Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. (toliau – apeliantas) atstovės advokatės Inetos Agazzi (toliau – apelianto atstovė) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria R. J. skundas netenkintas ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimas ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Apeliantas 2024 m. liepos 11 d. kreipėsi į Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių su pranešimu, kuriuo prašė nubausti L. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 2 dalį, nes L. J. 2024 m. liepos 7 d., 10.30 val., numatyto apelianto nuotolinio bendravimo su dukra metu nevykdė Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-218-324/2024, numatytos laikinos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos. Institucija 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu ROIK: (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarė L. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 2 dalyje, teiseną nutraukti.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2024 m rugsėjo 12 d. nutarimu, R. J. pateikė dėl jo skundą Marijampolės apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė R. J. skundą ir paliko galioti Institucijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą. Apylinkės teismas konstatavo, kad įvertinus apelianto ir vaiko bendravimo laikotarpį, vaiko amžių, L. J. padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo, dėl kurio būtų tikslinga jai taikyti administracinę atsakomybę, taip pat kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių L. J. kaltę dėl ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

3. Kauno apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu apelianto atstovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pripažinti, kad L. J. savo veiksmais įvykdė ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir L. J. skirti administracinio poveikio priemonę – piniginę baudą bei priteisti R. J. patirtas 500 eurų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš L. J..

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė priešingais motyvais, nes nors ir pripažino, kad L. J. padarė veiką, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje, tačiau taip pat vertino, kad L. J. veiksmai, kurie buvo ištirti 2025 m. sausio 7 d. teismo posėdyje, nesudaro administracinio nusižengimo sudėties, nes nėra tiek pavojingi. Apelianto nuomone, tokiu būdu Marijampolės apylinkės teismas neteisingai išaiškino administracinio nusižengimo požymius ir skundžiamą nutartį priėmė nepagrįstai ignoruodamas ir nevertindamas apeliantui palankia linkme itin reikšmingų aplinkybių, t. y. L. J. 2025 m. sausio 7 d. teismo posėdyje duotų parodymų, kurie kartu su kitais bylos įrodymais atskleidžia administracinio nusižengimo sudėtį.

3.2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad L. J. ne pirmą kartą veikia priešingai vaiko interesams, kaip pavyzdys skunde pateikiama Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-307-593/2023 išvada, nurodant, kad tai tik vienas teismo procesinis sprendimas, kuriuo L. J. pripažinta piktybiškai veikianti prieš vaiko interesus. Taip pat apeliantas nurodo ir Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-218-324/2024, kurioje nustatyta laikina jo ir nepilnametės dukters nuotolinio bendravimo tvarka.

3.3. Apeliantas teigia, kad L. J. konkliudentiniais veiksmais nuteikinėja vaiką prieš tėvą, „skiepija“ jam svetimumą jausmą apeliantui, nemotyvuoja ir nesikooperuoja, nededa pastangų, kad vaikas pažintų savo tėvą ir su juo bendrautų, dėl to apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad tai nėra tiek pavojinga ir nesudaro administracinio nusižengimo sudėties.

3.4. Apeliantas nurodo, kad iš jo į bylą pateikto 2024 m. liepos 7 d. turėjusio vykti nuotolinio bendravimo vaizdo ir garso įrašo nustatyta, kad motina neskatina vaiko ryšio su tėvu, kažkodėl kalba pašnabždomis ir net neprieina dukros kviečiama nei prie vaiko, nei prie ekrano. Nurodoma, kad L. J. nemotyvuoja ir neskatina dukros, nepasuka vaizdo kameros, nors apeliantas ne kartą prašė leisti jam kartu su vaiku valgyti, žaisti, t. y. veikti tai, kad vaikui patinka ir ką ji nori daryti, o ne versti pasirodyti per ekraną. Apelianto teigimu, iš motinos elgesio matyti, kad ji nesuinteresuota, kad vaikas pažintų tėvą. Taip pat teigia, kad iš interjero nesunkiai nustatytina, kad aplinka, kurioje dukra yra pasodinta valgyti, nėra mergaitės įprasta valgomoji vieta, nes matyti, kad vaikas jaučiasi nejaukiai. Apelianto nuomone, L. J. sukuria nepalankias nuotolinio vaiko ir tėvo bendravimui situacijas tuo tikslu, kad vaiko ir tėvo ryšys ne stiprėtų, o toltų.

