- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-07
- Bylos Nr.
- 2-65-1130/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00466-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Ieškovas
- A. G., V. G., individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. Š., N. V., J. B., S. B., Č. B., L. K., S. Č., M. D., H. R., A. T., Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos, L. Š., A. Š., A. B., F. L., V. P., R. A., G. S., S. J., I. J., J. J.
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius
- Kategorijos
- 2.3.5.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovams A. G., V. G., jų ir individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Solveigai Gečaitei,
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei Ilonai Volodkovič,
tretiesiems asmenims J. Š., N. V., J. B., S. B., Č. B., L. K., S. Č., M. D., H. R. (H. R.), A. T. (A. T.), jo atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,
trečiojo asmens Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovui Arturui Vasiukevičiui (Artur Vasiukevič),
tretieji asmenys byloje Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovas, L. Š., A. Š., A. B., A. B., F. L. (F. L.), V. P., R. A. (R. A.), G. S., I. J., jos įstatyminė atstovė S. J., J. J. (J. J.) nedalyvavo,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G., V. G., individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys byloje Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, H. R., N. V., J. Š., L. Š., A. Š., S. Č., A. B., J. B., A. B., L. K., S. B., Č. B., F. L., V. P., R. A., G. S., M. D., S. J., I. J., A. T., J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. G., V. G., individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovai) patikslintu 2022 m. rugpjūčio 2 d. ieškiniu prašo patvirtinti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kv.), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal N. M. 2022 m. balandžio 29 d. parengtą planą (M 1:500) su patikslinimais, pagal kurį:
IĮ „(duomenys neskelbtini)” atskirai naudosis 846 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide A bei posūkio taškais (duomenys neskelbtini);
V. G. ir A. G. atskirai naudosis 393 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B bei posūkio taškais (duomenys neskelbtini);
Lietuvos Respublika atskirai naudosis 3969 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide C bei posūkio taškais (duomenys neskelbtini);
Lietuvos Respublika atskirai naudosis 243 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide F bei posūkio taškais (duomenys neskelbtini);
V. G. ir A. G., IĮ „(duomenys neskelbtini)”, Lietuvos Respublika bendrai naudosis 280 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide D ir posūkio taškais (duomenys neskelbtini), skirta keliui iki statinio privažiuoti bei elektros tinklams aptarnauti;
V. G. ir A. G., IĮ „(duomenys neskelbtini)”, Lietuvos Respublika bendrai naudosis 945 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide E ir posūkio taškais (duomenys neskelbtini), esančia po daugiabučiu gyvenamuoju namu,
priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, jog daugiabučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti suformuotas 0,6676 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kv., esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovams A. G. ir V. G. priklauso žemės sklypo 481/6676 dalis; ieškovei IĮ „(duomenys neskelbtini)” žemės sklypo 517/6676 dalis, atsakovei žemės sklypo 5161/6676 dalis, kiti butų savininkai nėra įsigiję žemės sklypo nuosavybėn proporcingai nuosavybės teise turimam patalpų plotui, tačiau faktiškai žemės sklypu naudojasi. Pažymėjo, kad ieškovai yra sumokėję už įsigytą žemės sklypo dalį, o bendrai ieškovams priklauso beveik 1/6 dalis daugiabučiui gyvenamajam namui eksploatuoti suformuoto 0,6676 ha žemės sklypo, ir jie turi pagrįstą interesą tinkamai ir netrukdomai valdyti bei naudotis įsigyta žemės sklypo dalimi. Kitų daugiabučio patalpų savininkai užstatę žemės sklypą nelegaliais statiniais – garažais, malkinėmis, ir užstatę daugiabučiui priskirtą žemę be jokio žemės sklypo bendraturčių sutikimo ar suderinimo su atsakingomis valstybės institucijomis. Pabrėžė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-244-419/2021 nustatyti faktai - kad apvažiuoti pastato aplink negalima, apeiti pastatą galima tik pėsčiomis, tačiau pravažiuoti automobiliu nėra galimybės, kadangi už pastato yra pieva ir želdiniai, o A. G. ir V. G. užtvėrus pravažiavimą prie A. T. priklausančių patalpų pastarasis neturi kitos galimybės teisėtai privažiuoti prie savo nuosavybės, - nepripažintini prejudiciniais, kadangi nors abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, t. y. A. G., V. G., A. T., tačiau teismo sprendimas šioje byloje sukels teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, todėl šios aplinkybės šioje byloje įrodinėtinos naujai. Pabrėžė, kad antstole?s Terezos Gerasimovic? 2022 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog 2022 m. balandžio 6 d. nuvykusi antstolė užsakovės A. G. nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), apžiu?re?ti pravažiavimo galimybes žeme?s sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kv.), esanc?iame adresu (duomenys neskelbtini), konstatavo šias faktines aplinkybes: 1. žeme?s sklype yra išside?ste?s pastatas – dvieju? aukštu? daugiabutis gyvenamasis namas. Galimi du i?važiavimai i? prie gyvenamojo namo esanc?ia? teritorija? nuo (duomenys neskelbtini) gatve?s (i? rytine? ir vakarine? pastato dali?). 2. I?važiavimas iš rytine?s puse?s užtvertas metaliniais vartais ir tvora su metaliniais stulpais. 3. I?važiavimas iš vakarine?s puse?s pereina i? dalinai asfaltuota? aikštele?, esanc?ia? už pastato. Už aikštele?s ribu?, tarp pastato (pietine?s jo dalies) ir gretimu? u?kiniu? pastatu? apauge?s trumpa žole eina pravažiavimas, kuriuo galimas patekimas i? pastato rytine? dali? bei aplinkui esanc?ia? teritorija?. Pravažiavime matomos ratiniu? transporto priemoniu? padangu? paliktos ve?že?s, kuriu? trajektorija parodo vykusi? jude?jima? i? rytine? pastato dali? bei aplinkui esanc?ia? teritorija?. 