Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Elektrum Lietuva“ atstovei advokatei Mildai Markevičiūtei,

atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei buvo išrašytos keturios sąskaitos: 1) 2023-01-31 sąskaita Nr. 612705073548, suma 475 861,03 Eur, 2) 2023-02-28 sąskaita Nr. 612952520565, suma 423 771,71 Eur, 3) 2023-03-31 sąskaita Nr. 6124768593242023, suma 448 866,35 Eur. 4) 2023-04-30 sąskaita Nr. 612144731821, suma 447 753,94 Eur. Nurodo, jog vidutinis vieno mėnesio mokestis už elektros energiją t. y. 475 861,03 Eur + 423 771,71 Eur + 448 866,35 Eur + 447 753,94 Eur = 1 796 253,03 Eur; 1 796 253,03 Eur / 4 mėn. = 449 063,26 Eur. Į nurodyta sumas įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis (vidurkis skaičiuojamas nuo bendros mokėtinos sumos už konkretų mėnesį (įskaitant tarifą už suvartotą el. energiją, akcizo mokestį ir PVM mokestį). Pilnų mėnesių skaičius nuo sutarties nutraukimo dienos iki elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos yra du (t. y. sutartis nutraukta nuo 2023-04-30, o turėjo galioti iki 2023-06-30). Nutraukimo mokestis pagal formulę apskaičiuotas taip: 449 063,26 Eur x 1/2 x 2 mėn. = 449 063,26 Eur. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.156 str. 1 d., 6.154 str. 1 d., Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 16 str. 6 d., 51 str. 2 d., nurodo, jog sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai atskleista informacija tiek apie sutarties nutraukimo sąlygas, tvarką, tiek apie nutraukimo mokesčio skaičiavimą.

Nurodo, jog ieškovė vykdė sutartyje numatytas pareigas, neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovė, sudarydama fiksuotos kainos sutartį, įsipareigojo visą pardavimo laikotarpį pirkti iš ieškovės energiją, o nusprendus sutartį nutraukti, prisiėmė sutarties 6.6. p. numatytas teisines pasekmes. Pažymi, jog atsakovė sudarydama sutartį turėjo pareigą susipažinti su sutarties sąlygomis, o pasirašydama sutartį sutiko su sąlygomis, įsipareigojo jas vykdyti.

Ieškovas 2023-05-17 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą ELE Nr. 612876556704 netesybų sumai apmokėti. Atsakovė 2023-05-26 pretenzija dėl 2023-05-17 PVM sąskaitos faktūros ELE Nr. 612876556704 nurodė, jog su sąskaita, nurodytu sutarties nutraukimo mokesčiu nesutinka bei tai, jog mokesčio nemokės. Šešių mėnesių terminas yra skaičiuojamas nuo 2023-04-30 arba vėliausiai nuo 2023-05-26, todėl 6 mėn. terminas ieškiniui paduoti yra praleistas.

Teigia, jog ieškovas neįrodinėja ir neįrodo jokių ieškovo tariamai patirtų nuostolių, kuriuos turėtų kompensuoti prašomos priteisti netesybos. Teigia, jog atsakovė yra tinkamai sumokėjusi pagal sutartį netesybas už vienašalį sutarties nutraukimą prieš terminą.

Nurodo, jog ieškovo prašomos priteisti netesybos yra skirtos kompensuoti tariamai negautas pajamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo prieš terminą, tačiau sutarties 4.2. p. nurodoma, jog šalis atsako tik už tiesioginius nuostolius, kuriuos padarė kitai šaliai sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti jokia forma, būdu negautų pajamų kompensavimo, įkaitant negautas pajamas.

Atsakovė, remdamasi CK 71 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 str., 178 str., nurodo, jog ieškovė atsakovei nėra pateikusi įrodymų apie tai, jog ieškovė dėl sutarties nutraukimo būtų realiai patyrusi pagrįstų nuostolių. Ieškinyje apsiribojama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie patirtus nuostolius. Sutartis buvo nutraukta likus dviem mėnesiams iki sutarties termino pabaigos. Nurodo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė buvo įsigijusi ir užtikrinusi pagal sutartį visą atsakovei planuojamą parduoti elektros energiją iki pardavimo laikotarpio pabaigos, o jei ir buvo, tai juolab, kad po sutarties nutraukimo buvo priverstas parduoti atsakovės naudai užtikrintą elektros energiją kitiems asmenims už blogesnę kainą ir ar kitomis blogesnėmis sąlygomis, nei būtų buvę padaryta toliau vykdant sutartį. Atsakovės vertinimu, būtina iš ieškovo išreikalauti įrodymus apie ieškovės patirtos žalos skaičiavimus.

Elektros energijos kainos yra nurodytos sutartyje, tačiau pridėtinės vertės mokestis nėra (ir negali būti) nurodomas kaip sudėtinė elektros energijos kainos dalis. Tokią išvadą patvirtina ir sutarties bendrųjų sąlygų 2.1. ir 6.2.1. punktai bei jų turinys. Ieškovės teigimu, vidurkis skaičiuojamas nuo bendros mokėtinos sumos už konkretų mėnesį (įskaitant tarifą už suvartotą el. energiją, akcizo mokestį ir PVM mokestį) nepagrindžia jokios sutarties ar įstatymų nuostatos. Teigia, jog 85 191,32 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestis nėra ir negali būti laikomas ieškovės negautomis pajamomis, turėtomis išlaidomis bei tai, jog pridėtinės vertės mokestis negali būti skaičiuojamas ir traukiamas į formulę, nurodytą Sutarties II Dalies „Kitos nuostatos“ punkte „Nutraukimo mokestis (Sutarties nutraukimo atveju)“.

