Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Tereza Gerasimovič.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Pareiškėja A. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė – 2023 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymo kopiją, kuri patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ antstolei Terezai Gerasimovič pervedė 255,58 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – A. G.. Tačiau prašymo priimti naują įrodymą nepateikė.

10. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

11. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas įrodymas patvirtina, kad piniginis mokėjimas atliktas 2023 m. gruodžio 18 d., o teismo posėdis pirmosios instancijos teisme vyko 2023 m. gruodžio 28 d., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja žinojo apie šį dokumentą dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, įvertinant ir tai, kad pareiškėją atstovauja advokatas. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2023 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymo kopiją, kadangi ji galėjo būti pateikta anksčiau pirmosios instancijos teismui.

Dėl išieškojimo iš skolininko turto eilės (ne)pažeidimo

13. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

15. CPK XLVII skyriuje nustatytos bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės. Šiame skyriuje esantis CPK 662 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarką. CPK 662 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis).

16. Byloje nustatyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo: vykdomąją bylą Nr. 0045/23/00377 pagal 2023 m. kovo 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-65-1130/2022 dėl 500 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojui A. T.; vykdomąją bylą Nr. 0045/22/01146 pagal 2022 m. spalio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2VP-4607-522/2022 dėl 36500 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. G. išieškotojui A. T.; vykdomąją bylą Nr. 0045/23/00317 pagal 2023 m. kovo 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-65-1130/2022 dėl 499,99 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. G. išieškotojui A. T.. Nustatyta, kad A. G. yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Taigi šiuo atveju aktualios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės, nustatytos CPK 664 ir 665 straipsniuose.

17. CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę: 1) pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; 2) antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; 3) trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; 4) ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; 5) penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

18. CPK 665 straipsnis nustato išieškojimo iš juridinio asmens turto eilę: 1) pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; 2) antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas; 3) trečiąja eile išieškoma iš kito turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 dalyje; 4) ketvirtąja eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai.

19. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad situacijoje, kai fizinis asmuo neturi kito turto ir antstolis negali įvykdyti vykdomojo dokumento, tačiau fizinis asmuo turi individualią įmonę, kuri turi turto, tokio turto nukreipimas tenkinti savininko kreditorių reikalavimus yra galimas bei, atsižvelgiant į savininko turtines teises jo individualios įmonės atžvilgiu, nepažeidžia individualios įmonės ir jos savininko turto atskirumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014).

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad antstolė, siekdama išieškoti skolą iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei iš A. G., kuri yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, areštavo pinigines lėšas esančias, esančias banko sąskaitose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, A. G. sutuoktinio turtą ir pajamas, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7639-522/2023 nustatyta, kad skolininkei A. G. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinio V. G. santuokoje įgyto turto ir pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo, iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Tačiau iš skolininkės A. G. sąskaitų lėšų nėra nurašoma, o iš darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ antstolei yra pervedama po 103-271 Eur/mėn. Skolininkė turi transporto priemonę - JEEP GRAND CHEROKEE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau antstolė nurodė, kad šios transporto priemonės nepavyksta realizuoti, kadangi skolininkė nevykdo antstolės nurodymo pristatyti areštuotą transporto priemonę į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrai.

21. Antstolė Tereza Gerasimovič 2023 m. lapkričio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-45-27805 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, kuriuo nutarė skirti ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti: negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 517/3338 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,6676 ha, paskirtis – kita, adresu (duomenys neskelbtini); ekspertizę pavedė atlikti MB „84 Sprendimai“ kvalifikuotam nekilnojamojo turto vertintojui Irinai Potapovai.

22. Apeliantė nurodo, kad antstolė nedėjo tinkamų pastangų išieškoti 500 Eur nesiekiančios įmonės skolos iš kito įmonės turto (prekių, inventoriaus ar pan.), kurio realizavimas nesukeltų neigiamų padarinių (žalos) įmonės funkcionavimui, o pasirinko taikyti kraštutinę priemonę – išieškoti iš paskutinei juridinio asmens turto eilei priskiriamo turto – parduotuvės patalpų.

23. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės argumentus, pažymi, kad apeliantė nepateikė nei antstolei, nei teismui duomenų (įrodymų), pagrindžiančių, kad iš kito turto yra galima išieškoti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ skolą (CPK 178 straipsnis). Be to, nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos sąskaitose ir kasoje yra areštuotos 2023 m. balandžio 28 d. patvarkymuu, A. G., IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, įpareigota pervesti pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau lėšų nėra ieškota, skolininkė piniginių lėšų nepervedė. Paminėtina, kad antstolė 2023 m. balandžio 28 d. patvarkymu Nr. S-23-45-10427 dėl duomenų pateikimo įpareigojo skolininkę atvykti į antstolės Terezos Gerasimovič kontorą dėl apmokėjimo suderinimo; pateikti duomenis apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą ūkinę, komercinę, finansinę veiklą, pajamas iš vykdomos veiklos nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki duomenų pateikimo dienos; pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą, nurodant šio turto įmonės balanse apskaitytą likutinę vertę patvarkymo priėmimo dienai, vertybinius popierius ir lėšas, nurodyti turto buvimo vietą bei sudaryti sąlygas jo apžiūrai, raštu nurodant tikslų apžiūros laiką ir vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą; pateikti duomenis apie įmonės debitorius, pateikti jų sąrašą, nurodyti reikalavimo pagrindą (sutartis, sąskaitas faktūras); apie atliekamas grynųjų pinigų operacijas nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki duomenų pateikimo dienos bei pateikti patikrinimui kasos knygą už minėtą laikotarpį. Tačiau apeliantė šių duomenų antstolei nepateikė, pati geranoriškai skolos nemokėjo. Nesant byloje įrodymų, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turi piniginių lėšų, produkcijos, kurią būtų galima realizuoti, kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, antstolė priimdama 2023 m. lapkričio 23 d. patvarkymą Nr. S-23-45-27805 dėl ekspertizės parduotuvės ir 517/3338 dalių žemės sklypo vertei nustatyti, nepažeidė išieškojimo iš juridinio asmens eilės, nustatytos CPK 665 straipsnyje.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad antstolė išieško ne tik skolą iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“, bet ir iš pačios apeliantės, kurios skola yra ženkliai didesnė, kurios, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, išieškota tik labai maža dalis, pagal vykdomuosius dokumentus apeliantės skolą sudaro 36 999,99 Eur, likutis 2023 m. gruodžio 6 d. – 35 567,93 Eur. Taigi atlikus priverstinio vykdymo veiksmus, t. y. realizavus dalį individualios įmonės turto, gautos lėšos būtų panaudotos pačios apeliantės skoloms dengti, dėl ko nebūtų pažeidžiamas ir CPK 664 nustatytas išieškojimo eiliškumas iš fizinio asmens. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad antstolės veiksmai yra neproporcingi išieškomai skolai.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo teigti, kad antstolė pažeidė išieškojimo iš skolininko turto taisykles, konkrečiai - išieškojimo eiliškumą, nustatytą CPK 664-665 straipsniuose. Kadangi teismas nenustatė, kad antstolė pažeidė CPK nustatytas išieškojimo taisykles, nėra pagrindo spręsti, kad antstolė piktnaudžiauja padėtimi, o apeliantės argumentai, kad antstolė nepaiso 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15398-804/2023, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl baudos apeliantei skyrimo

26. Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

27. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

28. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti pareiškėjos veiksmai neteikia pakankamo pagrindo kvalifikuoti juos kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ta aplinkybė, kad pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi tokią teisę jai numato įstatymas. Be to, vien tai, kad atskirasis skundas pripažintas nepagrįstu, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad apeliantė piktnaudžiauja procesu. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, nesąžiningas šios teisės įgyvendinimas.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad nenustatyta, jog apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį ir teikdama dėl jos atskirąjį skundą, procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, antstolės prašymas skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.