Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-06-09 · Administracinė byla Nr. eI2-11178-816/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-09
Bylos Nr.
eI2-11178-816/2025
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
K. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11178-816/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01742-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 9 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 25S78171, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Skunde nurodo, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Toks atsakovo sprendimas yra grįstas vien Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) raštu ir aplinkybėmis, kad pareiškėjas atliko privalomąją karo tarnybą Baltarusijos Respublikoje pagal sutartį, o be to reguliariai vyksta į Baltarusijos Respubliką. Pažymi, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), neatitinka sąlygų įgyti kitos valstybės pilietybės, todėl yra priverstas laikytis Baltarusijos Respublikos imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Visuotinai yra žinoma, kad, sulaukus pilnametystės, tiek Baltarusijos Respublikos, tiek ir Lietuvos Respublikos teisės aktai numato pareigą atlikti privalomąją karo tarnybą, jeigu neegzistuoja išimtinių teisės aktuose numatytų aplinkybių, dėl kurių asmuo galėtų būti atleistas nuo privalomosios karo tarnybos. Pareiškėjas, sulaukęs teisės aktuose numatyto amžiaus ir nesant aplinkybių, dėl kurių jis galėtų būti atleistas nuo privalomosios karo tarnybos atlikimo, buvo šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą ir turėjo galimybę pasirinkti, ar atlikti ją pagal sutartį (atlygintinai, arčiau gyvenamosios vietos, suteikiant laisvadienius), ar ne. Pareiškėjas privalomosios karo tarnybos pagal sutartį formą pasirinko ne dėl lojalumo Baltarusijos režimui, o dėl palankesnių privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų. Dėl to skundžiamu sprendimu nepagrįstai spręsta pareiškėjo privalomosios karo tarnybos pagal sutartį faktą vertinti kaip lojalumą Baltarusijos režimui. Pareiškėjas niekada nepalaikė ir nepalaikys Baltarusijos režimo, tačiau jis yra eilinis pilietis, ir yra priverstas vykdyti imperatyvių teisės aktų, reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos piliečių pareigą, reikalavimus. Priešingu atveju jam būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Pažymi, kad pareiškėją sieja giminystės ryšiai tiek su Lietuvos Respublikoje, tiek su Lenkijos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, pareiškėjas pagal savo motinos liniją yra (duomenys neskelbtini) tautybės. Sprendimą suteikti jam (duomenys neskelbtini) tautybę priėmė jo tėvai, su tokia tėvų valia sulaukęs pilnametystės sutiko ir pareiškėjas. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neaugo Baltarusijos režimui lojalioje aplinkoje, jam nėra suformuotas Baltarusijos režimui palankus politinis ir ideologinis požiūris.

Dėl jam išduotų vizų pažymi, kad pareiškėjui vizos buvo išduotos tikslu atvykti pas juos: tetą (mamos seserį) ir pusbrolį. Be to, Lietuvos Respublikoje dirba pareiškėjo brolis D. M. ir tėvas U. M.. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja ne tik ekonominiai (darbo), tačiau ir socialiniai ryšiai.

Teigia, kad Migracijos departamentas nesiaiškino pareiškėjo Lietuvos / Baltarusijos sienos kirtimo aplinkybių ir priežasčių. Pareiškėjas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Arseva“ vairuotoju ekspeditoriumi, darbdavio įsakymais buvo siunčiamas pervežti krovinius į Baltarusijos Respubliką ir savo darbo šioje bendrovėje laikotarpiu darbdavio suteiktomis transporto priemonėmis net 158 kartus vykdė krovinių pervežimus į Baltarusijos Respubliką. Dėl šių priežasčių, o ne dėl palankių sąlygų Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus sudarymo, pareiškėjas didžiąją dalį kartų ir kirto valstybinę Lietuvos – Baltarusijos sieną.

