Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ ir atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovei buvo išrašytos keturios sąskaitos: 1) 2023 m. sausio 31 d. sąskaita Nr. 612705073548, suma 475 861,03 Eur, 2) 2023 m. vasario 28 d. sąskaita Nr. 612952520565, suma 423 771,71 Eur, 3) 2023 m. kovo 31 d. sąskaita Nr. 6124768593242023, suma 448 866,35 Eur, 4) 2023 m. balandžio 30 d. sąskaita Nr. 612144731821, suma 447 753,94 Eur. Vidutinis vieno mėnesio mokestis už elektros energiją, t. y. 475 861,03 Eur + 423 771,71 Eur + 448 866,35 Eur + 447 753,94 Eur = 1 796 253,03 Eur; 1 796 253,03 Eur / 4 mėn. = 449 063,26 Eur. Į nurodytas sumas įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis (vidurkis skaičiuojamas nuo bendros mokėtinos sumos už konkretų mėnesį (įskaitant tarifą už suvartotą elektros energiją, akcizo mokestį ir PVM mokestį). Pilnų mėnesių skaičius nuo sutarties nutraukimo dienos iki elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos yra du (t. y. sutartis nutraukta nuo 2023 m. balandžio 30 d., o turėjo galioti iki 2023 m. birželio 30 d.). Nutraukimo mokestis pagal formulę apskaičiuotas taip: 449 063,26 Eur x 1/2 x 2 mėn. = 449 063,26 Eur.

17. Žodis „mokestis“ yra vartojamas plačiąja prasme, kalbant apie vartotojo mokėtiną galutinę kainą už suteiktas paslaugas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad mokestis už elektros energiją apima tik sąskaitose esančias sumas be PVM.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21.1. Nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti nustatytos jokios svarbios, pateisinamos, objektyvios ir nuo ieškovės valios ar veiksmų nepriklausančios priežastys, dėl kurių ieškovės praleistas ieškinio senaties terminas galėtų ar turėtų būti pagrįstai atnaujintas.

21.2. Aplinkybės, kad iki 2023 m. lapkričio 29 d. ieškovė delsė ir nesugebėjo realizuoti savo teisės į teisminę gynybą ir pareikšti ieškinio teisme, yra pačios ieškovės atsakomybė ir veiksmų pasekmė, o ne svarbių, pateisinamų ir objektyvių priežasčių nulemti padariniai.

21.3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-21396-1107/2023 atsisakė priimti ieškovės pareiškimą atsakovei, kadangi ieškovė neišreiškė pageidavimo procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis. Vėliau, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2023 m. lapkričio 6 d. išdavė teismo įsakymą (civilinė byla Nr. eL2-9496-503/2023) pagal ieškovės pareiškimą atsakovei. Teisme buvo gauti prieštaravimai, todėl teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą ieškiniui paduoti, o 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarė ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovei laikyti nepaduotu, pareiškimą grąžinti jį padavusiam asmeniui ir 2023 m. lapkričio 6 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-9496-503/2023 panaikinti, kadangi ieškovė teismo nustatytais terminais ir CPK nustatyta tvarka nepareiškė ieškinio. Šioje byloje ieškinys pateiktas tik 2023 m. lapkričio 29 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl netesybų priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Elektrum Lietuva“ ir AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 2022 m. lapkričio 29 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 61200000001 dėl aprūpinimo elektros energija. Elektros energijos pardavimo laikotarpis: 2023-01-01 – 2023-06-30, planuojamas kiekis 5750.00 MWh (el. b. t. I, l. 36 – 42).

27. Pagal sutarties 6.6 punktą, bet kuriuo atveju, jei Sutartis nutraukiama: Sutarties II Dalies 6.4. ar 6.5.1 punkte numatytais atvejais – KLIENTAS, o 6.5.2 punkte numatytu atveju – TEIKĖJAS, įsipareigoja mokėti Sutarties sąlygų pakeitimo/ išankstinio nutraukimo mokestį, jei tai yra numatyta Sutarties I Dalyje. Jei TIEKĖJAS suteikė KLIENTUI nuolaidas (naudas), KLIENTAS šias nuolaidas (naudas) įsipareigoja grąžinti TIEKĖJUI Sutartis I Dalyje nurodytomis sąlygomis.