3.5. Taip pat apeliantas nurodo, kad iš jo į bylą pateikto įrašo matyti, jog taip, kaip L. J. nuteikinėja dukrą bendrauti su tėvu, yra visiškas nesikooperavimas dėl geriausių vaiko interesų, nes vaikas norėtų prieiti prie ekrano, kuriame girdi jį kalbinantį tėvą, kviečia prieiti motiną, bet L. J. neprieina nei prie vaiko, nei kartu su juo pasimatyti su apeliantu ir bando pasišalinti iš kambario, o tokių jos veiksmų pasėkoje, vaikas kviečia motiną grįžti, bet ir tada to nepasiekia. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad L. J. sudaro vaikui tėvo įspūdį kaip svetimo ir nemalonaus žmogaus, kuriam reikia pasirodyti, bet toks motinos elgesys ir veiksmai nėra pateisinami, toks tyčiojimasis ir iš vaiko, ir iš apelianto tęsėsi visą 2024 m. liepos 7 d. numatyto nuotolinio bendravimo trukmę.

3.6. Apeliantas skunde nurodo, kad 2024 m. liepos 7 d. L. J. numatytu nuotolinio bendravimo laiku nekomunikavo su apeliantu, neatsakė į tris jo skambučius, jo apskritai neinformavo ir su juo nekontaktavo, todėl apeliantas negalėjo žinoti, kokie L. J. planai dėl numatytu laiku nevykstančio nuotolinio bendravimo. Apeliantas teigia, kad L. J., praėjus maždaug 10 minučių, parašė jam žinutę, kad vaikas valgo, atnešė vaikui maistą ir padėjo šone taip, kad apeliantas nematytų nei vaiko, nei vaiko valgomo maisto, nors vaikas gali valgyti ir numatytu laiku, bendraudamas nuotoliu su tėvu. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai, kad vaikas kažką valgo iš kažkur šone padėtos lėkštės, galima matyti tik iš L. J. pateiktų įrašų, tokių vaizdų savo ekrane apeliantas 2024 m. liepos 7 d. savo darytame vaizdo ir garso įraše neužfiksavo ir apskritai nematė.

3.7. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami L. J. parodymai, duoti 2025 m. sausio 7 d. vykusiame teismo posėdyje, atsakant į teismo ir proceso dalyvių klausimus. Apelianto teigimu, L. J., duodama paaiškinimus teismo posėdyje, neslėpė priešiškumo apeliantui, ką neabejotinai jaučia ir jautė 2024 m. liepos 7 d. nepilnametė dukra, t. y. kad motina yra priešiškai nusiteikusi ir apeliantas kitoje ekrano pusėje yra visiškai svetimas žmogus. Apelianto teigimu, L. J., kaip tam tėvui, kuris gyvena su vaiku ir turi visą kontrolę vaiko nuteikinėjimui atitinkama linkme, o nagrinėjamu atveju – ne geranoriška linkme, tenka didesnė atsakomybė, užtikrinant vaiko ryšį su užsienio valstybėje gyvenančiu tėvu.

3.8. Apeliaciniame skunde nurodomos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta apelianto atžvilgiu kuria apeliantas pripažintas kaltu, padaręs ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, ir Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis, kuria palikta galioti minėta 2024 m. balandžio 15 d. nutartis ir jose pateiktas argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, taip pat kad siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, pastarieji turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius kausimu. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju L. J. ne tik kad neslepia priešiško nusiteikimo apelianto atžvilgiu, bet ir atsisako su juo bendradarbiauti, o taip pat neslepia, kad vaikas tėvo nepažįsta, kad jeigu vaikas norės prieiti prie kameros, kamera įjungta, o pati L. J. su apeliantu bendrauti neprivalo. Apelianto vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad L. J. 2024 m. liepos 7 d. nuotolinio bendravimo metu, kuris nevyko dėl jos priešiško nusiteikimo ir nebendradarbiavimo su vaiko tėvu, padarė ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

3.9. Apelianto teigimu, L. J. pozicijos prieštaravimai yra akivaizdūs, nes vienu atveju ji teigia, kad vaikas per mažas bendrauti su tėvu ir trijų metų vaikas dar nekalba, kitu atveju teigia, kad vaikas paprašė į tualetą ir L. J. išbėgo į kitą namo aukštą, apie pasišalinimą net neinformavusi bendravimo su vaiku laukiančio tėvo. Be to, nors L. J. teigia, kad vaikas moka atsisveikindamas pamojuoti, bet su tėvu atsisveikinti nenori. Apeliantas nurodo, kad vaikas neturi priežasčių bijoti tėvo – apelianto ir nenorėti su juo bendrauti, byloje nėra duomenų, kad apeliantas savo vaikui būtų padaręs ką nors blogo, apskritai tokių aplinkybių nebuvo ir nėra, todėl apelianto nuomone, nepilnamečio vaiko „nenorą“ lemia tik L. J. tyčiniai veiksmai.

