Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku. Atsakovės atstovas į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. J. ir jos sutuoktinis D. J. santuokos metu, 2007-03-16 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo butą, esantį . (duomenys neskelbtini) Minėto buto įsigijimui 2007-03-22 ieškovė sudarė su AB banku Snoras paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu bankas suteikė 130 000 Lt (37650,60 Eur) paskolą. 2007-03-22 sudaryta laidavimo sutartis prie 2007-03-22 paskolos sutarties Nr. . (duomenys neskelbtini), kuria ieškovės sutuoktinis D. J. įsipareigojo solidariai atsakyti pagal paskolos sutartį ir jos prieduose nurodytų įsipareigojimų vykdymą. (e.b.l. 18-34). Pagal 2013-09-04 daugiabučio namo atnaujinimo paskolos sutartį Nr. . (duomenys neskelbtini) D. J. buvo suteikta 13 370,46 Eur paskola daugiabučio namo, esančio . (duomenys neskelbtini) renovacijai. (e.b.l. 86-88). Ieškovės sutuoktinis D. J. . (duomenys neskelbtini) mirė. 2015-07-17 pareiškimu ieškovė atstovaudama savo ir nepilnametės dukters A. J. interesus atsisakė jai ir dukrai priklausančios palikimo dalies. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, matyti, kad ½ dalis buto, esančio . (duomenys neskelbtini) nuo 2017-04-11 priklauso valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ ( palikimo perėjimo Valstybei liudijimas Nr. 1987) (e.b.l. 16-17, 47).

Iš byloje pateiktų AB SEB banko išrašų nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2015-01-29 iki 2019-03-25 pagal 2007-03-22 būsto paskolos sutartį . (duomenys neskelbtini) sumokėjo 10937,63 Eur paskolos. (e.b.l. 43-44, 122). Iš byloje pateiktų AB Swedbank banko išrašų nustatyta, kad pagal 2013-09-04 daugiabučio namo atnaujinimo paskolos sutartį . (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-01-29 iki 2019-03-25 sumokėjo 2274,54 Eur paskolos. (e.b.l. 37-41, 116). Taip pat iš byloje pateiktų AB Swedbank banko išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01-29 iki 2019-03-25 ieškovė sumokėjo 2486,00 Eur UAB „Plungės šilumos tinklai“, mokėjimo paskirtyje nurodyta „. (duomenys neskelbtini).“(e.b.l. 41-42). Taip pat byloje pateiktas 2019-01-31 UAB „Plungės šilumos tinklai“ mokėjimo už šilumą pranešimas 294,80 Eur sumai (e.b.l. 117).

CK 5.3 str. 1 d. nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikėjas mirė 2015-01-29, taigi ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Atsakovė palikimą priėmė 2017-04-11, taigi nuo 2015-01-29 dienos visos prievolės, susijusios su ginčo paveldimu turtu, tapo naujosios savininkės prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada ji įformino palikimo perėjimo jai faktą. (CPK 185 str.).

Vadovaujantis CK 6.128 straipsnio 1 dalimi, mirus skolininkui pasibaigia tik neatsiejamai su skolininku susijusi prievolė. Piniginės prievolės nėra neatsiejamai susijusios su skolininku, todėl po skolininko mirties nepasibaigia, bet pereina skolininko įpėdiniams paveldėjimą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu yra užtikrinama universali kreditoriaus interesų apsauga: civilinis santykis išsaugomas, tik pakeičiama viena iš šio santykio šalių (mirusį skolininką pakeičia jo įpėdinis (įpėdiniai). Taip užtikrinamas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo principas, taip pat įgyvendinami CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai. Remiantis CK 6.9 str. 1 d., solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tokiu būdu atsakovė paveldėjusi ½ dalį buto, . (duomenys neskelbtini) paveldėjo ir palikėjo solidarųjį įsipareigojimą pradiniam kreditoriui AB bankui Snoras (jo teisių perėmėjui UAB „Intrum Lietuva“) pagal 2007-03-22 būsto paskolos sutartį Nr. . (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojimą kreditoriui AB Swedbank bankui pagal 2013-09-04 daugiabučio namo atnaujinimo paskolos sutartį Nr. . (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovei nevykdant savo dalies dalinių įmokų mokėjimo pareigos kreditoriams ir ieškovei įvykdžius dalį prievolės kreditoriams, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti, kad atsakovė atlygintų jai lygiomis dalimis jos sumokėtą 10937,63 Eur sumą pradiniam kreditoriui AB bankui Snoras (jo teisių perėmėjui UAB „Intrum Lietuva“) ir 2274,54 Eur sumą kreditoriui AB Swedbank bankui, pažymėtina, kad atsakovas savo pareigos kreditoriui AB Swedbank bankui iš esmės neginčija (CPK 13 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina ½ dalis sumos sumokėtos AB bankui Snoras (jo teisių perėmėjui UAB „Intrum Lietuva“) pagal 2007-03-22 būsto paskolos sutartį . (duomenys neskelbtini), t.y. 5468,82 Eur ir ½ dalis sumos sumokėtos AB Swedbank bankui pagal 2013-09-04 daugiabučio namo atnaujinimo paskolos sutartį Nr. . (duomenys neskelbtini) t.y. 1137,27 Eur.(CK 6.9 str. 1 d., 6.38 str. 1 d.).

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nuolat moka mokesčius už buto šildymą ir karštą vandenį ir prašo skolos iki 2019-03-25, todėl ieškinio senatis skaičiuojama nuo paskutinio ieškovės mokėjimo ir laikoma nepraleista. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą ir į prievolių tęstinumą teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio l dalis). Kaip byloje nustatyta, atsakovas nuosavybės teise valdo ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini). CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, o taip pat privalo apmokėti išlaidas šiam turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Išlaidos skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti šiuo atveju yra bendrosios išlaikymo išlaidos. Todėl, prievolę įvykdęs ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo to, ką jis įvykdė (CK 6.114 straipsnio 3 punktas, CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje pateikė AB Swedbank banko išrašus, kuriuose matyti, jog ji laikotarpiu nuo 2015-01-29 iki 2019-03-25 sumokėjo 2486,00 Eur UAB „Plungės šilumos tinklai“, mokėjimo paskirtyje nurodydama „. (duomenys neskelbtini) atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktas vienintelis mokėjimo pranešimas už šilumą 294,80 Eur sumai, o duomenų apie karšto vandens suvartojimą byloje nėra. Neesant jokių duomenų už kokias paslaugas buvo priskaičiuoti mokesčiai ir atlikti mokėjimai, ieškovės reikalavimas dėl šildymo ir karšto vandens išlaidų dalies priteisimo laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas.(CPK 178 str.).