Nurodo, kad ieškovo 2023-05-17 PVM sąskaitoje faktūroje ELE Nr. 612876556704, 2023-06-28 PVM sąskaitoje faktūroje ELE Nr. 612952673918 nurodoma, jog tai yra PVM sąskaitos faktūros. Ieškovė pripažino, kad į netesybų sumą, nurodytą sąskaitose, buvo įtrauktas pridėtinės vertės mokestis.

Remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 str. 1 d. 11 ir 12 p., atsakovė daro išvadą, jog ieškovė privalėjo iš reikalaujamos sumokėti sumos išskirti PVM mokestį ir jį atskirai nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje. Nurodo, jog ieškovei tinkamai išskyrus ir įtraukus 85 191,32 Eur kaip pridėtinės vertės mokestį į PVM sąskaitą faktūrą, ieškovė šią sumą turėtų sumokėti valstybei, o atsakovei atsirastų teisė į PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto dydžio PVM atskaitą.

Ieškovė remdamasi CK 6.245 str. 3 d., teismų formuojama praktika pažymi, jog šalių teisė susitarti dėl netesybų, jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų gali būti ribojama įstatymu. Nurodo, jog nagrinėjamos bylos atveju nėra taikomi jokie ribojimai įstatymu dėl netesybų dydžio, todėl turi būti vadovaujamais sutartimi. Atkreipia dėmesį, jog sutartis sudaryta tarp dviejų subjektų, turinčių verslo, derybų patirties, kurie gali numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas.

Nurodo, jog šalys aiškiai susitarė, nuo kokios sumos yra skaičiuojamos netesybos, nenumatė jokių išlygų. Sutarties I dalyje aiškiai nurodyta, kokiu būdu ir pagal kokias dedamąsias apskaičiuojamas sutarties nutraukimo mokestis. Pažymi, jog pačių netesybų suma negali būti apskaičiuojama pridedant papildomą PVM dydį, nes pagal PVMĮ 3 str. 1 d. PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas už atlygį. Netesybos - vienas iš prievolės užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad išrašytoje sąskaitoje nurodyta netesybų suma yra nedaloma, apskaičiuota pagal sutartyje nustatytą formulę, PVM mokesčio išskyrimui nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas 2024-04-23 nutartimi, be kita ko, nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, įtraukti į bylą kaip išvadą teikiančią instituciją Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, nustatyti jai 20 dienų terminą išvadai pateikti, pasiūlyti šalims pateikti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus paaiškinimus

BĮ Valstybinė energetikos reguliavimo taryba teismui pateikė išvadą. Pasisakydama dėl visuomeninio ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo bei remdamasi Elektros energetikos įstatymo 2 str. 52 d., 87 d., 110 d., 43 str. 1 d., 46 str. 2 d., 61 str. 1 d. ji nurodė, jog ieškovė iš atsakovė sudarė sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo, be kita ko, tiekti ieškovei elektros energiją laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-06-30 pagal planą IŠSKIRTINIS sutarties priede Nr. 1 nurodytiems ieškovės objektams. Daro išvadą, jog sutartis sudaryta tarp nepriklausomo tiekėjo (ieškovės) ir vartotojo (atsakovės), todėl taikytini nepriklausomo tiekėjo ir vartotojo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Pasisakydama dėl buitinių vartotojų, labai mažų įmonių ir mažų įmonių teisės vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį bei remdamasi 2019-06-15 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES 12 str. 2 d., 3 d., 16 d., 17 d. nurodo, jog Direktyvos teisinis reguliavimas numato valstybių narių pareigą drausti bet kokius tiekėjo pakeitimo mokesčius, su vienintele išimtimi, numatyta direktyvoje.

Nurodo, jog Direktyvos 12 str. 3 d. nuostata į nacionalinę teisę nebuvo perkelta, todėl Direktyvos 2019/944 12 str. 2 d., numatanti namų ūkio vartotojų ir mažųjų įmonių teisę nemokėti jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių, turėtų būti įgyvendinama pilna apimtimi. Daro išvadą, jog į nacionalinę teisę, o konkrečiai į Elektros energetikos įstatymo 47 str. 3 d. neperkėlus Direktyvos 12 str. 3 d. numatytos išimties, leidusios nukrypti nuo 12 str. 2 d., Elektros energetikos įstatymo 47 str. 3 d. (redakcija, galiojusi nuo 2021-07-15 iki 2023-05-31) suteikė joje nurodytiems vartotojams teisę be jokių piniginių ribojimų (mokesčių, netesybų ar kt.) nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais. Teigia, jog tai reiškia, kad nuo 2023-06-01 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams uždrausta numatyti ne tik sutarties nuraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius, bet ir netesybas, kurios būtų taikomos buitiniams vartotojams, labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą.

Pasisakydama dėl nebuitinių elektros energijos vartotojų teisės vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį nurodo, jog vartotojo, nepatenkančio į Elektros energetikos įstatymo 47 str. 3 d. numatytą vartotojų grupę, teisę vienašališkai nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju nustato to paties straipsnio 2 d. Pagal Elektros energetikos įstatymo 46 str. 2 d. nepriklausomų tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami šio įstatymo 61 sr. 1 d. nurodytomis sutartimis. Elektros energetikos įstatymo 51 d. 2 d. nustatyti reikalavimai analogiškai įtvirtinti ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 26 p. (redakcija, galiojusi iki 2023-06-30), taip pat 46.4. p.

