešuose socialiniuose tinkluose taip norėdama paerzinti vyrą. Akivaizdu, jog tokie abiejų sutuoktinių veiksmai negali būti laikomi kaip pagarbūs ir tolerantiški vienas kito atžvilgiu.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo. Priešingai, šalys pašlijus santykiams, nesistengė susitaikyti, elgėsi vienas su kitu nepagarbiai. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos ir paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, nesugebėjo rasti kompromiso, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys gyveno kartu ir atskirai, šalių jokie bendri interesai nebesieja ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai). Dėl šios priežasties netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į šalių prašymus, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė „M.“, atsakovui - „M.“ (CK 3.69 straipsnis).

II. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Ieškovė nepilnametės dukros gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros išlaikymui.

Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra.

Atsakovas nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, sutinka mokėti po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros išlaikymui. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad šiuo metu, kai ji nedirba, sumažėjo poreikis auklės išlaidoms, todėl dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 500 Eur.

Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio teismas prioritetą teikia vaikų teisėms ir interesams, analizuoja vaikų poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Šalių dukrai šiuo metu 3 metai, ji lanko darželį, chroniškų sveikatos sutrikimų neturi. Kaip nurodo ieškovė, dukros išlaikymui per mėnesį reikia apie 500 Eur. Paaiškina, kad šias išlaidas sudaro išlaidos maistui, rūbams, žaislams ir ugdymo priemonėms, vaistams ir kitiems būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Laikytina, kad nurodytos išlaidos atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu pajamų negauna, registruota darbo biržoje.

Atsakovo pajamos sudaro apie 1400 Eur per mėnesį. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, kitų išlaikytinių neturi, kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo prisiima vykdyti ieškovė.

Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo priteistina po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros išlaikymui.

Teismas taip pat pažymi, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos LR Išmokų vaikams įstatymas, pagal kurį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 30 Eur dydžio išmoka per mėnesį.

Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (CK 3.200 straipsnis) iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

III. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Atsakovas iš esmės sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau teismo posėdyje pateikė prašymą įpareigoti ieškovę gauti iš atsakovo leidimą išsivežti vaiką S. M. už Lietuvos Respublikos ribų. Ieškovė prašo netenkinti šio atsakovo reikalavimo, nurodydama, jog jis yra nepagrįstas. Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad atsakovas, pasiimdamas vaiką laikinai pabendrauti, informuotų ieškovę apie vaiko buvimo vietą.

Teismas pabrėžia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

Šalių siūloma nustatyti tėvo ir dukros bendravimo tvarka iš esmės nesiskiria. Atsižvelgiant į tai, kad bendravimo tvarka turi būti aiški ir tiksli, siekiant, kad būtų eliminuota bet kokia tėvų priešprieša ir nesutarimai dėl bendravimo tvarkos vykdymo, bendravimo tvarka yra tikslintina. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, vadovaudamasis CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose, siekti, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir teisėti interesai, nustato tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: iki S. M. sulauks ketverių metų, t. y. iki (duomenys neskelbtini), atsakovas M. M. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą, kiekvieną savaitgalį vieną dieną - porinį mėnesio šeštadienį ir neporinį sekmadienį nuo 11 val. 00 min. iki tos pačios dienos 19 val. 00 min.; nuo (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės, atsakovas M. M. turi teisę bendrauti su dukra S. M., pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 11 val. 00 min. iki sekmadienio 19 val. 00 min.; Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių metu M. M. turi teisę bendrauti su dukra: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. 00 min. iki gruodžio 26 d. 12 val. 00 min.; sausio 1 d. nuo 11 val. 00 min. iki 19 val. 00 min.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. 00 min. iki gruodžio 25 d. 12 val. 00 min., gruodžio 31 d. nuo 11 val. 00 min. iki 19 val. 00 min.; Šv. Velykų švenčių metu M. M. turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki pirmadienio 12 val. 00 min.; kiekvienais neporiniais metais - antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki 20 val. 00 min.; M. M. turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais per Jonines, birželio 23 d. nuo 12 val. 00 min. iki birželio 24 d. 18 val. 00 min.; M. M. turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais dukros gimimo dieną - vasario 23 d. sekančiai: jei dukros gimtadienis tenka darbo dienai, tėvas pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. 30 min. ir grąžina iki tos pačios dienos 20 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą. Jei dukros gimtadienis tenka nedarbo dienai, tėvas pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ir grąžina tos pačios dienos 20 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą; M. M. su dukra nebendrauja per R. M. gimtadienį - vasario 10 d., bei Motinos dieną - pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį; M. M. turi teisę praleisti su dukra 1 (vieną) mėnesį per vaiko vasaros atostogas pasiimant dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. pirmą atostogų dieną ir grąžinant 20 val. 00 min. paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinęs su ieškove R. M..

