Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VĮ „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties, kuria terminas skundui paduoti atnaujintas, skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo VĮ „Turto bankas“ skundą dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą ir skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - išieškotojas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, antstolis Irmantas Gaidelis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas VĮ „Turto bankas“ pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašo atnaujinti terminą pateikti skundą dėl antstolio 2017 m. spalio 5 dienos patvarkymo Nr. S-17-8-9238 apskundimo; panaikinti antstolio 2017 m. lapkričio 20 d. patvarkymą Nr. S1-37177 bei įpareigoti antstolį grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas pinigines lėšas vykdomosiose bylose Nr. 0008/17/01615, Nr. 0008/17/01623 ir Nr. 0008/17/01629.Skundą grindžia tuo, kad antstolis netinkamai aiškino ir taikė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Žemės įstatymo, CPK (kiek šis teisės aktas reglamentuoja areštuoto turto realizavimą) bei Bešeimminkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą. Valstybė yra specifinis paveldėjimo teisės subjektas ir pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė, paveldėjusi turtą, įgijo prievolę atsakyti už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Kol turtas nėra realizuotas, antstolis neturi teisės nuskaičiuoti piniginių lėšų, kadangi nėra aišku kokia suma bus gauta realizavus valstybės paveldėtą turtą. Įvykdyti antstolio patvarkymą ir padengti palikėjų įsiskolinimus, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, pareiškėjas galės tik tuomet, kada paveldėtas turtas bus realizuotas įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais nei VĮ „Turto bankas”, nei VMI neturi teisės parduoti valstybės paveldėtą turtą, kai jis yra areštuotas. Šiuo atveju valstybės paveldėtas turtas yra areštuotas iki turto perėjimo valstybės nuosavybėn momento ir pareiškėjas neturi teisės šio turto realizuoti.Antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. lapkričio 20 d. patvarkymu atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą bei patenkinti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad skundžiamas antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas pateiktas vykdymui piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai laikantis teisės aktų reikalavimų ir yra teisėtas. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, dėl kokių priežasčių jis negalėjo įvykdyti teismo sprendimų anksčiau ir kokių priemonių ėmėsi, kad prievolės būtų vykdomos, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad paveldėto turto vertės neužtenka prievolių vykdymui (paveldėto turto vertė keliasdešimt kartų viršija prievoles) (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjo minimi poįstatyminiai teisės aktai, visų pirma, reglamentuoja pareiškėjo veiksmų ribas ir nėra susiję su antstolio procesiniu veikimu. Taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis negali realizuoti Valstybės paveldėto turto. Pareiškėjas nesiima jokių veiksmų, tame tarpe turto realizavimo prievolių vykdymui, ir tokiu būdu vilkina prievolių įvykdymą pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus.Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodė, kad išieškotojas nėra hipotekos kreditorius, todėl susiklosčiusiems santykiams netaikytinas CK 4.193 straipsnio 4 punktu, atitinkamai ir šiuos santykius aiškinančia teismų praktika. Pareiškėjo pateikiama CK 5.62 straipsnio 3 dalies interpretacija, kad neva atsiskaitymas su kreditoriais galimas tik pardavus paveldėta turtą, vertintinas kaip klaidinantis/ neatitinkantis teisinio reguliavimo ir teismų pateikiamo teisės aiškinimo. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje, 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimą jau yra atlikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017; 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016). CPK 267 straipsnyje yra numatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas VĮ „Turto bankas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas, ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Turto tikroji vertė gali būti nustatyta tik pardavus turtą, t. y. kai žinoma, kokia pinigų suma buvo sumokėta už parduotą turtą. Todėl turto tikroji vertė yra teisės aktų nustatyta tvarka už realizuotą turtą gauta pinigų suma. Ši nuostata ypač aktuali parduodant valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą, nes nuo jo apskaitymo iki pardavimo praeina atitinkamas šio turto pardavimo procedūroms įforminti ir atlikti reikalingas laikotarpis, per kurį gali pasikeisti (ir dažnai pasikeičia) jo vertė. Vadinasi, atsakyti už palikėjo skolas valstybė gali tik realizavus turtą. Nagrinėjamu atveju valstybės paveldėtas