Nurodo, jog sutarties bendrosios dalies 6.4., 6.5. papunkčiuose numatyta sutarties nutraukimo tvarka. Sutarties bendrosios dalies 6.6. papunktyje įtvirtintas įsipareigojimas mokėti sutarties sąlygų pakeitimo (išankstinio) nutraukimo mokestį, nuolaidų (naudų) grąžinimą, sutartyje numatytais atvejais. Nurodoma, jog sutarties I dalyje, be kita ko, numatytas sutarties nutraukimo mokestis, jo apskaičiavimas. Išvadą duodanti institucija daro išvadą, jog sutartyse privalo būti numatyta sutarties nutraukimo tvarka, tačiau teisės aktai nereglamentuoja sutarties nutraukimo mokesčių apskaičiavimo tvarkos, tai nustatoma sutartyje šalių susitarimu.

Paaiškina, jog iš ieškovės įsigytą elektros energiją atsakovė panaudojo savo reikmėms vykdomoje veikloje. Nurodo, jog atsakovė yra įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. Atsakovės paslaugų teikimas yra paremtas elektros energijos vartojimu, kurios pagrindu veikia visa technologinė įranga, o metinis suvartojimas sudaro apie 13 GWh.

Atsakovė priskirtina vidutinei įmonei (Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtos įstatymo 3 str. 1 d.), o tai patvirtina viešai skelbiami finansiniai ir kiti atsakovės duomenys. Atsakovė nedeklaravusi esanti vidutinė įmonė, nes atsakovės akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei.

Atsižvelgiant į skirtumus tarp visuomeninio tiekėjo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, Elektros energetikos įstatymas numato skirtingas teises tiekėjams ir atitinkamai skirtingas garantijas vartotojams. Teigia, jog įstatymas daro aiškų skirtumą tarp sutarties su visuomeniniu elektros energijos tiekėju nutraukimo sąlygų ir sutarties su nepriklausomu elektros energijos tiekėju nutraukimo sąlygų, suteikdamas papildomas garantijas buitiniams vartotojams, labai mažoms įmonėms, mažoms įmonėms, asmenims, sudariusiems sutartis su visuomeniniu tiekėju. Atsakovė nepriklauso nei vienai iš nurodytų kategorijų. Teigia, jog nei pagal darbuotojų skaičių, nei pagal apyvartą atsakovė nelaikytina nei maža, nei labai maža įmone. Atsakovė laikytina vidutine įmone. Atsakovė nėra buitinis vartotojas. Atsakovė nesaugoma nei kaip maža, labai maža įmonė ar buitinis vartotojas.

Ieškovė nėra visuomeninis tiekėjas. Pažymi, jog visuomeninis tiekėjas ir nepriklausomas elektros energijos tiekėjas veiklą vykdo skirtingų licencijų pagrindu. Ieškovei išduota nepriklausomo energijos tiekėjo licencija.

Teigia, jog ginčo sutartis sudaryta tarp šalių vykdant elektros energijos tiekimo rinkos kainų apklausą. Atsakovės akcijų nuosavybės teisė priklauso valstybei. Atsakovė pirkimą vykdė remdamasi vidaus taisyklėmis. Ieškovė gavo atsakovės 2022-09-13 kvietimą dalyvauti elektros energijos teikėjų kainų apklausoje, prie kurios buvo pridėtos pirkimo sąlygos elektros įsigijimui, pasiūlymo pateikimo forma. Teigia, jog po šalių bendravimo el. paštu, atsakovė paprašė ieškovės atsiųsti savo sutarties projektą, kuris išsiųstas 2022-11-22. 2022-11-25 atsakovė ieškovės paprašė atsiųsti galutinį pasiūlymą bei nurodė, jog persiunčia ieškovės sutarties projektą su korekcijomis, prašant patvirtinti, jog ieškovė sutinka su korekcijomis ir laimėjimo atveju sutiktų pasirašyti sutartį. Atsakovė nekoregavo sutarties nutraukimo mokesčio formulės apskaičiavimo, dėl jos nekėlė abejonių, klausimų. Atsakovė koregavo kitas nuostatas. Atsakovė išsiuntė ieškovei pirkimo sąlygų 2 priedo formą, kurioje buvo klausiama dėl nutraukimo mokesčio. 2022-11-25 ieškovė išsiuntė atsakovei sutarties projektą su kai kuriais komentarais, tačiau nutraukimo mokestis nebuvo koreguojamas. Kartu buvo siunčiamas ir pirkimo sąlygų 2 priedas, kuriame nurodytas nutraukimo mokestis, skaičiavimo tvarka, tačiau atsakovė jo neginčijo. 2022-11-28 atsakovė nurodė, jog su korekcijomis sutinka, sutarties priedas tinkamas. Nuostata dėl sutarties nutraukimo mokesčio nekoreguota. 2022-11-29 el. laišku ieškovė atsakovę informavo, jog sutarties nuostatos tinkamos bei tai, jog ieškovė yra pirkimo laimėtoja .

