Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. ir atsakovo M. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei R. M. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

14. Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą S. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga ne mažiau kaip 680 Eur, todėl ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo po 350 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai išlaikyti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patikslino, kad dukros išlaikymo išlaidos yra sumažėjusios, nes ieškovė nedirba, todėl nėra patiriamos išlaidos auklei ir dėl to per mėnesį dukrai išlaikyti reikia apie 500 Eur. Akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos vaiko maistui, buities, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, ugdymo priemonėms, taip pat turi būti apmokama vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu, todėl kiekvieną mėnesį vaikui yra būtinos išlaidos laisvalaikiui, jo kultūriniam ugdymui. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad vaiko maistui per mėnesį yra išleidžiama 100 Eur, dukrai tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis sudaro 70 Eur, drabužiams ir avalynei skiriama apie 50 Eur, vaistams ir vitaminams skiriama 20 Eur, darželiui – 60 Eur, transporto išlaidoms – 50 Eur, kitoms išlaidoms skiriama apie 30 Eur per mėnesį. Būtina įvertinti ir tai, kad šalių nepilnametė dukra šiuo metu yra 4 metų amžiaus, todėl vaikui augant, išlaikymo išlaidos ateityje gali didėti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaiko poreikių vertinimu ir konstatuoja, jog teismo nustatyta vaikui išlaikyti per mėnesį reikalinga 500 Eur suma iš esmės atitinka šalių nepilnamečio vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė.

15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo natūra buvo priteistas ieškovei, atsakovui jo turto dalies vertę kompensuojant pinigais. Atsakovui po santuokos nutraukimo atiteko metalinis garažas, esantis (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat jo banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nuo 2018 m. kovo 6 d. yra registruota Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje. Nors kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė skelbimų išrašus apie ieškovės galbūt teikiamas grožio procedūrų paslaugas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovės gautas pajamas iš šios veiklos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu (duomenys neskelbtini), jo gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos sudaro apie 1 300 Eur per mėnesį. Iš byloje esančios pažymos apie gautas pajamas matyti, jog atsakovo gaunamas pajamas sudaro jam priskaičiuotas atlyginimas bei kitos išmokos (t. 3, b. l. 86). Nors apeliantas nurodo, kad vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas neturėjo atsižvelgti į atsakovui mokamas kitas išmokos, kurios atsakovo teigimu, yra komandiruotpinigiai, tačiau teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Pagal CK 3.199 straipsnio nuostatas vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš tėvų darbo užmokesčio ir visų kitų jų pajamų rūšių. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Taigi atsakovo gaunamos kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, nors ir turi tikslinę paskirtį, tačiau yra laikytinos kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl jų realios atsakovo mėnesinės pajamos padidėja. Dėl šios priežasties vertindamas atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į visas atsakovo gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas. Kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius įrodymus atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (šiuo atveju – ieškovei), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo vaikui užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė iš atsakovo priteistino nepilnametės dukros išlaikymo dydį.

17. CPK 7 straipsnio 1 dalis numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, kad teismo sprendimo privalomumas lemia tai, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas taip pat privalo atsižvelgti į šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

18. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovui iš ieškovės priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti dvejiems metams. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija teismo išvados, jog šioje byloje buvo pagrindas išdėstyti piniginės kompensacijos sumokėjimą, tačiau mano, jog teismo nustatytas laikotarpis yra per trumpas ir kompensacijos mokėjimas turėtų būti išdėstytas 8 metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad apeliantas savo reikalavimą grindžia poreikiu apsaugoti nepilnametės dukros interesus, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad į vaiko teisėtus interesus buvo atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl teismo priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pati ieškovė šios teismo sprendimo dalies neginčija, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog ji negalės sumokėti teismo priteistos kompensacijos ir dėl to gali būti pažeisti atsakovo teisėti interesai. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos sumokėjimo nebus tinkamai vykdoma, atsakovas turės teisę pasinaudoti įstatymo nustatyta priverstine teismo sprendimo vykdomo tvarka. Nors apeliantas nurodo, kad kompensacijos mokėjimą išdėsčius ilgesniam laikotarpiui galėtų būti įskaityti priešpriešiniai šalių reikalavimai dėl išlaikymo vaikui teikimo ir kompensacijos mokėjimo, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina skundžiamos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo ir nelemia poreikio išdėstyti kompensacijos mokėjimo ilgesniam laikotarpiui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaikymo teisiniai santykiai atsiranda tarp nepilnamečio vaiko, kuris išlaikymo prievolėje yra kreditorius, ir jo tėvų, kurie išlaikymo prievolėje tampa nepilnamečio vaiko skolininkais, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog šalis sieja priešpriešiniai reikalavimai, kuriuos būtų galima įskaityti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės priteistos kompensacijos sumokėjimą išdėstė dvejų metų laikotarpiui.

19. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

21. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams numato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

23. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu buvo nutraukta baudžiamoji byla ir atsakovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Šioje baudžiamojoje byloje atsakovas buvo teisiamas už tai, kad 2017 m. kovo 12 d. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ieškovei. Nors tokie atsakovo veiksmai nėra suderinami su CK trečiojoje knygoje įtvirtintomis sutuoktinio pareigomis, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys jau nuo 2017 m. vasario mėnesio kartu negyveno, todėl negalima daryti išvados, jog 2017 m. kovo 12 d. įvykęs konfliktas ir atsakovo prieš ieškovę panaudotas smurtas buvo šeimos iširimo priežastimi. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų, taip pat procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad dar iki pradedant gyventi skyrium, šalių santykiai buvo konfliktiški, tarp šalių kildavo nesutarimų dėl šeimos piniginių lėšų naudojimo, kasdienių buities pareigų pasiskirstymo. Pažymėtina, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, jog abu sutuoktiniai nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, nesistengė rasti priimtinų būdų išspręsti nesutarimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog abiejų sutuoktinių kaltės laipsnis dėl santuokos iširimo yra vienodas. Kolegijos vertinimu, šalių nesugebėjimas spręsti šeimoje kilusius nesutarimus leidžia konstatuoti, kad sutuoktiniai netinkamai įgyvendino įstatyme numatytas pareigas būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti ir visapusiškai remti bei rūpintis šeima, todėl galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių santuoka pagrįstai buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas sutuoktinis turi teisę iš kito sutuoktinio reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tik tais atvejais, kai santuoka nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.61 straipsnio 3 dalis numato, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai). Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo konstatuota, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra paliekama galioti nepakeista, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą.

26. CK 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006).

27. Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovas teismo prašė priteisti iš ieškovės 1 100 Eur kompensaciją už santuokos metu parduotą automobilį Opel Vectra. Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė 2017 m. sausio 10 d. ginčo transporto priemonę pardavė už 2 200 Eur A. D., kuri pagal byloje esančius šalių paaiškinimus, yra ieškovės sesuo. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad transporto priemonė buvo parduota tada, kai šalių santykiai jau buvo konfliktiški, todėl yra labiau tikėtina, jog pinigai už transporto priemonę atsakovui nebuvo perduoti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė perdavė atsakovui dalį už transporto priemonės pardavimą gautų pinigų. Nors apeliantė nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 7 d. atsakovas apribojo ieškovės galimybę naudotis jo banko sąskaita, į kurią buvo mokamos VSDFV išmokos, tačiau byloje yra pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. sausio 7 d. atsakovas pervedė ieškovei 1 156,43 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad šios lėšos yra skirtos vaikui išlaikyti (t. 1, b. l. 48). Ši aplinkybė patvirtina, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo pakankamai lėšų šeimos poreikiams patenkinti, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog iš šio sandorio sudarymo gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Kitų įrodymų apie šių lėšų panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės 1 100 Eur kompensaciją už santuokos metu parduotą automobilį Opel Vectra.

29. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2014 m. liepos 8 d. atsakovo vardu buvo sudaryta prekybos valiuta SPOT FOREX sutartis. 2014 m. liepos 22 d. atsakovo vardu UAB „Forekslitas“ atidarė prekybinę sąskaitą, skirtą operacijoms momentinėje valiutų rinkoje (Spot Forex) atlikti. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prekybinėje sąskaitoje buvęs piniginių lėšų likutis sudarė 8 670,77 Eur. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo konstatuota, kad prekybinėje sąskaitoje esančios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis). Pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovas byloje pateiktais apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog šios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti įtraukta į sutuoktinių bendro turto balansą ir padalinta nutraukiant šalių santuoką. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovo sprendimas investuoti šeimos lėšas buvo priimtas be jos žinios, operacijų atlikimas momentinėje valiutų rinkoje buvo išimtinai atsakovo vykdyta veikla, todėl ieškiniu buvo prašoma visas prekybinėje sąskaitoje esančias lėšas priteisti atsakovui. Atsiliepime į ieškinį atsakovas sutiko su šiuo ieškovės reikalavimu bei neginčijo ieškovės pasiūlyto bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo (t. 1., b. l. 72). Be to, byloje pareikštu priešieškiniu atsakovas taip pat teismo prašė visas prekybinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas priteisti atsakovui (t. 1, b. l. 185). Taigi iš šalių procesinių dokumentų turinio ir pareikštų reikalavimų akivaizdu, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog po santuokos nutraukimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančios atsakovo vardu atidarytoje prekybinėje sąskaitoje esančios 8 670,77 Eur dydžio piniginės lėšos turi būti priteistos atsakovui. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias lėšas lygiomis dalimis priteisė abiem šalims, todėl ši sprendimo dalis keičiama ir atsakovui priteisiama 8 670,77 Eur piniginių lėšų, esančių atsakovo vardu atidarytoje prekybinėje sąskaitoje.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, teismas, be kita ko, privalo išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.59 straipsnis). Bendro turto padalijimo tvarka yra nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, tai yra teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.118 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.

32. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo turto iš viso už 64 441,69 Eur, kurį sudaro 50 000 Eur vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės metalinis garažas, 1 605 Eur vertės kilnojamasis turtas, atsakovo banko sąskaitoje buvusios 3 697,68 Eur dydžio piniginės lėšos, ieškovės banko sąskaitoje buvusios 68,24 Eur dydžio lėšos, taip pat atsakovo prekybinėje sąskaitoje buvusios 8 670,77 Eur piniginės lėšos. Byloje nustatyta, kad neįvykdyta solidari prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2013 m. balandžio 19 d. kredito sutartį Nr. 13-022969-FA 2018 m. balandžio 18 d. sudarė 24 365,22 Eur. Dėl to sutuoktinių bendro dalytino turto visuma, tai yra 64 441,69 Eur, mažinama neįvykdytos prievolės suma, tai yra 24 365,22 Eur, ir sudaro 40 076,47 Eur (64 441,69 Eur – 24 365,22 Eur = 40 076,47 Eur, CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei yra priteisiama 25 813,02 Eur vertės turto, tai yra 25 634,78 Eur vertės butas (atėmus neįvykdytų skolinių įsipareigojimų bankui dalį), kilnojamojo turto už 110 Eur ir banko sąskaitoje esančios 68,24 Eur piniginės lėšos. Atsakovui yra priteisiama turto už 14 263,45 Eur, kurį sudaro 400 Eur vertės metalinis garažas, 1 495 Eur vertės kilnojamasis turtas, banko sąskaitoje esančios 3 697,68 Eur dydžio piniginės lėšos, taip pat prekybinėje sąskaitoje esančios 8 670,77 Eur lėšos prekybinėms operacijoms atlikti. Taigi atėmus neįvykdytų įsipareigojimų bankui dalį, ieškovei teko turto už 25 813,02 Eur, o atsakovui už 14 263,45 Eur, todėl ieškovė privalo kompensuoti atsakovui 5 774,79 Eur sumą už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (25 813,02 Eur – 14 263,45 Eur / 2 = 5 774,79 Eur). Be to, ieškovė CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu privalo kompensuoti atsakovui 1 100 Eur sumą už santuokos metu parduotą automobilį Opel Vectra, todėl bendra atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacijos suma sudaro 6 874,79 Eur (5 774,79 Eur + 1 110 Eur = 6 874,79 Eur).

33. Kadangi keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovui iš ieškovės priteistos kompensacijos dydžio, atitinkamai keičiama teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovui iš ieškovės priteista kompensacijos suma yra sumažinama iki 6 874,79 Eur, todėl nustatytina, kad ieškovė atsakovui priteistos kompensacijos sumą sumoka lygiomis dalimis per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigos sumokėdama atsakovui po 572,89 Eur sumą, mokėjimus pradedant nuo 2019 m. kovo mėnesio.

34. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai padalijo santuokos metu įgytą turtą, netinkamai nustatė atsakovui iš ieškovės priteistiną kompensacijos dydį, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad byloje buvo patenkinta 50 procentų ieškovės reikalavimų, todėl šalims viena iš kitos buvo priteista po 50 procentų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nors skundžiamas teismo sprendimas yra keičiamas, tačiau keičiama teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo, kompensacijos dydžio bei teismo sprendimo išdėstymo iš esmės nekeičia byloje patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų santykio. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama galioti nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas iš viso 1 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 050 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (750 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 300 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą) bei 150 Eur už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio dalis. Nuo 247 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimo ieškovė buvo atleista. Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro iš viso 675 Eur, iš jų 600 Eur išlaidos advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą apmokėti ir 75 Eur žyminis mokestis.

37. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovo patirtos 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą bei 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, jog ieškovė patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Ieškovės apeliaciniu skundu ginčijama suma sudarė 17 645,56 Eur. Kadangi apeliacinio skundo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atmetama, o pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos kompensacijos suma nuo 21 620,34 Eur sumažinama iki 6 874,79 Eur, darytina išvada, kad patenkinta apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 83 procentus. Esant šioms aplinkybėms, proporcingai patenkintai skundo reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 622 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą ir 124 Eur žyminio mokesčio. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 046 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (746 Eur + 300 Eur = 1 046 Eur). Įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą teismui nepateikta. Proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteisiama 205 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei R. M. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteista 4 335,38 Eur piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB prekybinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu atsakovui M. M. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistą „Swedbank“, AB prekybinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią lėšų sumą nuo 4 335,38 Eur padidinti iki 8 670,77 Eur.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu atsakovui M. M. iš ieškovės R. M. priteistą kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį nuo 21 620,34 Eur sumažinti iki 6 874,79 Eur.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo ir nustatyti, kad ieškovė R. M. 6 874,79 Eur kompensaciją atsakovui M. M. sumoka lygiomis dalimis per vienerius metus, iki kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigos sumokėdama atsakovui po 572,89 Eur sumą, mokėjimus pradedant nuo 2019 m. kovo mėnesio.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. M. iš atsakovo M. M. 1 046 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. M. 205 Eur žyminio mokesčio.