Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-27358-727/2021 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys J. Z., antstolė D. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

16. Pagal CPK 266 str. teismui nagrinėjant bylą, draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

20. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti, įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai. Jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

21. Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Suinteresuotas asmuo byloje dėl antstolio veiksmų yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 str. 3 d.). Nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.), nes pagal CPK 443 str. 8 d. bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014).

23. Tuo atveju, jei pareiškėjas skunde nenurodo suinteresuoto asmens, teismas turi vykdyti CPK 443 str. 3 p nustatytą pareigą, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad konkretus asmuo turi suinteresuotumą dėl byloje sprendžiamo klausimo. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublika pagal 2020 m. liepos 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio I. P. turtą – ½ dalį buto (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad buto vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2020 m. birželio 22 d. sudarė 29 800 Eur. Hipotekos registro išrašo duomenimis butas įkeistas hipotekos kreditorei Swedbank, AB pagal 2006 m. gegužės 24 d. kredito sutartį, kuria J. R. ir I. P. suteikta 49 235,40 Eur paskola iki 2036 m. gegužės 24 d. 2021 m. sausio 26 d. raštu VĮ Turto bankas paprašė Swedbank, AB išreikšti nuomonę dėl įkeisto buto realizavimo ir pateikti nuomonę apie palikėjo įsiskolinimą. Antstolė D. P. 2021 m. liepos 5 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-12852-545/2020 dėl 11 176,79 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, išieškotojos J. Z. naudai. Patvarkymas išduotas 2020 m. gruodžio 31 d. įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovei VĮ Turto bankui dėl termino atnaujinimo, teisių pripažinimo ir skolos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo Swedbank, AB, pagrindu. Teismas nusprendė: 1) atnaujinti ieškovei J. Z. CK 5.63 str. 1 d. numatytą terminą ir pripažinti jai teisę iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, gauti 6 484,05 Eur pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-216-534/2011, paveldėto turto vertės sumoje; 2) pripažinti J. Z. teisę iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, gauti 635,52 Eur atlyginimo už nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki I. P. mirties vykdytas solidarias prievoles Swedbank, AB paveldėto turto vertės sumoje; 3) priteisti J. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, 1 799,22 Eur skolą už nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2020 m. sausio 30 d. vykdytas solidarias su I. P. prievoles Swedbank, AB paveldėto turto vertės sumoje; 4) priteisti J. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, 2 057 Eur advokato išlaidų bei 201 Eur žyminio mokesčio, paveldėto turto vertės sumoje. 2021 m. liepos 7 d. patvarkymu antstolė paskaičiavo 161,73 Eur vykdymo išlaidų. 2021 m. liepos 7 d. raginimu įvykdyti sprendimą antstolė paragino pareiškėją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti 11 176,79 Eur skolą, iš kurios 2 057 Eur advokato išlaidos, 8 918,79 Eur skola, 201 Eur žyminis mokestis, taip pat 161,73 Eur vykdymo išlaidų.

26. CPK 668 str. 2 d. nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto ir mirusio skolininko turtą paveldi valstybė. Vykdant išieškojimą iš valstybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme nustatytais atvejais.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 4.170 str. 3 d. hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. CK 4.193 str. 8 d. nurodyta, kad, jeigu įkeistas daiktas pereina valstybės ar savivaldybės nuosavybėn paveldėjimo teise arba įkeistas bešeimininkis daiktas perduodamas teismo sprendimu valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina valstybė ar savivaldybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė. Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (CPK 754 str. 1 d.). Nepaisant to, kad pagal įstatymą hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš realizuoto hipoteka įkeisto turto, tačiau įstatymas nedraudžia kitiems skolininko kreditoriams inicijuoti skolų išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. CPK 747 str. 1 d., 3 d. nurodyta, kad išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima.

28. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-300 patvirtintų VĮ Turto banko įstatų 6 p. VĮ Turto bankas turi Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nustatytas teises ir pareigas, taip pat kitas civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams, įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VĮ Turto bankui, kaip centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojai, teisės aktai yra suteikę pareigą imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti ir įtraukti valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą į savo apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018).

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 49 p., 491 p. nurodyta, kad jeigu į palikimą įeina turtas, kuris yra įkeistas ar įregistruotas Hipotekos registre, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo darbuotojas, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi surašyti turto perėmimo dokumentą, įregistruoti turtą valstybės vardu ir per 10 darbo dienų nuo įregistravimo visus dokumentus pateikti Hipotekos registrui, kad būtų padaryti atitinkami pakeitimai. Jeigu į palikimą įeina turtas, kuris yra areštuotas, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo darbuotojas, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi surašyti turto perėmimo dokumentą, įregistruoti turtą valstybės vardu ir per 10 darbo dienų nuo įregistravimo visus dokumentus pateikti turtą areštavusiam antstoliui, kad būtų panaikintas valstybės paveldėto turto areštas, sustabdyta vykdomoji byla ir tokį turtą būtų galima realizuoti šių taisyklių nustatyta tvarka.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra susijusi su valstybės paveldėto nekilnojamojo turto hipotekos kreditorės Swedbank, AB materialiosiomis teisėms ir pareigoms, kadangi byloje nustatyta, jog valstybės iš palikėjo I. P. paveldėtas turtas yra įkeistas hipotekos kreditorei Swedbank, AB. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad valstybės paveldėtas turtas yra įkeistas hipotekos kreditorei, turėjo pareigą svarstyti klausimą dėl Swedbank, AB įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva Swedbank, AB neįtraukė į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, nors antstolės persiųstuose apeliantės skunde ir patikslintame skunde buvo nurodytos aplinkybės, jog valstybės paveldėtas turtas yra įkeistas hipotekos kreditorei Swedbank, AB. Akivaizdu, kad, sprendžiant klausimą dėl antstolės veiksmų teisėtumo, taip pat darant išvadas, ar valstybės paveldėto turto pakaks apmokėti palikėjo skolas, hipotekos kreditorė turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su palikėjo įsiskolinimu hipotekos kreditorei, atsižvelgiant į tai, kad bylos išsprendimas yra susijęs su hipotekos kreditorės Swedbank, AB materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės su atskiruoju skundu pateiktas antstolio G. B.2020 m. spalio 21 d. patvarkymas patvirtina, jog vykdomojoje byloje Nr. 0040/18/00003 iš valstybės, kaip palikėjo I. P. turto paveldėtojos, vykdomas dar vienas išieškojimas išieškotojos J. Z. naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-25301-595/2017 išduotą vykdomąjį raštą dėl 10 878,60 Eur skolos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teisme iš naujo, yra tikslinga į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukti antstolį G. B., siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su palikėjo įsiskolinimo išieškojimu išieškotojos J. Z. naudai ir dėl galimybės taikyti prisijungimą prie išieškojimo (CPK 759 str.).

32. Šie procesiniai pažeidimai, neįtraukus hipotekos kreditorės Swedbank, AB ir antstolio G. B. (CPK 37 str., 266 str., 338 str.), sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas suinteresuotų asmenų įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti šiuos procesinius pažeidimus (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

33. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes skundžiama nutartis naikinama pilna apimtimi. Tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (CK 4.170 str., 4.193 str.; CPK 2 str., 3 str., 8 str., 13 str., 37 str., 177 str.–179 str., 320 str., 328 str., 337 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 338 str., 443 str., 510 str., 512 str., 688 str., 747 str., 754 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.