Nurodo, jog pirminį sutarties variantą rengė ieškovė, tačiau galutinį variantą nustatė atsakovė. Atsakovė turėjo derybinę galią, parengė galutinį sutarties variantą. Atsakovei tiko sutarties nutraukimo mokestis, skaičiavimo tvarka. Atsakovė, kaip pirkimą vykdęs subjektas, pateikė pasirašyti galutinę sutarties redakciją. Pažymi, jog atsakovė neginčija pareigos mokėti sutarties nutraukimo mokestį. Kilęs ginčas dėl apskaičiavimo tvarkos, o konkrečiai – kas yra laikoma atsakovės mokėtinu mokesčiu už elektros energiją. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra nurodžiusi, kad viena iš elektros energijos kainos dalių yra PVM, dėl kurio įtraukimo į skaičiavimus atsakovė nesutinka.

Atsakovo skaičiuotė nėra taisyklinga. Atsakovė neįvertina eilės tvarkos, kuria atliekami PVM apskaičiavimo ir kompensacijos pritaikymo veiksmai. Atlikus atimties ir dalybos veiksmus kita tvarka, keičiasi matematinių veiksmų rezultatas.

Sąskaitose matyti, kad pirma suskaičiuojama suma be PVM, tada pridedamas PVM, tada pritaikoma (minusuojama) kompensacija. Tokią eilės tvarką patvirtina teisės aktai: vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1062 „Dėl paramos, skirtos elektros energijos nebuitinių vartotojų išlaidoms už suvartotą elektros energiją sumažinti, skyrimo ir administravimo tvarkos“ (toliau - Nutarimas) 1 punkto nuostatomis, „elektros energijos vartotojams, išskyrus buitinius elektros energijos vartotojus, iš valstybės biudžeto lėšų kompensuojamos elektros energijos kainos dalis be PVM.“ Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimu elektros energijos tiekėjai, išrašydami PVM sąskaitą faktūrą už elektros energiją, PVM privalo skaičiuoti nuo visos vertės (įskaitant ir kompensaciją), t. y. kompensacijos suma elektros energijai nemažina apmokestinamosios vertės, nuo kurios apskaičiuojamas PVM.

Teigia, kad visų pirma yra apskaičiuojamas PVM, o po to pritaikoma kompensacija. Atitinkamai dėl šios priežasties atsiranda aukščiau minėtas skirtumas tarp šalių skaičiavimų, tuo tarpu kompensacija skaičiuojama jau nuo sumos su PVM. Nors šis skirtumas nėra itin ženklus, tačiau jis rodo esminę atsakovės skaičiavimo ydą, kartu reiškiančią ir tai, kad ji yra neteisi teigdama, kad mokestis už elektros energiją reiškia sumą be PVM. Priešingu atveju skaičiavimai alternatyviais metodais (121 proc. nuo vidutinės mokėtinos sumos) ir skaičiavimai pagal formules (ieškinio suma) sutaptų, ko šio atveju nėra.

Nurodo, kad žodis „mokestis“ yra vartojama plačiąja prasme, kalbant apie vartotojo mokėtiną galutinę kainą už suteiktas paslaugas. Nurodo, kad mokėjimo dokumentas, pagal kurį atsakovė atsiskaito už jai patiektą elektros energiją per ataskaitinį laikotarpį, ir kuriose nurodyta galutinė atsakovės mokėtina elektros energijos kaina. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad mokestis už elektros energiją apima tik sąskaitose esančias sumas be PVM.

Ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ atstovė advokatė Milda Markevičiūtė teismo posėdžio metu nurodė, jog nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis. Sutartis buvo sudaryta vykdant atsakovės pirkimą, ieškovė pateikė įrodymus po teismo pareikalavimo, atsakovė šių įrodymų ir teiginių nepaneigė. Atsakovė vykdė pirkimą, ieškovė pateikė pasiūlymą, atsakovė įvertino sąlygas, kurios tiko, sutartis buvo sudaryta. Teigia, jog šiuo atveju turi nepriklausomo tiekėjo ir kito ūkio subjekto santykius. Lygiaverčiai ūkio subjektai. Atsakovė sutartį nutraukė ir čia ginčo nėra. Sutartis numatė sutarties nutraukimo mokestį, o atsakovė jo neginčija. Atsakovei šis mokestis buvo žinomas iš anksto. Nurodo, jog esminis klausimas yra tai, kokį skaičių įrašyti į formulę. Formulė nurodyta. Teiginys, jog yra kalbama apie vidurkį, nėra visiškai tikslus, nes dar yra dvi dedamosios, t. y. pusę to, kas turėtų dar būti mokama nuo vidurkio. Dėl to, kas turėtų būti mokama, tam ir yra vertinamos sąskaitos, nes taip nurodo sutartis. PVM turi įtakos kompensacijai. Ne kompensacija daro įtaką PVM, o PVM daro įtaką kompensacijai. Nurodo, jog ieškovės paskaičiuota nuo sumos po PVM, t. y. jeigu kompensacija būtų skaičiuojama be PVM, tai kompensacija ir nauda, kurią gauna atsakovas netiesiogiai būtų mažesnė. Kompensaciją, kurią gauna atsakovas, apsiskaičiuoja nuo visko. Šiuo atveju ta suma, kurią ieškovė stato į formulę, skaičiuojant vidurkį mokėtinų paskutinių sąskaitų, yra bendra suma įvertinus kompensaciją ir PVM. Pažymi, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, tai ieškovė prašo terminą atnaujinti, jį praleidus dėl svarbių priežasčių.