4. Išmatavus pravažiavimo ploti? pasirinktose vietose, nustatyta, kad atstumas tarp Pastato ir artimiausiu? želdiniu? sudaro 5,40 m; tarp Pastato ir metalinio strypo – 5,10 m, tarp klombos ir kru?mu? – 4,40 m. Teigia, kad antstolės Terezos Gerasimovič faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotos faktinės aplinkybės, jog net ir esant iš rytinės pusės užtvertam metaliniais vartais ir tvora pravažiavimui, iš kitos, t. y. vakarinės pusės, nors ir apaugęs žole, pravažiavimas yra galimas ir ne tik galimas, tačiau ir yra važinėjama keturratėmis transporto priemonėmis. Pravažiavimo plotis yra pakankamas pravažiuoti keturratėmis transporto priemonėmis. Pažymėjo, jog netgi augantys medžiai bei krūmai netrukdo iš vakarinės pusės patekti į rytinę pastato pusę, kurioje be ieškovams priklausančių patalpų, į nuosavybės teise priklausančias patalpas įėjimus turi dviejų komercinių patalpų – valgyklų savininkai A. T. ir J. J., visi kiti gyventojai naudojasi vienu įėjimu į daugiabutį gyvenamąjį namą iš vakarinės pastato pusės, kadangi tik toks vienas įėjimas iš vakarinės pastato pusės į antrame aukšte esančius butus ir yra. Teigia, kad krūmai iškirstini dėl kitos priežasties – jų šaknys yra įaugusios į daugiabučio gyvenamojo namo pamatus ir taip gadina daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijas, kurios priklauso visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams. Pabrėžė, kad ieškovai informavo Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrių, jog daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai suformuotame žemės sklype ties daugiabučio gyvenamojo namo pamatais yra išaugę krūmai ir medžiai, kurių šaknys skverbiasi po daugiabučio gyvenamojo namo pamatais, taip darydami nepataisomą žalą daugiabučio gyvenamojo namo bendroms konstrukcijoms, t. y. visų gyvenamojo namo butų savininkų turtui ir prašė šiuo medžius bei krūmus iškirsti arba duoti sutikimą/leidimą, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo pamatų augančius krūmus ir medžius iškirstų A. G. ir V. G.. Pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius raštu informavo, jog tai yra ne jų kompetencija spręsti dėl krūmų kirtimo, nors yra žemės sklypo, kuriame tie krūmai ir medžiai, žalojantys statinį auga, bendraturtis, o Šalčininkų rajono savivaldybės administracija iki šiol į prašymą neatsakė. Pastebėjo, jog nors žemės sklypo faktiniai naudotojai nėra įsigiję žemės sklypo dalies, priklausančios proporcingai turimo buto plotui, tačiau kaip matyti iš atsakovo į bylą pateiktų nuotraukų, visas žemės sklypas yra apstatytas butų savininkų, kad ir nelegaliais statiniais, tačiau galima teigti, jog yra nusistovėjusi tam tikra naudojimosi žemės sklypu tvarka, ieškovai naudojasi žemės sklypo dalimi rytinėje statinio pusėje, kur yra įėjimai į ieškovams priklausančias komercines patalpas ir butą, o tretieji asmenys naudojasi ir statiniais užstatė vakarinę žemės sklypo dalį nelegaliais statiniais, kuriais jie ir naudojasi. Mano, kad tretiesiems asmenims A. T. ir J. J. analogiškai protinga būtų naudotis prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų esančia žemės sklypo dalimi, į kurią patogiai patenkama per vakarinėje pusėje esantį kiemą ir privažiavimą, paisant verslo saugumo, komercinių patalpų savininkams yra privalumas turėti atskirus įvažiavimus į naudojamas žemės sklypo dalis bei galimybes saugiai atitverti naudojamą žemės sklypo dalį, ieškovų atžvilgiu saugumas yra svarbus dėl komercinėse patalpose laikomų prekių, medžiagų, tačiau tokį patį interesą, akivaizdu, turi ir tretieji asmenys A. T. ir J. J., kuriems nuosavybės teise taip pat priklauso komercinės paskirties patalpos – valgyklos. Pabrėžė, kad pagal ieškovų užsakymą N. M. 2022 m. rugpjūčio 1 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi planą, kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis žemės sklypo realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, taip pat tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo žemės sklypo dalis. Teigia, kad prašoma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka visiškai atitinka bendraturčiams priklausančias dalis bendrojoje nuosavybėje, taigi ieškovų užsakymu N. M. parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi planas atitinka ir šį adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijų, yra patogi visiems bendraturčiams, numatyti priėjimai prie jiems priklausančių patalpų, taip pat prie pasistatytų nelegalių pastatų, ir vietose, kuriomis žemės sklypo bendraturčiai bei faktiniai naudotojai naudojosi ilgą laiką, ieškovams priskirtina žemės sklypo dalis ribojasi su viso daugiabučiui gyvenamajam namui priskirto žemės sklypo riba ir ją apima, ieškovams atitenka faktiškai jų naudojamas daržas, tačiau į daugiabučio gyvenamojo namo žemės sklypo ribas patenka ir kitame žemės sklype dirbamas daržas, nors, apie 1 kv. m. ieškovams priskirtina žemės sklypo dalis apima kito asmens dirbamą daržą, tačiau, suformuoti pagal faktinį naudojimą apie 1 kv. m. žemės sklypo dalį nėra nei protinga, nei racionalu, įskaitant ir galimybę patekti prie tokios sklypo dalies, taigi, šiuo atveju išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra ir nė vieno bendraturčio teisės šia naudojimosi tvarka nėra apribotos. Pažymėjo, kad naudojimosi žemės sklypu planą parengė N. M. žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, ribos, skiriančios bendraturčių naudojamas dalis, taigi, ieškovų užsakymu parengtas žemės sklypo naudojimosi planas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus tokiam planui parengti, todėl ir dėl šios priežasties nėra jokių kliūčių planą patvirtinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos pozicija yra išdėstyta Šalčininkų skyriaus 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais atsiliepimais, pozicija dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų nepasikeitė, todėl atsižvelgiant į tai, kad pateiktame patikslintame ieškinyje nepateikiama naujų argumentų dėl nagrinėjamo teisminio ginčo esmės, sprendžiant dėl patikslintų reikalavimų pagrįstumo prašo taip pat vadovautis minėtuose Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimuose išdėstytomis aplinkybėmis. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėto indeksu „B“ teritorijoje, kuri prašoma priskirti naudotis tik A. G. ir V. G., bei plane pažymėto indeksu „A“ teritorijoje, kuri prašoma priskirti naudotis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai yra pravažiavimas, šiuo pravažiavimu privažiuojama iki A. T. nuosavybės teise priklausančių patalpų, kaip matyti iš ortofotografinių žemėlapių iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo (duomenys neskelbtini), nemažą dalį žemės ploto, kuri priskiriama tik A. G. ir V. G. ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ užima ir asfaltuota aikštelė, tinkama automobilių stovėjimui. Pabrėžė, kad kaip matoma iš pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano, nenustatyta galimybė naudotis pravažiavimu bei aikštele kitiems gyventojams, kurie nėra išpirkę žemės sklypo dalies, tačiau turi teisę naudotis pravažiavimu ir aikštele. Paaiškino, kad pravažiavimas yra skirtas visų tame name gyventojų poreikiams tenkinti: patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančio pastato; naudotis pravažiavimu, kad patektų prie įėjimo į patalpas; išsikviesti, reikalui esant, tarnybas (pvz., gaisrinės, greitosios medicinos pagalbos ir pan.). Nurodė, kad žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „B“ ir indeksu „A“, esantis bendrojo naudojimo pravažiavimas įrengtas ir juo buvo naudojamasi prieš ieškovams įgyjant nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, todėl neturėtų būti paneigtas teisinių santykių stabilumo principas, aplinkybė, jog bendrojo naudojimo pravažiavimas turėtų būti paliktas netenkina tik ieškovų. Laikosi pozicijos, kad pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka suvaržo žemės sklype esančio daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių teisę tiek įvažiuoti, tiek išvažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų. Pažymėjo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričiu 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Daugiabučio gyvenamojo namo ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatacijai suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jam nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) paskirtis yra kita, o žemės sklypo naudojimo būdas: daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos bei komercinės paskirties objektų teritorijos. Pabrėžė, kad galiojantis teisinis reguliavimas (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 punktas) numato privalomus reikalavimus gyvenamajam pastatui skirto sklypo struktūrai, tai pastato užimamas plotas, priėjimai ir privažiavimai prie pastato, automobilių saugykla, želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms dviračių saugykla, vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti, inžinerinių sistemų statiniai, šiomis sklypo dalimis gyventojai, tiek sklypo bendrasavininkai, tiek naudotojai, turi teisę naudotis bendrai ir šios sklypo vietos plane turi būti paliekamos bendrajam naudojimui, įskaitant bendro naudojimo sklypo dalis į kiekvienam iš bendrasavininkių atitenkančią idealiąją dalį. Akcentuoja, kad žemės sklypas pirmiausia skirtas pastatų tinkamai eksploatacijai ir priežiūrai užtikrinti, rengiant naudojimosi tvarkos nustatymo planą jame pirmiausia turėtų būti nustatytos bendro naudojimosi dalys be kurių nustatymo neįmanoma, naudotis gyvenamuoju namu ir jį eksploatuoti (praėjimai, privažiavimai, automobilių saugykla, vaikų žaidimų aikštelės ir kita. Atkreipė dėmesį, jog gyvenamojo namo bendras plotas 1071.28 kv. m, užstatytas plotas 744.00 kv. m, o kaip matoma iš pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano gyvenamojo namo eksploatacijai yra skiriama tik 945 kv. m. žemės sklypo dalis, užstatytas žemės sklypo plotas yra 2184 kv. m, t. y. apie 33 proc. viso žemės sklypo. Laikosi pozicijos, kad ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka suteikia ieškovams išskirtines teises naudotis konkrečiomis žemės sklypo dalimis, lyginant su kitais pastato bendraturčiais, kas vertinama kaip lygiateisiškumo ir proporcingumo principų pažeidimas. Pabrėžė, kad ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia visų žemės sklypo naudotojų ir pastato bendraturčių teisę naudoti bendrą žemės sklypą pagal tiesioginę jo paskirtį ir naudojimo būdą bei prieštarauja faktiškai nusistovėjusiai tvarkai, kadangi faktiškai žemės sklypas iki šiol buvo naudojamas bendrai. Pažymėjo, kad nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, pirmiausia yra išskiriamos konkrečios bendrai naudojamos dalys, būtinos žemės sklype esančių pastatų ir statinių eksploatavimui, o kiekvienam iš bendraturčių atskirai naudotis tenkančios dalys gali būti išskiriamos tik iš likusio t. y. nereikalingo žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, žemės sklypo ploto. Mano, kad ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia teisėtų žemės sklypo naudotojų teisę naudoti bendrą žemės sklypą pagal jo tiesioginę paskirtį ir naudojimo būdą, t. y. gyvenamajam daugiabučįam pastatui bei komercinės paskirties patalpoms eksploatuoti. Pažymėtina, kad įsigydami konkrečias žemės sklypo dalis nuosavybėn, ieškovai žinojo, jog nuosavybės teisės įgijimo sandoriu nenustatoma konkreti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, jog ieškovai įsigyja ne konkrečiai apibrėžtą, o tik idealiąją sklypo dalį, taigi ieškovai negalėjo tikėtis įgyti daugiau teisių, nei jiems užtikrino nuosavybės perleidimo sandoris ir nustatytas ir viešajame registre įregistruotas įsigyjamo žemės sklypo paskirtis bei naudojimo būdas.
Trečiasis asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pirminį patikslintą ieškinį, nurodė, kad nesutinka su ieškovų reikalavimais, prašo patikslintą ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad atsižvelgdama į gautus daugiabučio namo patalpų savininkų/naudotojų prieštaravimus, 2020 m. spalio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo“ nepritarė parengtam žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planui. Paaiškino, kad žemės sklype yra gyvenamasis namas su 19 gyvenamosios ir 3 negyvenamosios paskirties patalpomis. Nurodė, kad visos patalpos priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise, todėl šie asmenys turi teisę be aukciono nuomoti ar pirkti iš valstybės dalį žemės sklypo. Mano, kad žemės sklype esančio gyvenamojo namo patalpų savininkai, net ir nebūdami žemės sklypo savininkais, yra suinteresuoti, jog nustatoma naudojimosi tvarka atitiktų jų, kaip žemės naudotojų, teisėtus interesus, todėl su žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu turi būti supažindinti visi žemės sklypo ir statinių (patalpų) savininkai.
Trečiasis asmuo J. Š. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pirminį patikslintą ieškinį, nurodė, kad nesutinka su ieškovų reikalavimais, prašo patikslintą ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad pagal ieškovų užsakymą N. M. 2022 m. balandžio 29 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi planą, prie patalpų esančių pirmame aukšte privažiavimas paliekamas iš vakarinės pusės pastato, kur pravažiavimo niekada nebuvo. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-244-419/2021 apeliacine tvarka nustatė aplinkybes, jog daugiabučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti suformuotame žemės sklype, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), yra du įvažiavimai nuo (duomenys neskelbtini) g., kurie leidžia privažiuoti tiek prie kairėje, tiek dešinėje žemės sklype esančio daugiabučio pastato esančių patalpų. Pabrėžė, kad 2022 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurį paruošė antstolė Teresa Gerasimovič, pagal kurį konstatuojamas „pravažiavimo – kelio“ buvimas iš vakarinės pusės pastato, tą „pravažiavimą – kelią“ išvažinėjo pats V. G. kovo mėnesio pabaigoje su savo transporto priemone, tą gali paliudyti net keli daugiabučio gyventojai, šiai dienai jokių judėjimo tą kryptimi žymių nėra. Visas tas „pravažiavimas – kelias“ yra užaugęs žole. Nurodė, kad jau anksčiau, kai buvo bandoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką buvo Nacionalinei žemės tarnybai pateiktas nesutikimas su dauguma gyventojų parašais, nes G. šeima užvaldė bendro naudojimo asfaltuotą aikštelę užtverdama ją tvora. Pažymėjo, kad yra dar vienas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpoms priklausantis įėjimas iš vakarinės pusės, šalia vienintelio daugiabučio gyventojų įėjimo į antro aukšto butus, kurį neteisėtai G. šeima stebi vaizdo kameromis, buvo kreiptasi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Paaiškino, kad jų tvarka tampa neracionali, nes pažymėta, kad D raide žemės sklypo dalimi naudosis tik elektros tinklams aptarnauti, bei privažiuoti, elektros skydinės reikalingos ESO darbuotojams aptarnauti yra ant sienos B raide pažymėtoje teritorijoje, kuri aptverta tvora. Nurodė, kad dėl prašymo iškirsti medžius ir krūmus, žalojančius daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijas, esami vaismedžiai netrukdo, niekas G. šeimos neprašė jų iškirsti, jie to prašo tik dėl savo interesų.