4. Kauno apygardos teisme 2025 m. kovo 10 d. gautas apelianto atstovės prašymas dėl papildomo įrodymo – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-656-643/2025, kopijos prijungimo prie bylos. Prašyme nurodoma, kad minėtame procesiniame sprendime išaiškinta, jog L. J. piktybiškas elgesys yra vienintelis trikdis, kenkiantis apelianto ir vaiko ryšiui.

5. Suinteresuoto asmens L. J. atstovas advokatas Stasys Kasiulis pateiktu atsiliepimu prašo apelianto atstovės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą, prie bylos pridėti psichologės išvadą dėl 2024 m. liepos 7 d. vaiko ir tėvo susitikimo vertinimo bei priteisti iš R. J. L. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, patirtas atstovaujant suinteresuotą asmenį.

5.1. Atsiliepime cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, ANK 2 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 73 straipsnio 1 dalies, 565¹ straipsnio 1 dalies normos, pateikiama teismų praktika dėl minėtų teisės normų, taip pat pateikiama teismų praktika dėl asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinio bei veikos pavojingumo.

5.2. Atsiliepime nurodoma, kad surinkti duomenys patvirtina, jog mažametės dukros motina L. J. 2024 m. liepos 7 d., apie 10.30 val., buvo sudariusi dukrai visas galimybes bendrauti su atskirtai gyvenančiu tėčiu R. J., teismo nustatytu laiku ir būdu (Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-218-324/2024) dukra galėjo bendrauti su tėvu ne mažiau kaip 15 minučių, dukra buvo paruošta nuotoliniam bendravimui, tam buvo pajungtos ir tinkamai veikė visos techninės priemonės, L. J. sakydama atitinkamus žodžius skatino mažametę dukrą prieiti prie ekrano, pasirodyti tėčiui, savo elgesiu neatliko jokių ribojančių veiksmų, trukdančių dukros ir tėvo bendravimą. Atsiliepime teigiama, kad tai, jog apelianto vertinimu L. J. savo veiksmais galėjo savo mažametę dukrą priversti bendravimo laiką išbūti priešais ekraną, yra savo interesų iškėlimas aukščiau vaiko interesų. Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, minėto susitikimo metu daryti ir teismo posėdžių metu peržiūrėti vaizdo įrašai patvirtina, kad nustatyto bendravimo metu mažametei kyla poreikis patenkinti svarbesnius, neatidėliotinus ir iš anksto neprognozuojamus ir būtent šių mažametės poreikių tenkinimas įtakojo tai, kad apeliantas negalėjo visą nustatytą nuotolinio susitikimo laiką matyti dukros priešais ekraną, tačiau šių poreikių, o ne bendravimo užtikrinimo tenkinimas, buvo prioritetinis tuo konkrečiu metu, būtent šių poreikių patenkinimas tuo metu atitiko geriausius vaiko interesus ir dėl jų tenkinimo L. J. negali sulaukti kokios nors administracinės atsakomybės

5.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad tėvų barniai vaiko akivaizdoje teismų praktikoje dažnai vertinami kaip netinkamas tėvų valdžios panaudojimas, tad šiuo atveju kaip tik turėtų būti teigiamai vertinamas vaiko motinos elgesys, kai ji nereagavo į apelianto bandymus sukelti nuotolinį tarpusavio tėvų barnį vaiko akivaizdoje, dėl ko L. J. nepriėjo prie nuotolinį bendravimą transliavusių techninių priemonių, kas negali sukelti administracinės atsakomybės, o turėtų būti vertinama kaip tinkamas L. J. elgesys šioje konkrečioje situacijoje neeskaluoti priešiškų tarpusavio santykių vaiko akivaizdoje. Nurodoma, kad sprendžiant panašaus pobūdžio situacijas, netgi tarp tų pačių šios bylos dalyvių, teismų praktikoje pasisakoma, kad vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, o tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.