Atsakovės AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atstovas advokatas Valdas Bugelevičius teismo posėdžio metu nurodė, atsakovė visiškai palaiko savo poziciją. Mano, jog ieškinys nepagrįstas visa apimtimi. Byla yra apie netesybų priteisimą. PVM negali būti taikomas, skaičiuojamas į netesybas. Byloje nėra minimalių duomenų apie ieškovės galimus praradimus. Negali sutikti su teiginiais kompensacijas ir jų įtaką PVM arba atvirkščiai. Kompensacija niekaip nekoreliuoja su PVM. Teismas turi pažvelgti į sąskaitas ir pažiūrėti, nuo ko yra skaičiuojamas PVM, o nuo ko kompensacija. Iš sąskaitų matyti, jog PVM skaičiuojamas nuo sumos, netaikant jokios kompensacijos, o vėliau pritaikoma kompensacija. Kompensacija pritaikoma nuo sumos be PVM. Mokestis, kurį atsakovas sumokėjo ieškovei, kaip jį apskaičiavo, yra pateikta byloje, taip pat jis buvo paskaičiuotas pagal sąskaitas, esančias byloje, taikant formulę. Mano, jog senatis yra praleista, nes jų teisės pažeidimas atsirado ir jų teisė į netesybas atsirado tada, kad buvo nutraukta sutartis. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Elektrum Lietuva“ ir AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 2022-11-29 sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl aprūpinimo elektros energija. Elektros energijos pardavimo laikotarpis: 2023-01-01 – 2023-06-30, planuojamas kiekis 5750.00 MWh.

Pagal sutarties 6.6 punktą, bet kuriuo atveju, jei Sutartis nutraukiama: Sutarties II Dalies 6.4. ar 6.5.1 punkte numatytais atvejais – KLIENTAS, o 6.5.2 punkte numatytu atveju – TEIKĖJAS, įsipareigoja mokėti Sutarties sąlygų pakeitimo/ išankstinio nutraukimo mokestį, jei tai yra numatyta Sutarties I Dalyje. Jei TIEKĖJAS suteikė KLIENTUI nuolaidas (naudas), KLIENTAS šias nuolaidas (naudas) įsipareigoja grąžinti TIEKĖJUI Sutartis I Dalyje nurodytomis sąlygomis.

Minėtos sutarties I dalies „Pagrindinės nuostatos“ numato, kad nutraukimo mokestis (sutarties nutraukimo atveju) paskaičiuojamas pagal formulę: M=S x 1/2 x MS; M = nutraukimo mokestis S – vidutinis vieno mėnesio mokestis už elektros energiją, kuris yra paskaičiuojamas įvertinus visų praėjusių mėnesių, tačiau ne daugiau nei 12, sąskaitas; MS – pilnų skaičius mėnesių, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos.

AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ 2023-03-31 raštu pranešė, jog vienašališkai nutraukia su Elektrum Lietuva, UAB 2022-11-29 sudarytą Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kad paskutinė elektros energijos tiekimo, kurį užtikrina Elektrum Lietuva, UAB, diena – 2023-04-30.

Į bylą pateikta UAB „Elektrum Lietuva“ AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ išrašyta 2023-05-17 PVM sąskaita faktūra Nr. 612876556704 449 603,26 Eur sumai, išrašyta kaip sutarties nutraukimo mokestis, apmokėjimo terminas – 2023-05-30.

Į bylą pateikta 2023-06-28 PVM sąskaita faktūra Nr. 612952673918 449 063,26 Eur, išrašyta kaip sutarties nutraukimo mokestis, apmokėjimo terminas – 2023-06-30. Ieškovės teigimu, antroje sąskaitoje ištaisytas sąskaitoje faktūroje Nr. 612876556704 padarytas rašymo apsirikimas, nurodant mokesčio dydį.

Į bylą pateikta 2023-05-26 AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ pretenzija, kurioje nurodyta, kad nesutinka su 2023-05-17 sąskaita, kad atsisako ją priimti ir įtraukti į apskaitą ir apmokėti, paprašė pateikti išsamų Sąskaitoje nurodyto mokesčio skaičiavimo pagrindimą, konkrečius skaičiavimus ir išsamią detalizaciją, inter alia, už ką, kokiu pagrindu ir kaip konkrečiai buvo paskaičiuotas ir iš Bendrovės pareikalautas sumokėti Sąskaitoje nurodytas mokestis.

UAB „Elektrum Lietuva“ 2023-06-29 atsakymu į pretenziją nurodė, kad Sutartis buvo nutraukta nuo 2023-04-30 klientui vienašališkai nutraukus sutartį anksčiau laiko, kad pagal sutarties bendrųjų nuostatų 6.6. punktą buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 612876556704, kurioje nurodytas sutarties nutraukimo mokestis, lygus 449 603,26 Eur. Dėl techninių Elektrum sistemos klaidų mokėtina suma buvo nurodyta 449 603,26 Eur, tačiau suma patikslinta ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 612952673918, mokėtina suma yra 449 063,26 Eur; taip pat apmokėjimo terminas buvo nurodytas iki 2023-05-30, tačiau terminas yra pratęstas iki 2023-07-31. Nurodė, kad vidutinis vieno mėnesio mokestis už elektros energiją yra 449 063,26 Eur (t.y. 475 861,03 Eur + 423 771,71 Eur + 448 866,35 Eur + 447 753,94 Eur = 1 796 253,03 Eur; 1 796 253,03 Eur / 4 mėn. = 449 063,26 Eur). Į nurodytas sumas pridėtinės vertės mokestis yra įskaičiuotas, t.y. vidurkis skaičiuojamas nuo bendros mokėtinos sumos už konkretų mėnesį (įskaitant tarifą už suvartotą el. energiją, akcizo mokestį ir PVM mokestį). Pilnų mėnesių skaičius nuo Sutarties nutraukimo dienos iki elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos yra 2. Nutraukimo mokestis pagal formulę apskaičiuotas taip: 449 063,26 Eur x 1/2 x 2 mėn. = 449 063,26 Eur.