Trečiasis asmuo A. T. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pirminį patikslintą ieškinį, nurodė, kad ieškovai nesiekia įgyvendinti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką vadovaujantis racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties visų bendraturčių interesams kriterijais, bet atvirkščiai, tokiu būdu savanaudiškai siekia savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita. Mano, kad nėra išlaikomas bendraturčių pusiausvyros principas bei akivaizdžiai ignoruojami trečiojo asmens interesai, kadangi pastarasis nors ir nėra ginčo žemės sklypo dalies bendrasavininkis, tačiau valdo nekilnojamąjį daiktą esantį ant šio žemės sklypo, be to, Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM yra pateikęs prašymą įsigyti asmeninei nuosavybėn dalį žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad nenumatyta, kaip jis galėtų prieiti prie bendrai valdomo pastato sienų, privažiuoti/patekti prie jam priklausančių patalpų, nes iš rytinės pusės yra visiškai užkertamas patekimas prie pastato, o tuo pačiu ir jam priklausančios patalpos – valgyklos. Pažymjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.e2-244-419/2022 yra konstatavęs, kad ieškovė A. G. įsirengdama metalinius vartus bei tvorą žemės sklypo dalyje, kurią pagal pateiktą N. M. žemės sklypo plano projektą šiuo metu ieškovai prašo skirti jų naudojimui, pažeidžia trečiojo asmens nuosavybės teisę, nes pastarasis negali nevaržomai valdyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. neturi galimybės patekti į jam priklausančias valgyklos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), vienintelis būdas patekti prie valgyklos patalpų – pravažiavimas iš dešinės pastato pusės, kurią pagal pateiktą N. M. žemės sklypo plano projektą šiuo metu ieškovai prašo skirti jų naudojimui. Pabrėžė, kad ieškovai jokių naujų įrodymų, išskyrus antstolės T. Gerasimovič surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, byloje nepateikė, todėl nesutiktina su ieškovų argumentu, kad civilinėje byloje Nr.e2-244-419/2022 nustatytos aplinkybės neturi būti laikomos prejudiciniu faktu šiame ginče. Dėl 2022 m. balandžio 6 d. dienos antstolės T. Gerasimovič surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nori pažymėti, kad nurodytu dokumentu negalima remtis kaip be sąlygišku įrodymu kuris paneigtų dviejų teismų sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes, jo klaidingumą ir jo ydingumą atskleidžia šio dokumento turinio analizė, kadangi iš pastarojo nėra galimybės identifikuoti pėdsakų vėžias palikusio objekto (ar tai motorinė transporto priemonė, ar arkliu kinkytas vežimas ir pan.), taip pat nenustatyta kam priklausę šios paliktos padangų vežios (tai galėjo būti ir motorolerio, dviračio, el. paspirtuko ir pan. padangų vežios), taip pat esant kokiomis oro sąlygomis šios padangų vežios buvo paliktos ir esant kokiai dangai (sausai, šlapiai), ar tai vienkartinės transporto priemonės vežios, ar išvažinėtas kelias ir pan., jame nenurodoma ar esant nelaimingų atsitikimų grėsmei prie A. T. prie priklausančios pastato dalies turės galimybę privažiuoti spec. technika, todėl faktinių aplinkybių protokole esantys duomenys apie pėdsakų vėžias yra tik bendro pobūdžio pastebėjimas, neturintis jokios, reikšmingos įtakos esamo ginčo sprendimui. Pažymėjo, kad tarp ieškovų bei trečiųjų asmenų yra ganėtinai įtempti šalių tarpusavio santykiai, ką patvirtina civilinėje byloje Nr. e2-244-419/2022 nustatytos aplinkybės, o būtent, A. G. ketverius metus (nuo 2018 metų) pažeidinėja trečiojo asmens nuosavybės teises, taipogi jai yra skirta bauda ne tik dėl savavaldžiavimo, bet ir dėl savavališkos statybos (A. G. yra įpareigota nugriauti neteisėtai pastatytus statinius esančius žemės sklypo dalyje, kurią pagal pateiktą N. M. žemės sklypo plano projektą šiuo metu ieškovai prašo skirti jų naudojimui). Teigia, kad visi paminėti veiksmai pagrįstai leidžia teigti, kad ieškovai nėra geranoriškai nusiteikia kitų bendrasavininkių atžvilgiu, naudojimosi bendru daiktu neieško kompromisinio varianto, o siekia tenkinti tik savo interesus, todėl ieškovams nenumačius pateiktame plano projekte bendrojo naudojimo teritorijos iš rytinės pusės, kur šiuo metu yra įrengti metaliniai vartai ir tvora, kaip jau buvo pasakyta anksčiau, faktiškai yra sudaromos sąlygos naujų ginčų atsiradimui, kas prieštarautų protingumo, racionalumo, teisingumo reikalavimų įgyvendinimui. Teigia, kad ieškovų pateiktas projektas iš esmės atitinka tą naudojimosi bendru turtu tvarką, kuri faktiškai egzistuoja ilgą laiką, pats jam priklausančia pastato dalimi, kurioje yra valgykla, naudojasi jau virš trisdešimt metų, tuo tarpu ieškovai patalpas įsigijo prieš nepilnus šešis metus, todėl akivaizdu, kad jam, kaip senbuviui, yra geriau žinoma faktinė ginčo žemės sklypo naudojimo tvarka. Pažymėjo, kad prie pastato, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės galima patekti per du įvažiavimus, tačiau prie jam priklausančios pastato dalies privažiavimas yra galimas tik iš rytinės pusės, kurią ieškovai nuo 2018 metų neteisėtai užtvėrė metaliniais vartais ir tvora, bei šia bendrojo naudojimo teritorija ir pravažiavimu visą laiką naudojosi jis pats. Pabrėžė, kad apie tai, kad nurodyta teritorija buvo skirta bendrojo naudojimo patvirtina ir 2016 m. lapkričio 28 d. NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikinai naudotis suteiktos valstybinės žemės plotu schema, kurioje A. G. laikinai naudotis suteiktoje valstybinėje žemėje buvo nustatytas apribojimas netrukdyti tretiesiems asmenims privažiuoti prie savo patalpų bei laisvai judėti valstybinės žemės plote. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui patvirtinimo“ patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei parengtame Žemės sklypo plane taipogi yra numatytas asfaltuotas pravažiavimas nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link jo nuosavybės teise valdomos negyvenamosios patalpos valgyklos įėjimo. Pažymėjo, kad toks pravažiavimas, kaip bendrojo naudojimo sklypo dalis buvo numatyti ne atsitiktinai, bet atsižvelgiant į nusistovėjusią faktinę ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką bei Trečiojo asmens galimybę patekti prie jam priklausančių patalpų. Teigia, kad ieškovų pateiktame N. M. žemės sklypo plano projekte į nurodytą pravažiavimą, kuris turi būti skirtas bendram naudojimui tam, kad jis galėtų patekti prie savo patalpų, visiškai neatsižvelgta, negana to, pagal ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu plano projektą jam siūlomas projektas reikalautų perkelti pravažiavimą į kitą, vietą, t.y. susijęs su papildomomis investicijomis. Mano, kad medžių išpjovimas, sandėliukų ardymas, pievos nusausinimas bei pertvarkymas, taip pat suformavimas į pravažiavimui skirtą kelią išskirtinai tik jo lėšomis, neatitinka pirmiau šiai nurodytos kiekvieno bendraturčio pareigos visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais pagrindo ir neduoda pagrindo laikyti, kad ieškovai stengėsi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė A. G. paaiškino, kad butą name įsigijo 2008 metais, komercines patalpas jau turi apie 10-12 metų. Su kaimynais kyla įvairių konfliktų, atjunginėjo elektrą, buvo užverstas rastas, dingdavo dekoracijos iš kiemo, o kai pasistatė tvorą panašių problemų nekildavo. Atkreipė teismo dėmesį, kad trečiasis asmuo A. T. savo komercinių patalpų faktiškai nenaudoja. Ieškovės nuomone, dėl šios situacijos kaltas žemėtvarkos skyrius, nes, kai įsigijo sklypo dalį nesakė, kad reikės kaimynų sutikimo.
Teismo posėdžio metu ieškovas V. G. paaiškino, kad jų naudojama sklypo dalimi gyventojai nesinaudojo, pažymėjo, kad į A. T. patalpas galima patekti iš abiejų namo pusių.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nes visiems gyventojams turi būti užtikrintas laisvas patekimas į kiemą, atkreipė teismo dėmesį, kad ankstesniu įsakymu buvo leista ieškovams naudotis žemės sklypo dalimi, tačiau buvo numatytas servitutas pravažiavimui į kiemą, taip pat pažymėjo, kad buvo leista naudotis žemės ūkio veiklai – daržui. Atstovės nuomone šis ginčas kilo, nes ieškovai nenorėjo iš anksto geranoriškai derinti sklypo dalies naudojimosi tvarkos su gyventojais.
Trečiojo asmens A. T. advokatas Ernestas Bušmovičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčas kilo, nes ieškovai nesitarė su gyventojais dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, savavališkai užtvėrė tvorą, taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad kitoje byloje dėl tvoros pašalinimo buvo konstatuota, jog privažiavimo prie A. T. patalpų iš kitos namo pusės nėra, todėl, advokato nuomone, negali būti nustatyta ieškovų prašomą sklypo dalies naudojimosi tvarka. Advokatas pažymėjo, kad jei ieškovai būtų išasfaltavę kelią aplink namą gal ir būtų buvę galima susitarti dėl sklypo naudojimosi tvarkos.
Trečiasis asmuo A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš 4 metus atvykęs į savo komercines patalpas negalėjo patekti, nes ieškovai buvo užtvėrę tvorą, įėjimas į komercines patalpas yra tik iš vienos namo pusės, anksčiau buvo bendros patalpos jo ir J. J., tačiau daugiau nei prieš 10 metų tas patalpas atsidalino ir dabar tarp jo ir J. J. patalpų yra siena, nurodė, kad patalpas naudoja. A. T. pažymėjo, kad ieškovų siūlomas apvažiavimas iš kitos namo pusės jam netinka, nes ten nėra kelio, tik žolė, kuri būna pavasarį užlieta, nes šalia yra ežeriukas. Dabartinis privažiavimas prie jo patalpų yra asfaltuotas, o ieškovai siūlo važiuoti aplink namą žole.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. V. parodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovai iš anksto nederino naudojimosi tvarkos sąlygų, jei būtų atėję gal būtų ir pavykę susitarti. Nurodė, kad A. T. naudoja turimas komercines patalpas, prie tų patalpų pagal siūlomą ieškovų tvarką nėra galimybės privažiuoti iš kitos namo pusės, ten kelio niekada nebuvo, tą žolę aplink namą išvažinėjo ieškovas V. G., tai matė pati, važinėjo pirmyn atgal apie 7 kartus, dabar ten jau žolė vėl užaugo.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. K. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes kelias yra bendras, ieškovai užtvėrė savo teritoriją, nors dabar vartai nuimti, tačiau tvora likusi ir negali patekti prie elektros skydinės, gyvena virš ieškovų, ieškovai sklype laiko 2 šunis, kurie garsiai loja, paaiškino, kad A. T. tik per centrinį įėjimą gali patekti į patalpas, keliuko aplink namą nebuvo, specialiai jį išvažinėjo.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo S. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovai nesitarė dėl sklypo naudojimosi tvarkos, taip pat nurodė, kad pagal prašomą patvirtinti naudojimosi tvarką privažiavimo iš kitos namo pusės nėra.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes patvirtinus tokią tvarką negalima būtų privažiuoti, taip pat ieškovai sklypo dalyje laiko šunis, kurie garsiai loja ir trukdo. Dėl privažiavimo prie A. T. komercinių patalpų paaiškino, kad A. T. prie savo patalpų gali patekti tik pro ieškovų sklypo dalį, įėjimas į patalpas yra tik iš vienos namo pusės, būtent tos, kuria naudojasi ieškovai, kai buvo užtverta tvora, tai matė, kad A. T. atvažiuodavo, palikdavo automobilį ir eidavo pėsčiomis aplinkui namą. Ieškovų siūlymas A. T. apvažiuoti aplinkui namą yra netinkamas, nes keliuko ten nėra ir niekada nebuvo, tačiau kovo mėnesį pastebėjo aplink namą išvažinėtą žolę ir iš kaimynų sužinojo, kad ieškovas V. G. specialiai išvažinėjo, kad nufotografuotų ir pateiktų teismui, jog keliukas yra. Ta išvažinėta žole negalima būtų privažiuoti didesniu automobiliu, nes ten yra drėgna vieta. Parodė, kad J. J. į savo komercines patalpas patenka iš kitos pusės, negu ieškovų naudojama sklypo dalis.