Šalys taip pat buvo pareiškę reikalavimus dėl neturėjimo teisės išsivežti dukterį S. M. už Lietuvos Respublikos ribų be atskiro kiekvieno iš tėvų sutikimo.

Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš Civiliniame Kodekse įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų).

Kitokie reikalavimai taikytini dėl tėvų laikino išvykimo su vaikais į užsienį. Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais.

Atsižvelgiant į šias nuostatas pripažintina, kad M. M. turi gauti vaiko motinos sutikimą su dukra išvykti į užsienį tuomet, kai tai nesutampa su teismo nustatytu tėvo ir dukros bendravimo laikotarpiu, o R. M. turi gauti vaiko tėvo sutikimą jei išvyksta į užsienį ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui.

IV. Dėl turto ir prievolių padalijimo

Byloje šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 50 000 Eur), metalinį garažą, esantį „Klaipėdos kaštonai“ teritorijoje (vertė 400 Eur). Viso nekilnojamojo turto vertė - 50 400 Eur. Santuokos metu sutuoktiniai taip pat įgijo: elektrinę frezą ir kotinių frezų komplektą (120 Eur vertė), elektrinį suktuką (30 Eur vertė), elektrinį oblių (45 Eur vertė), elektrinę šlifavimo mašiną (2 vnt., 100 Eur vertė), elektrinį siaurapjūklį (70 Eur vertė), elektrinį siurblį (100 Eur vertė), elektrinį siurblį (100 Eur vertė), raktų komplektą (50 Eur vertė), elektrinį pjūklą (80 Eur vertė), dviratį (350 Eur vertė), svarmenis (4 vnt., 150 Eur vertė), kirpimo mašinėlę (80 Eur vertė), siuvimo mašiną (30 Eur vertė). Viso kilnojamo turto vertė - 1605 Eur. Santuokos metu įgytą ir dalintiną turtą taip pat sudaro ir piniginės lėšos prekybinėje sąskaitoje (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB), atidarytoje M. M. vardu, skirtoje maržinėms prekybinėms operacijoms SPOT FOREX rinkoje atlikti, kurią M. M. vardu tvarko UAB „Forekslitas“ - 8670,77 Eur.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Šioje byloje šalys neprašo, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo. Remiantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, santuokinis turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Teismas sprendžia, kad šioje byloje nekilnojamasis turtas – butas, negali būti padalytas natūra dėl subjektyvių aplinkybių, nes tarp šalių susiklostę labai konfliktiški tarpusavio santykiai. Byloje ginčo tarp šalių, kuriam sutuoktiniui nekilnojamąjį turtą priteisti natūra, nėra. Šalys sutaria dėl to, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų natūra priteistas ieškovei. Ginčo dėl garažo priteisimo atsakovui, dėl namų apyvokos ir kitų daiktų padalijimo taip pat nėra.

Santuokos metu įgytą ir dalintiną turtą taip pat sudaro pinigines lėšos, ieškinio pateikimo teismui metu buvusios atsakovo M. M. „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 3697,68 Eur, bei piniginės lėšos, ieškinio pateikimo teismui metu buvusios R. M. banko sąskaitoje, 68,24 Eur. Šalys sutinka, kad šios lėšos po santuokos nutraukimo liktų kiekvieno asmenine nuosavybe.

Byloje kilo ginčas dėl į UAB „Forekslitas“ investuotų pinigų ir pinigų už parduotą automobilį padalijimo.

Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo (CK 3.123 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė teigia, kad pardavus santuokoje įgytą automobilį pusę gautos sumos perdavė atsakovui. Atsakovas tai neigia, nurodo, kad automobilį ieškovė pardavė jam nežinant savo seseriai, automobiliu naudojasi ir toliau, jokių pinigų jam neperdavė. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad šalys kaip šeima bendrų lėšų, finansų nebetvarko nuo 2017 m. pradžios, atsakovas 2017 m. sausio 7 d. apribojo ieškovei galimybę naudotis savo banko sąskaita, automobilį ieškovė 2017 m. sausio 10 d. pardavė savo seseriai, tačiau, atsakovo teigimu, toliau juo naudojasi. Esant tokioms aplinkybės ir tuo metu tarp šalių buvusiems konfliktiniams santykiams, labiau tikėtina, kad pinigų, gautų pardavus automobilį, ieškovė atsakovui neperdavė, todėl priteisiant kompensaciją iš ieškovės priteistina atsakovui suma didintina puse už parduotą automobilį gauta pinigų suma – 1100 Eur.