28. Minėtos sutarties I dalies „Pagrindinės nuostatos“ numato, kad nutraukimo mokestis (sutarties nutraukimo atveju) paskaičiuojamas pagal formulę: M=S x 1/2 x MS; M = nutraukimo mokestis S – vidutinis vieno mėnesio mokestis už elektros energiją, kuris yra paskaičiuojamas įvertinus visų praėjusių mėnesių, tačiau ne daugiau nei 12, sąskaitas; MS – pilnų skaičius mėnesių, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos.

29. AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 2023 m. kovo 31 d. raštu pranešė, jog vienašališkai nutraukia su UAB „Elektrum Lietuva“ 2022 m. lapkričio 29 d. sudarytą Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 61200000001, kad paskutinė elektros energijos tiekimo, kurį užtikrina ieškovė, diena – 2023 m. balandžio 30 d.

30. Į bylą pateikta UAB „Elektrum Lietuva“ AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ išrašyta 2023 m. gegužės 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 612876556704, kurios suma – 449 603,26 Eur, išrašyta kaip sutarties nutraukimo mokestis, apmokėjimo terminas – 2023 m. gegužės 30 d.

31. Į bylą pateikta 2023 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 612952673918, kurios suma – 449 063,26 Eur, išrašyta kaip sutarties nutraukimo mokestis, apmokėjimo terminas – 2023 m. birželio 30 d. (el. b. t. I, l. 33 – 34). Ieškovės teigimu, antroje sąskaitoje ištaisytas sąskaitoje faktūroje Nr. 612876556704 padarytas rašymo apsirikimas, nurodant mokesčio dydį (el. b. t. I, l. 33-34).

32. AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 2023 m. gegužės 26 d. pretenzijoje nurodė, kad nesutinka su 2023 m. gegužės 17 d. sąskaita, atsisako ją priimti ir įtraukti į apskaitą ir apmokėti, paprašė pateikti išsamų sąskaitoje nurodyto mokesčio skaičiavimo pagrindimą, konkrečius skaičiavimus ir išsamią detalizaciją, inter alia, už ką, kokiu pagrindu ir kaip konkrečiai buvo paskaičiuotas ir iš Bendrovės pareikalautas sumokėti Sąskaitoje nurodytas mokestis.

33. UAB „Elektrum Lietuva“ 2023 m. birželio 29 d. atsakymu į pretenziją nurodė, kad Sutartis buvo nutraukta nuo 2023 m. balandžio 30 d. Klientui vienašališkai nutraukus sutartį anksčiau laiko, pagal sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktą buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 612876556704, kurioje nurodytas sutarties nutraukimo mokestis, lygus 449 603,26 Eur. Dėl techninių Elektrum sistemos klaidų mokėtina suma buvo nurodyta 449 603,26 Eur, tačiau suma patikslinta ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 612952673918, mokėtina suma yra 449 063,26 Eur. Taip pat apmokėjimo terminas buvo nurodytas iki 2023 m. gegužės 30 d., tačiau terminas yra pratęstas iki 2023 m. liepos 31 d. Nurodė, kad vidutinis vieno mėnesio mokestis už elektros energiją yra 449 063,26 Eur (t. y. 475 861,03 Eur + 423 771,71 Eur + 448 866,35 Eur + 447 753,94 Eur = 1 796 253,03 Eur; 1 796 253,03 Eur / 4 mėn. = 449 063,26 Eur). Į nurodytas sumas pridėtinės vertės mokestis yra įskaičiuotas, t. y. vidurkis skaičiuojamas nuo bendros mokėtinos sumos už konkretų mėnesį (įskaitant tarifą už suvartotą el. energiją, akcizo mokestį ir PVM mokestį). Pilnų mėnesių skaičius nuo Sutarties nutraukimo dienos iki elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos yra 2. Nutraukimo mokestis pagal formulę apskaičiuotas taip: 449 063,26 Eur x 1/2 x 2 mėn. = 449 063,26 Eur (el. b. t. I, l. 139).

34. AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 2023 m. liepos 31 d. rašte nurodoma, kad nesutinka su tiekėjo sąskaita, patikslinta sąskaita ir jose nurodytu sutarties nutraukimo mokesčio dydžiu, kad sąskaita ir / ar patikslinta sąskaita nėra ir nebus įtraukta į Bendrovės apskaitą; prašo atsiųsti teisingą ir pagrįstą sąskaitą faktūrą 363 871,94 Eur sumai, o jei PVM taikomas - 363 871, 94 Eur plius PVM (el. b. t. I, l. 7 – 9).

35. 2023 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymu, AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ sumokėjo UAB „Elektrum Lietuva“ 363 871,94 Eur kaip nutraukimo mokestį pagal sutartį Nr. 61200000001/LRTC/T-762 (el. b. t. I, l. 35).

36. UAB „Elektrum Lietuva“ 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu paprašė sumokėti likusią 85 191,32 Eur sumą, nurodė, kad nutraukimo mokestis pagal formulę apskaičiuotas taip: 449 063,26 Eur x 1/2 x 2 mėn. = 449 063,26 Eur (el. b. t. I, l. 45 – 46).

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui priteisti netesybas

37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, juolab kad praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa gerokai sudėtingesnis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34, 35 punktai).

38. CK 1.125 straipsnyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, taip pat sutrumpinti ieškinio senaties terminai, taikytini atskirų rūšių reikalavimams. Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovė, gindamasi nuo ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti netesybas, prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Kad tarp šalių kilusiam ginčui taikytinas būtent šis sutrumpintas ieškinio senaties terminas, nesutarimo byloje nėra. Ieškovė tik teigė, kad šio termino ji nėra praleidusi, o jei teismas nuspręstų priešingai, prašė jį atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, tačiau nustačiusi svarbias priežastis šio termino atnaujinimui, jį atnaujino. Išsiskyrus pozicijoms, nuo kada skaičiuotina ieškovės reikalavimo dėl netesybų senaties termino pradžia, teisėjų kolegija toliau pasisakys šiuo klausimu.

42. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios skaičiavimo tvarkos. CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2010; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).

43. Nagrinėjamo ginčo atveju aktuali CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai prievolės įvykdymo terminas yra aiškiai apibrėžtas šalių sutartyje, tai, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties eiga išvestiniam reikalavimui dėl netesybų pareikšti prasideda tuomet, kai sueina sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

44. Šalių Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte numatyta, kad bet kuriuo atveju, jei Sutartis nutraukiama: Sutarties II Dalies 6.4. ar 6.5.1 punkte numatytais atvejais – KLIENTAS, o 6.5.2 punkte numatytu atveju – TEIKE?JAS, įsipareigoja mokėti Sutarties sąlygų pakeitimo/ išankstinio nutraukimo mokestį, jei tai yra numatyta Sutarties I Dalyje. Sutarties I dalies „Pagrindinės nuostatos“ numatyta, kad Sutarties nutraukimo atveju yra skaičiuojamas Sutarties nutraukimo mokestis pagal formulę: M=S x 1/2 x MS.

45. Šiuo atveju ieškovė prašo iš anksto suderėtų netesybų, kurias skaičiuoja atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punktas, Sutarties I dalies „Pagrindinės nuostatos“). Vadinasi teisė pareikalauti netesybų ieškovei atsirado 2023 m. balandžio 30 d., t. y. Sutarties nutraukimo dieną. Nuo tos pačios datos ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės netesybų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienašalio Sutarties nutraukimo diena laikytina objektyviu įvykiu, po kurio ieškovė neabejotinai iš karto po to turėjo ir galėjo ginti savo teises, pareikalaudama iš atsakovės sutartyse suderėtų netesybų. Vadinasi, atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, senaties terminas reikalavimams dėl netesybų priteisimo pareikšti prasidėjo nuo Sutarties nutraukimo dienos – 2023 m. balandžio 30 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, susijusios su tarp šalių vykusiu bendravimu dėl netesybų dydžio, taip pat, kad ieškovė nurodė atsakovei terminą iki kada ši turi sumokėti netesybas, nekeičia objektyviais kriterijais apibrėžto ieškinio senaties pradžios momento ir galėtų turėti reikšmės tik vertinant, ar yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti, jei jis praleistas.

46. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, paskutinė diena kreiptis į teismą buvo 2023 m. spalio 30 d., ieškinys teismui paduotas 2023 m. lapkričio 29 d., taigi, ieškovė senaties terminą yra praleidusi.

47. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas, taip pat turi ex officio įvertinti, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Šioje byloje pati ieškovė prašė tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad ji ieškinio senaties terminą yra praleidusi, jį atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškinio senaties termino praleidimą, nusprendė, kad ieškovė senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino senaties terminą, kadangi jis praleistas iš esmės dėl pačios ieškovės neveikimo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

48. CK ar kituose įstatymuose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant ir į to asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Pažymėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios objektyviai sukliudė laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

49. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys aiškinosi dėl netesybų dydžio. Nors atsakovė nuo pat pradžių nesutiko su visa ieškovės paskaičiuotų netesybų suma, tačiau šalys iki 2023 m. liepos 31 d. tęsė susirašinėjimą dėl netesybų dydžio, kuomet galiausiai atsakovė 2023 m. liepos 31 d. sumokėjo ieškovei dalį reikalautų ir pripažįstamų netesybų – 363 871,94 Eur. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovei, kad ieškovei apie tai, jog atsakovė nesumokės visų jos reikalaujamų netesybų, vėliausiai tapo aišku 2023 m. liepos 31 d.

50. Ieškovė visgi dar 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu ragino sumokėti likusią netesybų mokesčio sumą, tačiau mokėjimo negavo.

51. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, UAB „Elektrum Lietuva“ 2023 m. spalio 27 d., t. y. dar nesuėjus ieškinio senaties terminui, pateikė teismui pareiškimą skolininkei AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ dėl teismo įsakymo išdavimo 85 191,32 Eur sumai, atsiradusios dėl šioje byloje aptariamų netesybų.

52. UAB „Elektrum Lietuva“ 2023 m. lapkričio 3 d., t. y. iš karto po atsisakymo priimti pareiškimą, teismui pakartotinai pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo 85 191,32 Eur sumai. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2023 m. lapkričio 6 d. išdavė teismo įsakymą (civilinė byla Nr. eL2-9496-503/2023). Skolininkė AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pateikė teismui prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, todėl teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 d. terminą ieškiniui paduoti. Teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarė kreditorės UAB „Elektrum Lietuva“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ laikyti nepaduotu, pareiškimą grąžinti jį padavusiam asmeniui ir 2023 m. lapkričio 6 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-9496-503/2023 panaikinti.

53. Nagrinėjamoje byloje, ieškovė ieškinį pareiškė 2023 m. lapkričio 29 d., t. y. dar nesuėjus teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovei nustatytu terminui. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tikėtina, kad per klaidą ieškinys buvo įkeltas ne į tą konkrečią bylą, bet užvesta nauja byla kitame teisme per teismo nustatytą 14 d. terminą.

54. Priešingai nei tvirtina atsakovė, aptartos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad ieškinio senaties termino eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė ieškovei laiku ginti savo pažeistas teises teisme, t. y. ieškovė dar nesuėjus senaties terminui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau jį buvo atsisakyta priimti, visgi, ieškovė iš karto pateikė naują pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ko pasėkoje šis buvo išduotas, o atsakovei pateikus prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, ieškovė per teismo nustatytą terminą pareiškė ieškinį teisme. Taigi, ieškovė taipogi buvo pakankamai atidi ir atsakinga, savo teisėmis naudojosi ir jas įgyvendino rūpestingai ir atsakingai.

55. Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovei atnaujino ieškinio senaties terminą ir nustatė, kad nėra pagrindo atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.

Dėl netesybų (ne)priteisimo

57. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas).

58. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovė vienašališkai nutraukusi sutartį, turi sumokėti netesybas, paskaičiuotas pagal Sutarties I dalyje „Pagrindinės nuostatos“ pateiktą formulę M=S x 1/2 x MS; M = nutraukimo mokestis; S – vidutinis vieno mėnesio mokestis už elektros energiją, kuris yra paskaičiuojamas įvertinus visų praėjusių mėnesių, tačiau ne daugiau nei 12, sąskaitas; MS – pilnų skaičius mėnesių, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos. Tačiau byloje šalys skirtingai aiškina formulės dedamąją „S“. Ieškovė šią sumą skaičiuoja įvertinusi galutinę sąskaitose nurodytą sumą, o atsakovė ją skaičiuoja nuo sąskaitoje nurodytos eilutės „Suma be PVM“ minusavusi kompensacijos sumą ir nepridėdama PVM sumos. Apeliantės-1 tvirtinimu, sprendime nepagrįstai nustatyta, kad skaičiuojant netesybas skaičiavimams naudojamas dydis „S“ reiškia mokėtinas sumas be PVM.

59. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai tarp sutarties šalių kyla nesutarimų dėl sutarties sąlygų aiškinimo, teismas, spręsdamas ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuojamos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal jas teismas, spręsdamas dėl ginčo sutarties sąlygų, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

60. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą; tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė–lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

61. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktas; 2024 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-378/2024 46 punktas).

62. Teisėjų kolegija, taikydama sisteminę–lingvistinę sutarties teksto analizę, išstudijavo aptariamą formulę bei įvertinusi jos prasmę bendrame Sutarties nuostatų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju vidutinis vieno mėnesio mokestis už elektros energiją skaičiuojamas įvertinus praėjusių mėnesių sąskaitas be PVM.

63. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, jog atsakovės skaičiuotė (iš mokėtinos sumos atimant PVM), kuria sprendime rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė tvirtindama, kad 85 191,32 Eur netesybų suma nėra lygi pridėtinės vertės mokesčio dydžio sumai, klaidingai skaičiuoja aptariamą PVM. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog ieškovė PVM sumą, kuri atsakovės tvirtinimu lygi ieškinio sumai, skaičiuoja tokiu būdu: prie 363 871,94 Eur sumos, kuri lygi vidutiniam keturių mėnesių sąskaitų dydžiui be PVM atskaičius kompensaciją, prideda 21 proc. dydžio PVM sumą, skaičiuojamą nuo 363 871,94 Eur sumos, tokiu būdu gaudama 76 413,11 Eur sumą (363 871,94 Eur + 21 proc.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad netesybos skaičiuojamos pagal Sutartyje numatytą netesybų formulę, atitinkamai ir aptariamas PVM turi būti skaičiuojamas pagal šią formulę: (92 830,04 Eur (2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta PVM suma) + 82 668,56 Eur (2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta PVM suma) + 87 563,98 Eur (2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta PVM suma) + 77 702,70 Eur (2023 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta PVM suma) / 4) x 1/2 x 2 = 85 191,32 Eur. Taigi, iš pateikto skaičiavimo matyti, kad taikant tokį skaičiavimą gauta suma lygi ieškinio sumai.

64. Ieškovė taip pat nepagrįstai tvirtina, kad jos gautas PVM skirtumas ir ieškinio sumos skirtumas atsiranda dėl to, kad PVM sąskaitos faktūros sumai įtaką daro kompensacija. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė neįvertina, kad aritmetinių veiksmų seka neleidžia iš sąskaitos „atimti“ PVM: pvz. iš sąskaitos už sausį matyti, kad pirma suskaičiuojama suma be PVM, tada pridedamas PVM, tada pritaikoma (minusuojama) kompensacija.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš sąskaitų matyti, kad pirma apskaičiuojama elektros suma be PVM, tuomet nuo šios sumos paskaičiuojamas 21 proc. PVM, ir tuomet iš svertinės energijos kainos, kuri lygi elektros sumai be PVM, atimama kompensacija. Taigi kompensacija atimama iš elektros kainos be PVM.

66. Ieškovė pagrįstai tvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1062 „Dėl paramos, skirtos elektros energijos nebuitinių vartotojų išlaidoms už suvartotą elektros energiją sumažinti, skyrimo ir administravimo tvarkos“ (toliau - Nutarimas) 1 punkto nuostatomis, „elektros energijos vartotojams, išskyrus buitinius elektros energijos vartotojus, iš valstybės biudžeto lėšų kompensuojamos elektros energijos kainos dalis be PVM.“ bei remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimu elektros energijos tiekėjai, išrašydami PVM sąskaitą faktūrą už elektros energiją, PVM privalo skaičiuoti nuo visos vertės (įskaitant ir kompensaciją), t. y. kompensacijos suma elektros energijai nemažina apmokestinamosios vertės, nuo kurios apskaičiuojamas PVM. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimu bei remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 15 straipsnio 6 dalies nuostatomis, į apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiamos bet kokios subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai, todėl apskaičiuojant valstybei mokėtiną PVM yra vertinama bendra suma už elektros energiją (be PVM) neeliminuojant valstybės kompensuojamos kainos dalies.