Nurodo, kad pareiškėjas aiškiai išreiškė savo poziciją atsakydamas į Klausimyno klausimus, nurodė, kad nepritaria Rusijos pradėtam karui, nenurodė nė vieno atsakymo (aplinkybės), dėl kurios jis galėtų būti laikomas lojaliu Rusijos ir (ar) Baltarusijos režimams. Klausimyne pareiškėjas neteisingai nurodė savo privalomosios karo tarnybos atlikimo formą ne siekdamas suklaidinti, o nepakankamai įsigilinęs į klausimo prasmę, juolab, kad, privalomoji karo tarnyba pagal sutartį yra viena iš galimų alternatyvių privalomosios karo tarnybos formų, pareiškėjo pasirinkta dėl palankesnių jos atlikimo sąlygų, o ne dėl politinių ar ideologinių motyvų.

Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui kontekste netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, nesurinko būtinų įrodymų, neišsiaiškino reikšmingų aplinkybių, todėl Sprendime nurodyti motyvai yra nepakankami.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog ginčijamas sprendimas priimtas vien VSD pateikta išvada. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą, įvertino pareiškėjo sienų kirtimus bei paprašė iš pareiškėjo papildomų dokumentų, o ginčijamas sprendimas grindžiamas su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (tarnavimas kariuomenėje).

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėjas 2020–2022 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal sutartį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nuoseklioje praktikoje konstatuota, jog lojalumo Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024; kt.).

Teigia, kad pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija Klausimyno 10 ir 11 klausimų atsakymuose) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais (tarnybos) santykiais. Tai, kad asmuo sąmoningai pasirinko tarnauti Baltarusijos Respublikai kariuomenėje pagal sutartį rodo asmens lojalumą Baltarusijos Respublikai. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens turėti ryšiai su buvusiais bendradarbiais gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas.

Pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog jis dirba vairuotoju UAB „Arseva“, nepaneigia pareiškėjo galimų ryšių su Baltarusijos tarnybomis ir jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Tokios praktikos nuosekliai laikosi LVAT (žr. 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje eA-2111-415/2023). Be to, sienų kirtimai, nesvarbu kokiu tikslu, nepaneigia aplinkybės, jog Baltarusijos Respublikos režimas nelaiko pareiškėjo nelojaliu, o dažnas vykimas į Baltarusijos Respubliką tik suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu.

Pareiškėjo argumentai dėl pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos Klausimyne, yra gynybinė pozicija. Klausimyne prašoma nurodyti „visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“. Pareiškėjas sąmoningai klausimyne nurodė, jog 2020–2022 m. atliko privalomąją karinę tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, nors kariniame biliete esanti informacija rodo, kad tarnyba buvo atlikta pagal sutartį.

Paaiškina, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Pagal VSD vertinimą, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo gyvenimas, todėl pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.

Pažymi, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2020–2022 m. atliko privalomąją karinę tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, tačiau pareiškėjo pateiktoje karinio bilieto kopijoje nurodyta, kad šiuo laikotarpiu Baltarusijos Respublikos kariuomenėje jis tarnavo pagal sutartį.

VSD vertinimu, pareiškėjas, pagal sutartį tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

Pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėjas 2020–2022 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal sutartį. LVAT nuoseklioje praktikoje akcentuojama, kad lojalumo Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems ar tarnaujantiems Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui (pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2024 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; 2024 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024; kt.). Asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimas, taip pat LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023; kt.).

Nors pareiškėjas skunde teigia, kad aplinkybė, jog jis pasirinko karinę tarnybą pagal sutartį, neįrodo jo lojalumo Baltarusijos režimui, jis tik pasinaudojo galimybe pasirinkti privalomąją karo tarnybą atlygintinai, arčiau gyvenamosios vietos ir gauti laisvadienius, tačiau būtent šios aplinkybės patvirtina lojalumo faktą. Kiekvienas Baltarusijos pilietis, kuris yra šauktinio amžiaus, rinktųsi atlikti privalomąją karo tarnybą pagal sutartį, kadangi sąlygos, kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimo, būtų daug palankesnės šauktiniams. Kita vertus, jeigu pareiškėjui buvo suteiktos išskirtinės teisės pasirinkti karo tarnybos formą, tai, vėlgi, tik patvirtina jo lojalumą Baltarusijos režimui.

