Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės J. Z. atstovui advokatui Petrui Ragauskui

atsakovo valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui D. V.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. Z. patikslintą ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“, su trečiuoju asmeniu AB „Swedbank“ dėl termino atnaujinimo, teisių pripažinimo ir skolos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

-atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir (a) pripažinti ieškovės teisę iš atsakovo gauti 6484,05 Eur (21694,12 Lt ir 694 Lt) pagal 2011 m. Sprendimą bei (b) pripažinti ieškovės teisę iš atsakovo gauti 635,52 Eur atlyginimui už nuo 2017-04-01 d. iki Skolininko mirties (duomenys neskelbtini) d. jos vienasmeniškai vykdytas solidarias prievoles bankui AB „Swedbank”;

- remiantis tuo, kad atsakovas paveldėjo skolininko prievoles pagal kredito sutartį, ieškovei iš atsakovo priteisti 1799,22 Eur skolą už nuo palikimo perėjimo Lietuvos valstybei iki 2020-01-30 d. ieškovės vienasmeniškai vykdytą solidarią prievolę bankui AB „Swedbank”;

- ieškovei iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas-2057 Eur (1210 Eur +242 Eur+605 Eur) advokato išlaidų bei 445,44 Eur žyminio mokesčio (b.l.5-8, 25).

Butas įsigytas tam panaudojant banko AB „Swedbank” pagal kredito sutartį (toliau – Kredito sutartis) suteiktą paskolą. Prievolę bankui iš savo lėšų vykdė tik ieškovė, ji viena mokėjo komunalinius mokesčius už Butą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-07 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-216-534/2011 (toliau - 2011 m. Sprendimas) ieškovės naudai iš Skolininko buvo priteista 21 694,12 Lt nuostolių atlyginimą ir 694 Lt teismo išlaidų. 2011 m. Sprendimas yra įsiteisėjęs.

2017-06-12 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas civ. byloje Nr. 2-216-534/2011.

Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25301-595/2017 (toliau - 2017 m. Sprendimas ieškovės naudai iš Skolininko buvo priteista 10 149,60 Eur nuostolių atlyginimo ir 729 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. Sprendimas yra įsiteisėjęs.

2017-11-22 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas civ. byloje Nr. e2-25301-595/2017.

Kadangi 2017 m. pabaigos duomenimis iš esmės Skolininkas buvo nemokus, siekdama optimizuoti savo patiriamas vykdymo išlaidas, į Lietuvą trumpam atvykusi ieškovė vykdymui Antstolių I. K., N. L., A. B., G. B. ir R. K. kontorai perdavė vieną (2017-11-22 d.) iš dviejų turimų vykdomųjų dokumentų 10 878,60 Eur. Ieškovė numatė, kad baigiant įvykdyti jau pateiktą vykdomąjį dokumentą arba baigiantis įstatyme numatytam vykdymo terminui, vykdymui pateiktų ir antrąjį dokumentą.

Perdavusi vykdymui pagal 2017 m. Sprendimą Vilniaus m. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, ieškovė tolimesnį šio klausimo sprendimą patikėjo antstoliams. Remdamasi CPK 626 str. 1 d. 1 p. bei 625 str. 3 d. ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad valstybės įgaliojimus vykdyti viešojo pobūdžio funkcijas turintis antstolis tinkamai vykdys įstatymu jam nustatytas pareigas dėl jai kaip išieškotojai privalomai teiktinos informacijos.

Grįžusi į Lietuvą 2020 m. vasario mėn. viduryje ieškovė kreipėsi į antstolių kontorą norėdama sužinoti kokie vykdymo veiksmai buvo atliekami ir kokios vykdymo perspektyvos. Antstolių kontoroje ji buvo žodžiu informuota, kad vykdymo veiksmai yra sustabdyti, nes (duomenys neskelbtini)d. skolininkas mirė. Informacijos raštu ieškovė apie tai negavo ir ši informacija jai net nebuvo siųsta.

Po to kai buvo priimtas 2017 m. Sprendimas, Skolininkas dar labiau įsiskolino ieškovei, nes ji ir toliau viena vykdė Kredito sutartimi Skolininko ir jos solidariai prisiimtus įsipareigojimus bankui.

Remiantis CK 6.9 str. 1 d., solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė. Kadangi bankui solidariai skolingi bendraskoliai yra du, kiekvieno iš jų mokėtina dalis lygi 1/2.