turtas dar nėra realizuotas, todėl antstolis nepagrįstai nurašė lėšas iš VĮ Turto banko sąskaitos. Teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos bei pateiktų išaiškinimų panašiose bylose, todėl tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2015 nu gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1200-431/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2016). Lėšos buvo nurašytos nuo VĮ Turto banko, kaip valstybės įmonės, sąskaitos. Pažymėtina, jog apelianto turimos lėšos naudojamos išimtinai tik Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatytiems tikslams. Minėtame įstatyme nenumatyta, jog VĮ Turto banko lėšos skiriamos dengti palikėjų kreditoriniams reikalavimams, susidariusiems iki jų mirties. Be to, pagal vykdomuosius dokumentus skolininkas yra Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, todėl tai yra valstybės, kaip įpėdinio, skola, o ne VĮ Turto banko. Nei Turto bankas, nei VMI neturi teisės parduoti valstybės paveldėtą turtą, kai jis yra areštuotas. Šiuo atveju valstybės paveldėtas turtas areštuotas iki turto perėjimo valstybės nuosavybėn momento ir Turto bankas neturi teisės šio turto realizuoti. Nuo šio momento VĮ Turto bankas tapo vykdymo proceso šalimi, turinčia visas teises ir pareigas, o ne subjektu, realizuojančiu turtą. Tą patį nurodė ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-695/2015, spręsdamas klausimą dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš hipoteka įkeisto valstybės paveldėto turto, aiškinimo ir taikymo, t. y. kad išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto vykdo antstolis, o ne VMI. Nepaisant to, kad ši nutartis priimta dėl turto išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, tačiau šis faktas teisinio situacijos vertinimo nekeičia, nes nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kokiu pagrindu turtas perėjo valstybei. Draudžiama į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą įtraukti turtą, dėl kurio yra priimtas turto arešto aktas arba turtui įstatymų nustatyta tvarka pritaikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės, kol jos taikomos. Nuo 2015 m. kovo 20 d. pradėtose valstybės paveldėto turto realizavimo procedūrose, tais atvejais, kai valstybės paveldėtas turtas yra areštuotas ar įkeistas, jį realizuoti gali tik antstolis, nes CPK 691 str. 2 d. tokios teisės VĮ Turto bankui nenumato. VĮ Turto bankas neturi teisės parduoti paveldėto turto, esančio Peteliškių g. 2-20, Vilniuje, nes šis nekilnojamas turtas yra areštuotas. Turtas, esantis Savanorių pr. 21-32, Vilniuje, priklausęs mirusiai Anai Vasiljevai, palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu nebuvo areštuotas, todėl 2017 m. vasario 1 d. buvo įtrauktas į parduodamo turto sąrašą ir jo pardavimą organizuoja Turto bankas.

Suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Teismo, kuris įvykdė teisingumą ir atliko teisės aiškinimą, sprendimai nėra sąlyginiai, todėl tiek sprendžiant palikėjo skolos, kurią paveldėjo valstybė, tiek valstybės kaip paveldėto turto savininkės skolos, susidariusios po palikėjo mirties, atlyginimo klausimą Šilumos tinklams ir tuo labiau antstoliui nėra reikalinga laukti, kol paveldėtas turtas teisės aktų nustatyta tvarka bus parduotas ar kitaip realizuotas. Išieškotojas nėra kredito įstaiga, negaudama pinigų iš skolininkų, kurie praleidę atsiskaitymo terminus, įmonė savo veiklai priversta skolintis pinigų iš bankų ir mokėti dideles palūkanas, todėl jeigu skolininkai nenori vykdyti teismo sprendimus, išieškojimas turi būti nukreipiamas į jų pinigines lėšas.Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių jis negalėjo įvykdyti teismo sprendimų anksčiau ir kokių priemonių ėmėsi, kad prievolės išieškotojui būtu įvykdytos, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad paveldėto turto vertės neužtenka prievolių vykdymui. Priešingai, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad valstybei perėjusio turto vertė keliasdešimt kartų didesnė nei paveldėtos skolos.Teismo sprendimo vykdymas negali būti sąlyginis, pažeidžiantis išieškotojo teises į tinkamą prievolės įvykdymą, priklausantis vien tik nuo skolininko valios (noro) vykdyti teismo sprendimą (ar ne). VI „Turto bankas“ Valstybės vardu disponuoja labai didelės vertės paveldėtu turtu, tačiau skolų nemoka, turto nerealizuoja, nesiima jokių kitų veiksmų, kurie leistų realizuoti paveldėtą turtą, todėl pareiškėjo neveikimas daro didelę žalą Valstybei ir tretiesiems asmenims, prieštarauja bendriesiems teisės principams. CPK 668 str. 2 d. pagrindu išieškojimas iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų gali būti vykdomas tik iš joms priklausančių lėšų. Antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau, nei reikia skolos ir vykdymo išlaidų sumai padengti (LR CPK 675 str. 2 d.), todėl vykdymo procese nėra teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kokio dydžio prievoles paveldėjo Valstybė kartu su šiuo konkrečiu atveju paveldėtu turtu, todėl tikėtina, kad tokių prievolių daugiau nėra. Be to, vykdomuosiuose dokumentuose pareiškėjas nurodomas kaip Valstybės vardu veikiantis asmuo, todėl išieškojimas pagrįstai ir leistinomis priemonėmis įvykdytas iš pareiškėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl valstybės institucijos, atstovaujančios valstybei, paveldėjusios skolininko turtą, pareigos atsiskaityti su palikėjo kreditoriumi, nepardavus paveldėto turto.