Į bylą pateiktas 2023-07-31 AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ raštas, kuriame nurodoma, kad nesutinka su tiekėjo sąskaita, patikslinta sąskaita ir jose nurodytu sutarties nutraukimo mokesčio dydžiu, kad sąskaita ir / ar patikslinta sąskaita nėra ir nebus įtraukta į Bendrovės apskaitą; prašo atsiųsti teisingą ir pagrįstą sąskaitą faktūrą 363 871,94 Eur sumai, o jei PVM taikomas - 363 871, 94 Eur plius PVM.

Į bylą pateiktas 2023-07-31 mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centras“ sumokėjo UAB „Elektrum Lietuva“ 363 871,94 Eur kaip nutraukimo mokestį pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „Elektrum Lietuva“ 2023-08-31 raštu paprašė sumokėti likusią 85 191,32 Eur sumą, nurodė, kad nutraukimo mokestis pagal formulę apskaičiuotas taip: 449 063,26 Eur x 1/2 x 2 mėn. = 449 063,26 Eur.

Dėl senaties termino

Atsakovė prašo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą, jį skaičiuojant nuo 2023-04-30, t.y. nuo sutarties vienašalio nutraukimo dienos. Ieškovė teigia, kad senaties termino nepraleido, kad 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo sąskaitos, išrašytos 2023-06-28, apmokėjimo termino pabaigos, t. y. nuo 2023-07-31. Teigia, kad kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.

Byloje kilo klausimas dėl sutarties nutraukimo mokesčio paskaičiavimo ir atsakovės pareigos jį mokėti. Tarp šalių 2022-11-29 sudaryta sutartis kliento prašymu nutraukta 2023-04-30. Ieškovė išrašė 2023-05-17 PVM sąskaitą faktūrą dėl 449 603,26 Eur sutarties nutraukimo mokesčio, apmokėjimo terminas – 2023-05-30, o 2023-06-28 išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kuria patikslino minėto mokesčio sumą (449 063,26 Eur), sąskaitos apmokėjimo terminas – 2023-06-30.

Pagal CK 1.125 straipsnio penktąją dalį, sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio pirmąją dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 24 punktą).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta terminuota (2023-01-01 – 2023-06-30) elektros energijos teikimo sutartis. Atsakovė 2023-03-31 raštu paprašė sutartį nutraukti 2023-04-30. Ieškovė sutartį nutraukė nuo 2023-04-30. Ieškovė PVM sąskaitą- faktūrą dėl netesybų išrašė 2023-05-17, vėliau mokesčio dydį patikslino 2023-06-28 PVM sąskaita-faktūra. Abejose sąskaitose buvo nurodytas mokesčio sumokėjimo terminas, t.y. 2023-05-30 ir 2023-06-30.

Sutarties 6.6 punktas numatė sutarties nutraukimo atveju kliento įsipareigojimą sumokėti sutarties nutraukimo mokestį, jei tai yra numatyta Sutarties I Dalyje. Sutartyje mokesčio sumokėjimo terminas nebuvo numatytas.

Teismas, įvertinęs sutarties 6.6 punkto formuluotę, kad esant tam tikrai sąlygai, kuri faktiškai ir įvyko, atsakovė įsipareigojo sumokėti sutarties nutraukimo mokestį, pažymi, kad teisės reikalauti sumokėti netesybas už terminuotos sutarties nutraukimą anksčiau laiko įgyvendinimas (PVM sąskaitos faktūros išrašymas) priklauso nuo ieškovės valios, tačiau ši teisė atsiranda nuo to momento, kai sutartis faktiškai nutraukiama, todėl ir ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo to momento, kada ieškovė suvokė ar turėjo suvokti, kad sutartis nutraukta. Dėl nurodytos priežasties ieškinio senaties terminas yra skaičiuotinas nuo sutarties nutraukimo dienos, t.y. 2023-04-30.

Paskutinė diena kreiptis į teismą buvo 2023-10-30, ieškinys teismui paduotas 2023-11-29.

Ieškovė prašė terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, jei teismas laikytų, kad senaties terminas yra praleistas.

Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė (CK 1.130 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindų buvimo, atsižvelgtina į konkrečios bylos faktines aplinkybes bei ieškovo kaltės dėl netinkamai įgyvendintos teisės kreiptis į teismą elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013).

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo pateikimo, jei nenustatoma svarbių priežasčių jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016 34, 36 punktai).

Kaip matyti iš Liteko duomenų, Kauno apylinkės teismas 2023-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-21396-1107/2023 atsisakė priimti kreditorės UAB „Elektrum Lietuva“ 2023-10-27 pareiškimą skolininkei AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ dėl 85 191,32 Eur piniginio reikalavimo, atsiradusio iš sutarties, kadangi neišreiškė pageidavimo procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis.

Kaip matyti iš Liteko duomenų, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2023-11-06 išdavė teismo įsakymą (civilinė byla Nr. eL2-9496-503/2023) pagal kreditorės UAB „Elektrum Lietuva“ 2023-11-03 pareiškimą skolininkei AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ dėl 85 191,32 Eur skolos. Teisme gauti prieštaravimai, teismas 2023-11-16 nutartimi nustatė 14 d. terminą ieškiniui paduoti, o 2023-12-07 nutartimi nutarė kreditorės UAB „Elektrum Lietuva“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ laikyti nepaduotu, pareiškimą grąžinti jį padavusiam asmeniui ir 2023-11-06 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-9496-503/2023 panaikinti.