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nes, atstovo nuomone, privalo būti numatytas laisvas privažiavimas į kiemą.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. B. paaiškino, kad gyvena virš ieškovų patalpų, su naudojimosi tvarka nesutinka, nes negali pasistatyti savo automobilio po langais, taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad į A. T. patalpas įėjimas yra tik iš vienos pusės, t. y. iš ieškovų, A. T. ir J. J. komercinės patalpos yra atskirtos, dėl naujo keliuko paaiškino, kad niekada ten kelio nebuvo, tik žolė.
H. R. parengiamojo teismo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad jam nėra skirtumo, ar ieškinys bus patenkintas ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovams ir tretiesiems asmenims daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: ieškovams A. G. ir V. G. butas (duomenys neskelbtini); ieškovei IĮ „(duomenys neskelbtini)” komercinės patalpos – parduotuvė (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai butai Nr. (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui H. R. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui N. V. butas (duomenys neskelbtini); tretiesiems asmenims J. Š., L. Š., A. Š. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui S. Č. butas (duomenys neskelbtini); tretiesiems asmenims A. B., J. B., A. B. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui L. K. butas (duomenys neskelbtini); tretiesiems asmenims S. B. ir Č. B. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui F. L. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui V. P. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui R. A. (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui G. S. gyv. (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui M. D. butas (duomenys neskelbtini); tretiesiems asmenims J. J. ir S. J. butas (duomenys neskelbtini); trečiajam asmeniui A. T. komercinės patalpos – valgykla; trečiajam asmeniui J. J. komercinės patalpos – valgykla.
0,6676 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turi tris bendrasavininkus: V. G. ir A. G. pagal 2020 m. rugpjūčio 11 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 481/6676 dalių šio sklypo; individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 517/3338 dalių sklypo, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 5161/6676 dalių žemės sklypo.
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto konkrečias dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus.
Teismas konstatuoja, kad ieškovų prašoma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia nusistovėjusią tvarką, nes ieškovai namo gyventojams ir komercines patalpas turintiems asmenims užkerta laisvą patekimą į kiemą. Iš liudytojų parodymų matyti, kad anksčiau visi namo gyventojai galėjo laisvai patekti į kiemą ir juo naudotis. Pažymėtina, kad ieškovai net nesiūlo nustatyti servituto.
Patvirtinus ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką būtų pažeidžiamos trečiojo asmens A. T. teisės patekti prie jo turimų komercinių patalpų, į kurias įvažiavimas yra tik iš vienos pastato pusės, t. y. tos, kuria siekia naudotis ieškovai. Nors ieškovai teigė, kad patekimas į A. T. patalpas yra galimas ir iš kitos namo pusės, tačiau tai paneigė teisme apklausti liudytojai, taip pat pats A. T. nurodė, kad įėjimas į komercines patalpas yra tik iš vienos namo pusės, anksčiau turėjo bendras patalpas su J. J., tačiau daugiau nei prieš 10 metų tas patalpas atsidalino ir dabar tarp jo bei J. J. patalpų yra siena. A. T. pažymėjo, kad ieškovų siūlomas apvažiavimas iš kitos namo pusės jam netinka, nes ten nėra kelio, tik žolė, kuri būna pavasarį užlieta, nes šalia yra ežeriukas. Dabartinis privažiavimas prie jo patalpų yra asfaltuotas, o ieškovai siūlo važiuoti aplink namą žole. Visi teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad jokio keliuko, kuriuo siūlo važiuoti ieškovai, niekada nebuvo ir dabar nėra, o pravažiavimo žymės atsirado, nes, liudytojos N. V. teigimu, ieškovas V. G. važinėjo savo autmobiliu pirmyn atgal apie 7 kartus, tai liudytoja N. V. asmeniškai matė. Teismo posėdžio metu apklausti namo gyventojai nurodė, kad išvažinėta žolė jau ataugo ir jokio keliuko nėra.
Ieškovai pabrėžė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-244-419/2021 nustatyti faktai - kad apvažiuoti pastato aplink negalima, apeiti pastatą galima tik pėsčiomis, tačiau pravažiuoti automobiliu nėra galimybės, kadangi už pastato yra pieva ir želdiniai, o A. G. ir V. G. užtvėrus pravažiavimą prie A. T. priklausančių patalpų pastarasis neturi kitos galimybės teisėtai privažiuoti prie savo nuosavybės, - nepripažintini prejudiciniais, kadangi nors abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, t. y. A. G., V. G., A. T., tačiau teismo sprendimas šioje byloje sukels teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, todėl šios aplinkybės šioje byloje įrodinėtinos naujai. Ieškovai nurodė, kad antstole?s Terezos Gerasimovic? 2022 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog 2022 m. balandžio 6 d. nuvykusi antstolė užsakovės A. G. nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), apžiu?re?ti pravažiavimo galimybes (...), konstatavo šias faktines aplinkybes: (...) Už aikštele?s ribu?, tarp pastato (pietine?s jo dalies) ir gretimu? u?kiniu? pastatu? apauge?s trumpa žole eina pravažiavimas, kuriuo galimas patekimas i? pastato rytine? dali? bei aplinkui esanc?ia? teritorija?. Pravažiavime matomos ratiniu? transporto priemoniu? padangu? paliktos ve?že?s, kuriu? trajektorija parodo vykusi? jude?jima? i? rytine? pastato dali? bei aplinkui esanc?ia? teritorija?. 4. Išmatavus pravažiavimo ploti? pasirinktose vietose, nustatyta, kad atstumas tarp Pastato ir artimiausiu? želdiniu? sudaro 5,40 m; tarp Pastato ir metalinio strypo – 5,10 m, tarp klombos ir kru?mu? – 4,40 m. Ieškovai teigia, kad antstolės Terezos Gerasimovič faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotos faktinės aplinkybės, jog net ir esant iš rytinės pusės užtvertam metaliniais vartais ir tvora pravažiavimui, iš kitos, t. y. vakarinės pusės, nors ir apaugęs žole, pravažiavimas yra galimas ir ne tik galimas, tačiau ir yra važinėjama keturratėmis transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, antstolės aktas parodo tik teorinę galimybę patekti į A. T. patalpas iš kitos namo pusės, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad šiuo metu A. T. gali patekti prie savo patalapų trumpesniu keliu, kuris yra asfaltuotas. Be to, kaip nustatyta iš liudytojų parodymų jokio ieškovų siūlomo kelio niekada nebuvo ir šiuo metu nėra, o ieškovo V. G. veiksmai išvažinėjant pievą ir kviečiant antstolę konstatuoti faktą, jog egzistuoja kelias, vertintini kaip nesąžiningi.