67. Iš sąskaitų faktūrų matyti, kad jose PVM paskaičiuotas nuo pirminės sumos, neatėmus kompensacijos:

a) 2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta elektros energijos suma neatskaičius kompensacijos – 442 047,83 Eur, nuo šios sumos 21 proc. PVM sudaro 92 830,04 Eur (442 047,83 Eur x 21 proc. = 92 830,04 Eur);

b) 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta elektros energijos suma neatskaičius kompensacijos – 393 659,82 Eur, nuo šios sumos 21 proc. PVM sudaro 82 668,56 Eur (393 659,82 Eur x 21 proc. = 82 668,56 Eur);

c) 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta elektros energijos suma neatskaičius kompensacijos – 416 971,32 Eur, nuo šios sumos 21 proc. PVM sudaro 87 563,98 Eur (416 971,32 Eur x 21 proc. = 87 563,98 Eur);

d) 2023 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta elektros energijos suma neatskaičius kompensacijos – 370 012,84 Eur, nuo šios sumos 21 proc. PVM sudaro 77 702,70 Eur (370 012,84 Eur x 21 proc. = 77 702,70 Eur).

68. Taigi šiuo atveju PVM apskaičiuotas atskirai nuo elektros energijos sumos neatėmus kompensacijos, PVM išskirtas atskiroje eilutėje. Be to, minėta, kad kompensacija atimama iš sumos be PVM, todėl PVM jokio įtakos neturi.

69. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju sąskaitose nurodytas PVM, apskaičiuotas pagal Sutartyje pateiktą netesybų formulę, yra lygus ieškinio sumai – 85 191,32 Eur, o kompensacija jokios įtakos PVM skaičiavimui neturi ir PVM galima eliminuoti iš sąskaitos.

70. Ieškovė apeliaciniame skunde taipogi tvirtina, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai dydis S, skaičiuojamas kaip vidurkis nuo mokesčio už elektros energiją, susietas su mokėjimais be PVM, nurodant, neva ši sąvoka nėra niekur apibrėžta. Ieškovės tvirtinimu, VERT savo skiltyje dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.), atsakydama į klausimą „kas sudaro elektros energijos kainą?“ yra aiškiai nurodžiusi PVM kaip mokėtiną dalį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju VERT tinklalapyje (https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/DUK/elektros-sektorius/kas-sudaro-elektros-energiios-kaina.aspx) pateikta bendro pobūdžio informacija, neįvertinus šalių ginčo, šalių Sutarties turinio ir kitų galimų svarbių aplinkybių, todėl ji nepagrindžia, kad šiuo atveju netesybos skaičiuotinos įtraukiant ir sąskaitose faktūrose nurodytą PVM dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, šiuo atveju ieškovė 2024 m. gegužės 8 d. savo rašytiniuose paaiškinimuose apskritai teigė, kad šioje byloje nėra pagrindo įtraukti VERT kaip išvadą teikiančią instituciją.

71. Tas pats pasisakytina ir apie ieškovės pateikiamą Visuotinės lietuvių kalbos enciklopedijos „mokesčio“ apibrėžimą, Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos nagrinėtą ginčą ne teismo tvarka bei CK 6.584 straipsnį. Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad žodis „mokestis“ gali būti suprantamas plačiąja prasme ir gali apimti galutines mokėtinas sumas, tačiau šiuo atveju, kilus ginčui dėl Sutarties nuostatos aiškinimo, svarbu įvertinti Sutarties nuostatos lingvistinę formuluotę Sutarties ir netesybų kontekste. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sutartyje nėra pateikta elektros energijos mokesčio sąvoka. Vertinant Sutarties sąlygas matyti, kad:

71.2. Sutarties I dalyje nurodyta elektros energijos kaina – Elektros energijos Tarifo planai: 0.38200 EUR/kWh, PVM nėra nurodomas;

72. Iš aptartų Sutarties sąlygų matyti, kad Sutartyje nėra numatyta, kad elektros energijos kaina ar mokestis už elektros energiją apimtų atsakovės mokamą PVM mokestį. Tokios Sutarties sąlygos nenurodė ir ieškovė.