Ieškovei pagal Kredito sutartį sumokėjus 1271,04 Eur įmokas bankui (980,76 Eur už paskolos išmokėjimą, 237,69 Eur už palūkanas ir 52,59 Eur už turto draudimą), skolininko įsiskolinimas (1/2) ieškovei sudaro 635,52 Eur.

Mirus Skolininkui jo palikimas priimtas nebuvo.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (LAT 2014-04-14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nurodytas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (LAT 2019-06-20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kitiems paveldėtojams nepriėmus palikimo, paveldimas turtas valstybei pereina nuo palikimo atsiradimo dienos (Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-06 d. nutarties civ.byloje Nr. e2A-1120-730/2016, 13 p.). Todėl, remiantis CPK 5.62 str. 1 d. 3 p., paveldimas Skolininko turtas valstybei paveldėjimo teise perėjo (duomenys neskelbtini)d.

Ieškovės žiniomis atsakovo perimtina Buto dalis yra vienintelis Skolininkui priklausęs ir po jo mirties valstybės paveldėtas turtas. Buto rinkos vertė sudaro maždaug 55 000 Eur (ši apytikrė Buto vertė grindžiama pridedamuose viešuose skelbimuose nurodoma Žemuosiuose Paneriuose parduodamų 2-3 kambarių butų 1 kv. m. vyraujančia verte, kuri sudaro apie 1000 Eur), tad ieškovui priklausančios Buto dalies vertė yra apie 27 500 Eur.

Paveldėdama pagal įstatymą valstybė yra atstovaujama atitinkamų valstybės institucijų, priklausomai nuo to, koks turtas yra paveldimas. Taigi, valstybė savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, kurios vykdo joms priskirtas funkcijas. CK nedetalizuojama turto, kurį paveldi valstybė, priėmimo tvarka ir tolesni su paveldėtu turtu atliktini veiksmai (išskyrus atsakomybę už palikėjo skolas (CK 5.62 str. 3 d.) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą (CK 5.66 str. 2 d.), taip pat institucijų, kurios tokiu atveju įgaliotos veikti valstybės vardu, teisės ir pareigos.

Valstybės paveldėto turto priėmimo procedūra ir joje dalyvaujančių subjektų teisės bei pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 43 p. numatyta, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taisyklių 2 p. nustato, jog centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - šiuo atveju VĮ Turto bankas (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 str.) - administruoja nekilnojamąjį turtą.

Taisyklių 43 p. taip pat nustatyta - jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą arba žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas CK nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas. Iš minėtų nuostatų matyti, kad pareiga inicijuoti paveldėjimo procedūrą, tai yra priimti palikimą valstybės vardu, yra numatyta atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Šiuo atveju atitinkamą pareigą turi VĮ Turto bankas.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 str. 1 d. nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (LAT 2014-04-14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (LAT 2013-03-07 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-91/2013, 2009-06-08 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-190/2009), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (LAT 2011-12-22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Ieškovės atstovas 2020-02-18 d., t. y. iš karto po to kai ieškovė sužinojo apie Skolininko mirtį, kreipėsi į skolininko gyvenamosios vietos notarę S. B., ją raštu informuodamas apie ieškovės reikalavimus ir pateikdamas abiejų vykdomųjų dokumentų kopijas bei prašydamas suteikti informaciją apie Skolininko paveldėtojus (palikimo priėmimą). Taigi, laikytina, kad CK 5.63 str. 1 d. prasme ieškovės 6 484,05 Eur (21 694,12 Lt ir 694 Lt) reikalavimas atsakovui pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-06-12 d. ieškovei išduotą vykdomąjį raštą buvo pareikštas (išviešintas) 2020-02-18 d. kreipiantis į notarę. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, šis ieškovės reikalavimas buvo pareikštas (išviešintas) praėjus 2 metams ir 1 mėnesiui po skolininko mirties.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus. Remiantis CK 5.63 str. 4 d., teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Termino atnaujinimo pagrindu įstatymų leidėjas nurodo svarbią priežastį, šios sąvokos nedetalizuodamas ir palikdamas teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą, taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį.

LAT 2009-10-14 d. nutartyje civ.byloje Nr. 3K-3-296/2009 yra išaiškinęs, kad svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai.

Vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis. Kiek anksčiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 str..s), įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str.. 1 d.) (LAT 2009-06-08 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7- 190/2009). Minėti CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties kaip teisinės kategorijos aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų - subjektų lygiateisiškumo principo (CK 1.2 str.). Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad bylą nagrinėjusių teismų nurodytos aplinkybės (ieškovo pasamdytos advokatės ir paties ieškovo veiksmai) neatitinka svarbios aplinkybės reikšmės CK 5.63 str. 4 d. taikymo kontekste, nes priklausė nuo ieškovo valios ir buvo jo kontroliuojamos.

Kreditoriui tenka pareiga aktyviai ir operatyviai domėtis, rūpintis savo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu bei imtis atitinkamų veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-05 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-1081/2014).

Praleidusi (duomenys neskelbtini) d. prasidėjusį CK 5.63 str. 1 d. numatytą 3 mėnesių terminą reikalavimui dėl 6 484,05 Eur (21 694,12 Lt ir 694 Lt) išieškojimo pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-06-12 d. ieškovei išduotą vykdomąjį raštą pareikšti, taip pat reikalavimui atlyginti 635,52 Eur už iki Skolininko mirties vienasmeniškai įvykdytas solidarias jos ir Skolininko prievoles, užsienyje nuolat gyvenanti ieškovė nepažeidė savo pareigos aktyviai ir operatyviai domėtis, rūpintis savo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu bei imtis atitinkamų veiksmų, nes išieškojimą pagal kitą susijusį vykdomąjį raštą tam pačiam Skolininkui patikėjus valstybės deleguotas funkcijas vykdančiai antstolių kontorai ir negavus iš jos atstovų pagal CPK 626 str. 1 d. 1 p. bei 625 str. 3 d. privalomai teiktinos informacijos, įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino praleidimo priežastimi buvo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio neveikimas, t. y. aplinkybė, nepriklausiusi nuo terminą praleidusios Ieškovės valios ir objektyviai sutrukdžiusi jai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimą Skolininko paveldėtojams.

Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą ir taip padėti įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu, papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal esamą teisinį reguliavimą atsakovas (jo atstovaujama valstybė) neturi diskrecijos teisės rinktis priimti palikimą ar jo atsisakyti, todėl CK 5.63 1 dalyje numatyto termino praleidimas atitinkamo reguliavimo tikslo prasme šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės. Juo labiau, kad reikalavimas buvo išviešintas dar iki imantis veiksmų įforminti Skolininko palikimą (netgi ieškinio pateikimo metu Atsakovas nebuvo atlikęs). Taigi nėra pagrindo sakyti, kad atnaujinat reikalavimų pareiškimo terminą būtų pažeisti kokie nors paveldėtojo teisėti lūkesčiai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra teisinis bei faktinis pagrindas atnaujinti CK 5.63 str. 1 d. numatytą terminą ieškovės reikalavimams pareikšti.

Tačiau iš Kredito sutarties kylančias prievoles bankui J. R. vykdė viena ne tik skolininkui esant gyvam, bet ir po to kai (duomenys neskelbtini)d. Butas kaip paveldimas turtas jau perėjo atsakovo atstovaujamai Lietuvos valstybei.

Paveldėdama Skolininko turtą, Lietuvos valstybė paveldėjo ir su juo susijusius įsipareigojimus. Aplinkybė, kad (siekiant užtikrinti Buto įsigijimui paskolą suteikusio banko interesus) Butas yra įkeistas, atsakovui buvo žinoma nuo pat paveldėjimo atsiradimo momento, nes atitinkamas hipotekos įrašas yra viešas ir galioja dar nuo 20016-06-19 d.

Taigi, nuo paveldimos Buto dalies perėjimo valstybei, t. y. (duomenys neskelbtini) d. pareiga bankui AB „Swedbank” išmokėti Buto pirkimui skirtą paskolą solidariai tenka ieškovei ir (kaip Skolininko paveldėtojui bei naujajam Buto bendraturčiui) atsakovo atstovaujamai Lietuvos valstybei.

