Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1942-258/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
2S-1942-258/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28674-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Kreditorius
I. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1942-258/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28674-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, išieškotoja I. J..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. teisme gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2019 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą Nr. S-341660 vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02792. Šiuo patvarkymu antstolė įpareigojo VĮ Turto banką per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją, į kurią VĮ Turto bankui priklausančią banko sąskaitą gali būti nukreiptas išieškojimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-4122-566/2019. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė mirusiojo palikimą paveldi valstybė, kuriai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259, atstovauja VĮ Turto bankas. Taip pat pažymėjo, jog vadovaujantis 2017 m. balandžio 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, 2015 m. sausio 29 d. mirusio D. J. turtą – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Plungės r., bei lengvuosius automobilius VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo valstybė. VĮ Registrų centre yra įregistruota minėtos buto dalies patikėjimo teisė VĮ Turto bankui. Minėtas transporto priemones VĮ Turto bankas 2017-05-03 raštu perdavė administruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalies ir 4.193 straipsnio 4 punkto nuostatas, valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Taigi, atsakyti už palikėjo skolas valstybė gali tik realizavus turtą. Nagrinėjamu atveju valstybės paveldėtas turtas dar nėra realizuotas, todėl antstolė nepagrįstai pareikalavo VĮ Turto banko per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją, į kurią VĮ Turto bankui priklausančią banko sąskaitą gali būti nukreiptas išieškojimas pagal Vilniaus m. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-4122-566/2019.

2. Antstolė Brigita Palavinskienė 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu atsisakydama tenkinti skundą, nurodė, kad valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama paveldėto turto verte, todėl palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Antstolė taip pat pažymėjo, kad tik gavusi informaciją, jog pareiškėja nesiims veiksmų atsiskaityti su kreditoriais, pradėjo veiksmus, kad būtų nustatyta valstybės paveldėto turto vertė. Antstolė tik mėgino išsiaiškinti, iš kurios banko sąskaitos gali būti atliekamas piniginių lėšų nurašymas. Informacijos rinkimas pats savaime nėra laikytinas pažeidžiančiu CK 5.62 straipsnio nuostatas dėl valstybės atsakomybės ribų, o skundžiamas patvarkymas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, nes juo nėra taikomas joks areštas ar kitas apribojimas. Antstolė pabrėžia, jog tam, kad ji galėtų nukreipti išieškojimą į VĮ Turto banko pinigines lėšas, visų pirma turi būti nustatyta paveldėto turto vertė ir surinkti kiti duomenys, reikalingi nustatant, ar yra galimybė nukreipti išieškojimą į VĮ Turto banko pinigines lėšas. Antstolė, atsižvelgusi į skunde nurodytą informaciją dėl paveldėto turto vertės bei patikrinusi 2017 m. balandžio 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijime Nr. 1987 ir VĮ Registrų centre esančius duomenis, – pripažino ir neginčijo, kad turto vertė, kurios ribose gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai – yra 5 300 Eur. Antstolė pažymėjo, kad šiai dienai ji nėra atlikusi jokių priverstinio vykdymo veiksmų skolininko VĮ Turto banko atžvilgiu; skundžiamas patvarkymas nėra laikytinas priverstine vykdymo priemone; pagal patvarkymą gauta informacija bus naudojama priimant sprendimus dėl tolimesnių išieškojimo galimybių vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02792.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjos VĮ Turto banko skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmetė.

4. Teismas nurodė, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4122-566/2019 antstolės išieškoma skola yra susidariusi ne kaip palikėjo prievolė, o kaip naujo turto savininko (įpėdinio) prievolė, atsiradusi dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių, todėl sutiko su antstolės argumentu, kad VĮ Turto banko pozicija, jog už palikėjo skolas bus atsiskaitoma tik realizavus paveldėtą turtą, nepagristai pažeistų kreditorės interesus.

5. Teismas padarė išvadą, kad antstolė nepažeidė teisės aktų nuostatų bei laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei žemesnės instancijos teismų formuojamos praktikos; gavusi informaciją, jog pats VĮ Turto bankas nesiims veiksmų atsiskaityti su kreditoriais, teisėtai ir pagrįstai pradėjo veiksmus, kad būtų nustatyta valstybės paveldėto turto vertė. Antstolė ėmėsi veiksmų tam, kad išsiaiškinti, iš kurios banko sąskaitos galės būti atliekamas piniginių lėšų nurašymas. Teismas sutiko su antstolės pozicija, kad nagrinėjamu atveju, informacijos rinkimas pats savaime nėra laikytinas pažeidžiančiu CK 5.62 straipsnio nuostatas dėl valstybės atsakomybės ribų. Pagal vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02792 esančius duomenis, antstolė šiai dienai nėra atlikusi jokių priverstinio vykdymo veiksmų skolininko VĮ Turto banko atžvilgiu, todėl skundžiamas patvarkymas nėra laikytinas priverstine vykdymo priemone. Teismas padarė išvadą, kad antstolė, priimdama 2019 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, nepažeidė ir proporcingumo principo, ar kitų CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymo veiksmus.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti bei panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2019 m. rugsėjo 13 d, patvarkymą Nr. S-341660 vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02792. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