Teigia, kad aplinkybė, jog pareiškėjo motina yra (duomenys neskelbtini) tautybės, ar tai, kad pareiškėjas Migracijos departamento klausimyne nurodė, jog nepritaria Rusijos pradėtam karui, nepaneigia VSD vertinimo dėl pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduota Šengeno viza, neatima iš VSD teisės reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau įvertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad:

Pareiškėjas 2025 m. sausio 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Arseva“ pagrindu, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Pareiškėjas Klausimyne dalyje dėl duomenų apie darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbo ir dirba šiuo metu nurodė, kad: laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. Baltarusijos Respublika – privati unitarinė įmonė „Kraskotorg“, pareigos: technikas-programuotojas; laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. Baltarusijos Respublika– karinis dalinys Nr. 2044, pasienio kontrolės punktas „K. L.“, privalomoji karo tarnyba; laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. – nedirbo; nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki dabar Lietuvos Respublika– UAB „Arseva“, tarptautinių pervežimų vairuotojas. Į klausimą, ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., Baltarusijos Respublika, Karinis dalinis 2044, Pasienio kontrolės punktas „K. L.“, vyresnysis seržantas.

Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė karinį bilietą, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 20 d. priimtas į karinę tarnybą pagal sutartį į karinį dalinį 2044. 2022 m. rugpjūčio 19 d. atleistas iš karinės tarnybos pasibaigus karo prievolės termino sutarčiai.

Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotos Šengeno vizos, galiojusios nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 15 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d. ir leidimas laikinai gyventi, galiojantis nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. balandžio 17 d. Pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki dabar be pertraukų dirba Lietuvos įmonėje. Lietuvoje gyvena asmens tėvas, turintis leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, galiojantį iki 2025 m. balandžio 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, asmuo reguliariai (2023 m. – 76 kartus, 2024 m. – 86 kartus, 2025 m. – 16 kartų) kirsdavo Baltarusijos - Lietuvos išorinę sieną, vykdavo per Medininkų pasienio kontrolės punktą.

VSD 2025 m. kovo 17 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 18-3004, kurioje nurodyta, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi asmens kariniame biliete nurodyta, kad 2020–2022 m. pagal sutartį tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Asmuo Klausimyne buvo pateikęs kariniam bilietui prieštaraujančią informaciją. VSD vertinimu, asmuo, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

Migracijos departamentas 2025 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 25S78171, vadovaudamasis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes: asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (asmuo 2020–2022 m. pagal sutartį tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje); duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Asmuo, pildydamas Klausimyną nurodė, kad 2020–2022 m. atliko privalomąją karinę tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, todėl laikytina, kad asmuo teikė tikrovės neatitinkančius duomenis).

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ĮUTP, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija; iki 2020 m. lapkričio 1 d. – 8 straipsnis) 5 dalies 5 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai) nustatyti imperatyvūs reikalavimai taikytini ir Migracijos departamento priimamiems administraciniams sprendimams migracijos kontrolės srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi išaiškinimų, kad: administraciniame sprendime motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008); administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013); esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

Atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai yra nustatyti ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje, vienas iš jų – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl, siekiant tinkamai pritaikyti įstatymo nuostatas, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1387-968/2024).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-408-968/2024). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remiantis byloje esančiais įrodymais susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas 2020–2022 m. pagal sutartį tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Byloje nėra ginčo ir dėl kitų anksčiau minėtų sprendime aplinkybių, tokių kaip Baltarusijos – Lietuvos sienų kirtimo. Pareiškėjas skunde teigia, kad sieną kirto darbo tikslais, nes jį ten dažnai siuntė darbovietė (byloje yra pateiktas Bendrovės raštas, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. kovo 27 d. pareiškėjas kirto pasienį 158 kartus, vykdydamas pervežimo reisus krovininiu automobiliu).

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023;; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje eA-1211-552/2024 ir kt.).