Iš byloje esančios prekybinės sąskaitos valdymo sutarties matyti, kad 2014 m. liepos 8 d. atsakovo M. M. vardu buvo sudaryta prekybos valiuta SPOT FOREX sutartis. Šios sutarties 2.1.1. b punkte nurodyta, kad klientui esant susituokus, jis turi kito sutuoktinio sutikimą sudaryti ir vykdyti šią sutartį. Apie tai, kad sudarant šią sutartį dalyvavo ir ieškovė, nurodo atsakovas. Jis nurodė, kad tai buvo bendras šeimos sprendimas investuoti pinigus papildomoms pajamoms gauti. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė, sandorio neginčija, neprašo teisės į kompensaciją. Akivaizdu, kad investuotos buvo šeimos lėšos, kurios taip pat dalintinos lygiomis dalimis, nutraukiant santuoką.

Santuokos metu sutuoktiniams atsirado solidari prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2013 m. balandžio 19 d. kredito sutartį Nr. 13-022969-FA. Banko pažymoje nurodyta, kad neįvykdytų įsipareigojimų pagal sutartį suma 2018 m. balandžio 18 d. yra 24 365,22 Eur.

Kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007). Ieškovė prašo nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką likusius įsipareigojimus „Swedbank“, AB pagal 2013 m. balandžio 19 d. kredito sutartį vykdys asmeniškai R. M., o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) bankui būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovo M. M. lėšomis, ieškovė R. M. privalo sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, lygią šios prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas tokios prievolės įvykdymo išlaidas bei dėl to patirtus atsakovo nuostolius. Toks prievolės kreditoriui grąžinimo būdas nėra laikytinas kredito sutarties modifikavimu – prievolė lieka solidari, užtikrinta buto įkeitimu, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys tenkintinas.

Tokiu būdu po santuokos nutraukimo ieškovei priteistina turto už 54 513,64 Eur, o atsakovui už 9628,08 Eur. Įskaičius ieškovės pareigą sumokėti 24 365,22 Eur kreditoriui ir 1100 Eur kompensaciją atsakovui už santuokoje įgyto turto sumažėjimą, iš ieškovės atsakovui priteistina 21 620,34 Eur kompensacija (54 513,64 Eur – 9628,08 Eur – 24 365,22 Eur + 1100 Eur).

V. Dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo

Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Byloje atsakovui iš ieškovės priteista 21 620,34 Eur piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė byloje pateikė prašymą, teismui priteisus iš jos piniginę kompensaciją, išdėstyti jos sumokėjimą dalimis.

CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaip jau buvo minėta, teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka, lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-521/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis; priimta civilinėje byloje Nr. 2-1714-178/2015).

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie būtų pakankamas bei išimtinis pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Šiuo atveju svarbu įvertinti aplinkybę, jog po santuokos nutraukimo šalių vaikas lieka gyventi su ieškove, kuriai tenka didesnė vaiko išlaikymo ir auklėjimo našta, todėl šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei nepilnamečio vaiko teisėtus interesus. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas dalyje dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovės atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl tenkintinas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymas dalyje dėl 21 620,34 Eur kompensacijos priteisimo atsakovui iš ieškovės išdėstytinas dvejiems metams nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. gegužės 11 d.

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti 50 procentų, pagal šį santykį paskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė, pateikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ieškovė buvo atleista. Už patikslintą ieškinį turėjo būti sumokėta 1591 Eur (300 Eur už neturtinius reikalavimus ir 1291 Eur už turtinius reikalavimus). Patikslintą ieškinį patenkinus 50 procentų, iš atsakovo valstybei priteistina 796 Eur (1591 Eur x 50 proc.) žyminio mokesčio.

Ieškovė patyrė 1837,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (III tomas, b.l. 101). Patikslintą ieškinį patenkinus 50 procentų, iš atsakovo ieškovei priteistina 919 Eur (1837,50 Eur x 50 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 1178,61 Eur žyminio mokesčio, pateikiant priešieškinį. Už patikslintą priešieškinį turėjo būti sumokėta 674 Eur. Atsakovui sumokėjus daugiau žyminio mokesčio negu numatyta įstatyme, atsakovui grąžintina dalis žyminio mokesčio – 504,61 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patenkinus patikslintą priešieškinį 50 procentų, iš ieškovės atsakovui priteistina 337 Eur (674 Eur x 50 proc.).

Atsakovas patyrė 1850 Eur advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus patikslintą priešieškinį 50 procentų, iš ieškovės priteistina 925 Eur (1850 Eur x 50 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovui (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis). Iš viso iš ieškovės atsakovui priteistina 1262 Eur (337 Eur žyminio mokesčio ir 925 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti).

Atsakovas už ekspertizės atlikimą sumokėjo 400 Eur (2018 m. sausio 17 d. AB ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymas 81). Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkinus iš dalies (po 50 procentų), atsakovui iš ieškovės priteistina 200 Eur už ekspertizės atlikimą.

Šias sumas įskaičius, iš ieškovės atsakovui priteistina 543 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo priteistina 291 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (Drazdauskaitės), a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – ,,M.“, ,,M.“.

