Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini), priklausė A. K., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Šį butą po A. K. mirties paveldėjo valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko. Ieškinyje nurodyta, kad už butui tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2015-11-30 iki 2016-01-11 susidarė 95,51 Eur skola, kurią privalo sumokėti paveldėtojas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimu priteisti pagrindinę skolą, vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, teismo sprendimo dalis dėl šio ieškovo reikalavimo rašoma sutrumpintais motyvais.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas dėl valstybės, paveldėjusios mirusio savininko butą, pareigos vykdyti su paveldėtu butu susijusias prievoles, atsiradusias iki palikėjo mirties.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė buto (duomenys neskelbtini), savininkas A. K..

Mirus nurodyto buto savininkui, neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl palikimas perėjo valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015-11-30 iki 2016-01-11 yra susidariusi 95,51 Eur skola, kurią prašoma priteisti iš atsakovo (b. l. 5).

Pažymėtina, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies nuostatas paveldimas turtas pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažįsta, jog ieškinio reikalavimas dėl 95,51 Eur skolos yra pagrįstas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 95,51 Eur skola. Pažymėtina, kad atsakovas atsako už palikėjo skolas neviršydamas jam perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl procesinių palūkanų

Atsakovas nesutinka su reikalavimu mokėti 5 proc. dydžio procesines palūkanas, motyvuodamas tuo, kad tokia prievolė nebuvo atsiradusi palikėjui, taigi neperėjo ir atsakovui.

Pažymėtina, kad ieškovo teisė reikalauti procesinių palūkanų įtvirtinta įstatyme. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.).

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Tiek CK 6.37 straipsnio 2 dalies formuluotė, tiek šios teisės normos aiškinimas teismų praktikoje leidžia teigti, kad skolininkas turi imperatyvią prievolę mokėti procesines palūkanas, o kreditorius – pagrįstą teisę jų reikalauti. Procesinės palūkanos nebūtų mokamos tik vienu atveju – jeigu kreditorius, kuris laisvas disponuoti šia savo teise, jų nereikalautų arba atsisakytų reikalavimo jas priteisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2006-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).

Dėl išdėstytų motyvų atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Šiuo atveju pagrindo nepriteisti iš atsakovo procesinių palūkanų nėra, nes tokios palūkanos yra nustatytos įstatymo ir turi būti mokamos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais bet kuriuo atveju, ieškovui pareiškus reikalavimą tokias palūkanas priteisti. Kartu atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad dar 2017-01-27 pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl skolos sumokėjimo, pažymėdamas, kad, nesumokėjus skolos, be atskiro įspėjimo kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo (b. l. 10). Atsakovui nepadengus skolos ne teismo tvarka, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą ir įgijo teisę reikalauti procesinių palūkanų (žr., inter alia Vilniaus apygardos teismo 2017-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-34-275/2017).

Dėl to ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 95,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-03-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 20 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1,71 Eur išlaidų už informacijos paiešką viešuose registruose

Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovas turėjo galimybę kreditorinį reikalavimą pareikšti tiesiogiai įpėdiniui.

Atsakovo prieštaravimai dėl bylinėjimosi išlaidų pripažintini nepagrįstais. Minėta, ieškovas informavo atsakovą apie susidariusią skolą dar 2017-01-27. Ieškovo kreipimąsi į teismą lėmė atsakovo nebendradarbiavimas, nenoras padengti skolą, apie kurią buvo informuotas, be teismo. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai iš priteistinos 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškovo UAB „Vilniaus energija“ (juridinio asmens kodas 111760831) ieškinį.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ (juridinio asmens kodas 112021042), ieškovo UAB „Vilniaus energija“ (juridinio asmens kodas 111760831) naudai 95,51 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 95,51 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 51 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,71 Eur (dvidešimt vieną eurą 71 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atsakovas atsako neviršijant jam perėjusio turto – buto Vilniuje, Subačiaus g. 120-52 (unikalus Nr. 1097-2010-4012:0143) – tikrosios vertės.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė