Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2A-1120-730/2016

Teisėja Larisa Šimanskienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14897-2015-8)

2016 m. rugsėjo 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl įpareigojimo priimti palikimą ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad atsakovei J. A. turtas perėjo nuo jo mirties dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, priteisti iš atsakovės 357,55 EUR įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, susidariusį po J. A. mirties, t. y. nuo 2014 metų spalio mėnesio iki 2015 metų rugsėjo mėnesio, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad J. A. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagal 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-615 yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. 2014 metų lapkričio mėnesį ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš J. A.. Teismas 2014-12-03 nutartimi informavo ieškovę, kad J. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Nuo J. A. mirties 2014-09-23 iki 2015-09-30 susidarė 357,55 EUR skola, todėl atsakovė kaip nauja palikėjo turto savininkė turi pareigą sumokėti įsiskolinimą, susidariusį po J. A. mirties. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-25 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po J. A. mirties, jo palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir nusprendė įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, 55,20 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Klaipėdos bendrabutis“, kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgus į tai, kad nė vienas iš įpėdinių nepriėmė palikimo po J. A. mirties, į tai, kad nagrinėjamu atveju šalys nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovė ėmėsi veiksmų tinkamai įforminti palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, ieškovės reikalavimas pripažinti, kad atsakovei J. A. turtas perėjo nuo jo mirties dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą patenkintas. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), taigi nuo 2014-09-23 dienos visos prievolės, susijusios su ginčo paveldimu turtu, tapo naujosios savininkės prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada ji įformins palikimo perėjimo jai faktą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15198-512/2014 informavo ieškovę apie skolininko J. A. mirties faktą, tačiau ieškovė aktyvius veiksmus atliko praėjus beveik metams laiko po to, kai sužinojo apie palikimo atsiradimą, t. y. ji beveik vienerius metus laiko nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo, į teismą dėl įpareigojimo įforminti palikimo priėmimą ir skolos už suteiktas paslaugas priteisimo nesikreipė, todėl pažeidė reikalavimą veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Ieškovė pažeidė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutarties šalių bendradarbiavimo principą ir, žinodama apie J. A. mirties faktą, į atsakovę nesikreipė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad šiuo atveju skola iš esmės kaupėsi dėl to, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl skola iš atsakovės gali būti priteista tik nuo sužinojimo apie prievolę perimti buto savininko pareigas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2014 metų spalio mėnesio iki 2015 metų rugsėjo mėnesio, o atsakovei iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (2015-11-24) nebuvo žinoma apie palikėjo J. A. palikimo perėjimą valstybei, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestas.Apeliaciniame skunde ieškovė prašo 2016-03-25 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 357,55 EUR panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 357,55 EUR įsiskolinimą, susikaupusį nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio už suteiktas administravimo, techninės priežiūros ir komunalines paslaugas bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai aiškino ir taikė bendradarbiavimo principo turinį, nevertino tos aplinkybės, jog ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo ir neturėjo žinoti, kada buto savininkas mirė ir to, kad niekas nepriėmė palikimo, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė 70,62 EUR įsiskolinimo, susidariusio nuo 2014 metų spalio mėnesio iki 2014 m. gruodžio 3 dienos (sužinojimo, kad savininkas yra miręs). Nors atsakovė apie buto savininko mirtį sužinojo 2015-11-26, tačiau ieškovė teikdama administravimo, nuolatinės techninės priežiūros, komunalines ir kitas paslaugas butui, patiria išlaidas, o atsakovė turi pareigą jas apmokėti, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė yra informuota apie susidariusią situaciją ar ne, kadangi skolos dydis būtų buvęs toks pats. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad apeliantė turi domėtis skolų už jos teikiamas paslaugas kaupimosi priežastimis, nedelsdama informuoti apie mirusio skolininko palikimą jo perėjimo valstybei procedūras turinčią atlikti instituciją, imtis veiksmų dėl skolos priteisimo, o to nedarydama prisiima iš to kylančias rizikas. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka naujausią apeliacinės instancijos teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad J. A. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagal 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-615 yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. (duomenys neskelbtini) J. A. mirė. Testamentų registre duomenų apie J. A. įregistruotus testamentus ar palikimo priėmimo faktus nėra. Pagal 2015-11-06 pažymą apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius laikotarpiu nuo 2014 metų spalio mėnesį iki 2015 metų rugsėjo mėnesį susidarė 357,55 EUR skola. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo ir atsakomybės už skolas, kai palikimas pereina valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai aiškino ir taikė bendradarbiavimo principo turinį, nevertino tos aplinkybės, jog ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo ir neturėjo žinoti, kada buto savininkas mirė ir to, kad niekas nepriėmė paveldėjimo, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė įsiskolinimo. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. O kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog po palikėjo mirties nė vienas iš įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir palikimo nepriėmė, todėl patenkino ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovei J. A. turtas perėjo nuo jo mirties dienos, tai yra (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo atsakovę nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra įrodymų, jog po J. A. mirties nėra kitų įpėdinių ir kiti palikėjo įpėdiniai nėra kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Ieškovė su ieškiniu pateikė Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašą, kuriame nurodyta, kad Testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Tačiau įrodymų, jog į palikėjo gyvenamosios vietos notarą po palikėjo mirties nesikreipė jokie kiti įpėdiniai dėl palikėjo priėmimo ir nebuvo užvesta paveldėjimo byla, nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje būtina išsireikalauti duomenis iš palikėjo gyvenamosios vietos notaro apie valstybės ir (ar) kitų asmenų ginčo palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti juridinius faktus bei su tuo susijusias aplinkybes. Tik surinkus minėtus įrodymus, galima daryti pagrįstą išvadą, jog po J. A. mirties jo palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos. Be to, CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-523/2012).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pakeitė pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.Kaip jau buvo minėta anksčiau, J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovei apie minėtą aplinkybę tapo žinoma 2014 m. pabaigoje, gavus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutartį. Šioje byloje ieškinys pateiktas teismui 2015-11-24, tai yra praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, per kurį įpėdinis turėtų būti informuojamas apie palikėjo kreditoriaus (ieškovės) reikalavimus. Įrodymų, jog ieškovė iki ieškinio pareiškimo teisme ir per trijų mėnesių terminą po J. A. mirties kreipėsi į atsakovę ir informavo apie įsiskolinimą, nėra pateikta. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis formuojama teismų praktika, kadangi ieškovė informavo atsakovę apie savo reikalavimus praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pareiškimo terminą, skolos už bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įvertinus ieškovės termino praleidimo priežastis ir nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Ieškovei turi būti suteikta teisė pateikti prašymą pratęsti terminą. Šis prašymas teismo nagrinėtinas kartu su reikalavimu priteisti skolą.Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi nebuvo spręsta dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo, šio termino praleidimo padarinių, be to, teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai ištyrė ir įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus (CPK 185 straipsnis) spręsdamas dėl to, ar po J. A. mirties jo turtas perėjo valstybei, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi tik pašalinus nurodytus materialinių bei proceso normų pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.