5.4. Atsiliepime teigiama, kad vadovaujantis ANK 567 straipsniu, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, privaloma visapusiškai, objektyviai ištirti veikos aplinkybes, todėl bet kokioje proceso stadijoje byloje dalyvaujantys asmenys gali teikti prašymus teikti dokumentus ar kitus duomenis, turinčius reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti įrodymų tyrimą ir prie bylos prijungti psichologės išvadą dėl 2024 m. liepos 7 d. vaiko ir tėvo susitikimo vertinimo, tačiau šis prašymas tenkintas nebuvo. Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, prašomas prijungti dokumentas – psichologės išvada dėl 2024 m. liepos 7 d. vaiko ir tėvo susitikimo vertinimo, yra itin svarbus dokumentas, pagrindžiantis tinkamą, teisėtą ir dėl to nebaustiną L. J. elgesį ir tėvų valdžios panaudojimą 2024 m. liepos 7 d. nuotolinio susitikimo tarp dukros ir tėvo metu.

5.5. Atsiliepime prašoma, vadovaujantis ANK 666 straipsnio 1 dalimi, iš apelianto R. J. priteisti L. J. teismo išlaidas, patirtas apmokant psichologės išvadą dėl 2024 m. liepos 7 d. vaiko ir tėvo susitikimo vertinimo, taip pat nurodoma, kad netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto turi būti priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos atstovaujant suinteresuotą asmenį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo R. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

7. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens atstovas pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo prie bylos pridėti psichologės J. Š. 2025 m. sausio 8 d. psichologinę išvadą dėl 2024 m. liepos 7 d. vaiko ir tėvo susitikimo vertinimo, todėl aukštesnysis teismas visų pirma pasisako dėl pateikto rašytinio įrodymo prijungimo prie bylos ir jo vertinimo. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime, minėtą psichologo išvadą buvo prašoma prijungti prie bylos ir apylinkės teismo kartu su prašymu atnaujinti įrodymų tyrimą. 2025 m. sausio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu, apylinkės teismas protokoline nutartimi suinteresuoto asmens atstovo prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą bei prie bylos prijungti psichologės išvadą atmetė (posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:12:18). Apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad prašoma prijungti psichologo išvada galėjo būti paruošta bei pateikta anksčiau, taip pat galėjo būti pateikta Institucijai, atlikusiai tyrimą, kad psichologo tyrimas atliktas praėjus pusei metų po įvykio bei po skundžiamo sprendimo priėmimo, kad prašoma prijungti specialisto išvada nėra privaloma, o byloje esantys duomenys, vaizdo įrašai bei proceso dalyvių paaiškinimai yra pakankami įvykio aplinkybių įvertinimui. Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus, apylinkės teismo ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas neprijungti prie bylos aptariamos psichologo išvados buvo išsamiai motyvuotas, o nenustačius jokių aplinkybių, kurių pagrindu minėta išvada turėtų esminės reikšmės nagrinėjamo įvykio vertinimui, kurios nebuvo žinomos skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, tokių aplinkybių nenurodžius ir atsiliepime į apeliacinį skundą, spręstina, kad suinteresuoto asmens atstovo pakartotinis prašymas pridėti prie bylos psichologo išvadą yra nepagrįstas, todėl atmestinas ir psichologės J. Š. 2025 m. sausio 8 d. psichologinės išvados turinys aukštesniojo teismo nevertinamas.

8. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų vadžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. atsakomybė pagal šią normą kyla už kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kt., nustatytų tėvų pareigų ir kartu vaiko teisių pažeidimą. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas ir CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Joje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi, tėvų valdžia apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. CK 3.159 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtinta, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams, už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta įstatymuose.

10. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas tėvų valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Tokie veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N62-482/2011, N62-485/2011, N575-305/2012, N575-739/2012).

11. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį nusižengimą. Nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38/2014, nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-17-594/2024).