6.1. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama pro viribus hereditatis principo (kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės), todėl palikėjo skolos, atsiradusios iki palikėjo mirties, gali būti dengiamos neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Tuo tarpu prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

6.2. Pagrindinės prievolė (paskolos sutartis Nr. 031-88319 ir daugiabučių atnaujinimo paskolos sutartis Nr. 13-061747-FK) buvo sudarytos 2007-03-22 ir 2013-09-04, t.y. esant gyvam D. J. ir nuo šios datos šios prievolės turėjo būti vykdomos, t.y. nuo 2007-03-22 ir nuo 2013-09-04. Tai, kad šių prievolių įvykdymo terminai buvo išdėstyti tam tikram laikotarpiui, nesudaro pagrindo teigti, jog ši prievolė tapo naujo turto savininko (įpėdinio) prievole ir kad naujasis turto savininkas turi ją vykdyti neapsiribodamas paveldimo turto verte. Naujasis savininkas gali perimti tik tas prievoles, kurios yra susijusios su paveldėtu turtu (pvz. komunalinių mokesčių mokėjimas), tačiau už prievoles, kurios atsirado iki palikėjo mirties, valstybė visais atvejais atsako tik neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

6.3. Antstolės išieškoma skola yra susidariusi kaip palikėjo D. J. prievolė ir valstybė šią prievolę galės įvykdyti tik neviršydama jai perėjusios paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.), todėl pirmosios instancijos argumentai, kad tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolė ir pareiškėjas šią prievolę privalo vykdyti neatsižvelgiant į paveldėto turto vertę nepagrįsti.

6.4. Turto tikroji vertė gali būti nustatyta tik pardavus turtą, tai yra kai žinoma, kokia pinigų suma buvo sumokėta už parduotą turtą. Todėl turto tikroji vertė yra teisės aktų nustatyta tvarka už realizuotą turtą gauta pinigų suma. Ši nuostata ypač aktuali parduodant valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą, nes nuo jo apskaitymo iki pardavimo praeina atitinkamas šio turto pardavimo procedūroms įforminti ir atlikti reikalingas laikotarpis, per kurį gali pasikeisti (ir dažnai pasikeičia) jo vertė.

Šalies argumentai

6.5. Vilniaus apygardos teismas 2015 nu gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1200-431/2015, pasisakė, jog VMI privalės įvykdyti valstybės, kaip skolininko įsipareigojimus, tačiau tik po to, kai valstybės paveldėtas turtas bus parduotas. Taip pat teismas šioje byloje akcentavo, jog tik atlikusi nustatytas procedūras ir realizavusi turtą (ar perėmusi pinigines lėšas), VMI turės galimybę atsiskaityti su kreditoriumi Be to, ir Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai skolininku yra valstybė, išieškojimo nukreipimas į valstybės paveldėtą turtą negalimas, todėl kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami iš lėšų, gautų Vyriausybės nustatyta tvarka realizavus paveldėtą turtą. Valstybė, realizavusi paveldėtą turtą pagal nustatytą tokio turto realizavimo tvarką, neviršydama gautų lėšų įvykdo paveldėtą patikėjo prievolę sumokėdama į antstolio sąskaitą paveldėtos prievolės dydžio lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2016).

6.6. VĮ Turto banko turimos lėšos naudojamos išimtinai tik Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatytiems tikslams. Šiuo atveju minėtame įstatyme nenumatyta, jog VĮ Turto banko lėšos skiriamos dengti palikėjų kreditoriniams reikalavimams, susidariusiems iki jų mirties. Tad akivaizdu, jog tai yra valstybės, kaip įpėdinio, skola, o ne VĮ Turto banko.

6.7. CPK 754 str. 1 d. numatyta, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Tad, akivaizdu, jog kuomet bus realizuota valstybės įkeista buto dalis, visa gauta suma bus pervesta hipotekos kreditoriui ir antstolei valstybė negalės sumokėti 8 054,03 Eur sumos, nes paveldimo turto vertė bus mažesnė už išieškotiną sumą vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02792. Be to, kreditorinį reikalavimą valstybei, atstovaujamai Turto banko, yra pareiškusi AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį daugiabučio namo, kuriame yra valstybės paveldėto buto dalis, modernizavimo sutartį (skolos dydis 6254,60 Eur). Valstybės paveldėtų automobilių vertė yra itin maža, t.y. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis minėti automobiliai nėra tinkami eksploatuoti (automobiliai išregistruoti).

