- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1665-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09893-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17071-713/2019 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundą suinteresuotiems asmenims antstolei J. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būstas“ dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti 2019 m. gegužės 16 d. antstolės nurodymą Nr. S19-17369 vykdomojoje byloje Nr. 0161/18/03043 dėl 530,93 Eur nurašymo nuo VĮ Turto bankas sąskaitų.
2. Pareiškėja nurodė, kad valstybės paveldėjimo teisiniuose santykiuose VĮ Turto bankas veikia kaip įgaliotas asmuo, administruojantis valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl vykdymo procese, materialiuose ir procesiniuose teisiniuose santykiuose subjektas yra valstybė, o ne jai atstovaujanti institucija. VĮ Turto bankas teigia, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės, todėl skolininkės J. Z. skola ir kitos išieškojimo sumos vykdomojoje byloje, kurios kartu su paveldėtu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei, bus dengiamos realizavus paveldėtą ir areštuotą mirusios turtą. Valstybės paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nenumato išimčių, kad valstybės paveldėti mirusiųjų fizinių asmenų skoliniai įsipareigojimai būtų padengti VĮ Turto bankas lėšomis, todėl laiko patvarkymą dėl lėšų nurašymo neteisėtu, kuris turi būti panaikintas.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė J. Ž. 2019 m. birželio 7 d. priėmė patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino Patvarkyme nurodė, kad antstolė vykdo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1577-775/2018 dėl 385,42 Eur skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas.
4. Antstolė nurodė, kad pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, todėl, antstolės vertinimu, palikėjos skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Be to, pagal CPK 668 straipsnio 2 dalies nuostatas, vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Kadangi teismo sprendimai negali būti sąlyginiai, prievolės įvykdymas negali priklausyti nuo to, ar valstybės paveldėtas turtas teisės aktų nustatyta tvarka yra parduotas, todėl skundas laikytas nepagrįstu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad antstolė J. Ž. vykdo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1577-775/2018 dėl 385,42 Eur skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas. Raginimas įvykdyti sprendimą VĮ Turto bankui įteiktas 2018 m. gruodžio 31 d. 2019 m. sausio 8 d. raštu VĮ Turto bankas nurodė, kad neturi teisės parduoti perėjusio turto ir atsiskaityti su kreditoriais, kadangi jis yra areštuotas. 2019 m. gegužės 16 d. nurodymu antstolė nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo VĮ Turto banko sąskaitų.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti palikimo perėjimą valstybei, numato, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tokia minėtos teisės normos formuluotė reiškia, jog valstybės atsakomybė pagal palikėjo prievoles ribojama ne paveldėtu turtu, o paveldėto turto verte.
8. Skolininkė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, priėmusi palikimą, nuo palikimo priėmimo momento tapo atsakinga už palikėjo skolas kreditoriams, kas ir buvo konstatuota teismo sprendimu, dėl kurio vykdymo išduotas Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-1577-775/2018. Atsižvelgiant į tai, kad išieškoma suma (530,93 Eur) yra mažesnė ir vykdomosios bylos duomenimis neviršija valstybės paveldėto turto vertės, todėl nagrinėjamu atveju antstolė turėjo teisę nukreipti išieškojimą ne į valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, paveldėtą konkretų turtą, bet ir į asmeninį valstybės, kaip įpėdinio turtą (pinigines lėšas), iš kurio galimas išieškojimas neviršijant paveldėto turto vertės.