Ieškinys Vilniaus miesto apylinkė teismui dėl 85 191,32 Eur skolos priteisimo paduotas 2023-11-29.

Nors terminas ieškiniui paduoti prasidėjo 2023-04-30, tačiau po sutarties nutraukimo ieškovė išrašė sąskaitą dėl sutarties nutraukimo mokesčio, atsakovė teikė pretenziją, ieškovė teikė atsakymą, buvo teikiama patikslinta sąskaita, o atsakovė dalį mokesčio sumokėjo 2023-07-31, kad atsakovė 2023-08-31 raštu prašė sumokėti likusią mokesčio sumą.

Ieškovė teisę kreiptis į teismą realizavo senaties termino pabaigoje, tačiau pareiškimą dėl teismo įsakymo atsisakyta priimti dėl to, kad pareiškime nebuvo nurodyta pozicija procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis, o kitoje civilinėje byloje nustačius terminą ieškiniui paduoti, jis buvo įkeltas ne į tą konkrečią bylą, bet užvesta nauja byla kitame teisme per teismo nustatytą 14 d. terminą.

Nors formaliai 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ir buvo praleistas, tačiau įvertinus minėtų dviejų civilinių bylų eigą ir baigtį ir tai, kad senaties terminas yra praleistas nežymiai, teismas, esant ieškovės prašymui, mato pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.

Dėl PVM skaičiavimo nuo netesybų

Ieškovė, išrašiusi atsakovei sąskaitą dėl sutarties nutraukimo mokesčio, joje neišskyrė PVM sumos.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė sąskaitoje turėjo išskirti PVM mokestį ir jį atskirai nurodyti, kad ieškovė PVM sumą turėtų sumokėti valstybei, o atsakovei atsirastų teisė į sąskaitoje nurodytą PVM atskaitą. Ieškovė nurodo, kad netesybų suma yra nedaloma, tad PVM mokesčio išskyrimui nėra jokio teisinio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-686/2016 19 punkte nurodė, kad netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kad tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių pirma laiko nutraukiama sutartis, kurioje už sutarties nutraukimą yra nustatytos netesybos (bauda) konkrečia pinigų suma ar procentais, tokia gauta pinigų suma nelaikoma atlygiu už paslaugos suteikimą ir nuo šios pinigų sumos PVM neturi būti skaičiuojamas.

Įvertinus, kad tarp šalių kilo ginčas dėl PVM išskyrimo už sutarties nutraukimo mokestį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra suformavęs praktiką, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ieškovė sąskaitoje turėjo išskirti PVM mokestį.

Dėl sutarties nutraukimo mokesčio

Byloje kilo klausimas dėl sutarties nutraukimo mokesčio paskaičiavimo ir atsakovės pareigos jį mokėti.

Kaip jau minėta, sutarties 6.6 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti sutarties sąlygų pakeitimo/ išankstinio nutraukimo mokestį, paskaičiuotą pagal sutarties I dalį „Pagrindinės nuostatos“.

Minėtos sutarties I dalies „Pagrindinės nuostatos“ numato, kad nutraukimo mokestis (sutarties nutraukimo atveju) paskaičiuojamas pagal formulę: M=S x 1/2 x MS; M = nutraukimo mokestis; S – vidutinis vieno mėnesio mokestis už elektros energiją, kuris yra paskaičiuojamas įvertinus visų praėjusių mėnesių, tačiau ne daugiau nei 12, sąskaitas; MS – pilnų skaičius mėnesių, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos.

Tarp šalių kilo ginčas dėl mokesčio paskaičiavimo. Ieškovė formulės dedamąją „S“ skaičiuoja įvertinusi galutinę sąskaitose nurodytą sumą, o atsakovė ją skaičiuoja nuo sąskaitoje nurodytos eilutės „Suma be PVM“ minusavusi kompensacijos sumą ir nepridėdama PVM sumos.

Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022, 25 punktas).

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, sąlygos nebuvo ir negalėjo būti keičiamos.

Bylos duomenys patvirtina, kad sutartis sudaryta tarp ieškovės, kaip nepriklausomos energijos tiekėjos, ir atsakovės, kaip vidutinio dydžio įmonės. Ieškovė gavo atsakovės 2022-09-13 kvietimą dalyvauti tiekėjų kainų apklausoje. Atsakovė paprašė ieškovės atsiųsti jos sutarties sąlygas, kas buvo padaryta 2022-11-22. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalys bandė derėtis dėl sutarties sąlygų. Dėl byloje taikytinos sąlygos dėl sutarties nutraukimo mokesčio jokių klausimų, pastabų nebuvo. 2022-11-29 el. laišku atsakovė informavo, kad ieškovė yra pirkimo laimėtoja. Taigi, nuo sutarties projekto nusiuntimo iki galutinio patvirtinimo buvo 7 dienos, per kurias šalys galėjo suderinti sutarties sąlygas, tarp jų ir byloje taikytiną sąlygą dėl mokesčio paskaičiavimo.