12. Apelianto ir jo atstovės teigimu, L. J. veiksmuose 2024 m. liepos 7 d. vykusio apelianto ir mažametės dukters nuotolinio bendravimo metu yra ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, nes ji kalbėjo pašnabždomis, nepriėjo dukros kviečiama nei prie vaiko, nei prie ekrano, nepasuko vaizdo kameros, nors apeliantas ne kartą prašė leisti jam kartu su vaiku valgyti, žaisti, kad aplinka, kurioje dukra buvo pasodinta valgyti, nėra mergaitės įprasta valgomoji vieta, todėl vaikas jautėsi nejaukiai, kad bandė pasišalinti iš kambario, o vaikui kviečiant ją grįžti, ji to nepadarė. Apylinkės teismas, įvertinęs apelianto ir vaiko bendravimo laikotarpį, vaiko amžių, konstatavo, kad L. J. padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo, jog jos atžvilgiu būtų taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su apylinkės teismo, tiek su Institucijos išvadomis dėl ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo nagrinėjamoje situacijoje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes bei ANK 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius, teisinio pagrindo nėra.

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2024 m. liepos 31 d. E. J. situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatavo, kad 2024 m. liepos 7 d. vykusio apelianto ir jo dukros nuotolinio bendravimo metu E. J. teisių pažeidimai nenustatyti (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 45-64). Iš apelianto pateikto 2024 m. liepos 7 d. vykusio jo ir mažametės dukros nuotolinio bendravimo vaizdo ir garso įrašo „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad kompiuterio ekrane mažametė buvo pasirodžiusi keturis kartus, kitu nuotolinio susitikimo metu vaiko nebuvo matyti ir girdėti, kad apeliantas nuo pat susitikimo pirmos minutės pasisveikino, nematydamas dukros ją kalbino, klausė kur ji yra, o dukrai pasirodžius kompiuterio ekrane, apeliantas atkreipė dėmesį į jos aprangą, aprangos spalvą, taip pat kad susitikimas baigėsi apeliantui neatsisveikinus su dukra. Iš L. J. pateiktų 2024 m. liepos 7 d. vykusio apelianto ir mažametės dukros nuotolinio bendravimo vaizdo ir garso įrašų „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad L. J. filmuoja prie kompiuterio sėdinčią ir valgančią dukrą, tyliai sako „atsisėsk prieš kamerą, jeigu nori“, „eik pasirodyti, jei nori“, mergaitė rodo rankomis ir veido mimikomis, kad ji nenori, jog mama išeitų iš kambario, L. J., ramindama dukrą, sako „aš pabūsiu čia“ (viso susitikimo metu ji būna netoli dukros), taip pat girdisi apelianto prašymas, kad L. J. parodytų dukrą, pavalgiusi mergaitė pasirodo kompiuterio ekrane ir nuo jo nueina, L. J. prašo, kad mergaitė nueitų prie ekrano, bet ji purto galvą, sako, kad nenori ir eina pro duris, uždaro kambario, kuriame vyksta susitikimas, duris, po to išeina iš kambario, uždaro duris, sako, kad nenori, o L. J. mergaitei sako, kad ji atidarytų duris ir eitų prie kompiuterio ekrano. Taigi, kaip teisingai konstatuota ir vaiko situacijos vertinimo anketoje, apelianto ir mažametės dukros 2024 m. liepos 7 d. vykusio nuotolinio bendravimo metu konfliktai nevyko, įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis nustatyta, kad apeliantas kalbino mažametę dukrą, kvietė ją pasirodyti, o L. J. prašė mergaitės pasirodyti per kompiuterio ekraną. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartuose įrašuose užfiksuotus duomenis bei mažametės amžių (gimusi (duomenys neskelbtini)), ką teisingai bei pagrįstai vertino ir apylinkės teismas, juo labiau, kad ir vaiko situacijos vertinimo anketoje pažymėta, jog specialistai su vaiku nebendravo būtent dėl jo amžiaus, bei tai, kad apelianto ir jo mažametės dukros bendravimas nuotoliniu būdu faktiškai vyko, nors ir prasidėjo vėliau, nei nustatyta teismo sprendimu, ko neneigia ir pati L. J., sprendžia, kad L. J. 2024 m. liepos 7 d. išsakyti žodžiai bei atlikti veiksmai nagrinėjamu atveju nesudaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