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu priėmė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-17163-910/2017 dėl 117,22 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko VĮ „Turto bankas“ išieškotojo UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai; 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu priėmė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-17166-859/2017 dėl 268,23 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko VĮ „Turto bankas“ išieškotojo UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai; 2017 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu priėmė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-30289-534/2016 dėl 730,33 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko VĮ „Turto bankas“ išieškotojo UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai. 2017 m. rugsėjo 11 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo informavo skolininką apie priimtus vykdyti vykdomuosius dokumentus bei įpareigojo skolininką VĮ „Turto bankas“ skolą sumokėti per 10 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos, tačiau skolininkas nustatytu terminu skolos nesumokėjo. 2017 m. spalio 5 d. antstolis priėmė ginčijamą nurodymą Nr. S-17-8-9238 priverstinai nurašyti pinigines lėšas. 2017 m. spalio 5 d. iš VĮ „Turto bankas“ sąskaitos buvo nuskaičiuota 1 512,53 Eur suma pagal vykdomuosius dokumentus, o 2017 m. spalio 11 d. išieškota skola išmokėta išieškotojui.Palikimas pereina valstybei CK 5.62 straipsnyje nurodytais atvejais. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136).Apeliantas nurodo, kad antstolis nepagrįstai nurašė lėšas iš VĮ „Turto bankas“ sąskaitos iki paveldėto turto realizavimo, taip netinkamai taikydamas CK 5.62 straipsnio 3 dalį, nes tikroji turto vertė gali paaiškėti tik jį pardavus.Teisės teorijoje ir praktikoje yra žinomos dvi pagrindinės įpėdinių atsakomybės ribojimo sistemos (vertinant kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus aspektu): cum viribus hereditatis, kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus tik iš paveldėto turto; pro viribus hereditatis – kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės. Nustatant įpėdinio atsakomybės apribojimą cum viribus hereditatis, įpėdinio interesai užtikrinami suteikiant palikėjo kreditoriams teisę patenkinti savo reikalavimus tik iš paveldimo turto, o įpėdinio turtą, turėtą iki palikimo priėmimo, paliekant atskirtą ir nepasiekiamą palikėjo kreditoriams. Apribojus įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas pro viribus hereditatis, įpėdinio atsakomybė taip pat yra ribota, tačiau jos ribos yra ne paveldimas turtas, o paveldimo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama pro viribus hereditatis (paveldėto turto vertė) principo, todėl palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Ši nuostata atitinka ir CPK 668 straipsnio 2 dalį, pagal kurią vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas su apelianto nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VĮ „Turto bankas“, atstovaujantis valstybę, neginčija savo, kaip paveldėtojo, prievolės sumokėti skolą suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl prievolės įvykdymas negali priklausyti nuo to, ar valstybės paveldėtas turtas teisės aktų nustatyta tvarka yra parduotas, nes valstybės atsakomybė už palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos, o palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paveldėto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog išieškota suma (1 510,64 Eur) yra mažesnė ir vykdomųjų bylų duomenimis neviršija valstybės paveldėto turto vertės (remiantis VĮ Registrų centro pažymose nurodytomis nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos vertėmis). Nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, apeliantas duomenų, paneigiančių aukščiau nustatytą aplinkybę, nepateikė (CPK 178 straipsnis.)Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias valstybės, kaip paveldėtojos, atsakomybę už palikėjo skolas, todėl nėra teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo ginčijamą nutartį panaikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu. Remiantis išdėstytais argumentais, atskirasis skundas atmetamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo VĮ „Turto bankas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.