73. Minėta, kad pagal teismų praktika sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Minėta, kad pagal Sutarties netesybų formulę S – vidutinis vieno mėnesio mokestis už elektros energiją, kuris yra paskaičiuojamas įvertinus visų praėjusių mėnesių, tačiau ne daugiau nei 12, sąskaitas; MS – pilnų skaičius mėnesių, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos. Taigi, ieškovė nuostolius šiuo atveju iš esmės laiko negautomis pajamomis, kurias būtų gavusi, jei sutartis būtų galiojusi iki šalių sulygto termino.

74. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad netesybų skaičiavimas, įtraukiant PVM sumą, iš esmės neatitiktų teisingumo ir protingumo principo, ir šalių susitarimo, kadangi ieškovė PVM sumą turėdavo sumokėti valstybei, todėl šiuo atveju skaičiuojant sutarties nutraukimo mokestį ieškovės nurodytu būdu, PVM mokestis būtų įtrauktas į mokesčio sumą ir atsakovė gautų daugiau (PVM mokesčio suma) nei galėjo tikėtis gauti įprastai galiojant sutarčiai.

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju aiškią ir suprantamą Sutarties sąlygą dėl tokio mokesčio turėjo pateikti būtent ieškovė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Sutartyje turėjo būti nedviprasmiškai nurodytos sąvokos ir aiškiai nurodytos sumos, nuo kurių bus skaičiuojamas mokestis. Todėl šiuo atveju pateiktoje netesybų formulėje ir formulės sudedamųjų dalių paaiškinime nenurodžius, jog S – vidutinis vieno mėnesio mokestis už elektros energiją, kuris yra paskaičiuojamas įvertinus visų praėjusių mėnesių, tačiau ne daugiau nei 12, sąskaitų galutines sumas, ar sumas su PVM, iš kurios būtų aišku, kad šiuo atveju Sutartyje aiškiai numatyta, kad skaičiuojant vidutinį vieno mėnesio mokestį už elektros energiją yra įskaičiuojamas ir PVM, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys sulygo dėl ieškovės taikomo netesybų skaičiavimo, kuomet yra įtraukiamas pridėtinės vertės mokestis.

77. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, skaičiuodama mokėtiną Sutarties nutraukimo mokestį (netesybas), o būtent, apskaičiuodama vidutinį vieno mėnesio mokestį už elektros energiją, kuris yra paskaičiuojamas įvertinus visų praėjusių mėnesių, tačiau ne daugiau nei 12, sąskaitas, iš šių sąskaitų turėjo eliminuoti jose nurodytą PVM mokestį. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad būtent tokią sutarties nutraukimo mokesčio sumą atsakovė sumokėjo ieškovei 2023 m. liepos 31 d, t. y. vidutinį vieno mėnesio mokestį už elektros energijos kainą be PVM, pagrįstai priėjo išvados, kad ieškovės reikalavimas priteisti 85 191,32 Eur skolą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

78. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatė senaties termino pradžios momentą, tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui (sutarčių aiškinimui) aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

79. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

81. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

82. Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ji patyrė 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

83. Atsakovės apeliacinį skundą atmenus, ieškovė taipogi įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau ieškovė prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo teismui pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šios bylos nagrinėjimas apeliacine rašytinio proceso tvarka buvo paskirtas 2024 m. spalio 15 d., 8.00 val., tos pačios dienos nutartimi teisėjų kolegija atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2024 m. lapkričio 5 d. 14 val. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ši nutartis paskelbta 2024 m. spalio 15 d. 13.58 val. Ieškovė prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo teismui pateikė 2024 m. spalio 15 d. 16.20 val., t. y. prašymą pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos prašymas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliančių (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ ir atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, juridinio asmens kodas 120505210, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva, juridinio asmens kodas 301506046, 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.