9. CPK 668 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Vykdant išieškojimą iš valstybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme nustatytais atvejais. Kaip nustatyta, ginčijamu antstolės patvarkymu minėti išieškojimo apribojimai nebuvo pažeisti, kadangi išieškojimas nukreiptas ne į VĮ Turto banko pinigines lėšas, o į jos valdomas valstybės lėšas, t. y. antstolė atliko įstatymo leidžiamus vykdymo veiksmus vykdomajame dokumente nurodyto skolininko atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjos skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantės nuomone, kol turtas nėra realizuotas, antstolis neturi teisės nuskaičiuoti piniginių lėšų, nes neaišku, kokia suma bus gauta realizavus valstybės paveldėtą turtą. Be to, dažniausiai palikėjas turi ne vieną kreditorių, todėl antstolis, nuskaičiuodamas pinigines lėšas, gali pažeisti kitų kreditorių interesus. Realizavus valstybės paveldėtą turtą, gauta suma turi būti skiriama visiems palikėjo kreditoriams, o jos esant nepakankamai, skolos kreditoriams dengiamos proporcingai jų patvirtintų reikalavimų dydžiui. Todėl akivaizdu, jog įvykdyti antstolio patvarkymą ir padengti palikėjų įsiskolinimus, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, VĮ Turto bankas kol kas negali.
1.2. Faktą, kad mirusioji turėjo daugiau kreditorių patvirtina ir VĮ Turto banko su skundu pateiktos Nekilnojamojo turto registro ir Turto areštų akto kopijos. Konkrečius duomenis apie mirusiosios skolinių įsipareigojimų dydį antstolė J. Ž. ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, galėjo sužinoti iš Antstolių informacinės sistemos duomenų. Pateikti duomenys patvirtina, kad šiuo atveju palikėjos skolos ženkliai viršija valstybės paveldėto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. Palikimo perėjimo valstybei liudijime šio turto rinkos vertė yra nurodyta 6700 Eur. Atskaičius antstolio šio turto numatomų vykdyti varžytinių kaštus, minėto turto vertė sudarytų ne daugiau kaip 6129,60 Eur, todėl yra akivaizdu, jog įstatymų nustatyta tvarka antstoliams realizavus šį turtą pagal CPK 691 straipsnio 2 dalį, visiems kreditoriams, kurių reikalavimai yra priverstinai vykdomi antstolių kontorose, gautų lėšų už šio turto pardavimą padengimui nepakaks.
1.3. Valstybės paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nenumato išimčių, jog valstybės paveldėti mirusiųjų fizinių asmenų skoliniai įsipareigojimai būtų padengti VĮ Turto banko lėšomis. VĮ Turto banko turimos lėšos naudojamos išimtinai tik Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybes turto valdytojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytiems tikslams. Iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos įsiskolinimai gali būti padengti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl to priėmus sprendimus. Taigi, šiuo atveju, vykdant išieškojimą, turėtų būti siekiama nepažeisti ir kitų J. Z. kreditorių, kuriems valstybė privalės padengti palikėjos skolas, teisių ir turtinių interesų, taip pat laikytis CPK 753, 754, 757, 758, 759 straipsniuose nurodytų reikalavimų.
1.4. Teismo nutartis prieštarauja teismų formuojamai praktikai analogiškose bylose: pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2S-1200-431/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2016. Šiuo atveju lėšos buvo nurašytos nuo VĮ Turto banko, kaip valstybės įmonės, sąskaitos.
1.5. Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 259, kuriuo buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), įsigaliojimo, nei Turto bankas, nei kitos institucijos neturi teisės parduoti valstybės paveldėto turto, kai jis yra areštuotas. Šiuo atveju valstybės paveldėtas turtas areštuotas iki turto perėjimo valstybės nuosavybėn momento ir valstybės atstovas neturi teisės šio turto realizuoti. Nuo šio momento VĮ Turto bankas tapo vykdymo proceso šalimi, turinčia visas teises ir pareigas, o ne subjektu, realizuojančiu turtą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634. Tą patį nurodė ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-695/2015.
