Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Kaziui Grigaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, Profesinės karo tarnybos karys, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2017-03-12 apie 17.10 val. bute, (duomenys neskelbtini), grasindamas fiziniu susidorojimu sutuoktinei R. M., kaire ranka griebė jai už kairės rankos ir stūmė į durų staktą, taip nukentėjusiajai R. M. padarė poodinę kraujosruvą kairio žasto priekiniame vidiniame paviršiuje ir vidurinio trečdalių riboje, poodinę kraujosruvą kairio žasto priekiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kario žasto išoriniame nugariniame paviršiuje ir tokiu būdu, smurtaudamas, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui sutuoktinei R. M..

K. M. M. teisiamajame posėdyje kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad yra vedęs ir gyvena viename bute su žmona R. M., turi dvejų metų dukrytę. Santykiai šeimoje paskutiniu metu yra įtempti, nes jis dažnai būna darbe, tenka ir naktimis, savaitgaliais, nes tarnauja Lietuvos kariuomenėje, yra atsidavęs tarnybai, todėl mažiau galbūt dėmesio skiria žmonai, žmona priekaištauja dėl to. Lankosi pas psichologą, nes myli žmoną ir vaiką, nori toliau kartu gyventi. Tą dieną įvyko žodinis konfliktas su žmona dėl išėjimo visiems kartu į lauką pasivaikščioti. Žmona nenorėjo eiti į lauką ir nenorėjo leisti jam su dukra vienam išeiti į lauką. Besiginčydamas su ja, jis nepastebėjęs, eidamas atgal, užkliuvo dukrą ir ji nukrito ant žemės. Paėmė į rankas vaiką paguosti, o žmona pradėjo priekaištauti, kad jis žaloja vaiką, nesaugo jo. Jis prašė žmonos nesipykti, pasitraukti nuo jo, nes jis gali nesusivaldyti, bet žmona jam replikavo, kalbėjo su ironija, kas dar labiau jį sunervino. Traukdamasis atbulomis, jis, nematydamas, kliudė mergaitę, kuri neišlaikė pusiausvyros ir vėl nugriuvo. Pakėlė ją, pradėjo guosti, raminti, bet žmona reikalavo atiduoti dukrą, bandė atimti. Jis tuo metu laikydamas vaiką dešinėje rankoje ir nenorėdamas atiduoti jo žmonai, savo kaire ranka stūmė žmoną, t.y. paėmė ją už žasto ir pastūmė link durų, žmona nenugriuvo. Labai gailisi dėl šio įvykio, pergyvena. Paaiškino, jog toks fizinis kontaktas tarp jo ir žmonos atsitiko pirmą kartą. Bandė atsiprašyti savo žmonos, nors ji ir neatleido. Yra karininkas, todėl teistumas užkirstų kelią jam toliau vykdyti tarnybą, kas apsunkintų bankinių įsipareigojimų už paimtą paskolą vykdymą. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba esant lengvinančių aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino (b.l. 65-67).

Kadangi kaltinamasis po pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, gynėjui bei nukentėjusiajai, įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Iš 2017-03-13 tarnybinių pranešimų, prie jų esančių foto nuotraukų ir protokolo-pareiškimo, matyti, kad 2017-03-13 buvo sulaikytas M. M., kuris 2017-03-13 apie 17.10 val., grasindamas fiziniu susidorojimu, ranka pastūmė sutuoktinę R. M. į durų staktą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, ant rankos liko kraujosruvos (b. l. 8-9, 29-30, 31, 32).

2017-03-15 įvykio vietos apžiūros protokole bei prie jo esančių foto nuotraukų užfiksuota įvykio vietos – buto, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra (b.1. 16-17, 18, 19, 20-24).

2017-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos teisingumo

ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 509/17(03) konstatuota, kad nukentėjusiajai R. M. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.1. 27).

2017-03-15 nukentėjusiosios R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti R. M. parodymai įvykio vietoje (b.1. 40-41, 42-44).

2017-03-13 pareigūno A. I. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad sulaikymo metu M. M. buvo blaivas, jam nustatytas 0.00 promilių girtumas (b.1. 32).

N. R. Mačiulskė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja, parodė, kad 2017-03-12 apie 17:10 val. adresu Veterinarijos g. 4-9, Klaipėdoje, buitinio konflikto metu, jai paklausus savo vyro M. M., kodėl apvirto vaikas, S. M. gim. 2015, M. M. susinervino, pasakė, kad nebesusitvardys, trenks jai kumščiu. Po to eidamas atbuline eiga į kitą kambary, užkliuvo už dukrytės, dėl ko dukra netyčia apvirto. M. M. paėmė dukrą į glėbį ir nuėjo į kitą kambarį, o ji ėjo paskui jį ir prašė atiduoti vaiką. M. M. gynė ją lauk iš kambario, po to pagriebė ją už rankos ir pastūmė į durų staktą, dėl to ji pajuto fizinį skausmą, ant kairės rankos liko mėlynė. Konflikto metu namuose vyras prieš dukrą Saulėją smurto nenaudojo. Ar buvo neblaivus nežino, tačiau alkoholio kvapo neužuodė. Vyras yra konfliktiška asmenybė, nervingas, dėl konfliktų su juo ji ne vieną kartą buvo išvykusi su dukra iš namų pas tėvus, dažnai jaučia psichologinį smurtą iš jo pusės, dažnai pykstasi, yra pateikusi skyrybų dokumentus, su juo gyventi nebenori. Dėl vyro elgesio bijo būti namuose. Bendrai gyveno 7 metus, susituokę 5 metus, jiems priklauso dviejų kambarių butas. Augina vieną mažametį vaiką. Nuo 2017-01-07 su vyru nebendrauja, nes jis yra buvęs neištikimas, negražiai elgiasi, užblokavo savo banko kortelės dublikatą, kad ji nebegalėtų naudotis, tarsi norėdamas, kad ji nebeturėtu pinigų. Vyro bijo, jis yra neprognozuojamas, atleisti jam neketina (b.1. 36-37).

Apklaustas liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). K. M. Mačiulskį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), pažįsta apie 4 metus, žino, kad jis gyvena su žmona ir mažamete dukrele. Šeima kultūringa, mandagi, pastoviai sveikinasi. M. M., jo nuomone, yra pareigingas, sportuoja, negeria, draugiškas su kaimynais. Nei vienas iš kaimynų jo atžvilgiu pretenzijų nėra išsakęs. Jo ir M. M. buto sienos yra bendros, tačiau jokių triukšmų ar konfliktų jis nėra girdėjęs. 2017-03-12 apie 21.00 val. grįžęs namo iš savo antrosios pusės D. S. sužinojo, kad pas Mačiulskius buvo atvykusi policija, tačiau prieš tai ji jokio triukšmo ar konfliktų negirdėjo, kas įvyko pas Mačiulskius nežinojo (b.1. 54-55).

Apklausta liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), pažįsta, žino, kad šeimą sudaro vyras su žmona ir mažamete dukrele. Šeima jai sudaro tvarkingos ir pareigingos šeimos įvaizdį. Visada juos mato tvarkingai apsirengusius, geros nuotaikos. Kaimynai yra mandagūs, su visada su ja sveikinasi. Nei kaimyno, nei kaimynės iš 9 buto girtų nėra mačiusi, taip pat jie nėra sukėlė jai kažkokių nepatogumų. Jos ir minėtų kaimynų buto sienos yra bendros, didesnis triukšmas yra girdimas. Prieš 2-3 metus girdėdavosi, kad 9 buto kaimynas grodavo gitara ar klausydavosi muzikos, vėliau, minėtai porai susilaukus vaiko triukšmai liovėsi. Ji niekada nėra girdėjusi, kad kas nors iš šios poros kivirčytųsi ar šauktų vienas ant kito ar ant mažamečio vaiko. 2017-03-12 ji visą dieną buvo namuose. Jokio kivirčo ar triukšmo iš 9 buto negirdėjo, tačiau matė, kad į kiemą buvo atvykęs policijos ekipažas (b.1. 57-58).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir įrodymų vertinimas.

BK 140 str. 2 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamos veikos, t.y. fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimam giminaičiui arba šeimos nariui, padarymą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad M. M. 2017-03-12 apie 17.10 val. bute, (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, smurtavo prieš savo sutuoktinę R. M., t.y. kaire ranka sugriebė jai už žasto ir pastūmė ją link durų, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo padaryta poodinių kraujosruvų, odos nubrozdinimų. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nukentėjusioji – kaltinamojo M. M. sutuoktinė. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo ir parodymais, duotais teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta: teismo medicinos specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kita bylos medžiaga. Aptarta kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių žalingų padarinių būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui. Tyčinė kaltė reikalauja pakankamai didelio padarinių numatymo laipsnio. Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamasis tarpusavio konflikto metu stumdamas ranka nukentėjusiąją, suprato pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad nukentėjusiajai dėl jo veiksmų gali atsirasti bet kokie nusikalstamos veikos padariniai (sveikatos sutrikdymai), ir tokių pasekmių norėjo, neišskirdamas konkrečių pasekmių masto. Taigi, jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o gynybos argumentas, kad jis galimai veikė dėl neatsargumo atmestinas kaip nepagrįstas. Nusikalstama veika yra baigta, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sužalojimas.