Nuo (duomenys neskelbtini) d. iki 2020-01-30 d. ieškovė AB „Swedbank” pagal Kredito sutartį vienasmeniškai sumokėjo 3598,44 Eur įmokas (2906,57 Eur už paskolos išmokėjimą, 586,69 Eur už palūkanas ir 105,18 Eur už turto draudimą). Kadangi pagal CK 6.9 str. 1 d. solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, ieškovė turi teisę iš atsakovo gauti 1/2 to ką nuo palikimo perėjimo dienos (t. y. (duomenys neskelbtini) d. ) viena sumokėjo pagal Kredito sutartį. Todėl Skolininko įsiskolinimas (1/2) ieškovei už įvykdyta solidarią prievolę sudaro 1799,22 Eur.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame prašo:

-taikyti senatį ir ieškovės J. Z. ieškinį dalyje dėl 6484,05 Eur sumos priteisimo iš atsakovo atmesti, kitoje dalyje ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra;

- teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, jog valstybės atsakomybė pagal pareikštą ieškinį ribojama paveldėto turto verte (CK 5.62 str. 3 d.);

- atmesti ieškinio reikalavimus dalyje dėl bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto banko“, o jeigu teismas nuspręstų šias išlaidas visa apimtimi ar dalinai priteisti – nurodyti, jog valstybės atsakomybė už bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ribojama paveldėto turto verte (CK 5.62 str. 3 d.).

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-05-26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau - Taisyklės). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-03-13 d. nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėto turto apskaitymą. Pagal Taisyklių 43 p., kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taisyklių 2 p. nustato, jog Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą. Tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir / ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas nuo 2015-03-20 vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Informuojame, jog Valstybės įmonei Turto bankui Nutarimu suteikti įgaliojimai atstovauti valstybę tais atvejais, kai valstybė paveldi nekilnojamąjį turtą (įskaitant jam priskirtus žemės sklypus) bei akcijas tik nuo 2015-03-20 pradėtose palikimo perėmimo valstybei procedūrose.

Ieškovė nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-07 d. priėmė sprendimą civ. byloje Nr. 2-216-534/2011, kuriuo mirusiojo I. P. priteistas 21 694,12 Lt nuostolių atlyginimas ir 694 Lt teismo išlaidų (iš viso 6 484,05 Eur). Pati ieškovė pripažįsta, kad šis sprendimas įsiteisėjęs. Nors CPK 606 str. 2 d. numato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau jokių duomenų apie nurodyto sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto pateikimą priverstiniam išieškojimui ieškovė nepateikė. Priešingai - pati ieškovė patvirtino (pripažino) (CPK 187 str.), kad šio teismo sprendimo pagrindu niekada vykdomojo rašto antstoliams neteikė.

2011-03-07 d. sprendimo pateikimo vykdyti antstoliams terminas pasibaigė 2016-04-07 d., mirusiajam I. P. esant gyvam, tačiau dėl nežinomų priežasčių ieškovė pateikė antstoliams tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 d. sprendimo civ. byloje Nr. e2-25301-595/2017 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.

Klaidingas ieškovės savo teisių ir pareigų suvokimas (nežinojimas) negali būti pateisinama priežastis reikšti atnaujinti terminą pareikšti reikalavimą mirusiojo palikimą priėmusiai Lietuvos valstybei. Apie nesupratimo (nežinojimo) reikšmę asmens civilinei atsakomybei pasisakyta ir CK 1.6 straipsnyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose įtvirtintų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Nustatant įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalaujama, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai. Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika. (CK komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Justitia, Vilnius, 2001) (2 pastraipa, 80 psl.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius ir jeigu kyla abejonių dėl atliekamų veiksmų teisinių pasekmių pasikonsultuoti su teisininku arba susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius (LAT 2001-09-05 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-745/2001). Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, į tai, kad ieškovė turi patirties prisiteisiant skolas, vykdomojo rašto pagal teismo 2011-03-07 d. sprendimą pateikimo senaties terminą buvo pilnametė, veiksni, taigi, neabejotinai galinti suvokti savo veiksmų pasekmes, todėl ir privalanti atsakyti už tokių veiksmų pagrindų atsiradusias pasekmes - laiku, be pateisinamų priežasčių, nepateikusi nustatytu terminu vykdomojo rašto, prarado teisę reikalauti išieškoti minėtą 6 484,05 Eur skolą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-07 d. sprendimą civ. byloje Nr. 2-216-534/2011.

Nors nagrinėjamuoju atveju aptariamas vykdomojo dokumento pateikimo priverstiniam išieškojimui, o ne ieškinio senaties terminas, tačiau iš esmės šiam terminui kaip ir kiekvienam procesiniam terminui būdingi bendri požymiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ieškininė senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Ieškininės senaties institutas nustatytas abiejų teisinio santykio šalių interesais. Jo tikslas - sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (galiojusio CK 86 str.), į šį pažeidimą per visą ieškininės senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taikant ieškininę senatį reguliuojančias normas, būtina atsižvelgti tiek į ieškininės senaties instituto tikslus, tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus. Praleisto ieškininės senaties termino atstatymo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus (LAT 2001-12-01 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1282/2001).