1.6. Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1179, 10.2 punktas draudžia į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą įtraukti turtą, dėl kurio yra priimtas turto arešto aktas arba turtui įstatymų nustatyta tvarka pritaikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės, kol jos taikomos. Dėl to, nuo 2015 m. kovo 20 d. pradėtose valstybes paveldėto turto realizavimo procedūrose, tais atvejais, kai valstybės paveldėtas turtas yra areštuotas ar įkeistas, jį realizuoti gali tik antstolis, nes CPK 691 straipsnio 2 dalis tokios teisės VĮ Turto bankui nenumato.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė J. Ž. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį VĮ Turto bankas, atstovaujantis valstybę, neginčija savo, kaip paveldėtojo prievolės sumokėti skolą suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) UAB „Nemuno būstas“, todėl prievolės įvykdymas negali priklausyti nuo to, ar valstybės paveldėtas turtas teisės aktų nustatyta tvarka yra parduotas, nes valstybės atsakomybė už palikėjo prievolės atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos, o palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paveldėto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-29 nutartis 3K-3-403-684/2016).
2.2. CPK 668 straipsnio 2 dalis nurodo, jog vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Antstolė negali areštuoti skolininko turto daugiau, nei reikia skolos ir vykdymo išlaidų sumai padengti (CPK 675 str. 2d.), todėl vykdymo procese nėra teisinio pagrindo nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą. Be to, vykdomajame dokumente pareiškėjas nurodomas kaip valstybės vardu veikiantis asmuo, todėl išieškojimas pagrįstai ir leistinomis priemonėmis vykdomas iš pareiškėjo.
2.3. Teismo sprendimo vykdymas negali būti sąlyginis, pažeidžiantis išieškotojo teisę į tinkamą prievolės įvykdymą, priklausantis vien tik nuo skolininko valios (noro) vykdyti teismo sprendimą (ar ne). VĮ Turto bankas, valstybės vardu disponuoja didelės vertės paveldėtu turtu, tačiau skolų nemoka, turto nerealizuoja, nesiima jokių kitų veiksmų, kurie leistų realizuoti paveldėtą turtą, todėl pareiškėjo neveikimas daro žalą valstybei ir tretiesiems asmenims, prieštarauja bendrosioms teises normoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vykdant išieškojimą iš valstybei priklausančių lėšų, kurias administruoja VĮ Turto bankas.
14. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kurie gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Skolininko teisė apskųsti antstolio veiksmus įtvirtinta ir CPK 643 straipsnio 5 punkte.
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1577-775/2018, ieškovei UAB „Nemuno būstas“ iš atsakovės VĮ „Turto bankas“ priteista 308,71 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76,71 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1994 m. gegužės 3 d. priklausė J. Z.. Už ieškovės butui teiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. susidarė 308,71 Eur dydžio įsiskolinimas. J. Z. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties priėmė valstybė. 2018 m. balandžio 19 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 2648, turtą patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas.
16. Minėto teismo sprendimo pagrindu ieškovei 2018 m. lapkričio 27 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas antstolės J. Ž. kontorai.
17. Apeliantė, gavusi antstolės raginimą įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti vykdymo išlaidas, 2019 m. sausio 8 d. rašte antstolei nurodė, jog VĮ Turto bankas neturi teisės parduoti turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsiskaityti su kreditoriais, kadangi minėtas turtas yra areštuotas ir nėra realizuotas.
18. Antstolė 2019 m. gegužės 16 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S19-17369, kuriuo, vadovaudamasi CPK 689 straipsnio 1 dalimi, nutarė priverstinai nurašyti nuo VĮ „Turto bankas sąskaitos 530,93 Eur, kurie susideda iš 385,42 Eur skolos, 17 Eur palūkanų ir 128,51 Eur vykdymo išlaidų.