14. Nors sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad ankstesniais teismų sprendimais nustatyta, kad L. J. ne vieną kartą veikė priešingai vaiko interesams, ką patvirtina tiek administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visuma, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius L. J. veiksmuose 2024 m. liepos 7 d. vykusio apelianto ir mažametės dukros nuotolinio bendravimo metu administracinio nusižengimo požymių, vien ankstesni L. J. atžvilgiu priimti teismų procesiniai sprendimai negali būti pagrindu konstatuoti jos kaltės ir šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis padarius administracinę atsakomybę užtraukiantį nusižengimą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos L. J. elgesio ir pasakytų žodžių interpretacijos nesudaro administracinio nusižengimo sudėties, todėl nagrinėjamu atveju, negali būti sprendžiami administracinio nusižengimo bylos teisenoje. Šiuo atveju L. J. veiksmai jokia forma nebuvo nukreipti prieš mažametę dukrą, neturėjo kryptingumo jos atžvilgiu, todėl jos veiksmai negali būti vertinami kaip tėvo valdžios naudojimas priešingai vaiko interesams. Bylos duomenys bei skundo argumentai patvirtina, kad tarp apelianto ir L. J. yra susiklostę įtempti civiliniai teisiniai santykiai dėl vykstančių skyrybų, bendravimo su mažamete dukra bei rūpinimosi ja, to neneigia ir proceso šalys, todėl nesant administracinio nusižengimo požymių tarp šalių kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija skundžiamame nutarime taip pat nurodė, kad apeliantui manant, kad L. J. 2024 m. liepos 7 d. nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su mažamete dukra tvarka, ar jį vykdė netinkamai, jis turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, o bylą nagrinėjant apylinkės teisme, apelianto atstovė patvirtino, kad dėl nagrinėjamo įvykio buvo kreiptasi ir į antstolį.

16. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-7047-329/2024, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-656-643/2025, L. J. buvo nubausta pinigine bauda už Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-218-324/2024, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo 2024 m. liepos 7 d., t. y. dėl to, kad L. J. 2024 m. liepos 7 d., 10.30 val., pažeidė nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo R. J. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos reikalavimus. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apelianto keliamas suinteresuoto asmens L. J. kaltės klausimas dėl jos veiksmų 2024 m. liepos 7 d. yra išspręstas civilinio proceso tvarka įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir pastarieji duomenys, priešingai nei teigia apelianto atstovė, nesudaro pagrindo konstatuoti L. J. veiksmuose esant ir administracinio nusižengimo sudėtį.

17. Pabrėžtina, kad bendrieji teisės principai suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012). Tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas.

18. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei apelianto skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

19. Apeliaciniu skundu prašoma apeliantui R. J. priteisti 500 eurų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš L. J.. Teismų praktikoje bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-255-746/2015, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021). Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad R. J. atstovės apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti, konstatuojama, kad R. J. neturi teisės į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, todėl apelianto atstovės prašymas netenkinamas ir bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

20. Suinteresuoto asmens L. J. atstovas advokatas Stasys Kasiulis atsiliepimu į apelianto atstovės apeliacinį skundą prašo priteisti iš R. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, patirtas atstovaujant suinteresuotą asmenį. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad L. J. apeliacinės instancijos teisme teiktos antrinės teisinės pagalbos (konsultacija ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas) išlaidos sudaro 75 eurus.

21. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

22. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo paduotas L. J. padėtį bloginančiais pagrindais, ji turėjo teisę kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą, nes atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju R. J. atstovės advokatės apeliacinis skundas yra atmetamas, taip pat atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą (byla nėra didelė ar sudėtinga), teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį (advokatas Stasys Kasiulis atstovavo L. J. ir nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme, taigi advokatui šios bylos faktinės aplinkybės buvo žinomos), kad byla apeliacinėje instancijoje išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo turi būti tenkinamas ir iš R. J. valstybės naudai priteisiama 75 eurų suma antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl L. J. apeliacinės instancijos teisme teiktos antrinės teisinės pagalbos.

23. Kaip minėta, suinteresuoto asmens L. J. atstovas atsiliepimu taip pat prašo iš apelianto R. J. priteisti išlaidas, patirtas apmokant psichologės išvadą dėl 2024 m. liepos 7 d. vaiko ir tėvo susitikimo vertinimo. Įvertinus tai, kad minėtą specialisto išvadą buvo atsisakyta pridėti prie bylos, nėra pagrindo svarstyti ir šių išlaidų priteisimo klausimo ar šių išlaidų priskyrimo bylinėjimosi išlaidoms klausimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, 666 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo R. J. atstovės advokatės Inetos Agazzi apeliacinio skundo netenkinti.

R. J. atstovės advokatės Inetos Agazzi prašymą priteisti R. J. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Priteisti iš R. J. valstybės naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), susidariusių dėl L. J. apeliacinės instancijos teisme teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Nepriteisti L. J. naudai išlaidų, patirtų apmokant psichologės išvadą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.