Taigi, atsižvelgiant, kad praleistas vykdomojo dokumento pateikimo priverstiniam išieškojimui terminas, negali būti atnaujintas ir CK 5.63 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriui pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams. Priešingu atveju būtų pažeistas principas, kad iš neteisės teisė nekyla, t. y. galimai iš aplaidžių ir nerūpestingų ieškovės veiksmų praleidus pateikimo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą terminą, negali kilti jokių teisėtų pasekmių atnaujinti terminą dėl tos pačios skolos reikšti reikalavimą palikėjo turto priėmusiai Lietuvos valstybei.

Ieškovė nurodo, kad po palikėjo I. P. mirties (duomenys neskelbtini) d. sumokėjo pagal kredito sutartį Swedbank, AB 3 598,44 Eur ir prašo 1/2 dalį (1 799,22 Eur) šios sumos priteisti iš atsakovo už jos vienasmeniškai įvykdytą solidarią prievolę, taip pat prašo pripažinti teisę gauti iš atsakovo 635,52 Eur atlyginimui už nuo 2017-04-01 d. iki I. P. mirties (duomenys neskelbtini)d. jos vienasmeniškai vykdytas solidarias prievoles Swedbank, A. B. kredito sutartis sudaryta palikėjo I. P. kartu ieškove buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui.

Atsakovas dėl šios sumos priteisimo neprieštarauja, tačiau prašo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, jog ši skola yra palikėjo I. P. skola ir už šią skolą valstybė atsakys neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Teisės teorijoje ir praktikoje yra žinomos dvi pagrindinės įpėdinių atsakomybės ribojimo sistemos (vertinant kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus aspektu): cum viribus hereditatis, kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus tik iš paveldėto turto; pro viribus hereditatis - kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės. Nustatant įpėdinio atsakomybės apribojimą cum viribus hereditatis, įpėdinio interesai užtikrinami suteikiant palikėjo kreditoriams teisę patenkinti savo reikalavimus tik iš paveldimo turto, o įpėdinio turtą, turėtą iki palikimo priėmimo, paliekant atskirtą ir nepasiekiamą palikėjo kreditoriams. Apribojus įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas pro viribus hereditatis, įpėdinio atsakomybė taip pat yra ribota, tačiau jos ribos yra ne paveldimas turtas, o paveldimo turto vertė (LAT 2014-10-21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-433/2014).

Pagal CK 5.62 str. 3 d. valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama pirmiau aptarto pro viribus hereditatis principo, todėl palikėjo skolos, atsiradusios iki palikėjo mirties, gali būti dengiamos neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Tuo tarpu prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ši skola susidarė laikotarpiu po palikėjo mirties (nuo (duomenys neskelbtini) d. iki 2020-01-30 d.), todėl ji yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolė. Akcentuotina, kad kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2006-05-24 d. , t. y. esant gyvam I. P. ir nuo šios datos ši prievolė turėjo būti vykdoma, t. y. nuo 2006-05-24 d. I. P. ir ieškovei kilo pareiga grąžinti paskolos sumą paskolos davėjui. Tai, kad šios prievolės įvykdymo terminas buvo išdėstytas tam tikram laikotarpiui, nesudaro pagrindo teigti, jog ši prievolė tapo naujo turto savininko (įpėdinio) prievole ir kad naujasis turto savininkas turi ją vykdyti neapsiribodamas paveldimo turto verte. Pastebėtina, kad naujasis savininkas gali perimti tik tas prievoles, kurios yra susijusios su paveldėtu turtu, tačiau už prievoles, kurios atsirado iki palikėjo mirties, valstybė visais atvejais atsako tik neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei J. Z. (buvusi pavardė Radeckaja) ir I. P. lygiomis dalimis (po ½ buto dalį) priklausė 2-jų kambarių, 55,12 kv.m. bendro ploto butas, (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, nurodytas butas buvo įgytas bendraturčių J. Z. (R.) bei I. P. tame skaičiuje ir iš AB „Swedbank” paimto kredito lėšų.

Pagal Kredito sutarties 4, 6 ir 8 p. p., J. Z. ir I. P. įsipareigojo kredito davėjui - bankui „Swedbank”, AB - atsakyti solidariai.