Gynyba teisiamojo posėdžio metu prašė teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 39 str. arba 40 str. Tiek viename, tiek kitame straipsnyje yra įtvirtintos sąlyginės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys. Tam, kad asmuo galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis aturi atitikti įstatyme nustatytas sąlygas. Be to, teismas, net ir nustatęs nustatytų sąlygų visumą, svarstydamas kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo išsamiai motyvuoti savo sprendimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas neturi pagrindo sutikti su gynybos nurodyta kaltinamojo padėtį dar viena švelninančia aplinkybe, t.y. provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-364/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog konfliktavo abi pusės – tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, abu replikavo, žodžiavosi, nenustatyta, jog nukentėjusiosios elgesys šioje situacijoje buvo išskirtinis ar sąmoningai skatinantis kaltinamąjį pradėti nusikalstamus veiksmus prieš ją. Todėl, nenustačius kitų kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be jau nurodytos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamasis neatitinka BK 39 str. 2 p. nustatytos sąlygos ir negali būti sprendžiamas jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas šiuo pagrindu.

BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 str. nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-78-693/2015).

Nustatyta, jog M. M. padarė vieną tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Savo kaltę visiškai pripažino, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Tarnyboje charakterizuojamas teigiamai – kaip pavyzdingas, darbštus, nuovokus karys, penkis kartus buvo skatintas padėkomis už pavyzdingą tarnybą, nuobaudų tarnybos metu neturėjęs. Nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu atsiprašė, pastaroji jam neatleido, nesutiko taikytis, nori skirtis, tačiau tokie kaltinamojo veiksmai rodo jo gailėjimąsi dėl to, ką padarė, norą pasitaisyti. Byloje nenustatyta, jog nukentėjusiai buvo padaryta žala, civilinio ieškinio byloje nėra. Atsižvelgiant į M. M. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jo elgesį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu yra pagrindas manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje surinktos ir išnagrinėtos visos aplinkybės liudija, kad ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas G. Š. patvirtino, jog sutinka būti kaltinamojo M. M. laiduotoju, jam yra žinomos laidavimo sąlygos ir pasekmės. Parodė, jog jie su kaltinamuoju yra draugai nuo vaikystės, be to, nuo 2009 m. ir dirba kartu – tarnauja Lietuvos kariuomenėje. Jis yra komandoras leitenantas, kaltinamojo M. M. padalinio vadas. Paaiškino, jog tiek jis, tiek M. M. nei karto nebuvo bausti drausmine tvarka, tarnyboje buvo ne kartą skatinti, apdovanoti, jam pačiam suteiktas karinis laipsnis. Mano, jog galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi daug laiko praleidžia kartu tiek tarnyboje, tiek bendrauja ir po darbo. Prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nes pats yra dirbantis, turi šeimą, du mažamečius vaikus, bankinių įsipareigojimų.

Bylos duomenys patvirtina nepriekaištingą G. Š. reputaciją – tarnyboje vykdo vieno iš Lietuvos kariuomenės padalinio vado pareigas, tarnyboje charakterizuojamas teigiamai, yra septynis kartus skatintas padėka už pavyzdingą tarnybą, apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino medaliu, drausminių nuobaudų neturėjęs, neteistas, turi teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Išklausius G. Š. teisiamojo posėdžio metu ir susipažinus su pateiktais duomenimis, manytina, kad G. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo ir galės daryti teigiamą įtaką savo padalinio kariui M. M..

Esant tokių aplinkybių visumai ir visiems pagrindams, numatytiems BK 40 str., teismas mano, kad teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas gali būti užtikrintas atleidus M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą be užstato laiduotojui G. Š.. Teismo vertinimu, M. M. atitinka visas BK 40 str. nurodytas sąlygas, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina, nes bausmės paskyrimas kaltinamajam šiuo metu aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Į. M. M. asmenybę, nustatytinas minimalus laidavimo terminas (BK 40 str. 4 d.). Teismo vertinimu, toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 80).

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi CD laikmenos, esančios voke (b. l. 108), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais - pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo G. Š. atsakomybėn. Laidavimo terminą nustatyti vieneriems metams.

Laiduotojui G. Š., išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

M. M. išaiškinti, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Taip pat, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenas, esančias voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.