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo atmesti atskirąjį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

7.1. Antstolė nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog atsiskaitymas su kreditoriais galimas tik pardavus paveldėtą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja priešingą praktiką dėl atsiskaitymo už palikėjo skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016, 2018-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018, 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017) išaiškino, jog palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės.

7.2. Antstolė ėmėsi veiksmų išsiaiškinti, iš kurios banko sąskaitos galės būti atliekamas piniginių lėšų nurašymas. Pats informacijos rinkimas nėra laikytinas pažeidžiančiu CK 5.62 str. nuostatas bei valstybės atsakomybės ribų už palikėjo skolas. Skundžiamas patvarkymas nesukelia jokių teisinių pasekmių VĮ Turto bankui, kadangi patvarkymu nėra taikomas joks areštas ar kitas apribojimas.

7.3. Pažymi, kad nuo 2019-10-01 įsigaliojo CPK 626 str. 4 d. pakeitimai, kurie numato, jeigu mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, sustabdydamas vykdomąją bylą, antstolis privalo panaikinti skolininko turto areštą. Pagal naujai įsigaliojusį CPK 628 str. 4 d. vykdomoji byla, kurioje mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, sustabdoma tol, kol valstybės institucija Vyriausybės nustatyta tvarka realizuos valstybės paveldėtą skolininko turtą ir apmokės antstoliui vykdymo išlaidas, apskaičiuotas iki vykdomosios bylos sustabdymo dėl to, kad mirusio skolininko turtą paveldi valstybė. Remiantis šiais pakeitimais, 2019-10-03 patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymu, vykdomoji byla buvo sustabdyta, o priverstinio vykdymo veiksmai nėra atlikti, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentais yra nebeaktualūs.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Byloje kilo ginčas dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vykdant išieškojimą iš valstybės paveldėto turto, kurį administruoja VĮ Turto bankas.

10. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 d valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Pažymėtina, jog valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimo atveju valstybė paveldi palikėjo skolas, kurias turi padengti paveldėto turto ribose, tačiau CPK 668 straipsnio 2 dalies nuostata draudžia vykdyti išieškojimą iš valstybės turto. Tai reiškia, kad vykdymas realizuojant šį turtą CPK tvarka negalimas. Valstybė, realizavusi paveldėtą turtą pagal nustatytą tokio turto realizavimo tvarką, neviršydama gautų lėšų įvykdo paveldėtą palikėjo prievolę sumokėdama į antstolio sąskaitą paveldėtos prievolės dydžio lėšas. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai skolininku yra valstybė, išieškojimo nukreipimas į valstybės paveldėtą turtą negalimas, todėl kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami iš lėšų, gautų Vyriausybės nustatyta tvarka realizavus paveldėtą turtą. CPK nuostatos dėl turto arešto (CPK 375 straipsnis), jo realizavimo (CPK 694 straipsnis) ir kt. neturi pažeisti CPK 668 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybei paveldėjus antstolio areštuotą turtą, antstolis turi pagrindas panaikinti tokio turto areštą, nes į jį negalės būti nukreiptas išieškojimas pagal CPK 668 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2016).

12. Nerealizavus areštuoto turto ir negavus už tai lėšų, antstolė neturi pagrindo nurašyti nuo VĮ Turto bankas sąskaitų pareiškėjos VĮ Turto bankas pinigines lėšas (skolą). Antstolė savo atsiliepime nurodo, kad informacijos rinkimas nėra laikytinas pažeidžiančiu CK 5.62 str. nuostatas dėl valstybės atsakomybės ribų už palikėjo skolas, o skundžiamas patvarkymas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, nes nėra taikomas areštas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu antstolės argumentu nesutinka ir pažymi, kad patvarkyme antstolė aiškiai nurodė, savo tokios informacijos rinkimo tikslą. Antstolės patvarkyme nurodyta, kad siekiant išvengti nepatogumų areštuojant tikslinę VĮ Turto bankas sąskaitą, iš kurios vykdomi atsiskaitymai su darbuotojais ar kitokio pobūdžio mokėjimai, susiję su VĮ Turto bankas funkcijų atlikimu, ji įpareigoja pareiškėją antstolei pateikti sąskaitą, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tol, kol nėra realizuotas pareiškėjo turtas ir nėra žinoma kokia suma pareiškėjai liks už parduotą turtą prieš tai atsiskaičius su įkaito turėtoju, antstolė negali nurašyti iš pareiškėjo sąskaitos piniginių lėšų ir atitinkamai negali įpareigoti pareiškėją nurodyti sąskaitą, į kurią antstolė nukreips išieškojimą.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas laikytinas pagrįstu, o skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2019 m. rugsėjo 13 d., patvarkymą Nr. S-341660 vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02792.

Teisėja Rita Kisielienė