Jau 2023-05-26 pretenzijoje dėl 2023-05-17 sąskaitos atsakovė nurodė, kad nutraukimo mokestis skaičiuojamas tik kaip vidutinis vieno mėnesio mokestis už elektros energiją pagal praėjusių mėnesių sąskaitas, t.y. mokestis tik už elektros energiją pagal sąskaitas be pridėtinės vertės mokesčio, kad pridėtinės vertės mokestis nėra ir negali būti laikomas bendrovės mokėtina kaina tiekėjui už elektros energiją.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumatė sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos. Sutarties sąlyga dėl tokio mokesčio turėjo būti aiški ir suprantama, sutartyje turėjo būti nedviprasmiškai nurodytos sąvokos ir aiškiai nurodytos sumos, nuo kurių bus skaičiuojamas mokestis. Šiuo atveju ieškovė pasiūlytoje sutarties sąlygoje pateikė mokesčio už elektros energiją sąvoką, kurios nėra kituose teisės aktuose ir kurios sutartyje nepaaiškino, tad tarp šalių kilo ginčas.

Nagrinėjamu atveju „S“ yra vidutinis vieno mėnesio mokestis už elektros energiją, kuris yra paskaičiuojamas įvertinus visų praėjusių mėnesių, tačiau ne daugiau nei 12, sąskaitas. Tarp šalių sudarytos sutarties nuostatose nėra nurodyta, kas laikytina mokesčiu už elektros energiją. Kaip matyti iš sąskaitų, jose nurodoma mokėtina suma be PVM, PVM ir kompensacijos suma ir tik tada galutinė vartotojo mokėtina suma. Įvertinus tokią sąskaitų struktūrą, ieškovė sutartyje turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti, kokia sąskaitų suma bus vertinama, ypač, kai nėra pateiktas „mokesčio už elektros energiją“ apibrėžimas. Teismas pažymi, kad tokios sąvokos nėra nei Elektros energetikos įstatyme, nei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse. Tokios sąvokos naudojimo pagrindimo nenurodė ir pati ieškovė. Jei vadovautis ieškovės skaičiavimo logika, tai sutartyje turėjo būti nurodyta, kad „S“ yra vidutinis vieno mėnesio mokėjimas, kuris yra paskaičiuojamas įvertinus visų praėjusių mėnesių, tačiau ne daugiau nei 12, sąskaitas. Tačiau ieškovė sutartyje neteikė formuluotės, kad mokestis bus skaičiuojamas įvertinus sąskaitų faktūrų galutinę sumą.

Teismas taip pat pažymi, kad nors sutarties nutraukimo mokestis yra netesybos, mokesčio skaičiavimas, įtraukiant PVM sumą, iš esmės neatitiktų teisingumo principo ir šalių susitarimo. Pagal keturias ieškovės atsakovei išrašytas sąskaitas ieškovė PVM sumą turėdavo sumokėti valstybei. Šiuo atveju skaičiuojant sutarties nutraukimo mokestį ieškovės nurodytu būdu, PVM mokestis būtų įtrauktas į mokesčio sumą ir atsakovė gautų daugiau (PVM mokesčio suma) nei galėjo tikėtis gauti įprastai galiojant sutarčiai.

Be to, pagal sutarties 4.2 punktą šalys susitarė atsakyti tik už tiesioginius nuostolius, kuriuos padarė kitai šaliai sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Teismo nuomone, PVM dydžio įtraukimas iš esmės neatitiktų šalių susitarimo atlyginti tik tiesioginius nuostolius dėl sutarties nutraukimo.

Pažymėtina, kad ir sutarties 2.1 ir 6.2.1 punktai numato „elektros energijos kainą“, į kurią neįskaičiuotas PVM ir akcizas. Iš minėtų sutarties nuostatų galima spręsti, kad elektros energijos kaina galėtų būti laikoma mokesčiu už elektros energiją, tad PVM sumos įtraukti, kad kaip skaičiuoja ieškovė, nėra jokio pagrindo.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas negali sutikti su ieškovės pozicija, kad formulės dydis „S“ skaičiuotinas vertinant sąskaitose faktūrose nurodytą galutinę vartotojo mokėtiną sumą (su PVM).

Atsakovė, skaičiuodama mokėtiną sutarties nutraukimo mokestį, iš sąskaitose nurodytos sumos be PVM atima kompensacijos sumą. Teismui atlikus paskaičiavimus, matyti, kad jie atitinka atsakovės paskaičiavimus: iš 2023-01 mėn. sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos už elektros energiją be PVM atėmus kompensaciją susidaro 383 030,99 Eur, suma 2023-02 mėn. – 341 103,15 Eur, 2023-03 mėn. – 361 302,37 Eur, 2023-04 mėn. – 370 051,24 Eur; sudėjus šias sumas ir padalinus iš 4, padalinus iš 2 ir padauginus iš 2 mėn. yra 363 871,94 Eur, kas ir sudaro sutarties nutraukimo mokestį. Būtent tokią sutarties nutraukimo mokesčio sumą atsakovė sumokėjo ieškovei 2023-07-31.

Įvertinęs sprendime nurodytus argumentus, teismas daro išvadą kad ieškovės reikalavimas priteisti 85 191,32 Eur skolą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas sprendžia, kad kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Ieškinį atmetus, atsakovei priteisiamos jos patirtos 3 557,40 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs, kad minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių, atitinka advokato patirtas laiko sąnaudas, dokumentų apimtį, ginčo pobūdį, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, todėl yra priteistinos iš ieškovės.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 8 Eur, todėl nėra iš šalių priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, j. a. k. 120505210, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“, j. a. k. 301506046, 3 557,40 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.