Nustatyti šalių nepilnametės dukros S. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, ieškove R. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti M. M. bendravimo su nepilnamete dukra S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

iki S. M. sulauks ketverių metų, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovas M. M. turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą, kiekvieną savaitgalį vieną dieną - porinį mėnesio šeštadienį ir neporinį sekmadienį nuo 11 val. 00 min. iki tos pačios dienos 19 val. 00 min.; nuo (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės, atsakovas M. M. turi teisę bendrauti su dukra S. M., pasiimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 11 val. 00 min. iki sekmadienio 19 val. 00 min.; Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių metu M. M. turi teisę bendrauti su dukra: kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 12 val. 00 min. iki gruodžio 26 d. 12 val. 00 min.; sausio 1 d. nuo 11 val. 00 min. iki 19 val. 00 min.; kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 11 val. 00 min. iki gruodžio 25 d. 12 val. 00 min., gruodžio 31 d. nuo 11 val. 00 min. iki 19 val. 00 min.; Šv. Velykų švenčių metu M. M. turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki pirmadienio 12 val. 00 min.; kiekvienais neporiniais metais - antrąją Šv. Velykų dieną, pirmadienį, nuo 11 val. 00 min. iki 20 val. 00 min.; M. M. turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais per Jonines, birželio 23 d. nuo 12 val. 00 min. iki birželio 24 d. 18 val. 00 min.; M. M. turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais dukros gimimo dieną - vasario 23 d. sekančiai: jei dukros gimtadienis tenka darbo dienai, tėvas pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17 val. 30 min. ir grąžina iki tos pačios dienos 20 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą. Jei dukros gimtadienis tenka nedarbo dienai, tėvas pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. ir grąžina tos pačios dienos 20 val. 00 min. į vaiko gyvenamąją vietą; M. M. su dukra nebendrauja per R. M. gimtadienį - vasario 10 d., bei Motinos dieną - pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį; M. M. turi teisę praleisti su dukra 1 (vieną) mėnesį per vaiko vasaros atostogas pasiimant dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. 00 min. pirmą atostogų dieną ir grąžinant 20 val. 00 min. paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, suderinęs su ieškove R. M..

Nustatyti, kad M. M. turi gauti vaiko motinos R. M. sutikimą su dukra išvykti į užsienį tuomet, kai tai nesutampa su teismo nustatytu tėvo ir dukros bendravimo laikotarpiu, o R. M. turi gauti vaiko tėvo M. M. sutikimą, jei išvyksta su dukra į užsienį ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui.

Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros S. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2017 m. balandžio 28 d. iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti R. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:

butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kirpimo mašinėlę, siuvimo mašiną;4335,38 Eur piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB prekybinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);R. M. vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas - 68,24 Eur.

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- elektrinį frezą ir kotinių frezų komplektą, elektrinį suktuką, elektrinį oblių, elektrinę šlifavimo mašiną (2 vnt.), elektrinį siaurapjūklį, elektrinį siurblį, elektrinį siurblį, raktų komplektą, elektrinį pjūklą, dviratį, svarmenis (4 vnt.);

- 4335,38 Eur piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB prekybinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

- M. M. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, esančias pinigines lėšas - 3697,68 Eur;

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2013 m. balandžio 19 d. kredito sutartį Nr. 13-022969-FA yra solidari M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, jog po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2013 m. balandžio 19 d. kredito sutartį vykdys asmeniškai R. M., o tokios pareigos nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) bankui būtų įvykdyta asmeninėmis M. M. lėšomis, R. M. privalo sumokėti M. M. piniginę kompensaciją, lygią šios prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas tokios prievolės įvykdymo išlaidas bei dėl to patirtus atsakovo nuostolius.

Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 21 620,34 Eur kompensaciją M. M., a.k(duomenys neskelbtini) už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Išdėstyti 2018 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo įvykdymą dalyje dėl 21 620,34 Eur kompensacijos atsakovui priteisimo iš ieškovės dvejiems metams nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. gegužės 11 d., tokia tvarka:

iki 2018 m. birželio 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2018 m. liepos 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2018 m. rugsėjo 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2018 m. spalio 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2018 m. lapkričio 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2018 m. gruodžio 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2019 m. sausio 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2019 m. vasario 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2019 m. kovo 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2019 m. balandžio 15 d. įmokėti 900,00 Eur;iki 2019 m. gegužės15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2019 m. birželio 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2019 m. liepos 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2019 m. rugsėjo 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2019 m. spalio 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2019 m. lapkričio 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2019 m. gruodžio 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2020 m. sausio 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2020 m. vasario 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2020 m. kovo 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2020 m. balandžio 15 d. sumokėti 900,00 Eur;iki 2020 m. gegužės 15 d. sumokėti 920,34 Eur.

Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 543 Eur bylinėjimosi išlaidų M. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 291 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.