19. Apeliantė, nesutikdama su 2019 m. gegužės 16 d. antstolės patvarkymu, prašo jį panaikinti, nurodydama, kad kol nėra realizuotas valstybės paveldėtas turtas ir negautos už jį piniginės lėšos, nėra galimybės įvykdyti antstolio raginimo sumokėti teismo sprendimu priteistą iš valstybės skolą.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Paveldėjimo universalumo principas suponuoja įpėdinių atsakomybę už palikėjo skolas, nes palikimą priėmęs įpėdinis perima ne tik palikėjo teises, bet ir pareigas. Įpėdinių atsakomybė nėra ribojama paveldėjimo atsiradimo pagrindo, t. y. paveldima pagal įstatymą ar testamentą, bet ji gali būti ribojama priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo ar įpėdinio statuso. Taigi teisės teorijoje ir praktikoje yra žinomos dvi pagrindinės įpėdinių atsakomybės ribojimo sistemos (vertinant kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus požiūriu): cumviribus hereditatis, kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus tik iš paveldėto turto; proviribus hereditatis – kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės. Lietuvos Respublikoje įpėdinių atsakomybės ribojimai įtvirtinti CK 5.53 straipsnio 1 dalyje, taip pat CK 5.55 straipsnio, reglamentuojančio palikimo administravimą, 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo, bei CK 5.62 straipsnio, reglamentuojančio palikimo perėjimą valstybei, 3 dalyje, įtvirtinančioje, kad valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Pažymėtina, jog valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė.
21. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtino Taisykles, kurių 1 punkte pateiktos valstybei perduotino ir jos paveldėto turto sąvokos. Valstybei perduotinas turtas suprantamas kaip bešeimininkis, konfiskuotas, valstybės paveldėtas, valstybei perduotas ir kt. turtas, daiktai, realizuojami ar pripažįstami atliekomis pagal šių Taisyklių nuostatas; valstybės paveldėtas turtas aiškinamas kaip CK nustatytais pagrindais paveldėjimo teise valstybei perėjęs mirusio asmens turtas. Taigi, valstybei perduotinas turtas suprantamas kaip visas valstybei perduotinas turtas, į kurį valstybei perėjo nuosavybės teisė nepriklausomai nuo teisės perėjimo būdo, taigi ir valstybės paveldėtas turtas.
22. Pagal CPK 691 straipsnio 2 dalį, areštuoto turto realizavimą atlieka antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės. Realizacija vykdoma įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į arešto pagrindą ir turto rūšis. CPK 692 straipsnis nustato, kad perduotino valstybei turto realizavimą antstolis perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimo atveju valstybė paveldi palikėjo skolas, kurias turi padengti paveldėto turto ribose, tačiau CPK 668 straipsnio 2 dalies nuostata draudžia vykdyti išieškojimą iš valstybės turto. Tai reiškia, kad vykdymas realizuojant šį turtą CPK tvarka negalimas. Valstybė, realizavusi paveldėtą turtą pagal nustatytą tokio turto realizavimo tvarką, neviršydama gautų lėšų įvykdo paveldėtą palikėjo prievolę sumokėdama į antstolio sąskaitą paveldėtos prievolės dydžio lėšas. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai skolininku yra valstybė, išieškojimo nukreipimas į valstybės paveldėtą turtą negalimas, todėl kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami iš lėšų, gautų Vyriausybės nustatyta tvarka realizavus paveldėtą turtą. CPK nuostatos dėl turto arešto (CPK 375 straipsnis), jo realizavimo (CPK 694 straipsnis) ir kt. neturi pažeisti CPK 668 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybei paveldėjus antstolio areštuotą turtą, antstolis turi pagrindas panaikinti tokio turto areštą, nes į jį negalės būti nukreiptas išieškojimas pagal CPK 668 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2016).
24. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nerealizavus areštuoto turto ir negavus už tai lėšų, antstolis neturėjo pagrindo nurašyti nuo VĮ Turto bankas sąskaitų pareiškėjos pinigines lėšas (skolą). Todėl pareiškėjos atskirasis skundas laikytinas pagrįstu, o skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti antstolės J. Ž. 2019 m. gegužės 16 d. nurodymą Nr. S19-17369 vykdomojoje byloje Nr. 0161/18/03043 dėl 530,93 Eur nurašymo nuo VĮ Turto banko sąskaitų.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.