Taip pat ieškovų prašoma naudojimosi tvarka pažeistų kitų gyventojų interesus, pavyzdžiui, suinteresuotas asmuo J. B. nurodė, kad negali pasistatyti savo automobilio po langais, nes sklypo dalimi po jo langais savavališkai naudojasi ieškovai, liudytojos L. K. ir J. Š. paaiškino, kad ieškovai sklypo dalyje laiko šunis, kurie garsiai loja ir trikdo ramybę.
Žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) paskirtis yra kita, o žemės sklypo naudojimo būdas: daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos bei komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklypas skirtas pastatų tinkamai eksploatacijai ir priežiūrai užtikrinti, rengiant naudojimosi tvarkos nustatymo planą jame pirmiausia turėtų būti nustatytos bendro naudojimosi dalys be kurių nustatymo neįmanoma, naudotis gyvenamuoju namu ir jį eksploatuoti (praėjimai, privažiavimai, automobilių saugykla, vaikų žaidimų aikštelės ir kita). Ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia visų žemės sklypo naudotojų ir pastato bendraturčių teisę naudoti bendrą žemės sklypą pagal tiesioginę jo paskirtį ir naudojimo būdą bei prieštarauja faktiškai nusistovėjusiai tvarkai, kadangi faktiškai žemės sklypas iki šiol buvo naudojamas bendrai. Ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia teisėtų žemės sklypo naudotojų teisę naudoti bendrą žemės sklypą pagal jo tiesioginę paskirtį ir naudojimo būdą, t. y. gyvenamajam daugiabučįam pastatui bei komercinės paskirties patalpoms eksploatuoti. Pažymėtina, kad įsigydami konkrečias žemės sklypo dalis nuosavybėn, ieškovai žinojo, jog nuosavybės teisės įgijimo sandoriu nenustatoma konkreti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka, jog ieškovai įsigyja ne konkrečiai apibrėžtą, o tik idealiąją sklypo dalį, taigi ieškovai negalėjo tikėtis įgyti daugiau teisių, nei jiems užtikrino nuosavybės perleidimo sandoris.
Atsakovas ir dauguma savo pozicijas byloje išreiškusių trečiųjų asmenų su ieškovų pateiktu naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektu nesutinka, nes jis apriboja kitų daugiabučio namo bendraturčių teises ir teisėtus interesus, iš esmės yra neefektyvus ir neracionalus: daugiabučio namo bendraturčių interesai nėra užtikrinami, nes siūloma tvarka iš esmės apribojama galimybė naudotis dalimi žemės sklypo bendrojo naudojimosi teritorijomis, taip apsunkinant bendraturčių galimybę tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę.
Teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).
Prie bendrai naudojamų statinių bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta ir įregistruota, ir visas ginčo žemės sklypas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendrai.
Iš pateikto žemės plano, nuotraukų matyti, kad teritorijoje, be kiemo aikštelės, yra kelias, kuriuo patenkama į pastatą, žaliosios vejos, teritorija apsodinta augalais, pastatyti įvairūs kiemo statiniai, o ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia kitų bendraturčių teises, kadangi į ieškovų prašomą nustatyti naudotis jiems sklypo dalį patenka inžineriniai statiniai ir komunikacijų tinklai, per jų sklypą eina bendro naudojimo kelias, kuriam anksčiau šiame sklype buvo nustatytas servitutas, ir kuris būtinas norint patekti į tretiesiems asmenims A. T. priklausančias patalpas. Pagal ieškovų siūlomą tvarką, atsakovui ir tretiesiems asmenims tektų kiekvieną kartą prašyti leisti patekti į ieškovų sklypo dalį, kad galėtų prieiti prie tretiesiems asmenims tenkančių statinio sienų, langų, stogo, antžeminių ir požeminių komunikacijų.
Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 2022 m. rugpjūčio 19 d. teisme gautoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus išvadoje nurodoma, kad matininko N. M. 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateiktas brėžinys buvo pakoreguotas atsižvelgiant ne į visas 2022 m. birželio 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini).) nurodytas pastabas, žemės sklypas suprojektuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui patvirtinimo“ patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau - Projektas), pažymėjo, kad šiam žemės sklypui ir pastatų eksploatacijai yra suformuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre, kadastrinius matavimus atliko valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ matininkas J. L. pagal 2020 m. sausio 7 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Planas). Pabrėžė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 0,6676 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso A. G. ir V. G. (481/6676 dalys), IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 517/3338 (arba 1034/6676) dalis sklypo, o likusi 5161/6676 dalis nurodyto žemės sklypo nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Teigia, kad išnagrinėjus matininko N. M. 2022 m. rugpjūčio 1 d. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, nustatyta, kad visos žemės sklypo ribos, konfigūracija ir plotas atitinka Planui ir Projektui, taip pat nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo dalys atitinka nustatytų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nustatytų dalių, t. y. A. G. ir V. G. nustatyta 481 kv. m. ploto dalis „B“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta 1034 kv. m. ploto dalis „A“ ir Lietuvos Respublikai nustatyta bendra 5161 kv. m. ploto dalis („C“ 4861 + „ F“ 300 kv. m.). Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja atskiros brėžinių, skirtų naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti, rengimo tvarkos, tačiau visais atvejais naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos plane turėtų būti aiškiai pažymėtos kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui skiriamos naudojimosi žemės sklypu dalys, kurių dydis turi atitikti šio žemės sklypo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat šiame plane privalo būti žemės sklypo bendraturčių, kuriems nustatomos atskiros žemės sklypo dalys, parašai, išreiškiantys jų valią dėl sutikimo su nustatytomis žemės sklypo dalimis. Nurodė, kad įvertinus matininko N. M. 2022 m. rugpjūčio 1 d. parengtą planą, nustatyta, kad parengtas: žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas nėra suderintas su žemės sklypo naudotojais (statinių (patalpų) savininkais), iš minėto dokumento matyti, kad šio dokumento pavadinimas „Žemės sklypo planas M 1:500“ neatitinka žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano sąvokos, kadangi tai nėra žemės sklypo planas, taip pat pastebėta, kad pats brėžinio mastelis „M 1:500“ neatitinka tikrojo mastelio. Pabrėžė, kad ieškovės pateiktas Žemės sklypo planas neatitinka proceso įrodymams keliamų reikalavimų - teismui pateiktame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra žymos, kad (šiame plane nurodytos išorinės Žemės sklypo ribos yra suderintos su Nacionaline žemės tarnyba kuri suderina žemės sklypo išorinę ribą, tokiu būdu patvirtindama, kad žemės sklypo ribos atitinka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypo ribas ir jos (ribos) nėra keičiamos. Pažymėjo, kad išorinę žemės sklypo ribą suderina valstybinė institucija, laikydamasi tam tikrų formalių procedūrų ir išorinės žemės sklypo ribos atitikimą nustatytai ir registruotai ribai savo parašų patvirtina įgalioti specialistai, todėl šio veiksmo iš esmės negalės atlikti teismas. Pažymėjo ir tai, kad teismo sprendimu patvirtinto plano pagrindu naudojimosi tvarka turės būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl tokiame plane esančios žemės sklypo ribos negali būti pakitusios.