Ieškovė nurodė, kad nepaisant prisiimto kredito davėjų J. Z. ir I. P. įsipareigojimo bankui atsakyti solidariai, ginčo buto bendrasavininkas bei bendraskolis I. P. kredito bankui bei buto komunalinių mokesčių nemokėjo, todėl ji 2 kartus kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su ieškiniais, prašant priteisti iš I. P. atitinkamas sumas už jam tenkančio kredito dalies, kuri už I. P. bankui sumokėjo ieškovė:

-Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-07 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-216-534/2011 iš I. P. buvo priteista 21 694,12 Lt nuostolių atlyginimą ir 694 Lt teismo išlaidų ieškovės naudai, sprendimas yra įsiteisėjęs. 2017-06-12 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas civ. byloje Nr. 2-216-534/2011.

-Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25301-595/2017 iš I. P. buvo priteista 10 149,60 Eur nuostolių atlyginimo ir 729 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, sprendimas yra įsiteisėjęs. 2017-11-22 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas civ. byloje Nr. e2-25301-595/2017.

Ieškovė nurodė, kad ji gyvena Vokietijoje, 2017 metais atvykusi į Lietuvą, pateikė antstolių I. K., N. L., A. B., G. B. ir R. K. kontorai 2017-11-22 d. išduotą vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. e2-25301-595/2017 dėl bendrai 10 878,60 Eur (10149,60 Eur +729 Eur) išieškojimo priverstiniam iš I. P. vykdymui ir tikėjosi bendradarbiavimo su antstolių kontora.

Ieškovė nurodė, kad atvykus į Lietuvą 2020 m. vasario mėn. viduryje ji kreipėsi į antstolių kontorą norėdama sužinoti kokie vykdymo veiksmai buvo atliekami vykdomojoje byloje dėl išieškojimo iš I. P. ir sužinojo, kad vykdymo veiksmai yra sustabdyti, nes (duomenys neskelbtini)d. I. P. mirė. Ieškovė nurodė, kad apie I. P. mirties faktą ji nežinojo, nes nebuvo antstolių kontoros informuota, o gyvenant Vokietijoje jos galimybės sužinoti apie I. P. mirtį buvo itin ribotos.

Ieškovė nurodė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-07 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-216-534/2011, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25301-595/2017 iš atsakovo I. P. buvo priteistas nuostolių atlyginimas nuo 2006 08 mėn. iki 2017 03 mėn., be to, ji viena mokėjo bankui įmokas, palūkanas, turto draudimą nuo 2017-04-01 d. iki (duomenys neskelbtini) d., t. y. iki skolininko mirties, o būtent nurodytu laikotarpiu sumokėjo pagal Kredito sutartį - 1271,04 Eur įmokas bankui (980,76 Eur už paskolos išmokėjimą, 237,69 Eur už palūkanas ir 52,59 Eur už turto draudimą), t.y. I. P. įsiskolinimas ieškovei sudaro 635,52 Eur ( ½ nuo sumokėtos 1271,04 Eur sumos).

Be to, nuo 2018-01-17 d. iki 2020-01-30 d. ieškovė AB „Swedbank” pagal Kredito sutartį sumokėjo 3598,44 Eur įmokas (2906,57 Eur už paskolos išmokėjimą, 586,69 Eur už palūkanas ir 105,18 Eur už turto draudimą), t.y. I. P. įsiskolinimas ieškovei sudaro 1799,22 Eur ( ½ nuo sumokėtos 3598,44 Eur sumos).

(duomenys neskelbtini) d. I. P. mirė.

Pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2020-07-21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika į.k. 111105555, paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29800 Eur vertės, t.y. ½ dalis sudaro 14900 Eur, įrašas valstybės įmonės Registrų centras galioja nuo 2020-08-06 d. (dok-208330, b.l. 19-20).

Valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto įvertinimą ir apskaitą pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-05-26 d. nutarimu Nr. 634, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-03-13 d. nutarimu Nr. 259 nuostatas nuo 2015-03-20 vykdo valstybės įmonė Turto bankas.

Kitiems paveldėtojams nepriėmus palikimo, paveldimas turtas valstybei pereina nuo palikimo atsiradimo dienos, nagrinėjamu atveju paveldimas I. P. turtas valstybei paveldėjimo teise perėjo (duomenys neskelbtini)d. (CPK 5.62 str. 1 d. 3 p.).

Pagal CK 6.9 str. 1 d., solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė.

Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-07 d. sprendimo civ. byloje Nr. 2-216-534/2011 pateikimo vykdyti antstoliams terminas pasibaigė 2016-04-07 d., todėl ieškovė prarado teisę reikalauti išieškoti minėtą 6 484,05 Eur skolą pagal nurodytą teismo sprendimą. Atsakovė nurodė, kad CPK 606 str. 2 d. numato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau ieškovė antstoliams vykdomojo rašto vykdyti neteikė, todėl taikoma ieškinio senatis ir ieškovės ieškinio reikalavimas dalyje dėl 6484,05 Eur sumos priteisimo atmestinas.

Teismas nesutinka su tokiu atsakovės teiginiu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartimi civ.byloje Nr. 2-216-534/2011 J. R. buvo nutarta atnaujinti terminą pateikti vykdomąjį raštą vykdymui pagal 2011-03-07 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-216-534/2011 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui I. P. dėl nuostolių priteisimo (b.l. 26). Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. CPK 606 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2011-06-21 d. įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio nuo 2011-10-01 d. redakcija), nustatanti 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti be jokių išlygų taikoma ir iki 2011-10-01 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams.

Byloje buvo nustatyta, kad teismo sprendimas priimtas 2011-03-07, sprendimas įsiteisėjo per 30 dienų. Pareiškėja J. R. praleido įstatymo nustatytą terminą ir prašė teismo praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinti, nes gyvena Vokietijoje, todėl negali sekti Lietuvos Respublikoje vykstančių norminių aktų pasikeitimo, ji buvo įsitikinusi, kad jai galioja sprendimo priėmimo metu numatytas įstatyme 10 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nurodo, kad negali įstatymų leidėjas priimti norminį aktą, kuriuo asmenims, turintiems įsiteisėjusį teismo sprendimą, būtų užkirstas kelias pateikti jį vykdyti – būtų užkirstas kelias įgyvendinti teisėtus interesus ir lūkesčius, kad vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. CPK 606 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2011-06-21 d. įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio nuo 2011-10-01 d. ), nustatanti 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti be jokių išlygų taikoma ir iki 2011-10-01 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams. Kadangi byloje nebuvo nustatyta pagrindų, dėl kurių būtų galima abejoti išieškotojo įgytų procesinių teisių teisėtumu, J. R. (Z.) teisės gintinos – praleistas terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti buvo atnaujintinas (CPK 608 str.).

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas sutiko su ieškovės argumentais ir pateiktos teismo nutarties procesiniu sprendimu dėl praleisto termino atnaujinimo pateikti vykdomąjį raštą vykdymui pagal 2011-03-07 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-216-534/2011.

CK 5.63 str. 1 d nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus, o teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas 2020-02-18 d., kai ieškovė sužinojo apie I. P. mirtį, kreipėsi į skolininko gyvenamosios vietos notarę S. B., ją raštu informuodamas apie ieškovės kreditorinius reikalavimus, todėl ieškovės 6 484,05 Eur (21 694,12 Lt ir 694 Lt) reikalavimas atsakovui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-12 d. išduotą vykdomąjį raštą buvo pareikštas (išviešintas) 2020-02-18 d. kreipiantis į notarę. Šis ieškovės reikalavimas buvo pareikštas (išviešintas) praėjus 2 metams ir 1 mėnesiui po skolininko mirties, t.y. ne daugiau kaip treji metai. Ieškovė gyvena Vokietijoje, antstolio informacijos apie solidaraus skolininko mirtį iki 2020 metų vasario mėn. nebuvo gavusi, todėl šios priežastys objektyviai sutrukdė ieškovei per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimą I. P. paveldėtojai-valstybei.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra teisinis bei faktinis pagrindas atnaujinti ieškovei CK 5.63 str. 1 d. numatytą terminą reikalavimams pareikšti, t.y. ieškinio reikalavimas dalyje atnaujinti CK 5.63 str. 1 d. numatytą terminą ir pripažinti ieškovės teisę iš atsakovo gauti 6484,05 Eur (21694,12 Lt ir 694 Lt) pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-07 d. sprendimą civ. byloje Nr. 2-216-534/2011 bei pripažinti ieškovės teisę iš atsakovės gauti 635,52 Eur atlyginimui už nuo 2017-04-01 d. iki I. P. mirties (duomenys neskelbtini) d. už vienasmeniškai vykdytas solidarias prievoles bankui AB „Swedbank” tenkintinas visiškai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė paveldėjo skolininko prievoles pagal kredito sutartį, ieškovei iš atsakovo priteistina 1799,22 Eur skolą už nuo palikimo perėjimo Lietuvos valstybei ((duomenys neskelbtini)) iki 2020-01-30 d. ieškovės vienasmeniškai vykdytą solidarią prievolę bankui AB „Swedbank”.

Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad J. R. vykdė prievoles bankui viena ne tik skolininkui esant gyvam, bet ir po to kai (duomenys neskelbtini)d. butas perėjo atsakovo atstovaujamai Lietuvos valstybei. Paveldėdama Skolininko turtą, Lietuvos valstybė paveldėjo ir su juo susijusius įsipareigojimus.

Nuo (duomenys neskelbtini) d. iki 2020-01-30 d. ieškovė AB „Swedbank” pagal Kredito sutartį vienasmeniškai sumokėjo 3598,44 Eur įmokas (2906,57 Eur už paskolos išmokėjimą, 586,69 Eur už palūkanas ir 105,18 Eur už turto draudimą), todėl CK 6.9 str. 1 d. pagrindu ji turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, t.y turi teisę iš atsakovės gauti ½ dalį nuo palikimo perėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) d. ) įsiskolinimo už įvykdyta solidarią prievolę - 1799,22 Eur.

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ši skola yra palikėjo I. P. skola ir už šią skolą valstybė atsakys neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 1.5 str. 1 d. įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi, ieškovas privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų.

Dėl išdėstytų sprendime motyvų ir aplinkybių patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Ieškovė patyrė 2057 Eur (1210 Eur +242 Eur+605 Eur) advokato išlaidų bei 445,44 Eur žyminio mokesčio (b.l. 8, 25).

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, teismas tenkina ieškovės reikalavimą priteisti 201 Eur žyminio mokesčio iš atsakovės (8918,79 Eur x 3% x 75 %) (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p.).

CPK 87 str. 1 d. 1 p. numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.

Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti 19797,39 Eur draudimo išmokos ir sumokėjo 445,44 Eur žyminio mokesčio. Vadovaudamasis CPK 42 str., 140 str. ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus iki 8918,79 Eur, už šį reikalavimą yra mokėtinas 201Eur žyminis mokestis, todėl 244,44 Eur žyminio mokesčio dalis (445,44 Eur-201 Eur) grąžintina ieškovei.

CPK 87 str. 3 d. numato, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasis teismo nutartimi.

Patikslintą ieškinį patenkintus visiškai, iš atsakovės priteistina 2057 Eur advokato išlaidų ieškovės naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1-2 d., 98 str.)

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokato išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams bei atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad byla yra nesudėtinga, susideda iš vieno tomo, trukmę, byla nagrinėjama nuo 2020-03-16 d., byloje buvo paskirtas vienas posėdis, į tai, kad ieškinio suma yra didelė- 8918,79 Eur, priteisia iš atsakovės ieškovo advokato išlaidas 2057 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje atleisti atsakovę nuo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgiant į atsakovės specifinę padėtį, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.

Atsakovės bylinėjimosi išlaidų įrodymų byloje nėra.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškovei J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir pripažinti jai teisę iš Lietuvos valstybės į.k. 111105555, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas į.k. 112021042, gauti 6484,05 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 05 ct) pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-07 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-216-534/2011, paveldėto turto vertės sumoje.

Pripažinti J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę iš Lietuvos valstybės į.k. 111105555, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas į.k. 112021042, gauti 635,52 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis Eur 52 ct) atlyginimo už nuo 2017-04-01 d. iki (duomenys neskelbtini)d. I. P. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties vykdytas solidarias prievoles „Swedbank”, AB, į.k.112029651, paveldėto turto vertės sumoje.

Priteisti J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės į.k. 111105555, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas į.k. 112021042, 1799,22 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt devynis Eur 22 ct) skolą už nuo (duomenys neskelbtini) d. iki 2020-01-30 d. vykdytas solidarias su I. P. a.k. (duomenys neskelbtini) prievoles „Swedbank”, AB, į.k.112029651, paveldėto turto vertės sumoje.

Priteisti J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės į.k. 111105555, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas į.k. 112021042, 2057 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis Eur) advokato išlaidų bei 201 Eur (du šimtus vieną Eur) žyminio mokesčio. paveldėto turto vertės sumoje.

Gražinti ieškovei J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 244,44 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis Eur 44 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.