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl jo buvusios tarnybos pobūdžio, nurodomų tarnybos pasirinkimą nulėmusių priežasčių (palankesnės sąlygos prievolei kaip (duomenys neskelbtini) atlikti), tarnybos santykių pabaigos aplinkybių (pasitraukė pasibaigus sutarties terminui), teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama bei grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Tai reiškia, jog pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnybos vietoje ar kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023; kt.). Pareiškėjo šiuo metu išreikštos pažiūros į geopolitinę situaciją taip pat nesudaro pagrindo paneigti jo nustatytų praeityje ryšių bei egzistavusio lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai, taigi ir iš to išplaukiančio asmens pažeidžiamumo. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo pažeidžiamumas grėsmių valstybei aspektu buvo konstatuotas remiantis byloje nustatytais faktais apie pareiškėjo tarnybą Baltarusijos kariuomenėje, dažnu sienų kirtimu, kurie nėra ginčijami byloje, negali būti vertinama kaip neproporcingos įrodinėjimo naštos perkėlimas pareiškėjui, jo argumentai, kad jam byloje buvo nustatyta pareiga paneigti hipotetinio pobūdžio prielaidas apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui, yra nepagrįsti. Atsakovo išvados yra grindžiamos minėtais nustatytais faktais ir individualiu jų vertinimu, nurodant konkrečius tokio vertinimo motyvus, ir tai, kad pareiškėjas su juo nesutinka, savaime nesudaro pagrindo kitokiam vertinimui.

Kitas teisinis pagrindas dėl kurio atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi yra nustatyta ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime, be kita ko, padarė išvadą, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas, pildydamas Klausimyną nurodė, kad 2020–2022 m. atliko privalomąją karinę tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis neteisingai suprato Klausimyno klausimą. Jau minėta anksčiau, kad Klausimyne pareiškėjui buvo suformuotas klausimas ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą? Pareiškėjas atsakė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., Baltarusijos Respublika, Karinis dalinis 2044, Pasienio kontrolės punktas „K. L.“, vyresnysis seržantas. Į klausimyno klausimą nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), pareiškėjas nurodė 2020-08-20 – 2022-08-19 Baltarusijos Respublika– karinis dalinys Nr. 2044, pasienio kontrolės punktas „K. L.“, privalomoji karo tarnyba.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Klausimyne pateikė duomenis apie karinę tarnybą, taip pat pateikė karinį bilietą, nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjas pateikė duomenys, kurie neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenuslėpė aplinkybės, kad tarnavo Baltarusijos kariuomenėje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, kad norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip siekdamas nuslėpti informaciją, kuri gali turėti įtakos sprendimui dėl asmens leidimo laikinai gyventi ir todėl nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Dėl to Migracijos departamento argumentai, susiję su ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šalintini iš Migracijos departamento sprendimo.

Vertinant pareiškėjo argumentus apie jo ekonominius ir šeimos ryšius (pareiškėjas dirba Lietuvoje, Lietuvoje dirba jo tėvas), pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės, nors ir patvirtina pareiškėjo ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvoje egzistavimą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo socialiniai ryšiai Baltarusijoje ir tarnybos Baltarusijos kariuomenėje trukmę (apie 2 metus), ir santykinai trumpą laikotarpį nuo tarnybos pabaigos, laikytinos neatsveriančios potencialios pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo.

Kadangi asmenys, dirbę darbą priešiškos valstybės institucijose potencialiai gali būti panaudoti priešiškos šalies žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalūs ir patikimi valdžiai asmenys ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas pareiškėjo situaciją individualizuojančias faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, pasikeitusią ir šiuo metu aktualią geopolitinę situaciją, daro išvadą, jog atsakovas, vadovaudamasis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byloje ginčijame sprendimas tuo aspektu, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau Migracijos departamentas pagrįstai nustatė ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pagrindą atsisakyti pakeisti gyventi užsieniečiui leidimą gyventi. Dėl to teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamento ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Ginčijamas Sprendimas iš esmės atitinka ir VAĮ nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo K. M. skundą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisVioleta Petkevičienė