Esant šalių pasiūlymams keisti, nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, turi būti įvertinamas pasiūlymų konstruktyvumas, įgyvendinimo realumas.
Kaip jau minėta, žemės sklype įrengtas kelias, kuris būtinas patekti į patalpas, tai yra, objektas, kuris be abejonių sudaro bendro naudojimo žemės sklypo dalį. Ieškovai autonominio būdo patekti, įvažiuoti į jiems prašomą priskirti sklypo dalį neturi.
Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovų ir tečiųjų asmenų santykiai yra itin konfliktiški, teisme jau buvo nagrinėta civilinė byla dėl neteisėtai įrengtos tvoros pašalinimo, ieškovai buvo įpareigoti pašalinti neteisėtą statinį, ieškovė taip pat buvo bausta administracine tvarka. Teismo posėdžių metu tretieji asmenys nurodė, kad ieškovai visiškai nesitarė dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, pirmiausiai savavališkai įrengė tvorą, užtverdami asfaltuotą privažiavimą, vėliau išsipirkę sklypo dalį kreipėsi dėl naudojimosi tvarkos nustatymo į teismą. Teismo vertinimu, ši konfliktinė situacija, kuri jau trunka keletą metų, iš esmės kilo dėl ieškovų nenoro geranoriškai derėtis su namo gyventojais ir komercinių patalpų savininkais, vietoje derybų ieškovai pasirinko teisminį savo teisių gynimo būdą, ir nors tai yra konstitucinė ieškovų teisė, kuri negali būti niekaip ribojama, tačiau atsižvelgiant į teisinį žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo reglamentavimą, taip pat į teismų praktiką teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, teismas vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Pažymėtina, kad priešieškinių šioje byloje nebuvo pareikšta, ieškovai, atsakovė ir tretieji asmenys nesiūlė alternatyvių naudojimosi tvarka būdų.
Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Taigi, naudojimasis bendrosios nuosavybės objektu negali vykti asmenų vienašališka nuožiūra.
Teismo vertinimu, pagal ieškovų siūlomą tvarką ieškovai siekia patenkinti tik savo interesus ir neatsižvelgia į kitų bendraturčių interesus, nusistovėjusią faktinę žemės naudojimo tvarką, žemės sklypo naudojimo būdą, todėl ji yra ydinga, neracionali ir pažeidžia kitų bendraturčių teisėtus interesus, todėl negali būti tvirtinama.
Be to, patvirtinus ieškovų pateiktų žemės sklypu naudojimosi tvarką, bet kada gali kilti ginčas su kitais bendraturčiais, kai šie tokiu pat būdu, kaip ir ieškovė, sieks nusistatyti naudojimosi sklypu tvarką, taip pat neatsižvelgdami į tai, kad į jiems tenkančias sklypo dalis įeina ir bendro naudojimo žemės sklypo plotai. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tvora nėra pilnai pašalinta, tik nuimti įvažiavimą ribojantys vartai. Taigi, jei būtų patvirtinta ieškovų prašoma naudojimosi tvarka, sklypo dalies užtvėrimui reikėtų tik įmontuoti vartus ir vėl būtų užtvertas įvažiavimas į kiemą. Pažymėtina, kad dėl sklypo užtvėrimo jau buvo nagrinėjamas ginčas teisme, sprendimas ieškovams buvo nepalankus, bet tuo metu ieškovai dar neturėjo nuosavybės teisės į sklypo dalį. Taigi patvirtinus ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nebus užtikrinta socialinė taika, tai bus galimų tolesnių ginčų priežastimi. Analogiškos praktikos laikomasi ir aukštesniųjų teismų nutartyse, pavyzdžiui, 2020 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-661-730/2020.
Ieškovų teigimu šis ginčas kilo dėl netinkamo atsakovės komunikavimo, nes įsigydami sklypo dalį ieškovai tikėjosi, kad galės naudotis sklypo dalimi esančia prie jų turto, nežinojo, kad po žemės įsigijimo dar reikės gauti gyventojų sutikimus. Ieškovai teismo posėdžio metu teigė, jog iki sklypo dalies įsigijimo jie nuomojosi žemę iš valstybės ir tikėjosi, kad tokiomis pačiomis sąlygomis galės naudotis ir po nuosavybės įgijimo. Teismo nuomone, šie teiginiai yra nepagrįsti, nes iš prie 2016 m. lapkričio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtos schemos matyti, kad ginčo žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas, kuris užtikrina visų gyventojų patekimą į kiemą, taip pat ir trečiojo asmens A. T. galimybę privažiuoti prie jo komercinių patalpų asfaltuotu keliu. Dokumentai yra pasirašyti pačios ieškovės A. G.. Taigi ieškovai klaidina teismą teigdami, kad servituto nebuvo. Taip pat atmestinas ieškovų argumentas dėl to, kad atsakovė neatskleidė visos informacijos apie tai, jog žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti bus reikalingi gyventojų sutikimai. Ieškovai būdami išsilavinę žmonės, daugelį metų užsiimantys verslu, turintys įmonę, taip pat, kaip matyti iš bylos duomenų, ir turintys finansinių lėšų samdytis teisinius konsultantus privalėjo būti atidūs ir pasirūpinti savo teisėmis dar iki sklypo įsigijimo. Be to, net ir neturėdami jokių teisinių žinių ieškovai turėjo suvokti, kad įsigyja sklypo dalį bendrame sklypo plote be konkrečių apibrėžtų ribų.
Teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinys nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Trečiasis asmuo A. T. patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovų (CPK 98 straipsnis).
Taip pat vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš ieškovų valstybės naudai priteistina 324,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 394-399 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovų A. G., V. G., individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A. T. (A. T.), gimusiam (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš ieškovų A. G., V. G. po 333,33 Eur, o iš ieškovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ – 333,34 Eur.
Priteisti iš ieškovų A. G., V. G., individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis valstybės naudai 324,63 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų ir 63 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. po 108,21 Eur.
Sprendimas skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.